30 research outputs found
Pirandello e il brivido dell'eterno
No full textPirandello asserts that «nature uses as an instrument human imagination to carry on its creation’s work». This continuation of creation by the imagination consists in creating something eternal rather than temporal: «the work of art lives forever», Pirandello affirms too. Imagination and art are therefore the spheres where everything is eternal in, where everything is saved from the danger of annihilation. But if everything is eternal, pain is eternal too. In fact the six characters in search of an author are eternal figures and each of them is the emblem of an aspect of pain. The way towards an eternity that can only be desired, as a salvation from the anguish of annihilation, falls in with the obstacle of an eternity that can only be feared, as an eternity of pain. A dark negativity during a luminous way: the most intimate life of Pirandello's drama is here
Domain Specific Instruction Set Extensions
No full textOver the past years, a considerable amount of effort has been devoted to the definition and implementation of techniques for the optimization and acceleration of applications on various computing platforms. Among these techniques, the extension of a given instruction-set architecture with custom instructions has become a common approach. Custom instructions effectively reduce the dynamic instruction count, which, in turn, leads to increase in performance and reduction in power consumption. Traditionally, existing techniques address Instruction-Set Extension (ISE) on a per-application basis. Anyhow, when many applications have to be considered at the same time, ISE on a per-application basis is, clearly, less effective, as the custom instructions have often limited re-utilization across applications. To overcome this problem, we propose a new framework for the automatic generation of domain-specific ISEs. Experimental results show that, the proposed framework, evaluated on a number of applications from various domains, can effectively generate domain-specific instructions with high utilization factor across the targeted applications. At the same time, the generated instructions reduce the instruction count, 45% on average and upto 80% in special cases. This, in turn, can lead to considerable improvements in performance and reduction of power consumption.Parallel and Distributed SystemsComputer EngineeringElectrical Engineering, Mathematics and Computer Scienc
The bone and antler industry of the oldest archaeological site of Estonia: The Pulli site (Tori)
No full textInternational audiencePulli site is the oldest Mesolithic site of Estonia (Poska & Veski 1999) which has been founded in the end of the IXe century (Kriiska 1997) and excavated during the years 1975 and 1976 by L. and K. Jaanits (Jaanits & Jaanits 1975 and 1978). It has delivered hundred of bone and antler artefacts which are available for a technological study undertaken by the present author near by the study of the whole collection by estonian prehistorians K. Jaanits, A. Kriiska and, as archaeozoologist, L. Lougas. The paper will present its preliminary results and, as far as bone and antler are concerned, the Pulli industry will be define and consider in relation with the other contemporary Technocomplexes of northern Europe.DAVID E. (s. p. Internationale Archäologie. Arbeitsgemeinschaft, Symposium, Tagung, Kongress. Éd. Verlag Marie Leidorf GmbH. Rahden/Westf. 2002) The debitage and manufacture techniques on bone and antler used during Early and Middle Mesolithic in northern Europe : definitions and experimental works. In 3rd International Meeting of the Worked Bone Research Group, Augst, 4 - 9 Septembre 2001.DAVID E. (s. p. Oxbow Monographs) The contribution of the technological study of bone and antler industry for the definition of the Early Maglemose culture. In 6th International Conference on the Mesolithic in Europe Meso 2000, Stockholm, 4 - 8 Septembre 2000.JAANITS L. ; JAANITS K. (1975) Frühmesolithischen Siedlung in Pulli. Eesti NSV Teaduste Akadeemia Toimetised (Proceedings of the Estonian Academy of Sciences) 1 : 64-70.JAANITS L. ; JAANITS K. (1978) Ausgrabungen der Frühmesolithischen Siedlung von Pulli. Eesti NSV Teaduste Akadeemia Toimetised (Proceedings of the Estonian Academy of Sciences) 1 : 56-63.KRIISKA A. (1997) Pärnu muinasuurijad ja muinasteadus (Archaeology and the antiquarians of Pärnu). In 100 aastat Pärnu Muinasuurimise. Artiklite kogumik. Pärnumaa Ajalugu. Vihik 1. Pärnu : 18-29 et 144.POSKA A. ; VESKI S. (1999) Man and environment at 9500 BP : a palynological study of an Early Mesolithic settlement site in south-west Estonia. In Proceedings of the 5th EPPC. Krakow, W. Szafer Institute of Botany, Polish Academy of Sciences (Acta Palaeobotanica Supplementum 2) : 603-607
New longevity records for Black Stork (Ciconia nigra)
No full textIn 2023, the highest known age of a Black Stork was 22 years and two months. The author summarized five published and four new data on individuals (all ringed as pulli) which reached from 18 years and 3 months to 22 years and min. 2 months of life. Eight of them had besides Alu rings also readable colour plastic rings. The new knowledge is that the 22-year-old male was raising its chick
On the genesis of Kunda Culture. A Sorokin's hypothesis. Comments
No full textNors mezolitinė Kundos kultūra yra vienas iš seniausiai tyrinėjamų šio laikotarpio priešistorės reiškinių Europoje ir pasaulyje, tačiau šios kultūros kilmės problema iki šiol sukelia karštus ginčus tarp tyrinėtojų. Straipsnyje autorius diskutuoja rusų archeologo, žymaus Volgos aukštupio ir Okos baseinų vėlyvojo paleolito ir mezolito tyrinėtojo A. Sorokino 1999 m. pristatytą ir detaliai argumentuotą Kundos kultūros kilmės hipotezę, kuri į Kundos kultūros kilmės problemą žvelgia kaip į kultūrinį procesą plačiame Rytų Europos miškų juostos mezolito kontekste. Pagal A. Sorokino hipotezę Resetos, Kundos ir Butovo kultūros sudaro vienos kultūrinės raidos grandinės atskirus etapus. Jo nuomone, Kundos kultūros Pulli tipo gyvenvietės Estijoje ir Latvijoje atspindi sezoninę Resetos kultūros gyventojų migraciją Dauguvos slėniu iš Volgos aukštupio į Rytų Pabaltijį preborealio laikotarpiu. A. Sorokinas teigia, kad Pulli tipo gyvenviečių kilmės negalima sieti su Svidrų kultūra, nes Svidrų kultūroje nerasta vienašonių antgalių iš mikroskelčių, ašmenėlių retušuotu šonu, mikrorėžtukinės technikos ir t. t. Taigi tyrinėtojas vienintelis lyg ir „atranda“ gyvenviečių kompleksus, iš kurių tiesiogiai susiformavo Kundos kultūrai būdingi bruožai. Straipsnio autoriaus nuomone, A. Sorokino deklaruojamas Resetos kultūros ir Pulli tipo gyvenviečių panašumas pirminėje titnago apdirbimo technologijoje iš tiesų tėra bendraeuropinių, daugeliui mezolito kultūrų būdingų bruožų apraiška. Panašumų įžvelgimą galima paaiškinti neturėjimu galimybės detaliai susipažinti su archeologinių kolekcijų medžiaga. Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis mezolitas; Kundos kultūra; Svidrų kultūra; Volgos-Okos tarpupis; Genezės modeliai; Early Mesolithic; Kunda Culture; Swiderian Culture; Upper Volga-Oka basin; Genesis modelAlthough the Mesolithic Kunda Culture is one of the prehistoric phenomena of that time that has been investigated in Europe and the world the longest, the problem of its origin has caused heated debate among scholars to date. The author of the paper argues with the hypothesis of the origin of the Kunda Culture that in 1999 was presented and grounded by the Russian archaeologist A. Sorokin, a famous researcher of the upper Volga and the Oka basins in the Late Palaeolithic and the Mesolithic eras. The hypothesis views the problem of the origin of the Kunda Culture as a cultural process within the broad Mesolithic context of the East European forest region. Under A. Sorokin’s hypothesis, the Reseta, Kunda and Butovo Cultures are individual phases of the single cultural evolution chain. In his opinion, the Kunda Culture Pulli-type settlements in Estonia and Latvia reflect seasonal migration of inhabitants of the Reseta Culture in the Daugava valley from the upper reaches of the Volga to the Eastern Baltics in the pre-Boreal period. A. Sorokin maintains that the origin of the Pulli-type settlements may not be associated with the Swiderian Culture as no one-sided spearheads from microblades, micorblades with traces of retouch, the microlith technique, etc. were detected in the latter culture. The author of the paper believes that the similarity, as declared by A. Sorokin, between the Reseta Culture and the Pulli-type settlements in the initial flint processing technology is in fact only a manifestation of European features common to most Mesolithic cultures. A. Sorokin’s opinion can be explained by the absence of possibility to survey the existing archaeological material
Towards domain-specific Instruction-Set Generation
No full textOver the past years, a considerable amount of effort has been devoted to the definition and implementation of techniques for the optimization and acceleration of applications on various (reconfigurable) computing platforms. Among these techniques, the extension of a given instruction-set architecture with custom instructions has become a common approach. Custom instructions effectively reduce the dynamic instruction count, which, in turn, leads to an increase in performance. Traditionally, existing techniques address Instruction-Set Extension (ISE) on a per-application basis. Anyhow, when many applications have to be considered at the same time, ISE on a per-application basis is, clearly, less effective, as the custom instructions have, often, limited re-utilization across applications. To overcome this problem, we propose a new framework for the automatic generation of domain-specific ISEs. Experimental results show that, the proposed framework, evaluated on a number of applications from various domains, can effectively generate domain-specific instructions with high utilization factor across the targeted applications. At the same time, the generated instructions dramatically reduce the instruction count, 50% on average and upto 95% in special cases. This, in turn, can lead to a considerable improvement in performance
Varastotietojärjestelmän luonti yritykselle : case: Elektro-Valo Oy
No full textYrityksen varastotietojärjestelmään tehdään varastotietokannan päivitys, jonka tarkoituksena on saada yrityksen varastokirjanpito sekä varaston seuranta mahdolliseksi toiminnanohjausjärjestelmästä. Käytössä olevaa toiminnanohjausjärjestelmää muokataan varaston tuoterakenteiden osalta perinpohjaisesti ja aikaa toiminnalle on varattu vähän. Ajan vähyys sekä tuoterakenteiden paljous aiheuttavat haasteelliset lähtökohdat projektille.
Tavoitteeksi asetetaan varastotietokannan päivittäminen niiden tuotteiden osalta, joiden menekki on suurin. Eniten myytyjen tuotteiden määrä kattaa yrityksen kaikista tuotteista noin viidenneksen ja aikaa tuoterakenteiden tekoon sekä päivittämiseen on varattu noin kaksi kuukautta. Tietokannan päivityksen avulla yrityksen on tarkoitus saada tuotekohtaisia kustannusarvioita valmiista tuotteista sekä seurata varastossa olevien komponenttien määriä.
Toiminnanohjausjärjestelmä käyttää Microsoftin SQL-tietokantaa ja tietokannan muokkaamiseen käytetään Visman Nova-järjestelmän varastosovelluksen käyttöliittymää. Tietorakenteet saadaan tuotannon työntekijän paperille listaamista tuoterakenteista, jotka tallennetaan käyttöliittymän kautta tietokantaan. Lisäksi kirjaksi painettu osaluettelo on mukana tietokannan päivityksessä, ja sitä apuna käyttäen vertaillaan kirjaan painetun tiedon ja tietokannan välisen tiedon eheyttä.
Projektille asetettuihin tuotemääräkohtaisiin tavoitteisiin ei päästä ja projektin puutteiden etsiminen alkaa. Projektin tavoitteista jäämiselle on useita syitä ja tulevaisuudessa on tärkeää ottaa opiksi tehdyistä virheistä. Tehdyn työn, keskustelujen ja tapahtumien avulla kootaan tapahtumaraportti ja sitä voidaan hyödyntää seuraavien projektien yhteydessä.
Tapahtumaraportilla tarkoitetaan opinnäytetyön kirjallista osuutta joka sisältää tietoa työstä, keskusteluista sekä analysoiduista tekijöistä. Opinnäytetyön yhteenveto luku on työn kattavin osa ja siinä analysoidaan koko projekti lähtöpisteestä sen lopetusvaiheeseen.
Suunnittelemalla projektia huolellisesti voidaan saavuttaa sille asetettuja tavoitteita sekä seurata koko työn kulkua. Määrittely, suunnittelu, toteutus ja testaus ovat menestyksekkään projektin edellytyksenä. Ulkopuolisen konsultin käyttö voi tuoda projektiin uusia näkökantoja sekä menetelmiä.
Erilaisten mittareiden, aikarajojen sekä haastatteluiden avulla saadaan projektijohdolle selkeä kuva työn etenemisestä sekä mahdollisista ongelmista. Projektia jälkikäteen analysoitaessa keksitään erilaisia ratkaisumalleja, joilla tavoiteltu lopputulos on saavutettavissa.The objective of this project was to implement an ERP –system for a company which urgently needed to control all its functions. The primary aim was to update and create a warehouse database using the ERP –system.
This project was commissioned by Elektro-Valo Ltd, and the role of the author was to create a parts list for warehouse inventory in the ERP –system which is part of an ongoing development project.
It is well known that, when company is expanding and growth is fast, there is a need to control all the different functions as one large function.
When a company decides to invest into an ERP –system, it is a considerable project, which needs to be carefully planned stage by stage. However, in the case of this project there was no schedule or planning.
As a result of the lack of planning and timetable, the company faced a potentially damaging situation. As such, it was necessary to attempt to minimize damage and re-evaluate the situation.
This paper gives an overview of building an ERP –system, which can be built in two different ways. It is not necessary to create in one stage as it can be built in several stages. The benefits of building in different stages relate to controllability and the different functions that can be added to system at a later date.
The results of the study can also be used to consider the prospect of building the system immediately. When building an ERP –system using this method, the company can control the completed system and all the functions within it.
The summary is the largest chapter of this work and it deals with areas that should have been approached differently. The project, meetings and personal conversations are crucial in addition to the establishing and continual tracking of goals. A fully functioning system needs every employee’s full support to ensure it is easy to upkeep and realizable for the company
SystemC framework for architecture modelling of electronic systems in future particle detectors
No full textThe prototyping cost in advanced technology nodes and the complexity of future detectors require the adoption of a system design approach common in the industry: design space exploration through high-level architectural studies to achieve clear and optimized specifications. This contribution proposes a configurable SystemC framework to simulate the readout chain from the front-end chips to the detector back-end. The model is transaction accurate, includes an event generator, interfaces with real physics events, and provides metrics such as readout efficiency, latency, and average queue occupancy. This contribution details the structure of the framework and describes a case study based on the LHCb VeLo upgrade II
Проблематика исследований мезолитической Кундской культуры
No full textŠiuo metu yra žinoma 32 Kundos kultūros gyvenvietės ir 43 pavienių Pulio tipo strėlės antgalių radimvietės. Nemuno aukštupyje ir Ščiaros upės pakrantėse Baltarusijoje rasta Kundos kultūros medžiaga (baltarusių tyrinėtojo V. Obuchovskio duomenimis) pridėta prie minėtų radinių. Iš jų 26 gyvenvietės yra daugiau ar mažiau tyrinėtos kasinėjimų būdu. Tačiau tik 4 tyrinėtos gyvenvietės yra su atskirais kultūriniais sluoksniais (Pulli, Zvejniekų II apatinis sluoksnis, Suliagalio ir Milukių 1-oji gyvenvietė). Kundos kultūra susiformavo Svidrų kultūros grupėms taikantis prie pasikeitusių gamtos sąlygų ir įsisavinant miškų medžiotojų gyvenimo būdą. Kundos kultūros genezė datuotina VIII tūkst. pr. Kr. 2-uoju ketvirčiu. Kundos kultūros genezė vyko Nemuno, Priegliaus bei Narevo aukštupio baseinuose, teritorijoje kur yra kokybiškos titnago žaliavos. Tai būtina sąlyga ankstyvajam Kundos kultūros Pulli etapui būdingos titnago apdirbimo technologijos susiformavimui. Kundos kultūrai yra būdinga labai išvystyta titnago apdirbimo skeltinė technika, taisyklingoms skeltėms gauti panaudojant nuspaudimo techniką ir vienagalius kūginius skaldytinius; ši technologija buvo ištobulinta vietinių Svidrų kultūros žmonių. Panašu, kad Kundos kultūra perėmė šią techniką iš Kudlajevkos kultūros. Kundos kultūros genezė vyko Nemuno, Priegliaus bei Narevo aukštupio baseinuose, teritorijoje kur yra kokybiškos titnago žaliavos. Tai būtina sąlyga ankstyvajam Kundos kultūros Pulli etapui būdingos titnago apdirbimo technologijos susiformavimui. Kundos kultūra dar Preborealio laikotarpio viduryje išplito visame Rytų Pabaltijyje. Preborealio laikotarpiu Kundos kultūros bendruomenė s taip pa t pasiekė Dauguvos aukštupio, Ladogos ir Onegos apyežerių, Pietų Suomijos rajonus. Šiuo laikotarpiu Kundos kultūros įtaka buvo jaučiama ir Butovo kultūros gyvenvietėse Volgos aukštupyje. Kundos kultūros ankstyvasis etapas arba Pulli tipo gyvenvietės apėmė tik konkretų siaurą laikotarpį – Preborealio vidurį ir antrąją pusę (VIII tūkst. pr. Kr. vid. -2-oji pusė). Greičiausiai tik šiuo laikotarpiu datuotinos Kundos kultūros gyvenvietės Šiaurės vakarų Baltarusijoje, Šiaurės rytų Lenkijoje ir Pietų Lietuvoje. Šio laikotarpio gyvenvietėse Latvijoje ir Estijoje randami titnaginiai dirbiniai iš importinė s žaliavos. Ankstyvasis Kundos kultūros etapas pasibaigė, kai Nemuno baseino pietinę bei vidurinę dalis užėmė Kudlajevkos kultūra ir Kundos kultūros žmonės neteko galimybės naudotis ten esančiais kokybiškos titnago žaliavos šaltiniais. Galima daryti prielaidą, kad Kundos kultūros bendruomenės šiaurinėje Pabaltijo dalyje greičiausiai išliko iki Borealinio laikotarpio pabaigos. Tačiau jų materialinė kultūra ženkliai pakito nutrūkus titnago žaliavos importui. Reikšminiai žodžiai: Kundos kultūra; Šiaurės estija; Kunda culture; Nothern EstoniaAt present time the author is aware of 32 settlements of the Kunda culture and 43 stray find sites of Pullitype arrow points. The material of the Kunda culture, found in the Upper Nemunas basin in Byelorussia as far as the banks of the Sciara River in the South (after V. Obuchovski' verbal information), adds to the ciphers mentioned above. 26 settlements out of these were more or less investigated by excavation. However, only 4 investigated settlements are with separate occupational layers (settlements of Pulli, of Zvejnieki II, bottom layer, of Suliagals and of Miluki). The Kunda culture developed due to acclimatization of the Swiderian culture groups to changes in natural conditions and to assimilation of forest hunters' style of life. Genesis of the Kunda culture is dated to VIII millennium BC, 2nd quarter. The Kunda culture processed flint by pressing regular blades from conical cores, this technology being a consistent chain in development of the Swiderian flint processing technique. Most likely the Kunda culture absorbed the insert technique from the Kudlaevka culture. Genesis of the Kunda culture took place in the upper basins of such rivers as Nemunas, Prieglius and Narev, the territory rich in flint of quality. This was a prerequisite for formation of flint processing technology typical to the early Pulli stage of the Kunda culture. As early as the middle Preboreal climatic period, the Kunda culture spread in the whole East Baltic. In the course of the Preboreal period, communities of the Kunda culture also reached regions of the Upper Dauguva, environs of the Ladoga and Onega Lakes, localities of South Finland. At that period, influence of the Kunda culture was more pronounced in settlements of the Butovo culture on the Upper Volga as well. The early stage of the Kunda culture or of Pullitype settlements covered only a specific narrow period, i.e. the middle Preboreal and its second half (middle - second half of VIII millennium BC). Presumably settlements of the Kunda culture in NW Byelorussia, NE Poland and S Lithuania could be dated to this period only. Settlements of that period in Latvia and Estonia contain flint artefacts from imported material. The early stage of the Kunda culture ended after occupation of the southern and central part of the Nemunas basin by the Kudlaevka culture when the Kunda people were deprived of access to qualitative flint sources. It may be presupposed that communities of the Kunda culture most likely remained in the North Baltic until the end of the Boreal period. However, their material culture underwent remarkable changes after termination of flint import
