“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Barriers of information and communication technologies (ICT): narratives of older users and their facilitators
No full textAs world populations are ageing, more attention is given to the social and digital inclusion of older people. The level of ICT non-use among older adults in Lithuania is significantly higher than in Western European countries. In 2023, 29% of the Lithuanian population aged 65–74 had never used the Internet, while in most Western countries, this share varied between 2 and 8%. Insufficient research efforts in Eastern and Central Europe prompted this study to explore the barriers to ICT use in Lithuania based on qualitative semi-structured interviews with older users (N=36) and their facilitators (N=9).The difficulties revealed by the study are divided into three groups. First, the participants found it difficult to adjust to the technologies as a unique system (to understand its specific principles of functioning, to deal with information on English and technical language). Second, their psychological relationship with the unknown and complex subject have caused some problems, as they faced a spectrum of fears, insecurity, the shame of not knowing, the experience of one’s limitations, lack of patience. Third, changes that informants relate to old age like diminishing motivation to engage with innovations, learning difficulties, and bodily changes (sensitivity of fingers, weakening sight and memory) constituted additional barriers for older ICT users. To overcome the barriers, access to mentoring and consulting would be beneficial. Keywords: older people, information and communication technologies (ICT), Internet, barriers
Anthropological aspects of the theology of marriage and the family in the light of the insights of Saint John II
No full textThe article analyses the anthropology of the theology of marriage and the family, presents the foundations of the Christian anthropology of gender, describes the concept of marital love, and introduces the foundations of the theology of indissolubility of marriage and the meaning and mission of marriage using philosophical and theological scientific literature, the writings of John Paul II, the Holy Scripture and the documents of the Magisterium of the Catholic Church. The following lines of further research are anticipated: the family as a small domestic church, the principles of the religious education of children in the family, and the family as a place of vocational disclosure. The conclusions of this theoretical study are presented. Keywords: Theology of Marriage and Family, Christian Anthropology of Gender, Marital Love, Meaning and Mission of Marriage
Importance of and opportunities for the development of leadership skills from the point of view of healthcare workers
No full textPripažįstant lyderystės svarbą, pasigesta tyrimų sveikatos priežiūros specialistų lyderystės gebėjimų ugdymo problematika. Tad šiame straipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą, kokie būtini sveikatos priežiūros specialistų lyderystės gebėjimai ir kokios yra galimybės juos ugdyti sveikatos priežiūros įstaigose? Siekiant tai pagrįsti, remtasi ne vien teorinėmis prieigomis, bet ir taikyta kiekybinio tyrimo strategija. Atliktas tyrimas patvirtino tyrimo strategijos pagrįstumą, kad lyderystės raiška neatsiejama nuo motyvavimo, buvimo pavyzdžiu, pagalbos ir bendradarbiavimo, gebėjimo sutelkti komandą, kuri veiktų viena kryptimi ir siektų užsibrėžtų tikslų. Tyrimas atskleidė, kad lyderystės gebėjimai ugdomi asmeniškai tobulėjant, formuojantis teigiamas nuostatas dėl pokyčių, praktiškai taikant atitinkamas kompetencijas, vykdant savarankišką veiklą ir užtikrinant tarpusavio sąveiką. Tyrimas svarbus tuo, kad gali padėti suvokti nagrinėjamo objekto tobulinimo veiksnius, daryti tikslingą intervenciją į vykdomus lyderystės gebėjimų ugdymo procesus juos tobulinant ir siekiant geresnių sveikatos priežiūros specialistų lyderystės gebėjimų ugdymo rezultatų. Pagrindiniai žodžiai: lyderystė, lyderystės gebėjimai, lyderystės gebėjimų ugdymas, sveikatos priežiūros specialistai.Although the importance of leadership is widely recognised, there is a lack of research into leadership relevant to different professional groups. The development of the leadership skills of healthcare workers has received little attention so far. However, studies would be significant in that they could help understand the factors for improvement, have a targeted impact on ongoing processes in the development of leadership skills, improve them, and achieve better results in the development of leadership skills among healthcare workers. Due to the practical relevance of the topic of the article, and insufficient research in the area, the research question has been formulated: what leadership skills are important for healthcare workers, and what are the possibilities for developing them in healthcare institutions? The object of the research is the development of the leadership skills of healthcare workers. The aim of the study is to reveal the importance of the leadership abilities of healthcare workers and educational opportunities in healthcare institutions. The research objectives are as follows: 1) to determine the importance of and possibilities for developing leadership skills in the context of an organisation; 2) to investigate the attitudes of healthcare workers towards the importance of and opportunities for developing their leadership skills in healthcare institutions. Research methods: 1) having analysed the theoretical aspects of the scientific hypothesis, a questionnaire survey was conducted; 2) it aimed to investigate the attitudes of healthcare workers towards the importance of their leadership skills and educational opportunities in healthcare institutions. Research participants. Employees of private and public healthcare institutions, who from February to June 2023 improved their qualifications at the Centre for Continuing Education of the Faculty of Social Sciences and Humanities at Klaipėda University, participated in the survey (N=145) Among them were professionals in nursing, public health, physical activity, physiotherapy, occupational therapy, rehabilitation, radiology, and acupuncture. Most of the respondents (53 %) were middle-aged adults. The data obtained show that as many as 68 % of the respondents have more than ten years of work experience in healthcare facilities. Research findings The conducted study confirms the insights of the theoretical analysis: the expression of leadership in the context of an institution providing health services is implemented by encouraging employees to create a better environment at the institution, a future that would be favourable to the community, and embodying its common values; by a change in approach to understanding and solving problems; by an inspiration for motivation to achieve common goals, more efficient and productive activities, and better results. The research has revealed that the expression of leadership is inseparable from motivation, setting an example, helping and cooperating, and the ability to mobilise a team to act in one direction and achieve set goals. The development of leadership skills is recognised by the respondents as an important part of a healthcare institution’s activities, which enables the full involvement of healthcare workers in the activities, which is encouraged and supported by their internal motivation, the pursuit of self-realisation and job satisfaction, and the harmony of personal and organisational needs. The research findings suggest that the importance of leadership skills is evident if the team wants to work in harmony to achieve the common goal of improving the healthcare institution’s activities, its climate and the general level of motivation to get involved in healthcare activities. The respondents associate the importance of developing leadership skills with the opportunity to train new leaders, to create a more sustainable, harmonious and efficient healthcare institution. The research has identified the most important leadership skills of healthcare workers, which in practice are manifested in their internal motivation, fellowship, teamwork, cooperation, trust, support, respect, strategic approach to the development of the organisation, taking initiatives, and problem solving. The success of developing these skills is determined by interpersonal relationships, the emotional environment, the commitment to the institution, self-development, the evaluation of results and self-evaluation, and the promotion of self-confidence. The research shows that the development of leadership skills is achieved through personal development, the formation of a positive attitude towards changes, the dissemination of leadership competence, independent activity, and mutual interaction. A favourable emotional environment, the creation of which develops confidence in oneself and others, empathy and initiative, and active involvement in joint activities, problem solving and self-evaluation, which develop cooperation, teamwork skills, self-criticism, tolerance, initiative and independence, were identified by the respondents as the main factors in developing leadership skills. The self-development of leadership skills, the development of personal qualities and abilities, learning from experience, and participation in decision-making, have no less significance. [...] Keywords: leadership, development of leadership skills, healthcare workers
Mesolithic findspot of Gailiūnai 2
No full text2022 m. mokslinio pažinimo tikslais vykdyti detalieji tyrimai Gailiūnų 2 akmens amžiaus radimvietėje, esančioje miške apie 600 m į ŠR nuo Gailiūnų kaimo (Vilniaus r., Mickūnų sen.). Radimvietė aptikta 2019 m. ieškant naujų akmens amžiaus objektų Veržuvos ir Puškarnios upelių aukštupiuose ir jų apylinkėse, vėliau pakartotinai žvalgyta 2021 m. (ATL 2019 metais, 2020, p. 20-27; ATL 2021 metais, 2022, p. 26-30). Radimvietės atradimą paskatino jos vietoje iškirstas ir suartas miškas, dėl to buvo galima vizualiai žvalgyti paviršių. Kadangi radimvietės teritorija yra santykinai toli nuo upių ar ežerų, ji nebūtų laikyta perspektyvia žvalgyti kasiniais ar šurfais. Dėl savo geografinės situacijos, atstumo iki vandens telkinių radimvietė pasirodė neįprasta, bet 2022 m. pastebėtas 180 m į PR nuo radimvietės iš aukštumos šlaitų trykštantis nemažas šaltinis galbūt paaiškintų jos situaciją. 2019 ir 2021 m. radvietėje aptikta tik titnago skaldos, dirbinių ir akmens radinių, pasklidusių gana nedideliame plote, todėl iškelta prielaida, kad tai yra palyginti trumpu laikotarpiu egzistavusios mezolito stovyklos liekanos. Nusprendus šią prielaidą patikrinti ir siekiant ištirti galbūt vienalaikės mezolito stovyklos vidinę struktūrą ir buvo surengti detalieji tyrimai 2022 m.In 2022, for the purposes of scientific research, 100 m2 were excavated in the Stone Age site of Galiūnai 2 (eastern Lithuania, Vilnius district). The upper portion of topsoil revealed an archaeological layer up to 15 cm thick and containing flint rubble and artefacts, stone artefacts and burnt animal bones, as well as clearly defined archaeological artefact clusters. The archaeological layer was formed at a depth of only 10-20 cm from the surface in fine- and medium-grain, dark- and light-greybrown sand, above a gravelly sand horizon. The excavations also revealed 13 features ofnatural origin, unrelated to past human activity. The archaeological layer yielded 463 finds: 446 flint fragments and artefacts, 7 finds (flakes) ofother types ofstone, and 10 fragments of burnt animal bones. One ofthe clusters contained a number ofmicroburins, 4 geometric microliths, and blades with signs of wear. Typological dating of the finds places the archaeological layer in the middle-late Mesolithic. AMS C14 dating placed this Mesolithic camp site in the range ofc. 6640-6440 cal BC, which suggests that the site was in use for a short time. The archaeological layer has survived almost entirely undisturbed to the present day, and traces of the internal structure of the camp were perfectly preserved
New architecture in protected territories
No full textNaujos architektūros koncepcijos jau esamoje senojoje aplinkoje atsirado ir koreliavo su samprata bei suvokimu, kad esami seni pastatai yra praeities reliktai ir jie vertingi ateičiai tokie, kokie išliko. Šiai sampratai plėtojantis ir galiausiai susiformavus paveldo apsaugos sistemai bei jos nuostatoms, įvertinant naujos statybos pastatus istorinėje aplinkoje, rekonstrukcijas, atstatymo ir iš esmės tam tikro laikotarpio pastato kopijos atvejus, tampa taip pat reikšmingas autentiškumo klausimas. Naujo ir seno priešprieša išryškėja, įsigalėjus architektūriniam modernizmui. Jos padariniai išlieka aktualūs ir tvaraus miesto vystymosi kontekste. Šiame straipsnyje aptariama, dėl kokių priežasčių kyla problemų, kuriant naują architektūrą saugomose teritorijose, nagrinėjama jos genezė, analizuojamos senų bei naujų pastatų dermės istorinės koncepcijos. Raktažodžiai: nauja architektūra, paveldo apsauga, istorinė aplinka, tvarumas.New architectural concepts emerged in the already existing old environment and correlated with the concept and perception that the existing old buildings are relics of the past and valuable for the future, as they survived. With the development of this concept and the eventual formation of the heritage protection system and its provisions, the question of the meaning of authenticity also emerges, which is assessed by analyzing cases of new construction in historical environments, as well as the question of reconstruction, restoration and basically a copy of a building of a certain era. The opposition between the new and the old became evident during the period when architectural modernism started to dominate. This opposition remains important in the context of sustainable urban development. The article analyses the reasons for the emergence of the problem of new architecture in protected areas, revisits its genesis and examines historical concepts of relationship between the new and the old buildings. Key words: contemporary architecture, heritage protection, historical environment, sustainability
Attitudes towards sustainable entrepreneurship among students: a pilot study in Latvia and Lithuania
No full textSustainable economic development is driven by sustainable entrepreneurial activities, generated by the personal attitudes of entrepreneurs. The present and future of sustainable entrepreneurship are shaped by the youth, including students, which is why it is important to understand their attitudes towards this type of entrepreneurship. Therefore, the key goal of the research is to evaluate the attitudes and behaviours of the youth towards sustainability issues and sustainable entrepreneurship. The current article reflects the results of the second research stage and aims at evaluating attitudes towards sustainable entrepreneurship among Latvian and Lithuanian students. The results reveal that gender/age affect personal environmental attitudes, however gender/age has no effect on personal willingness to start a sustainable business. The analysis results of the personal attitudes to sustainable entrepreneurship differ by age and gender. Gender has no effect and age strongly affects personal attitudes to sustainable development. Keywords: circular economy, entrepreneurship, higher education, survey, sustainable developmen
Promoting physical activity during informal education: the case of climbing sports
No full textFizinis aktyvumas – svarbus sveikos gyvensenos veiksnys, darantis reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei. Nepaisant to, tiek Lietuvoje, tiek Europoje fizinio aktyvumo rodikliai tendencingai mažėja – tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc. 2018–2030 m. PSO fizinio aktyvumo strategijoje mokyklinio amžiaus asmenys išskiriami kaip prioritetinė grupė. Jų fiziniam aktyvumui skatinti šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti su partneriais, kuriančiais ir įtraukiančiais vaikus į fizinio aktyvumo programas, kurios leistų įtvirtinti ir stiprinti visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir fizinį raštingumą ir tuo pačiu skatinti mėgavimąsi fizine veikla. Straipsnio tikslas – apžvelgti vaikų fizinio aktyvumo tendencijų situaciją, to priežastis ir kaip laipiojimas gali prisidėti, skatinant vaikų fizinį aktyvumą neformaliojo ugdymo metu. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros metaanalizė ir apibendrinimas. Lipimas žmogui buvo būtinas jau nuo senų senovės: tai padėdavo tyrinėjant žemes, keliaujant, ceremonijų metu, medžiojant ar siekiant kalnų viršūnių. Šiuolaikiniame pasaulyje laipiojimas yra ir sportas, ir aktyvi pramoga, priklauso nuo pasirenkamo sudėtingumo ar lipimo būdo. Laipiojimo tikslas gamtoje – pasiekti uolos ar riedulio viršūnę, nesinaudojant jokia lipimą palengvinančia įranga, o lipant dirbtinio reljefo sienomis salėse bandoma pasiekti aukščiausiai esantį spalvotą kybį arba sienos viršų. Neabejotiną šio sporto aktualumą įrodo tai, jog 2020 m. Tokijuje laipiojimas buvo įtrauktas į olimpinę šeimą ir buvo laimėti pirmieji sportinio laipiojimo olimpiniai medaliai. Laipiojimo treniruočių metu stiprinami viso kūno raumenys, lavinama ištvermė, jėga, lankstumas, koordinacija ir pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taip pat ugdomas erdvinis mąstymas, vizualinė ir judėjimo atmintis, kūrybiškumas, gebėjimas greitai priimti sprendimus, pasitikėjimas savimi. Laipiojimas dirbtinio reljefo salėse yra pakankamai saugus sportas, o sužalojimai dažniausiai yra susiję su kritimu arba per dideliu krūviu, o vaikams ir jaunuoliams svarbu atkreipti dėmesį augimo spurto metu, nes atsiranda didelis epifizinių pirštų lūžių pavojus. Europoje yra šalių (Prancūzija, Didžioji Britanija), kurios įtraukia laipiojimą ne tik į neformalųjį ugdymą, bet ir į formaliojo ugdymo programas, o kuriami pradinių klasių vaikų mokymo laipioti metodai yra veiksmingi ugdant motorinius įgūdžius ir fizinį pajėgumą, taip lavinant vaikų psichofiziologines ypatybes. Nors sportas populiarėja, tačiau jaučiamas metodinės medžiagos mokytojams trūkumas, leidžiantis geriau pažinti šį sportą ir atrasti būdus, kaip jį išnaudoti ir fizinio ugdymo, ir integruotose pamokose. Mokslinėje literatūroje po truputį gausėja informacijos, kaip laipiojimas gali tapti priemone, padedančia skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą ir pajėgumą fizinio ugdymo programose. Pastebimas trumpalaikių tyrimų pobūdis šios temos kontekste, todėl lieka aktualūs įvairiapusiai, ilgalaikiai tyrimai, susiję su pedagogika ir laipiojimo poveikiu fizinio aktyvumo skatinimui ir asmenybės raidai. Atsiranda poreikis sukurti neformaliojo švietimo programą Lietuvoje ir, išsamiai įvertinus jos efektyvumą ir naudą, laipiojimo sporto veiklas būtų galima argumentuotai siūlyti įtraukti ir į formaliojo fizinio ugdymo programas. Raktažodžiai: vaikai, laipiojimas, neformalusis ugdymas, metodinė medžiaga.Physical activity is an important factor in a healthy lifestyle, which has a significant impact on the quality of life. Despite this, both in Lithuania and in Europe, physical activity indicators tend to decrease – studies have shown that physical activity during adolescence decreases by an average of 7 % every year. 2018–2030 in the WHO physical activity strategy students are singled out as a priority group. To promote their physical activity, national authorities are encouraged to work with partners to develop and engage children in physical activity programs that promote and strengthen lifelong health and physical literacy. The purpose of the article is to review the situation of children’s physical activity trends, the reasons for this and how climbing can contribute to promoting children’s physical activity during non-formal education. Applied research methods: meta-analysis and generalization methods of scientific literature. Climbing has been necessary for humanity since ancient times: it helped in exploring lands, traveling, during ceremonies, hunting or reaching mountain peaks. In the modern world, climbing is both a sport and an active pastime, depending on the chosen difficulty or climbing method. The goal of climbing in nature is to reach the top of a rock or boulder without using any equipment to facilitate climbing, while climbing artificial terrain walls in gyms the goal is to reach the highest coloured hold or the top of the wall. The undoubted relevance of this sport is proved by the fact that in 2020 in Tokyo, climbing was included in the Olympic family and the first Olympic medals for sport climbing were awarded. During climbing, the muscles of the whole body are strengthened; endurance, strength, flexibility, coordination and basic motor skills are developed, as well as spatial thinking, visual and movement memory, creativity, the ability to make quick decisions, and self-confidence. Indoor climbing on artificial terrain is a fairly safe sport, and injuries are usually related to falls or overexertion. It is important to pay attention to children and young people during the growth spurt, as there is a high risk of epiphyseal fractures of the fingers. There are countries in Europe, such as France and Great Britain, that include climbing not only in nonformal education, but also in formal education programs. The climbing methods being developed for teaching elementary school children are effective in developing motor skills and physical abilities, thus developing children’s psychophysiological characteristics. Although climbing sport is becoming more popular, there is a lack of methodological material for teachers, that would allow them to get to know this sport better and discover ways to use it in both physical education and integrated lessons. The amount of scientific literature on how climbing can become a means of promoting the physical activity and capacity of children and youth in physical education programs is increasing little by little. The shortterm nature of research in the context of this topic is noticeable, so multifaceted, long-term research related to pedagogy and the impact of climbing on the promotion of physical activity and personality development remains relevant. There is a need to create a non-formal education program in Lithuania and, after a detailed assessment of its effectiveness and benefits, climbing sports activities could be proposed to be included in formal physical education programs as well. Keywords: children, climbing, non-formal education, methodological material
Demografinis tęstinumas kaip būtina įvykdomų pokomunistinių individualių atvejų socialinių restauracijų sąlyga
No full textPlėtodami ir taikydami Roberto A. Kanno (1906–1981) socialinių restauracijų teoriją, mes tikriname hipotezę, kad demografinis tęstinumas buvo būtina įvykdomų pokomunistinių socialinių restauracijų sąlyga. Demografinis tęstinumas reiškia pakankamą pradinės ir restauruotos sistemų populiacijų persidengimą, t. y. pakankamą išgyvenusiųjų pradinės sistemos amžininkų santykinį skaičių restauruotos sistemos populiacijoje. Skiriame du socialinių restauracijų tipus: individualių atvejų ir tipo restauracijas. Individualių atvejų restauracijose pradinė ir restauruota sistemos yra tapačios. Tipo restauracijose pradinė ir restauruota sistemos yra skirtingi to paties tipo individualūs atvejai. Individualių atvejų socialinėse restauracijose pradinės ir restauruotos sistemų tapatumas yra konstruojamas įvairiomis restauruotoje sistemoje vykdomomis praktikomis. Pokomunistinėse restauracijose svarbiausia šio tipo praktika yra nuosavybės teisių atkūrimas. Tad mūsų hipotezė implikuoja, kad be pakankamo demografinio tęstinumo nuosavybės teisių atkūrimas yra neįvykdomas. Visose restauracijoje (pvz., architektūros paminklų ar meno kūrinių) individualaus atvejo restauracija neįmanoma be pradinės sistemos likučių. Socialinėse restauracijose tie likučiai yra išgyvenę pradinės sistemos populiacijos atstovai. Santykinę išgyvenusiųjų iš tarpukario nepriklausomybės laikų gyventojų dalį Baltijos šalių populiacijose apie 1990 m. (restauracijos pradžios metu) laikome minimalaus demografinio tęstinumo slenksčiu, nes šiuolaikinių ir tarpukario Baltijos valstybių tapatumas įtvirtintas tarptautinėje bei jų pačių valstybių konstitucinėje teisėje, o nuosavybės teisės jose buvo nuosekliai atkurtos. Turimi duomenys patvirtina hipotezę, nes nė vienoje pokomunistinėje šalyje su mažesniu už baltiškąjį demografiniu tęstinumu nuosavybės teisių atkūrimas bei kitos pradinės (ikikomunistinės) ir restauruotos (pokomunistinės) sistemų tapatumo konstravimo praktikos nebuvo vykdomos. Raktažodžiai: pokomunistinė transformacija, socialinės restauracijos, nuosavybės teisių restitucija, demografinis tęstinumas, Baltijos šalys, Robertas A. Kannas (1906–1981).We test the hypothesis that demographic continuity was a necessary condition of performable token post-communist social restorations. Demographic continuity means sufficient overlapping between populations of original and restored systems. Token social restoration refers to restorations where original and restored systems are identical. It is opposed to type restoration where original and restored systems are numerically different instances of the same type. The identity of original and restored systems in token restorations is achieved by performing various practices in the restored system to establish institutional continuity with the original system. The restitution of property rights is the most important of them in the post-communist restorations. So our hypothesis claims that these practices cannot be performed without sufficient demographic continuity. We abstract the demographic continuity thresholds by measuring shares of survivors from the precommunist times in the population of Baltic countries by 1990. Our data confirm the hypothesis as in none of post-communist countries with demographic continuity below these thresholds there was property rights restitution. Keywords: post-communist transformation, social restorations, property rights restitution, demographic continuity, Baltic countries, Robert A. Kann (1906–1981)
Social policy and the life course: application of the life course policy analysis scheme to Lithuania
No full textSocialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam gyvenimo eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. Raktažodžiai: gyvenimo eiga, socialinė politika, posovietinė transformacija, Lietuva.Social policy plays a non-negligible role in shaping people’s lives. We aim to identify how the post-Soviet transformation in the field of social policy shapes the life courses of people in contemporary Lithuania. To achieve this, we use the ‘life course policy’ analysis scheme proposed by Leisering and Walker (1998). The scheme distinguishes between three main spheres of social policy that are important in shaping life courses: education, risk management systems and old-age pensions. Moreover, three traits of the life course policy are identified: structuration, integration and normative modelling. This theoretical scheme is applied to the Lithuanian case based on the review of the previous literature and research. The analysis shows that Lithuania has inherited strong mechanisms of structuration, integration and normative modelling from its authoritarian past. These mechanisms are becoming weaker and adapted to the current social, economic and political context. The structuration of the life course through social policies has become weaker and is especially evident in the sphere of education, which facilitates increasing de-standardisation of educational pathways. The integration of the life course has also weakened, especially with regard to risk management systems. The institutional dichotomy of social protection is especially apparent when comparing the social guarantees of the participants of the social insurance system and the groups outside it, as well as stigma attached to the receipt of social assistance. It can be argued that the current life course policy regime in Lithuania can be characterised as a weakly integrated model of ‘segmented security’ with a strong insider/outsider dualism. The inherited tradition of strong norm formation persists in the Lithuanian education system, but has been adapted to new realities. Strong normative modelling is also particularly important in risk management systems, especially with regard to the threat of status loss. Contemporary Lithuania can be attributed to a post-Fordist life course regime, which is characterised by de-standardisation and de-politicisation of the life course, and transformation of social policy institutions towards more flexibility to accommodate and facilitate this change. Keywords: life course, social policy, transformation, Lithuania
Registers and contracts of the Vilnius Basilian monastery printing house, 1774-1818
No full textSkelbiamas išskirtinis dokumentas „Samdomų rinkėjų, spaudėjų ir knygrišių registras“, kuriame įrašyti 74 asmenys, 1774–1818 m. dirbę Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvėje. Be darbuotojų sąrašų, jame yra išsamios spaustuvininkų sutartys su parašais. Dokumentas saugomas Ukrainos centriniame valstybiniame istorijos archyve Lvive. Publikaciją sudaro dvi dalys – pratarmė lietuvių bei anglų kalbomis ir dokumento tekstas. Pratarmėje aptariama dokumento kilmė, struktūra ir turinys. Skelbiamas šaltinis visų pirma svarbus bazilijonų spaustuvės istorijai. Be to, jame taip pat yra vertingų žinių apie visų kitų Vilniaus spaustuvių veiklą XVIII amžiuje. Esminiai žodžiai: Vilniaus bazilijonų spaustuvė; spaustuvininkų sutartys; Bazilijonų vienuolija; XVIII a. knygų spauda.This article centers around the publication of a unique document titled ‘The Register of Hired Compositors, Pressmen, and Bookbinders’, which records the employment of 74 individuals in the printing house of the Vilnius Basilian Monastery between 1774 and 1818. In addition to lists of employees, it involves detailed contracts signed by printers itself. This document is kept in Central State Historical Archives of Ukraine in Lviv. The publication consists of two parts: the first one presents the preface, both in Lithuanian and in English, the second one contains the text of the document. The preface discusses the origin, structure and content of the document. The document being published is important, above all, to the history of the Basilian printing house. However, it also contains valuable information concerning the activities of all other printing houses in Vilnius in the 18th century. Keywords: printing house of the Vilnius Basilian Monastery; printers’ contracts; Ruthenian Order of Saint Basil the Great; 18th century printing press