“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII-XIX a.
No full textĮvadas -- Skelbtos instrukcijos feodalinių valdų administracijai -- Panaudoti archyvų ir bibliotekų rankraščių skyrių fondai -- Santrumpos -- Datos pagal bažnytinį kalendorių -- 1. Instrukcijos Kristupo Radvilos valdų seniūnams, 1621 m. -- 2. Instrukcija Kristupo Radvilos pareigūnui, apie 1621 m. -- 3. Instrukcija Boguslovo Radvilos valdų ekonomams, 1669.VI.3 -- 4. Instrukcija Liudvikos Karolinos Radvilaitės valdų administracijai, 1694.III.29 -- 5. Kristupo Radvilos instrukcija pareigūnams, paskirtiems tvarkyti Biržų miestą, 1609.III.6 -- 6. Kristupo Radvilos nuostatai dėl prekybos Biržų valdose, 1611.XI.11 -- 7. Kristupo Radvilos universalas Biržų valdų žemionims ir nurodymai dėl palivarkų steigimo, 1622.V.21 ir b.d -- 8. Instrukcija Biržų valdų seniūnams, 1666 m. -- 9. Instrukcija mokesčių atpirkėjams-nuomininkams su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ekonomų ir nuomininkų sutartimi, 1674.I.16 -- 10. Instrukcijos prekybos agentui Biržų valdose projektas, 1682.XII.1 -- 11. Instrukcijos Biržų valdų administracijai, 1686 m. -- 12. Instrukcija Biržų valdų gubernatoriui, 1769 m. -- 13. Instrukcija Biržų miesto magistratui, 1777.II.11 -- 14. Instrukcija Biržų dvaro raštininkui, 1777.II.11 -- 15., Priedas prie instrukcijos Biržų dvaro raštininkui, 1778.VIII.26 -- 16. Instrukcija Biržų valdų miškų administracijai, 1807.IX.30 -- 17. Nurodymai Biržų miesto vaitui, 1810.VII.10 -- 18. Instrukcija Biržų miesto vaitui ir kitiems pareigūnams, 1817.X.4 -- 19. Instrukcija Biržų valdų komisarui, 1818.V.15 -- 20. Instrukcija Biržų valdų komisarui, 1823.11.24 -- 21. Instrukcija Biržų valdų komisarui, 1823.VIII.1 -- 22. Instrukcija Biržų -valdų komisarui, 1834.VI.26 -- 23. Instrukcija Dubingių valdų seniūnui, 1666 m. -- 24. Nuostatai Dubingių ir Vyžuonų valdų žemionims, 1666.X.13 -- 25. Instrukcija Dubingių valdų seniūnui su dvaro teismo nuostatais, 1686.VIII.4 -- 26. Instrukcija Baranavos girininkui, 1686.VIII.4 -- 27. Instrukcija Dubingių valdų administratoriui, 1735.IV.3 -- 28. Instrukcija Dubingių valdų administratoriui, 1735.XII -- 29. Instrukcija Dubingių valdų administratoriui, 1736.XI -- 30. Instrukcija Dubingių valdų administratoriui, 1740.VIII.14 -- 31. Instrukcija Dubingių valdų administratoriui, 1760.VI.24 -- 32. Instrukcija Dubingių valdų medžiokliui ir eiguliams, 1795.Х.15 -- 33. Instrukcija Dubingių valdų ekonomui, 1813.1.30 -- .44. Instrukcija Baranavos miškų girininkui dėl valstiečių atsarginio magazino, 1835.11.28 -- 35. Instrukcija Dubingių valdų administracijos raštininkui, 1845.VI.12 -- 36. Nurodymai Šiaulių ekonomijos ekonomui, 1639.IV.7 -- 37. Instrukcija činšo rinkėjams Šiaulių ekonomijoje, 1700.XI.25 -- 38. Instrukcija Šiaulių ekonomijos administratoriui, 1716.XII.6 -- 39. Instrukcija į Šiaulių ekonomiją siunčiamam komisarui, 1723.X.2 -- 40. Instrukcija Šiaulių ekonomijos administracijai, 1742.III.10 -- 41. Instrukcija Šiaulių ekonomijos viceadministratoriui, 1745.VI.6 - 42. Instrukcija Šiaulių ekonomijos viceadministratoriui, 1745.IX.11 -- 43. Instrukcija Šiaulių ekonomijos administratoriui, 1755.VI.24 -- 44. Instrukcijos Šiaulių ekonomijos administracijai su prievolių nuostatais, 1786.VII.1 -- 45. 1796 m. instrukcijos Šiaulių ekonomijos administracijai papildymas su priedais, 1797.VII.1 -- 46. Instrukcija Žagarės-Gruzdžių valdų raktų valdytojams, 1835 m. -- 47. Instrukcijos Žagarės-Gruzdžių valdų administracijos pareigūnams, 1837 m. -- 48. Instrukcija Žagarės-Gruzdžių valdų ekonomui, 1842.XI.15 -- 49. Instrukcija Žagarės-Gruzdžių valdų veterinarui, 1858 m. -- Rodyklės: Dalykų; Vietovardžių.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Žemėvalda; Instrukcijos; Pavaldiniai; Administracija; Magistratai; The Lithuanian history; The Great Duchy of Lithuania; The Landowning; Instructions; Subordinates; Administration; Magistrate
Motiejus Pretorijus - istorikas ir etnografas
No full textReikšminiai žodžiai: Biografija; Istoriografija; Liaudies kultūra; Matas Pretorijus; Motiejus Pretorijus; Biography; Folk culture; Historiography; Matthaeus Praetorius; Matthew Pretori
Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje
No full textPratarmė -- I. Reformacijos srovių verpetuose: Reformacijos pradžia; Pirmieji arijonai; Arijonų ir kalvinistų išsiskyrimas; Lietuvos broliai -- II. Medinio kardo riteriai: Medinis kardas; Kairiųjų ir nuosaikiųjų diskusijos pradžia; Kelionė į Rakovą; 1582 m. diskusija Liubčioje; Pažiūros į pasaulietinę valdžią ir išnaudojimą; Požiūris į karus; Nuosaikiųjų persvara -- III. Dogmų laužytojai: „Babilono“ griovėjai; Biblijos teksto kritika; Racionalizmo kryptimi -- IV. Judėjimo nuoslūgis: Sociniečiai; Pakeliui į baniciją; Racionalizmo prieangyje; Tolerancijai kelių ieškant; Keliaujantys mokslo vyrai ir poetai -- Biografijos -- Literatūros sutrumpinimai.Reformacija Lietuvoje prasidėjo tuo metu, kai čia jau buvo pradėjęs plisti Renesansas. Kaip visuomeninis judėjimas, ji truko pas mus šimtmetį (nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio) ir buvo apėmusi beveik visus visuomenės sluoksnius, tik nevienodu mastu. Reformacija buvo klasių kovos forma; feodalizmo laikotarpiu toji kova vyko religine skraiste pridengta, bet iš esmės ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse ji buvo opozicija susiklosčiusiems XVI a. socialiniams santykiams, kultūros raidos sąlygoms. Reiškėsi miestietiškoji, bajoriškoji ic plebėjiškoji-radikalioji reformacijos kryptis. Radikalioji kryptis Lietuvoje, buvo siauresnė nei Vidurio Europoje, nesulaukė platesnio valstiečių pritarimo, tačiau sudarė didžiausią opoziciją feodalizmui. Šioje knygelėje bandoma atskleisti radikaliosios reformacijos krypties Lietuvoje idėjas, jų raidą (nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio) ir jos priklausomybę nuo socialinės bazės kitimo. Radikaliosios reformacijos atstovų pasaulėžiūroje išryškėjo pirmieji ateistinės minties daigai. Jie buvo ilgametės idėjinės raidos rezultatas. Šios raidos pažinimas gali būti naudingas šių dienų skaitytojui - studentui, dėstytojui, ateizmo propagandistui ir kiekvienam besidominčiam istorija bei jos dėsningumais, o ypač materialistinės pasaulėžiūros formavimosi veiksniais. Reikšminiai žodžiai: Antitrinitoriai; Arijonai; Arijonizmas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; 17 amžius; Monografija; Radikalioji reformacija; Reformacija; Religinė nesantaika; Antitrinitarianists; Arianism; Arians; Confessional strife; Monography; Reformation; The Great Duchy of Lithuania; The Lithuanian XVI-XVII c. history; The Reformatio
Крестьянский вопрос в трудах публицистов Литвы конца XVI - первой половины XVII века
No full textLietuvos publicistai valstiečių, klausimu XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje . pusėje / Ingė Lukšaitė : Įvadas; A, Volano pažiūros valstiečiu, klausimu; Valstiečių klausimas Vilniaus Akademijos profesorių raštuose; Lietuvos publicistų pažiūrų valstiečių klausimu reikšmė -- A. Volano Ir J. Chondzinskio veikalų publikacija -- "Oratio ad III. Dominos Commissarios civitatis Rigensis habita a viro clarissimo Andrea Volano oratore eximio"/ A. Volanas. Vertimas -- "Diseurs kapłana jednego polskiego roku 1657 post festum Transfigurationis Domini, w którym pokazuje za co Bóg Koronę Polska, karze y jako dalszego karania uyśc mamy"/ J. Chondzinskis. Vertimas; Komentarai -- Reziume rusų kalba -- Reziume vokiečių kalba.Istorikai, spręsdami socialinių-ekonominių formacijų kaitos problemą, ypač daug dėmesio skyrė ir skiria feodalizmo laikotarpio agrarinei istorijai, plačiausiai tyrinėdami to meto gamybines jėgas bei gamybinius santykius. Vienas iš svarbių šios temos tyrinėjimo aspektų, beveik nenagrinėtas, yra to meto socialinių santykių atspindys pasaulėžiūroje. Ją nagrinėjant, aiškėja, kokiomis idėjomis buvo motyvuojami realūs esami socialiniai santykiai, kokiais kriterijais remiantis ir kaip jie buvo vertinami. Reikšminiai žodžiai: Andrius Andriejus Volanas; Andrius Volanas; Aronas Aleksandras Olizarovijus; Baudžiava; Dvarininkas; Istoriniai šaltiniai; Jonas Chondzinskis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; 17 amžius; Martynas Smigleckis; Rašytojai; Valstietis; Valstiečiai; Aaron Alexander Olizarovius; Andreas Volanus; Authors; Historical sources; Jan Chadzynski; Landlord; Martinus Smiglecius; Peasant; Peasants; Serfdom; The Lithuanian XVI-XVII c. histor
Significance of the reformation as regards the use of the Lithuanian language in Lithuania of the XVIIth century
No full textĮvadas -- Lietuvių kalbos vartojimo aplinkybės reformacijoje -- Lietuvių kalba Žemaičių, Užnerio ir Vilniaus distriktuose -- Lietuvių kalba reformatų mokykloje -- Išvados -- Reziumė (rusų k.) -- Summary -- Priedai.Reikšminiai žodžiai: Edukacija; Evangelikai reformatai; Istoriniai šaltiniai; 17 amžius; Liuteronizmas; Reformacija; Education; Historical sources; Lutheranism; Reformation; The Continental reformed Church; The Lithuanian XVII c. history; The Lithuanian languageTwo tendencies were evident in the Reformation movement of the XVIIth century Lithuania: 1) the adherents of the Reformation decreased in number, but 2) the Reformation became more and more firmly established in the mode of life and culture of the Lithuanian people. The above implies the democratisation of the Reformation as cultural process. At the beginning of the 17th century synod (the highest body of the Reformed church) did not encaurage the use of the Lithuanian language in the Lithuanian churches. The Lithuanian language, however, was used in many a Reformed church on the initiative of native-born clergy and patrons of the church. The middle of the 17th century witnessed a strong cultural upsurge in the work of the Lithuanian reformers. Unfortunately, however, it was interrupted by wars and after the ravages of wars in the country had been done away with, the Reformation did not gain its previous vitality. There continued to exist only those communities of reformers which were under the patronage of the mighty magnates Radvilai and other landowners. The decrease of the activity of the reformers resulted in their survival only in such places where the Reformation had been rooted into the mode of life of peasants and townsfolk, as well as of the petty gentry who spoke Lithuanian. This accounts for the fact that some of the clergy who came from Poland learned Lithuanian. The main centres of the Lithuanian reformers were the following: Biržai, where the end of the 17th century peasants and townsfolk greatly contributed to the increase of the calvinistic community, and Kėdainiai, where beginning with the 4th decade of the 17th century there was, firstly, a separate clergyman attached to the community of the Lithuanian reformers, and, secondly, later on a separate church was erected for the community. Lithuanians were to be found among the clergy of the anabaptist community in Kėdainiai as well. Smaller communities clustered around the two main centres. They were in Naujamiestis, Papilys, Raseiniai, Švobiškis, Radviliškis, Šiluva, Pamūšys, Salamiestis, Pašušvys, Gėluva, Beinorava, Čedasai, Deltuva, Griežė. Entire families, active in the Reformation movement, could be found in Lithuania who for generations took care of the publishing of books in Lithuanian and who saw to it that the Lithuanian language be used in churches. Most of them descended from towns folk or from boyars - gentry. Though the Lithuanian language was not taught in the Reformed schools, it could be resorted to in the teaching process at the high school in Kėdainiai since there were many teachers who spoke Lithuanian. At the end of the 17th century the Lithuanian language was used at schools in Biržai and Papilys. At the end of the 17th century anxiety was expressed that clergymen should be chosen from among those speaking Lithuanian. They were framed at the University in Königsberg and in the beginning of the XVIIth century at the high in Kėdainiai. The worsening of the activity conditions of the reformers caused a change in the attitude of the Radvilos, i. e. the greatest patrons of the Reformation, towards the Lithuanian language in its favour. Funds were earmarked by them for the publishing of books in Lithuanian
Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje
No full textPratarmė -- Įvadas -- Bendrosios pastabos -- 1. 1803-1804 m. Švietimo reforma: Vilniaus švietimo apygarda ir jos nuostatai; Vilniaus švietimo apygardos vadovybė; Kitos švietimui vadovaujančios institucijos; Mokyklų išlaikymas -- 2. Pradinės mokyklos: Pradinių mokyklų administracinė ir finansinė priklausomybė; Pradinių mokyklų administracinė priklausomybė; Pradinių mokyklų išlaikymas; Pagrindiniai pradinių mokyklų tipai ir jų mokymo turinys; Gimtoji kalba pradinėje mokykloje -- 3. Vidurinės mokyklos: Vidurinių mokyklų tipai 1803-1831 m.; Profesinės ir specialiosios mokyklos; Vidurinių mokyklų mokymo turinys; Kalba ir literatūra; Santykis su lietuvių kalba; Istorija; Dorovės mokslas, prigimtinė teisė; Matematikos ir gamtos mokslai; Praktinis žinių taikymas; Fizinis lavinimas; Estetinis auklėjimas; Mergaičių pensionų mokymo turinys -- 4. Kai kurios 1803-1831 m. švietimo tendencijos: Švietimo tendencijos oficialiuose sluoksniuose; Svarstymai dėl mokymo turinio krypties parapinėse mokyklose; Pasikeitimai vidurinių mokyklų programose 1824-1832 m.; Neoficialiosios švietimo tendencijos -- 5. Švietimo pertvarkymas po 1831 m.: Kai kurios oficialiųjų sluoksnių pažiūros į švietimą; Bandymas diferencijuoti mokinius tautybėmis -- 6. Pradines mokyklos: Valdinės mokyklos; Nevaldinės mokyklos; Žydų mokyklos; Mokymo turinys ir gimtosios kalbos vieta -- 7. Vidurines mokyklos: Mergaičių mokyklos ir jų mokymo turinys; Vidurinių mokyklų programos ir mokymo planai; Profesinės ir specialiosios mokyklos -- 8. Keli didaktikos ir auklėjimo krypties bruožai: Didaktika ir auklėjimas pradinėse mokyklose; Bazė ir inventorius; Mokymo organizacija; Didaktinio metodo ir auklėjimo klausimai; Didaktika ir auklėjimas vidurinėse mokyklose; Mokymo procesas; Auklėjimo kryptis -- 9. Vadovėliai: Lietuviški vadovėliai; Knygos keliai -- 10. Mokytojas: Pradinės mokyklos mokytojas; Mokytojo paruošimas; Mokytojo aprūpinimas ir socialinė padėtis; Vidurinės mokyklos mokytojas; Mokytojas vienuolynų mokyklose; Mokytojas akademinėse ir valdinėse mokyklose; Socialinis mokytojo veidas; Buitinės mokytojo sąlygos; Mokytojas - visuomeninio bei intelektualinio gyvenimo dalyvis -- 11. Mokinys: Luominiai santykiai mokykloje; Valstiečio mokinio pragyvenimo šaltiniai; Specifiškas valstiečių lankomų mokyklų pobūdis; Fundacijos; Administracinės kliūtys žemesniems sluoksniams siekti mokslo; Visuomeninė-politinė mokinių veikla -- 12. Švietimas ir lietuvių inteligentija -- Pavardžių rodyklė -- Vietovardžių ir institucijų rodyklė -- Lentelių, dokumentų išrašų su statistiniais duomenimis ir žemėlapių sąrašas.Kiekviena švietimo istorija sudaro kultūros istorijos dalį. Švietimas ir kultūra - tokios įprastos kasdieninėje kalboje sąvokos, kad dažnai nepagalvojame, koks skirtingas jų turinys. Nesileidžiant j kultūros sąvokos apibrėžimus, kurių itin daug, reikia pažymėti, kad vieni dvasinę kultūrą atriboja nuo materialinės kultūros, arba civilizacijos, kiti, ypač mūsų dienomis, matydami tarp šių dviejii žmogaus veiklos sričių vis glaudesnius ryšius, linkę jų griežtai neskirti. Kultūra šiuo atveju imama kaip žmonių visuomenės pasiektų materialinių ir dvasinių vertybių sintezė - tam tikra jų visuma arba kaip žmogaus ir visuomenės veiklos, kūrybiškai formuojant žmogų ir jo aplinką, rezultatas. Nuo J. Herderio laikų į kultūrą - nebežiūrima kaip į vientisą ir palaipsniui viena kryptimi besivystantį reiškinį, o kalbama apie įvairių žmonių junginių kultūras; tos kultūros labai įvairios, ir jų vertinimas — sudėtingas dalykas. Galima kalbėti apie atskirų kontinentų, apie atskirų tautų, apie atskirų visuomeninių klasių ir net mažesnių socialinių junginių kultūras. Kultūros gali plėtotis daugiau ar mažiau savitu keliu. Kultūriniai kontaktai vieni stimuliuoja» kitos kultūros tam tikrus elementus, kiti - slopina. Taip vyksta: nuolatiniai įgytų vertybių mainai ir kitimas. Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Mokytojai; Pradinis mokslas; Rusijos imperinė politika; Vadovėliai; Vidurinis mokslas; Švietimas; Švietimo Lietuvoje istorija; Education; High education; Higher education; History of education in Lithuania; Primary education; Russian imperialist policy; Teachers; Textbook
Jono Biliūno kūryba
No full textPratarmė -- Vaikystė ir mokinio dienos -- Pirmieji literatūrinio darbo žingsniai -- Darbininko tema -- 1904-1906 metų apsakymai -- Liūdna pasaka -- J. Biliūno realizmo bruožai -- Knygoje vartojami sutrumpinimai.J. Biliūnas - rašytojas demokratas. Nedidelis yra likęs jo kūrybos pluoštas, kaip trumpas yra buvęs ir jo gyvenimas. Per septynerius savo publicistinės ir literatūrinės veiklos metus jis negalėjo sukurti epochos lietuvių literatūroje, bet jo gyvenime ir kūryboje yra daug XIX a. pabaigai ir XX a. pradžiai tipingų bruožų, kurių dalis syja su geriausiomis demokratinėmis lietuvių literatūros ir visuomeninio gyvenimo tradicijomis praeityje, o dalis - su reiškiniais, pranašaujančiais naujos epochos artėjimą. Daugelis J. Biliūno kūrinių savo nuostabiais subtiliais meniškais paveikslais įeina į lietuvių literatūros aukso fondą. Reikšminiai žodžiai: Biografija; Gyvenimas; Intelektas; Jonas Biliūnas; Kūryba; Literatūra; Lietuvių proza; Meilė Lukšienė; Monografija; Pasaulėžiūra; Stilius; Biography; Creativity; Intelligence; Jonas Biliūnas; Life; Lithuanian literature; Lithuanian prose; Meilė Lukšienė; Monograph; Style; Worldvie
Gervėčių Lietuva.
No full textGervėčių Lietuva -- Gervėčių praeitis šeimų albumuose -- Tuštėjančių kiemų kraštas: Gervėčiai; Miciūnai; Gaigaliai; Gudininkai; Gėliūnai; Užupis; Rimdžiūnai; Petrikai; Kerplėšinė; Knistuškės;Milcėjos; Girios; Pelegrinda; Galčiūnai; Mockos -- Apie autorius -- Gervėčiai Lithuania