“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Precarious work in Lithuania: integration challenges into the labour market for foreign born citizens
No full textBased on the works of Lithuanian and foreign scientists, this article analyses the problems of precarious employment or synonymous compliance—insecure work. The distinguished dimensions of the theoretical analysis of the insecure employment form the supporting field of the article, and the empirical part consists of the data of the statistical data (Eurostat, Migration Department, EU Labour Force Survey (EU-LFS), Lithuanian Public Employment Service, Lithuanian Department of Statistics, review of the legal acts (legal basis of the Republic of Lithuania and the European Union) and the data obtained during the qualitative survey. The conducted analysis made it possible to highlight the conditions of insecure employment of foreigners working in Lithuania as non-EU citizens, including insecurity due to loss of income, poor career opportunities, abuse by employers, or uncertainty about job retention. The integration of migrant workers into the Lithuanian labour market is particularly problematic from a legal point of view—the possibility of changing the employer’s temporary residence permit (TRP) during the issuing period has been made more difficult. In the latter case, the employee is, so to speak, tied to a specific job, and the employer has the possibility to dispose of the amount of remuneration, the loss of work and, of course, the lack of safe working conditions. Insecurity is exacerbated by the limitations of the legal framework as well as strict regulations/migration procedures. The problems are exacerbated in times of crisis, when there is a risk of losing one’s job, delays in processing migration documents, reduced wages, and insufficient social protection. Keywords: Precarious Employment, Labor Migration, Temporary Residence Permits, Immigrant Integration, Employment of Foreigners
Vištytis. D. 3
No full textI SKYRIUS – ISTORIJOS SLINKTYS. Vištytis – nuo akmens amžiaus iki šiandienos / Vilius Kočiubaitis -- Akmens amžiaus radiniai Vištyčio ežero pakrantėje / V. I. Timofejevas -- Nauji Vištynetskajos–1 gyvenvietės prie Vištyčio ežero kasinėjimai / Michailas Žilinas -- WEGE 57: su Dievo pagalba jiems turėtų tikrai pasisekti. Magdeburgo miesto teisė Vištyčiui. 1670 m. Magdeburgo miesto teisių patvirtinimas Vištyčio miestui. LDK didikai – Vištyčio seniūnai. 1758 m. Vištyčio seniūnijos inventoriaus aprašymas veikale „Starożytna Polska“. Vištyčio seniūnijos inventorius veikale „Sūduvos Suvalkijos istorija“. Vištytis Lenkijos karalystės geografiniame žodyne. Vištyčio miestelėnų ginčai su seniūnu 1772–1790 m.. Vištyčio smuklės / Vilius Kočiubaitis -- Link atminties knygos apie Vištytį / David L. Langenberg -- Seniausia Europos valstybių siena / Genia Jurkynienė, Juozas Jurkynas -- Vištyčio pasieniui – 600 metų / Jan S. Krogh -- „Žiburio“ draugijos Vištyčio skyrius / Kazys Šapalas -- Vištytis Pirmajame pasauliniame kare. Vištytis – miestelis, kurį atstatyti padėjo kaizeris Vilhelmas II. Vištyčio siaurasis geležinkelis / Vilius Kočiubaitis -- Liukių dvaro istorijos / Ugnė Sinkevičienė -- Kodėl Vištytis? / Robertas E. Mitčelas -- Vištyčio prekybininkai: siena, kaip modernizacijos veiksnys XIX a. transnacionalinėje erdvėje / Ruth Leiserowitz -- Vištytis / Bronius Kviklys -- Vištytis „Lietuvių enciklopedijoje“ -- Vištytis J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ -- Vištyčio apylinkių šnekta / Rima Bakšienė -- Vardai ir žodžiai iš šalies / Stasė Krinickaitė -- Akmenuotosios moreninės kalvos su Gražiškiais / Augustinas Linčius -- II SKYRIUS – VIŠTYČIO BAŽNYČIOS. Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios kunigai XVI–XXI amžiuje / Genia Jurkynienė, Juozas Jurkynas -- Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia / Bronius Kviklys -- Kunigas Kazys Montvila – būkite tvirtais tikėjime / Genia Jurkynienė, Juozas Jurkynas -- Alvito dekanato parapijos XVII a. antroje pusėje / Vaida Kamuntavičienė -- Vištyčio seniūnija 1784 m. Alvito dekanato aprašyme / Vilius Kočiubaitis -- Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios istorijos ir architektūros bruožai bei dailės vertybės -- Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios senosios tapybos paveldas Vilkaviškio vyskupijos Muziejuje -- Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia/ Genia Jurkynienė, Vilius, Kočiubaitis -- Evangelikai liuteronai vėl turi bažnyčią Vištytyje / Birutė Pavlovienė -- Niekad nepamiršk namų, kuriuose stovėjo tavo lopšys (Vištyčio parapija) Alfred Jodlauk -- Vištyčio stačiatikių cerkvės statyba / Vilius Kočiubaitis -- III SKYRIUS – IŠ KOVOS ATGAVIMO SPAUDOS. Vištytis – knygnešių kraštas / Vilius Kočiubaitis -- Knygnešystė Vištyčio krašte / Birutė Mardosaitė, Vilius Kočiubaitis -- Vištyčio žemės auginti / Vitalius Gaidys -- Petras Mikolainis – knygnešys, leidėjas, publicistas / Danguolė Mikulėnienė, Valdas Selenis -- Knygnešio Petro Mikolainio gyvenimo keliais / Žydronė Kolevinskienė -- Iš kovos atgavimo spaudos / Petras Mikolainis -- Petro Mikolainio (M. Noveskio) 1891–1909 m. išleistų knygų sąvadas / Valdas Selenis -- Moteriškoji knygnešystės linija: Petro Mikolainio laiškai Mortai Zauniūtei (1899–1909) / Žydronė Kolevinskienė -- Petras Kriaučiūnas, „Aušra“ ir filologija / Arvydas Vidžiūnas -- Seinų seminarijos dvasia Petro Kriaučiūno gyvenime / Kęstutis Žemaitis -- Vyrų šešėlyje: Sofija Kriaučiūnienė / Žydronė Kolevinskienė -- IV SKYRIUS – VIŠTYČIO EŽERO ŽUVYS. Vištyčio ežero žuvys / K. Tylikas, A. Sokolovas ir S. Šibajevas -- Asmenvardžių rodyklė.2024 m. sukanka 640 metų (1384), kai pirmą kartą Kryžiuočių ordino karo kelių į Lietuvą aprašymuose buvo paminėtas Vištyčio vardas. Šiai sukakčiai paminėti skirtoje III monografijos dalyje išsamiai pristatyta miestelio istorija, jo raida, Švč. Trejybės bažnyčia, jos istorija, kunigai, architektūros bruožai, tapybos paveldas ir dailės vertybės, evangelikų liuteronų parapija, knygnešystė ir knygnešiai, apylinkių šnekta bei ežero žuvys. Knyga gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis, pateikta išsami asmenvardžių rodyklė
Vištyčio stačiatikių cerkvės statyba
No full textPrieš Pirmąjį pasaulinį karą nepriklausomos Lietuvos Respublikos ribose gyvavo 48 stačiatikių parapijos, trys vienuolynai, be to, veikė 18 kariuomenės cerkvių ir 41 filija (mokyklų, ligoninių, kalėjimų, kapinių koplyčios), iš viso 110 cerkvių. Vienos cerkvės etatus paprastai sudarydavo klebonas, psalmių giedotojas ir diakonas. Visiems jiems Rusijos valdžia mokėjo algas. Be to, klebonai gaudavo pajamų iš parapijos ir nekilnojamojo turto: stačiatikių cerkvėms priklausė nuo kelių iki keliasdešimt hektarų žemės, miškų, daug ežerų, malūnų, dažniausiai konfiskuotų uždarius katalikų vienuolynus bei bažnyčias, dovanotų ištikimybę valdžiai demonstravusių žemvaldžių. Bažnytinį kompleksą, be pačios cerkvės, paprastai sudarydavo mokyklos, klebonijos bei minėtų bažnyčios tarnų, taip pat cerkvės sargo gyvenamieji bei ūkiniai pastatai. Vištyčio cerkvė – viena paskutiniųjų pastatytų Lietuvoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nedidelė medinė cerkvelė ežero pakrantėje atsirado 1912 m., buvo pašventinta šventojo Vladimiro garbei. Ji niekuomet neturėjo parapijos statuso – iki prasidedant Pirmajam pasauliniam karui buvo Kalvarijos Šv. Agafono cerkvės filija, vėliau – Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio. Kaip ir visos Užnemunės cerkvės (o jų iki Pirmojo pasaulinio karo šiame regione atsirado bent 15), buvo pavaldi Chelmo–Varšuvos stačiatikių vyskupijai
Need for support in recognising and correcting the internalised and externalised problematic behaviour of children in care
No full textProbleminis elgesys yra dažna problema globos institucijose, todėl gebėjimas jį atpažinti ir suprasti yra esminis siekiant veiksmingos pagalbos vaikams. Investicijos globėjų ir darbuotojų pagalbai ir mokymams gali teigiamai paveikti tiek vaikų gerovę, tiek globėjų darbo kokybę ir jų sprendimą tęsti globą. Šiame tyrime siekta išsiaiškinti, kokios pagalbos globėjams labiausiai reikėtų atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuoto ir eksternalizuoto elgesio problemas. Šis poreikis tirtas per globos centrų darbuotojų ir globėjų gebėjimą atpažinti ir koreguoti globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį (kontrolė) bei reikalavimus tai daryti (normos). Tyrimo objektas – pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį. Formuluojamas tyrimo klausimas: koks yra pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį? Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą taikyta kiekybinio tyrimo metodologija. Anketinės apklausos metu taikant netikimybinės atrankos būdą apklausti 54 globos centrų darbuotojai ir 67 globėjai. Tyrimas atskleidė, kad globėjai labiau nei globos centrų darbuotojai jaučia gebantys atpažinti globojamų vaikų internalizuotą, o globos centrų darbuotojai – eksternalizuotą probleminį elgesį, iš to natūraliai išplaukia tai, kad globos centrų darbuotojams yra sunkiau priimti sprendimus dėl pagalbos vaikams ir globėjams internalizuoto nei eksternalizuoto probleminio elgesio atveju. Analizuojant globos centrų darbuotojų ir globėjų gebėjimą atpažinti ir koreguoti vaikų probleminį elgesį nustatyta, kad globos centrų darbuotojai jaučiasi labiau galintys padėti vaikams nei globėjams. Tyrimo duomenys rodo, kad globėjai ir sprendžia dėl reikiamos papildomos pagalbos savo globojamiems vaikams, kai jie pradeda problemiškai elgtis, ir jaučia, kad gali ją rasti. Tačiau kalbant apie pagalbą sau nustatyta, kad globėjams sunku priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos sau, net jei žino, kad tą pagalbą gali rasti. Remiantis tyrimo duomenis, tikslinga stiprinti šiuos globos centrų darbuotojų gebėjimus: atpažinti vaikų internalizuotą probleminį elgesį, padėti globėjams spręsti jų globojamų vaikų internalizuoto ir eksternalizuoto elgesio problemas, priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos vaikams ir globėjams internalizuoto probleminio elgesio atvejais. Globėjams didžiausios pagalbos reikia sprendžiant dėl papildomos pagalbos sau, kai globojamiems vaikams pasireiškia internalizuotas ir / ar eksternalizuotas probleminis elgesys. Reikšminiai žodžiai: globojamų vaikų internalizuotas probleminis elgesys; globojamų vaikų eksternalizuotas probleminis elgesys; pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant probleminį globojamų vaikų elgesį.Child care ensures that a child has a safe, age-appropriate living environment in which to grow and develop. In addition to day-to-day care, caregivers have to help the child to survive the trauma that they have suffered, restore and maintain the child’s relationship with their parents and other relatives, prepare the child for their return to their family or for the transition to another foster or adoptive family, and prepare them for an independent life. The proper organisation of care services is the responsibility of the State and local authorities, and the caregivers of the child are responsible for the quality of this service. Therefore, the State seeks to provide the necessary assistance to the persons providing the child care services to enable them to ensure safe and harmonious living and development conditions, as well as provide parents and legal guardians with the support necessary for the proper upbringing of the child. However, the Lithuanian child care and adoption system faces challenges in implementing these provisions. According to the National Audit, not all foster care centres carry out annual surveys to determine the need for services for foster carers, and some do not provide services to foster carers when there is a need. Mostly, there is a lack of services provided by psychiatrists and psychotherapists. Foster care centres should organise mutual support groups for foster carers at least once every 2 months, but audit data shows that this is not the case in reality. Half of the foster and adoptive parents interviewed know how many and what types of services they are entitled to and what services they can receive, while others indicate that they do not know because information about all of the services to which they are entitled is not clearly provided by care centres. The ombudsman also highlights the lack of self-help groups for caregivers who are confronted with various behavioural problems with their child. The gap between the provisions enshrined in legal documents and their implementation in everyday practice poses a relevant scientific problem. Problematic behaviour is a common issue in care, and the ability to recognise and understand it is essential for the provision of effective help for children. Investing in support and training for caregivers and staff can have a positive impact on children’s well-being, on the quality of caregivers’ work, and on their decision to continue fostering. This study aimed to explore what types of support caregivers most urgently need in identifying and correcting the internalised and externalised behavioural problems of children in care. This need was explored through the abilities of care centre staff and caregivers to recognise and correct the internalised and externalised problematic behaviours of children in care (control) and the requirements to do so (norms). The object of the study is the need for help in recognising and correcting the internalised and externalised problematic behaviour of children in care. The research question is formulated as follows: What types of help are most urgently needed in recognising and correcting the internalised and externalised problematic behaviour of children in care? This study was commissioned by the Adolescent Support Initiative and is part of the Erasmus+ project Empowering Foster Parents (No.2021-1-LT01-KA220-ADU-000028356). The methodology of the study was developed and a comparative analysis of the data was carried out across three countries by Vrije Universiteit Brussel. This article discusses only the national data of Lithuania. In Lithuania, questionnaires developed by the study coordinator were used to investigate the abilities of care centre staff and caregivers to recognise and correct internalised and externalised behaviour (control) and the pressure experienced by care centre staff and caregivers to identify and correct problematic behaviour in children in care. Internalised problematic behaviour is understood as behaviour directed towards the self, such as anxiety, depression or feelings of worthlessness; externalised problematic behaviour is directed towards the environment, and manifests in forms such as disobedience, shouting at others or hitting them. Two methods were used to ensure the validity of the questionnaires: double translation and member check, or respondent validation. Non-probability sampling was used. The questionnaires were distributed through care centres; the staff working in the care centres filled in the questionnaires themselves and sent them to the caregivers they coordinated with. The study samples involved 54 care centre staff and 67 caregivers. The study shows that caregivers feel more able than care centre staff to identify the internalised and externalised problematic behaviour of children in care, which naturally implies that care centre staff find it more difficult than caregivers to make decisions about helping children with internalised and externalised problematic behaviour. When analysing the ability of care centre staff and caregivers to recognise and correct children’s problematic behaviour, it was found that care centre staff feel more able to help children than caregivers. These findings are in line with other research in the country which has revealed that there is a lack of information on the services provided by foster care centres, and a lack of a common platform on which all of the relevant information on all of the services available to families can be found. Such a platform could be used both by the staff of the care centres when deciding on support for children and caregivers and by the caregivers themselves. [...] Keywords: internalised problematic behaviour of children in care; externalised problema tic behaviour of children in care; the need for help in recognising and correcting problematic behaviour of children in care
Practice of score rewriting: the case study of Bronius Kutavičius’s opera-poem "Strazdas - žalias paukštis" (Thrush, the green bird)
No full textStraipsnio tikslas – apžvelgti partitūrų perrašinėjimo fenomeną. Neretai kompozitoriai, siekdami perteikti įvairius simbolius, pasitelkia numerologinius kodus metrų, taktų žymėjimui ar, bandydami perteikti gražų grafinį vaizdą partitūroje, aukoja jos praktiškumą ir aiškų perskaitymą. Tokias partitūras dirigentams rekomenduojama perrašyti. Priešingu atveju sudėtingos notacijos įsisavinimas interpretuojant kūrinio metroritminę struktūrą atims daug brangaus repeticijų laiko. Jei nepažeisdami pirminio kompozitoriaus sumanymo galime išgauti tą patį skambesį viską perrašydami muzikams paprasčiau suvokiamu būdu – tai yra rekomenduotina praktika. Kaip konkretus pavyzdys ir tyrimo objektas publikacijoje aptariamas Broniaus Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ partitūros interpretavimo atvejis. Raktažodžiai: partitūrų perrašinėjimas, dirigento analizė, metroritmas, Bronius Kutavičius, „Strazdas – žalias paukštis“Often composers, who themselves are not practising performers, render the music they compose in very complicated notation. To convey symbols, composers use numerological codes to mark metres and bars or sacrifice the practicality of the score and its clear reading in an attempt to convey a beautiful, symbolic graphic image in the score. In such cases, conductors should rewrite the score (along with the parts). Otherwise, the mastery of complicated and complex notation in the interpretation of the metro-rhythmic fabula will take up a lot of precious rehearsal time. Scores of this kind are difficult for musicians to comprehend precisely because of the complete mismatch between the fixed metro-rhythmic fabula and the actually sounding pulsation fabula. For this reason, it is recommended to rewrite the metro-rhythmic fabula by organising the metro-rhythmic events in an easy-to-understand way. Of course, the conductor must respect the dramaturgical codes composed by the author and realise them with precision. Yet if we can achieve the same sound by rewriting everything in a simpler way without violating the original intention, this is the recommended practice. As a specific example, we provide the case study of Bronius Kutavičius’s opera-poem Strazdas – žalias paukštis (Thrush, the Green Bird). Kutavičius used to write down the music he composed in graphic scores. They are very beautiful and deserve attention in their own right as works of visual art. However, graphic notation is quite tricky for performers in terms of practicality. The need to regroup metrotectonic structures in Kutavičius’s opera-poem Thrush, the Green Bird is one of the most important arguments for rewriting the score. From the very first bars of the entry of the first violins, we are confronted with several problematic issues: what value of the sound duration is identical to a conducting beat? how many smaller beat units does a beat contain? what are the support points of phrases? Rewriting the scores allows the metro-rhythmic progression of events, which is particularly difficult to interpret, to be understood by the conductor and the musicians in a much simpler way. First of all, the necessity of rewriting arises when the pulsation fabula, as composed by the composer, does not correspond at all with the metro-rhythmic fabula fixed in the score at the actual moment of performance. The conductor’s interpretation of this type of a metro-rhythmic structure will only disturb the performers with his projection of the movements. Not only is it not enough for him or her to prepare the score for the performance (thus identifying their own movement progression with the pulsation fabula), but it is also necessary to rewrite the performers’ parts. Only then will two radically different pieces of information about the same opus to the performers be avoided: the conductor’s projection of the movements will be identical to the pulsation fabula and not identical to the part of the metro-rhythmic fabula. In the face of the problem of this nature, the practice of rewriting scores and parts is recommended and appreciated. Keywords: score rewriting, conductor’s analysis, metro-rhythm, Bronius Kutavičius, Strazdas – žalias paukštis
The Self-representation of secular spirituality movements in virtual space: the case of Lithuania
No full textIn the second half of the 20th century, along with the alternative New Age spirituality movement, the practice of self-improvement became widespread, and by the end of the 20st century it had become extremely widespread, permeating the most diverse areas of life in the Western world, practically becoming a mass cultural phenomenon. Accordingly, it can be described as a secular phenomenon with minimal links to traditional spirituality: the concept of spirituality has changed significantly, is often not linked to transcendental ideas and is focused on the self and self-improvement and the search for personal well-being and happiness. Relevant practices in the 21st century are particularly widespread in Lithuania. The Self-representation of Secular Spirituality Movements in Virtual Space The article examines the peculiarities of the self-presentation of spiritual self-improvement practices in Lithuania. The self-presentation of the phenomenon in virtual space is analysed and texts written by some service providers are studied. Aspects of the social communication of spiritual practices in the online space are examined from the perspective of linguistic analysis and marketing, and spirituality practices are distinguished and discussed. In this context, the needs–wants–demands relationship emerges, along with the need for self-actualisation. The online descriptions of the services offered by providers of spiritual practices are constructed according to commercial logic. The results of the linguistic analysis correlate with the findings of previous researchers about the orientation of the offered spiritual practices towards self and secular practices. Keywords: spiritual movements, secular spirituality, New Age spirituality, spiritual practices, Self, self-actualisation, needs, text functions, text analysis, online texts
The Role of communication and creativity in the implementation of sustainability and sustainable innovations
No full textSustainable development becomes a strategic goal of modern business organizations and an aspiration to ensure long-term economic growth through the creation of innovative products and services, saving resources and their sustainable use, nurturing the environment, and contributing to the creation of public welfare. It should be noted that communication and creativity constitutes a significant part of the innovation generation and implementation process. Promotion of idea generation, the interpretation of the need for innovation, the provision of opportunities for expressing new ideas, the development of relationships both within the team itself and with stakeholders are important in each phase of communication. The article presents the research, the purpose of which is to determine how creative communication solutions condition the involvement of the organization’s stakeholders, developing sustainability and creating sustainable innovations in Lithuanian business organizations. The applied research method is qualitative content analysis of the web pages of the largest Lithuanian business organizations, seeking to collect data on the essential organization of sustainable innovation development activities, challenges and features of stakeholder involvement. The data required for the research was collected by reviewing the publicly available information of 100 websites of Lithuanian business organizations in order to determine the essential communicated sustainability topics. Documents related to sustainable activities of organizations were also investigated (sustainability performance reports, corporate social responsibility reports, etc.). The results of the study show that Lithuanian business organizations consider the development of a sustainable activity strategy an important priority in the near term. However, although they understand the need for sustainable activities, developing sustainable innovations by involving stakeholders in these activities is difficult due to the lack of such practices and various organizational factors. Keywords: business, communication, creativity and innovation, stakeholder involvement, sustainability, sustainable innovation
Deciphering the local origins of neoliberalism in Central and Eastern Europe: the example of Lithuania
No full textŠiame straipsnyje nagrinėjama neoliberalizmo raida Lietuvoje, analizuojama jo intelektualinė kilmė, pirmieji šalininkai ir struktūriniai pokyčiai, kurie palengvino jo atsiradimą. Pastarieji siejami su perestroikos sukurtomis galimybėmis ir komunikacijos tinklo, jungiančio Lietuvos reformų sąjūdžio ekonomistus, išeivijos intelektualus ir Hillsdeilo koledžą Mičigane, plėtra. Šiame tinkle vykę informacijos mainai sukūrė neoliberalių idėjų užuomazgas dar iki 1991 m. Šis tinklas taip pat prisidėjo prie įtakingo analitinio centro - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), kurio įtaką politikai iliustruoja pinigų ir pensijų privatizavimo reformų apžvalga, įkūrimo.This article studies the local lineage of neoliberalism in Lithuania, examining its intellectual pedigree, early proponents and the structural shifts that facilitated its rise. The latter are attributed to the openings created by perestroika and the development of the communication network linking economists within the Reform Movement of Lithuania, émigré intellectuals and Hillsdale College in Michigan. Information exchanges produced within this network generated embryonic neoliberal ideas before 1991. The network also contributed to the establishment of an influential think tank, the Lithuanian Free Market Institute (LFMI), whose policy influence is illustrated by surveying monetary and pension privatisation reforms
Evaluating the issue of climate change in different audience segments of the Lithuanian population
No full textStraipsnyje nagrinėjama klimato kaitos suvokimo problematika. Remiantis „Šešių Amerikų“ (angl. Six Americas) tyrimo metodologija analizuojami 2022 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Gauti rezultatai leidžia identifikuoti šalies gyventojų auditorijų segmentus bei jų požiūrių į klimato kaitą skirtumus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje egzistuoja visų tipų auditorijos, tarp kurių dominuoja „susirūpinusiųjų“ ir „atsargiųjų“ segmentai, o šių segmentų turimos nuostatos klimato kaitos atžvilgiu reikšmingai skiriasi. Raktažodžiai: auditorijos segmentavimas, visuomenės nuomonė, klimato kaita, komunikacijaThe article examines the challenge of understanding climate change, using the ‘Six Americas’ research methodology to analyse 2022 data from a representative survey of the Lithuanian population. The results reveal distinct audience segments and differences in their recent attitudes toward climate change. The research identified various audience types in Lithuania, with the ‘concerned’ and ‘cautious’ segments being predominant. These segments display notably different attitudes toward climate change. Taking into account the differences between audience segments, more effective communication strategies can be planned. Keywords: audience, segmentation, public opinion, climate change, communicatio
Orthodox church in Lithuania: believers’ identities and changes in the geopolitical context
No full textStraipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai). Raktažodžiai: Ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, etniškumas, kalba, etno-religinis identitetas.The article analyses the ethnic and religious identities of believers in the Orthodox Archdiocese of Lithuania, which is under the Moscow Patriarchate. The historical factors that determine the nature and interaction of these identities, as well as contemporary demographic, social and geopolitical aspects, are also studied in the article. The analysis is based on qualitative interviews conducted between 2019 and 2021 with different age and gender Orthodox Russians or Russian-speakers of mixed identity and representatives of the Orthodox Church (clergy) and religious organisations, as well as texts from the official archdiocesan magazine Vestnik (2012–2022). It was revealed that the close historical ties with Russia, the Russian ethnic identity and the Russian Orthodox tradition were important for this Orthodox community members in Lithuania, but a significant part of them identified with the universal (Byzantine) and/or local (Grand Duchy of Lithuania) Orthodox traditions. The community faced the challenge of adapting to the contemporary Lithuanian society during the ongoing socio-demographic and political processes, such as assimilation, mixed families, use of the Lithuanian language and geopolitical changes. Keywords: Orthodox Church in Lithuania, ethnicity, language, ethno-religious identity