“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Biophilic school architecture in Lithuania: a theoretical study of possibilities
No full textAtsižvelgiant į tradicinių mokymo(si) aplinkų neatitikimą šiuolaikiniams ugdymo tikslams ir mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje keliamus mokyklų pastatų daugiafunkciškumo iššūkius, straipsnyje analizuojamos biofilinio dizaino principų taikymo šiuolaikinių mokyklų projektavimui galimybės, siekiant išskirti kriterijus, gaires, kurie galėtų būti taikomi biofilinės mokyklos kūrimui. Darbe taikyti metodai apima literatūros analizę ir pavyzdžių analizę bei vertinimą ir biofilinės mokyklos projektavimo teorinio modelio formulavimą. Tyrimas leido išskirti biofilinės mokyklos projektavimui svarbius veiksnius, apimančius natūralų apšvietimą, natūralias gamtinei aplinkai būdingas spalvas su ryškių kontrastingų spalvų intarpais, organiškas kreivalinijines formas, gamtinius elementus ir motyvus, natūralias, vietines medžiagas, ryšį su ekosistemomis, augalais, gyvūnais, aiškių, lengvai suvokiamų erdvių planavimą, lauko klases, daržus, sodus, vandens motyvą. Reikšminiai žodžiai: mokymo(si) aplinkos, mokyklų architektūra, biofilija, biofilinis projektavimas.The aim of the paper is to analyze innovative trends in the design of buildings and environments for educational institutions and to determine which biophilic design principles and how can be applied in the design of modern learning environments in the Lithuanian climate and socio-cultural context. Methods used in the work include analysis of literature and evaluation of examples and formulation of a theoretical model of biophilic school design. Inclusive education, outdoor classrooms, universal design principles become part of contemporary school, where the boundaries between teaching and learning, between physical activity and active leisure activities disappear. A review of the literature has shown that the biophilic properties of learning environments, i.e. the combination of the benefits of the natural environment and natural materials with natural light, air, changing stimuli and their interaction with indoor areas, etc., have a positive impact on the overall quality of the learning environment and on the physical and mental health of the pupil. The hypothesis that biophilic design principles can be successfully applied to the design of modern sustainable schools has been validated by the analysis of literature sources and practical examples. After analyzing and comparing three most widely used methodologies for biophilic design and project evaluation, the biophilic index components assessment system of N. A. Salingaros (2019) was selected for the evaluation of school projects and the formulation of biophilic school design principles; this methodology is flexible enough and at the same time provides quantitative estimate of the object under valuation, the value, which is indicative of the biophilic content of the building design. The analysis and assessment of selected historic, modernized and new-build Lithuanian schools highlight the following elements and features relevant to biophilic school design: daylight, plant motifs in the decoration, color harmony, plastic lines, tectonicity, indoor microclimate regulation. The analysis of contemporary school designs in temperate and hot climates and non-traditional education environments in different countries has identified the following elements and features relevant to biophilic school design: maximizing daylight in learning spaces, indoor plants and green walls, natural elements and colors in the interior, patterns and textures characteristic to nature, and the formation of outdoor classrooms and outdoor spaces. In summary the study identified factors important for the design of a biophilic school in Lithuanian context, including natural lighting, natural colors characteristic of the natural environment with bright contrasting color insertions, organic curvilinear shapes, natural elements and motifs, natural, local materials, connection to ecosystems, plants, animals, clear planning of easily perceived spaces, outdoor classrooms, gardens, water motif. Keywords: Learning environments, school architecture, biophilia, biophilic design
The Relationship between energy consumption and economic growth in the Baltic countries’ agriculture: a non-linear framework
No full textThe development of a country’s economy is directly related to the use of energy in that country’s economic sectors. Therefore, the energy–environmental Kuznets curve (EEKC) is often used when analysing a country’s potential and challenges in sustainable development, green economy, and green growth. This hypothesis tests whether there is an inverse "U"-shaped relationship between energy use and economic growth and is especially important when analysing developing countries to assess if, at a certain point, energy use begins to drop, resulting in fewer greenhouse gas emissions, environmental degradation, and the consumption of fossil-based fuels. This study aims to examine the relationship between energy consumption and economic growth in the Baltic States from 1995 to 2019, with a focus on the agriculture sector. The study uses the non-linear autoregressive distributed lag (NARDL) model for individual and panel time series. Total energy use, as well as electricity use, is included in the study, whereas gross value added is employed as a measure of economic growth. Research data analysis reveals that energy use in all three Baltic countries stabilises as gross value added increases. However, there is insufficient evidence to show that after a certain point, energy use begins to drop; thus, the hypothesis for the inverse "U"-shaped energy–environmental Kuznets curve (EEKC) is rejected. Research results have important practical implications regarding countries’ policies toward energy, including the use of electricity and sustainable development. Keywords: agricultural development; gross value added; energy use; NARDL model; energy–environmental Kuznets curve
Stressogenic factors in psychiatrists work and burnout
No full textDarbas, pasižymintis dideliu autonomiškumu bei atsakomybe, aukštais reikalavimais ir minimaliu išoriniu palaikymu darbo funkcijų vykdymo metu, priskiriamas aukšto streso lygio darbams. Tokio pobūdžio darbo specifika būdinga tiek klinikiniams gydytojams psichiatrams, dirbantiems gydymo įstaigose, tiek ir gydytojams teismo psichiatrams ekspertams, dirbantiems ekspertinėje įstaigoje. Šiuolaikinės medicinos reikalavimai dažnai verčia gydytojus naudotis naujomis technologijomis, elektroninės medicinos įrašais, dirbti ties profesinių žinių riba, atlikti daug biurokratinio pobūdžio darbų, tiesiogiai nesusijusių su gydymo užduotimis. Griežtėjantis medicininės veiklos teisinis reglamentavimas reikalauja iš gydytojų skirti daug laiko atidžiam teisės aktų studijavimui, jų išmanymui, taip sukurdamas dar didesnę įtampą dėl galimų netyčinių pažeidimų bei tikėtinų teisinių nuobaudų. Šios aplinkybės verčia gydytojus jaustis mažiau vertinamiems sveikatos sistemos kontekste ir visuomenėje. Gydytojai kasdieniame darbe patiria didžiulę atsakomybę už pacientų gerovę ir gydymo rezultatus. Savo darbe gydytojai dažnai susiduria su ūmiais ir sunkiai gydomais ligų atvejais, kurie sukuria distreso situacijas. Teismo psichiatrai ekspertai dažnai patenka į komplikuotos diagnostikos bei simuliacijos situacijas. Teikdami įvertinimus teismui, jie patiria didžiulę atsakomybę, kuri sukelia stipraus distreso būsenas. Į gydytojų psichiatrų darbe patiriamo streso lygį būtina atsižvelgti, galvojant apie gydytojų perdegimo prevenciją. Vienas iš ilgalaikį stresą sukeliančių veiksnių pastaraisiais metais buvo COVID-19 liga. Šis susirgimas staiga išplito po visą pasaulį, sukėlė pandemiją ir gerokai padidino mirčių skaičių. Mokslo neištirtas susirgimas, paliekantis neaiškias, tikėtinai, grėsmingas, pasekmes, kėlė daug nerimo ir medicinos specialistams. Pastaraisiais metais kilęs karas Ukrainoje tapo dar vienu stresą sukeliančiu veiksniu, galinčiu pakenkti gerai savijautai, emocinei pusiausvyrai bei psichinei sveikatai. Raktažodžiai: distresas, gydytojai psichiatrai, perdegimas.Work related with high autonomy, responsibility and high demand level together with minimal external support is valued as creating high stress level. These features are typical for clinical psychiatrists and doctors forensic psychiatry experts work situations. Contemporary demands for doctors creates even more high level of stress in workplaces every day. The authors of this research created two questionaries which were given to clinical doctors psychiatrists from psychiatry hospitals A and B, also to doctors forensic psychiatry experts from National Forensic Psychiatry Service. Results from these questionaries showed that workload, task deadlines and job content where most stressful aspects for clinical psychiatrists. For doctors forensic psychiatry experts the work deadlines and participating in courts disputes were the most stressful parts of their work. The analysis of answers showed that about 30 percent of doctors forensic psychiatry experts pointed that they have had the fatigue, loss of energy, sleep and mood disturbances and about 2 percent- anhedonia. Almost half of clinical doctors psychiatrists from psychiatry hospitals A and B pointed that they have had loss of energy, 25 percent – anhedonia, depressive mood, sleep and appetite disturbances, disturbed attention and psychomotor slowing down, about 10 percent have had feeling of hopelessness and 6 percent - suicidal ideation. Data from this research shows that it is necessary to change some aspects of work organization to prevent burnout syndrome for doctors forensic psychiatry experts and for clinical doctors psychiatrists in Lithuania. Keywords: distress, doctors psychiatrists, burnout
Kaip mąstyti apie XX amžiaus žmogų, atsidūrusį ribinių situacijų ir lemtingų pasirinkimų akivaizdoje?
No full textStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokios istorijos teorijos lauke suformuojamos idėjos gali padėti naujai interpretuojant XX amžiaus istoriją, žmones, atsidūrusius sudėtingose situacijose, jų priimtus sprendimus, pagaliau – trauminę individualią bei kolektyvinę atmintį. Sudėtinga XX amžiaus istorija ir jos atmintis yra kupina prieštarų, todėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei mėginant diskutuoti apie tam tikrus įvykius, reiškinius, asmenis bei siekiant susitarti dėl šių dalykų įamžinimo, nuolat kyla atminčių karai. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog šiuolaikinėje istoriografijoje, kalbančioje apie istoriko darbo tikslą bei prasmę, taip pat praeities tyrinėtojo atsakomybę visuomenei, yra pabrėžiami keli dalykai: 1) istorikai XXI amžiuje privalo rasti naują kalbėjimo būdą apie sudėtingus istorijos klausimus; 2) mokslininkai turi jausti dvigubą atsakomybę – praeities ir dabarties žmonių atžvilgiu – bei privalo stengtis parodyti praeityje gyvenusių žmonių likimus dabarties perspektyvoje; 3) praeities tyrimai turi prisidėti prie šiandienos žmogui stingančių „interkultūrinių kompetencijų“, padedančių suprasti Kitą (praeities ir dabarties žmogų), ugdymo; 4) siekdami pirmiau paminėtų tikslų istorikai privalo paversti savo discipliną „supratimo profesija“, skatinančia smalsumą ir atvirumą pasauliui; 5) praeities tyrinėtojai, susidūrę su bandymais paversti juos politikais arba teisėjais, privalo palikti praeitį atvirą naujiems klausimams ir interpretacijoms; 6) praeities tyrinėtojai turi užsiimti teorine (auto) refleksija, kuri yra būtina siekiant atlikti visuomenės gyvenimui svarbią kritiko funkciją; 7) istorikams reikia mąstyti apie dabarties dimensijos svarbą akistatose su sudėtingais istorijos klausimais. Istorikai dirba su kolektyvine atmintimi siekdami spręsti visuomenei kylančias savęs supratimo laike problemas. Praeities tyrinėtojai taip pat siekia inicijuoti praeities ir dabarties žmonių dialogą. Pristatant empatijos, kaip metodo, teikiamas galimybes istorijos ir dabarties pažinimui, straipsnyje daugiausia remiamasi britų istoriko, archeologo ir filosofo George’o Robino Collingwood’o idėjomis. Šis mokslininkas vertinamas kaip suformulavęs itin svarbių įžvalgų apie empatiją. Reikšminiai žodžiai: XX amžiaus istorija, blogis, empatija, istorijos teorija.This article seeks to answer the question what ideas formed in the field of history theory can help develop a new interpretation of 20th century history, people facing difficult situations, the decisions they made, and, finally, traumatic individual and collective memory. The turbulent 20th century history and the memories about it is controversial; therefore, when contemporary Lithuanian society endeavors to discuss certain events, phenomena, and personalities and tries to come to a consensus on their immortalization – disagreements inevitably arise. In the process of research, it transpired that in contemporary historiography concerning the purpose and meaning of a historian’s work, as well as the responsibility to society of researchers of the past, several points are emphasized: (1) in the 21st century, historians have to find a new way of dealing with the complex issues of history; (2) scholars must recognize a responsibility for people who lived in the past and live the present, as well as to strive to show in the present perspective the fates of those who lived in the past; (3) the study of the past should contribute to the development of “intercultural competencies” which contemporary man lacks and which help him to understand The Other (past and present man); (4) to achieve these goals, historians need to transform their discipline into a “profession of understanding” that promotes inquisitiveness and openness to the world; (5) researchers of the past, when confronted with attempts to turn them into politicians or judges, have to leave the past open to new questions and interpretations; (6) those who study the past must engage in theoretical (self-)reflection that is necessary to perform the function of a critic that is so vital to society; and (7) historians need to think about the importance of the present dimension confronting complex historical issues. Historians work with collective memory to address the issues of self-awareness in time which face society. Researchers into the past also seek to initiate a dialogue between the people of the past and present. The conduct of the dialogue and its quality depend to a large extent on the level of the empathy that has been developed. Introducing empathy as a method for exploring knowledge about history and the present, this article draws on the ideas of George R. Collingwood, a British historian, archaeologist, and philosopher. Keywords: 20th century history, evil, empathy, theory of history
Kalbėtojo pozicija ir santykio su adresatu kūrimas lietuviškose universiteto paskaitose: 'mes' atvejis medicinos ir verslo administravimo disciplinose
No full textSiekiant geriau suprasti, kaip kalbėtojai pozicionuoja save ir kuria santykį su adresatu (-ais) sakytiniame akademiniame lietuvių diskurse, šioje analizėje tirti asmeninio įvardžio 'mes' semantiniai ir funkciniai ypatumai universiteto dėstytojų kalboje. Duomenys atskleidžia, kad dėstytojai, dėstantys verslo administravimą, vartojo tik aprėpiamąjį 'mes', kurio vartosena rodo dėstytojų pastangas skatinti studentų įsitraukimą ir mažinti atstumo tarp dėstytojų ir studentų jausmą. Neretais atvejais 'mes' vartotas pabrėžiant dėstytojo, kaip vedlio, vaidmenį. Kita vertus, medicinos dėstytojų kalboje rasta gana dažna išskiriamojo 'mes' vartosena atskleidė kur kas didesnį jų norą pabrėžti savo, kaip ekspertų medicinos disciplinoje, vaidmenį, kuris neišvengiamai kuria didesnę atskirtį tarp dėstytojo ir studentų. Raktažodžiai: sakytinis akademinis diskursas, asmeniniai įvardžiai, universiteto paskaitos, kalbėtojo pozicija, santykis su adresatu.To gain a greater understanding of how speakers construct their disciplinary-situated identities and interact with their addressee(s) in Lithuanian spoken academic discourse, this corpus-based exploratory analysis focuses on the use of mes ‘we’ as a marker of stance and engagement in lecturers’ speech in Lithuanian university lectures on business administration and medicine. The data reveals that the lecturers in business administration used only the inclusive mes ‘we’, which is known to promote student involvement and strengthen lecturer-student rapport. The instructors in medicine frequently employed the exclusive reference to indicate their belonging to professional communities and highlight their level of expertise in the discipline, creating a sense of distance between the lecturer and the student audience. Keywords: spoken academic discourse, personal pronouns, university lectures, stance, engagement
Why do infinite forms matter: analysis of verbs from the 'Lexical database of Lithuanian language usage'
No full textTekstynų duomenys rodo, kad visų galimų veiksmažodžio asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų įvairovė nėra svarbi. Todėl, mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios leksikos, svarbu mokyti konkretaus veiksmažodžio vartosenai svarbių formų – dažnų formų, o mokant gramatinių formų, svarbu jas susieti su reikalinga leksika. Šiame straipsnyje aprašytame tyrime sukaupta medžiaga apie dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius, kurių vartosenoje svarbią dalį užima neasmenuojamosios formos: veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviai, padalyviai, pusdalyviai. Tyrimo šaltinis yra 'Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas', sudarytas 'Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno' pagrindu. Tiriamoji medžiaga yra 200 veiksmažodžių, kurie minėtame tekstyne pavartoti 100 ar daugiau kartų. Nustatyta, kuriems veiksmažodžiams ir kokios neasmenuojamosios formos yra būdingos; parodyta, kad jeigu tam tikra neasmenuojamoji forma yra svarbi veiksmažodžio vartosenai, tai ji bus ne tik dažna (palyginti su visomis to veiksmažodžio formomis), bet ir įeis į to veiksmažodžio vartosenos modelius (jie rodo žodžiui būdingą leksinę ir gramatinę aplinką), kai kuriais atvejais bus susijusi tik su viena kuria reikšme. Raktažodžiai: lietuvių kalba kaip svetimoji, tekstynais grįstas kalbos mokymas, neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, 'Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas', 'Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas'.From the corpus data, we observe that in the real language usage, the particular verb does not appear in all theoretically possible finite and infinite verb forms in the morphologically rich Lithuanian but is used in those forms which are relevant for the verb patterning. On the one hand, by teaching vocabulary, is it important to represent lexis in these relevant forms – frequently used forms, and, on the other hand, in grammar teaching, there is a need to provide learners with appropriate vocabulary, e.g., by teaching infinite forms, to use verbs, in the usage of which, these forms are relevant and frequent. In this paper, we provide language teaching practitioners with the data about the frequently used Lithuanian verbs and show which of them and how often appear in infinite forms (participles in passive and active voice, adverbial participles, half participles). As a research data we use 200 verbs from the 'Lexical Database of Lithuanian Language Usage' which was developed on the basis of the written subcorpus of the 'Pedagogic corpus of Lithuanian'. The investigated verbs belong to the frequent vocabulary: in the corpus of approx. 700,000 tokens, these verbs are used 100 times (and above). First, we analysed, which verbs appear in infinite forms, second, we checked whether frequent and typical infinite forms are included into corpus pattern(s) of these particular verbs, and if there is a link between the infinite form and a particular meaning of the verb. All verbs (except of three verbs with no infinite forms) were included into one of three groups: 1) 11 verbs which occur in the infinite forms frequently (more than 50% of all forms – finite and infinite) and, accordingly, typical; 2) 117 verbs with the infinite forms making up from 10 to 50%; 3) 69 verbs, with the infinite forms making up less than 10% of all verb forms. Interestingly, the verbs of the first group, usually have only one infinite form, e.g., participle in passive voice which makes up more than 50% of all forms of verb. These cases are also frequently observed in the second verb group. Thus, if the verb tends to be used in infinite forms, it is important to know which infinite form is relevant to that particular verb. In the 'Lexical Database of Lithuanian Language Usage', lexical and grammatical patterning of the word is represented in the form of corpus patterns. In this study, we showed the interrelation between the frequently used infinite forms of the verb and its corpus patterns (also, corpus patterns related to particular meaning of the polysemous verb). We can expect various applications of the provided data in the Lithuanian as a foreign language teaching: the provided data about the verbs typical and frequent in infinite forms and the corpus patterns including these infinite forms can be used for building vocabulary training as well as for developing grammar exercises. Keywords: Lithuanian as a foreign language, corpus-based language teaching, infinite forms, 'Pedagogic Corpus of Lithuanian', 'Lexical Database of Lithuanian Language Usage
Vadovo veikla pritraukiant naujus pedagogus į Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigas: vadovų požiūris
No full textUgdymo įstaigos vadovas laikomas vienu svarbiausių asmenų, savo veiksmais ir priimamais sprendimais lemiančių vadovaujamos įstaigos sėkmę, atmosferą ir darančių poveikį dirbantiems pedagogams (Hermann ir kt., 2019; Marzuki, Lampuasa, 2019). Vadovų priimami sprendimai veikia visus švietimo įstaigoje dirbančiuosius: priima sprendimus dėl darbuotojų paieškos ir priėmimo į darbą, kuria įstaigos atmosferą sąveikaudami su čia jau dirbančiais ir potencialiais pedagogais, formuoja nuomonę apie įstaigą (Onyeike, 2018), kuri į švietimo įstaigą gali pritraukti naujų darbuotojų (Sebastian, Allenswortth, Huang, 2016). 2016 metais UNESCO priimtoje programoje „Švietimas 2030“ numatoma iki 2030 metų didinti kvalifikuotų pedagogų pasiūlą, tačiau visoje Europoje pastebima pedagogų skaičiaus mažėjimo tendencija (Eurostato 2017–2019 metų duomenimis) ir poreikis į ugdymo įstaigas pritraukti naujų pedagogų. Pedagogų pritraukimo problema aktuali ir Lietuvai. Remiantis vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2020 metais atliktų tyrimų išvadomis ir parengtais „Pedagogų poreikio prognozavimo“ (2021) scenarijais, per artimiausius metus ugdymo įstaigoms vis dažniau trūks pedagogų, tikėtina, kad ateinančių dirbti pedagogų skaičius ilgainiui sumažės perpus, tad kyla poreikis ieškoti būdų, kaip pritraukti pedagogus. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti bendrojo ugdymo įstaigų vadovų nuomonę dėl vadovo veiklos, lemiančią naujų pedagogų pritraukimo į Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigas galimybes. Objektas – vadovo veikla, didinanti naujų pedagogų pritraukimo į Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigas galimybes. Uždaviniai – išanalizuoti bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veiklą, siekiant padidinti naujų pedagogų į bendrojo ugdymo įstaigas pritraukimo galimybes, ištirti ugdymo įstaigų vadovų nuomones dėl naujų pedagogų pritraukimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybių. Taikyti metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė, iš dalies struktūruotas interviu, duomenų turinio analizė. Bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veikla ugdymo įstaigoje pasižymi daugialypiais vaidmenimis, pareigomis ir atsakomybėmis. Įstaigos vadovas gali kurti teigiamą ugdymo įstaigos organizacinę kultūrą, rūpintis pedagogų darbo sąlygų užtikrinimu, didinti vadovo bei pedagogo pasitikėjimą. Ugdymo įstaigų vadovai turi galimybę remti pedagogus, teikti jiems pagalbą, skirti mentorius, taip prisidėdami prie pasitenkinimo pedagoginiu darbu ir didindami tokio darbo sėkmės tikimybę. Priimdami naujus pedagogus vadovai, užtikrindami veiksmingą komunikaciją, informuodami juos apie įstaigą, puoselėdami ryšį su ateinančiu dirbti pedagogu, padeda jiems susieti savo veiklą su mokyklos tikslais ir vizijomis, įstaigoje kurdami motyvacinę sistemą šia savo veikla gali prisidėti prie pedagogų pritraukimo. Atlikus bendrojo ugdymo įstaigų vadovų nuomonių dėl naujų pedagogų pritraukimo į bendrojo ugdymo įstaigas tyrimą išsiaiškinta, kad daugelis tyrime dalyvavusių Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovų mano, jog organizacinė kultūra yra pagrindinis naujų pedagogų pritraukimo į ugdymo įstaigą veiksnys. Pasak tyrime dalyvavusių Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovų, naujus pedagogus jie išlaiko teikdami jiems pagalbą pradėjus dirbti pedagoginį darbą. Atlikus tyrimą sužinota bendrojo ugdymo įstaigų vadovų nuomonė, kad nuo jų priimamų vadybinių sprendimų naujų pedagogų pritraukimas nepriklauso. Be to, paaiškėjo, kad Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovai norėtų turėti galimybę panaudoti finansinius išteklius pedagogams pritraukti. Pagrindiniai žodžiai: nauji pedagogai, pedagogų pritraukimas, ugdymo įstaigų vadovai.In scientific sources that deal with the activities of headmasters in educational institutions, the headmaster is considered to be one of the most important people in an educational institution, with the greatest authority, and on whom the success and smooth functioning of the institution depends. Every education system and educational institution needs a sufficient number of teachers to ensure that the demand for educational services is met. In face of the declining number of teachers, both in Lithuania and in Europe, strategic documents set targets to ensure a sufficient number of teachers by the end of the decade. The article analyses actions by headmasters of general education institutions directed at attracting new teachers, and the reasons for choosing a general education institution as a workplace for new teachers. It presents a study which found that headmasters attract new teachers by creating an organisational culture, and retain them by providing the support they need. Heads of educational establishments believe that attracting new teachers is not dependent on managerial decisions, and that better financial opportunities for the establishment would attract new teachers. Keywords: new teachers, attracting teachers, headmasters of educational institutions
A Glimpse of Baltic States over the Russia-Ukraine war
No full textThis article examines the 2022 Russia-Ukraine conflict and its implications for the Baltic states. In the wake of July 11, 2023, the NATO summit was held in Lithuania with the participation of U.S. President Joe Biden. The summit occurred amid tensions between Russia and Ukraine and provided an opportunity for the East European nations of Estonia, Latvia, and Lithuania to assert their positions on international platforms. Thus, the Baltic states serve as a transformed stage for the strategic alliance among the EU allies and NATO in opposition to Russia. Russia disclosed a list of unfriendly countries and territories, which includes the Baltic states. The war between Russia and Ukraine poses a security threat to the Baltic states, given their close geographical proximity and location as a junction between East and West. However, the Baltic states receive high-level military drills and special training for their nation-level armed forces as NATO member countries. Subsequently, the Russia-Ukraine conflict has multiple implications for the Baltic states. Thus, the paper argues that the Russia-Ukraine military escalation has strong geopolitical, economic, socio-cultural, and security disruptions over the Baltic states. Keywords: Russia; Ukraine; Baltic States; Estonia; Latvia; Lithuania; EU; NATO
Some challenges to financial stability during the economic downturn
No full textFinancial stability issues, arising during the COVID-19 pandemic and the ongoing conflict in Ukraine, have affected the problems of financial market instability: interest rates of commercial banks started to rise, inflation increased, affecting consumer solvency issues, the need for bank financing and investment opportunities decreased, part of the staff was lost, labour supply decreased, productivity declined due to emerging economic stabilisation problems. Financial stability cannot be achieved without effective operation of the financial system, which is explored in this article, based on the evaluation models of financial stability. These models illustrate the integral relationship between the impact of individual factors and the effects on the interest rates of commercial institutions, the impact of interest rates on household financing, and the assessment of the interaction between interest rates and inflation. The assessment of financial stability takes into account the performance, liquidity, solvency, and evaluation of adverse conditions of banks as financial institutions. Keywords: Financial stability, interest rates, assessment under adverse conditions, bank activity
Patients' knowledge about early diagnosis prevention program of the cardiovascular disease and its application
No full textPasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodyta, kad per metus dėl vainikinių kraujagyslių patologijos sukeltų širdies ligų miršta 17,9 milijono žmonių, o tai sudaro 31 proc. visų pasaulio mirčių. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis daugėja. Norint užkirsti kelią šių ligų vystymuisi, reikia reguliariai teikti pacientams žinias ir laiku informuoti apie jiems priklausančius ar rekomenduojamus tyrimus. Koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti daugiau nei trijų ketvirtadalių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimo tikslas ‒ atskleisti pacientų žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą ir jos taikymą. Tyrimo metodika ‒ kiekybinis tyrimas. Tyrimo priemonė ‒ anoniminė apklausa raštu. Tyrimo imtis ‒ tikslinė. Tyrime dalyvavo 173 pacientai (N =173; iš jų n=61 vyras, n=112 moterų). Kiekvienas respondentas buvo apklaustas individualiai, todėl grįžtamasis ryšys gautas 100 proc. tikslumu. Išanalizuoti tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau nei trečdalis respondentų savo žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą vertina patenkinamai. Aiškinantis, iš kur respondentai sužinojo apie prevencinę programą, nustatyta, kad daugelio apklaustųjų pagrindinis informacijos šaltinis ‒ šeimos gydytojas. Analizuojant respondentų kiekybinio tyrimo duomenis apie specializuotus tyrimus, atliekamus vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą ir lyginant juos su išanalizuotais mokslinėje literatūroje, galima teigti, kad respondentams trūksta žinių apie atliekamus tyrimus. Dauguma apklaustųjų nežino tyrimų, priklausančių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programai ir kas tų tyrimų metu bus atliekama. Lyginant su išanalizuota moksline literatūra, penki dešimtadaliai apklaustųjų žino apie juodųjų serbentų bei razinų gerąjį poveikį organizmui. Pagal gautus statistikos rezultatus, vyrų ir moterų žinios apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos profilaktinių priemonių naudojimą yra apylygės. Pagal dalyvavusių tyrime respondentų lytį galima daryti prielaidą, kad moterys dažniau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, nes tyrime dalyvavo dukart daugiau moterų negu vyrų. Raktažodžiai: pacientai, Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, žinios.An analysis of data from the World Health Organization states that 17.9 million people die annually from coronary heart disease, which accounts for 31 % of all deaths worldwide. The number of patients with cardiovascular diseases is increasing. In order to prevent the development of diseases, it is necessary to regularly provide the patient with knowledge and timely information about the required or recommended tests. According to the World Health Organization, more than threequarters of deaths from cardiovascular disease can be prevented by correcting risk factors. The aim of the study is to reveal the knowledge of patients about the prevention program of early diagnosis of cardiovascular diseases and their application. Research methodology - quantitative research. The applied research instrument is an anonymous written survey. The research sample is targeted. 173 patients participated in the study (N = 173; among them n = 61 men, n = 112 women). Each respondent was interviewed individually, so feedback was obtained with 100 % accuracy. The analyzed research data revealed that more than a third of the respondents rate their knowledge about the preventive program for early diagnosis of cardiovascular diseases as satisfactory. Explaining where the respondents learned about the preventive program, the main source of information for many respondents was the family doctor. Analyzing the quantitative research data obtained by the respondents about the specialized studies that are carried out in the implementation of the preventive program for the early diagnosis of cardiovascular diseases and comparing them with the analyzed scientific literature, it can be said that the respondents lack knowledge about the conducted studies. Most of the respondents do not know the tests that belong to the preventive program of early diagnosis of cardiovascular diseases and what will be performed during those tests. In comparison with the analyzed scientific literature, five tenths of the respondents know about the positive effects of black currants and raisins on the body. According to the obtained statistical results, men‘s and women‘s knowledge about the use of preventive measures of the preventive program of early diagnosis of cardiovascular diseases is similar. According to the gender of the respondents who took part in the study, it can be assumed that women visit medical institutions more often, since twice as many women than men participated in the study. Keywords: patient, cardiovascular early diagnosis prevention program, knowledge