“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
First book of Lithuanian proverbs and proverbial phrases
No full text2023 m. minimos Liudviko Adomo Jucevičiaus 210-osios gimimo metinės – puiki proga prisiminti ir iš naujo įvertinti šio kultūros veikėjo, vertėjo, istoriko, etnografo, tautosakininko, nors trumpą, bet turiningą gyvenimą ir intensyvią kultūrinę veiklą, taip pat – ir indėlį į lietuvių patarlių bei priežodžių rinkimo ir skelbimo istoriją. 1840 m. Vilniuje lenkiškai publikuotas L. A. Jucevičiaus rinkinys „Przyslowia ludu litewskiego“ lietuvių paremiografijoje visų pirma minimas kaip svarbus XIX a. reiškinys – tai pirmoji lietuvių patarlių bei priežodžių knyga. Be to, šis nedidelis leidinys nusipelno dėmesio dėl savo originalaus turinio – tiek pačių posakių, tiek gausios papildomos medžiagos: mitologinės, tautosakinės, etnografinės, istorinės, literatūrinės. Straipsnyje aptariamos L. A. Jucevičiaus skelbiamų posakių žanrinės ir turinio ypatybės, komentarų pobūdis. Esminiai žodžiai: paremiologija, paremiografija, patarlė, priežodis, žanras, tautosaka, mitologija.In 2023, we celebrate the 210th anniversary of the birth of Liudvikas Adomas Jucevičius (1813–1846), a cultural activist, translator, historian, ethnographer, and folklorist. On this occasion, among his numerous achievements, we also remember his contribution to the history of collecting and publishing Lithuanian proverbs and proverbial phrases. The collection “ Przyslowia ludu litewskiego” (Lithuanian proverbial phrases) by L. A. Jucevičius, in Vilnius in 1840 is a noteworthy publication in Lithuanian paremiography, as it is the first book of Lithuanian proverbs and proverbial phrases. It, though published in Polish, contained 44 proverbs and proverbial phrases in Lithuanian, and we believe that this contributed at least a little to the strengthening of Lithuanian national identity. The collection stands out for its originality. Most proverbs are rare or unique, they usually carry regional markers (place and personal names), and as many as onethird of all expressions are proverbs and proverbial phrases related to mythology. The commentaries and explanations make the publication even more exceptional: each proverb or proverbial phrase are accompanied by commentary based on different genres of folklore, mythology, ethnographic facts, and literary works. L. A. Jucevičius’ collection is an important source not only to paremiologists but also to specialists in many other fields. Keywords: paremiology, paremiography, proverbs, proverbial phrases, genre, folklore, mythology
Development of applied linguistics
No full textStraipsnio tikslas – apžvelgti taikomosios kalbotyros raidą Lietuvoje, siekiama panagrinėti bendrąsias šio mokslo raidos tendencijas, pristatyti ryškesnes taikomosios kalbotyros šakų tyrėjų grupes, susiformavusias ar besiformuojančias mokyklas, kai kurių atskirų tyrėjų indėlį į atskirų taikomosios kalbotyros šakų tyrimus. Straipsnyje pirmiausia koncentruojamasi ties darbais, pradėtais po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., nes tik nuo to laikotarpio lietuvių taikomosios kalbotyros darbai įsiliejo į šio mokslo tarptautinę tėkmę. Aptariami kai kurie moksliniai tyrimai ir su tyrimais susiję praktiniai darbai, padedantys ar tam tikrais laikotarpiais padėję spręsti su kalba susijusias gyvenime iškilusias problemas. Pirmiausia straipsnyje pristatomi su taikomosios kalbotyros mokslo pradžia Lietuvoje siejami lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymui skirti darbai, padėję tinkamus metodinius pamatus komunikacinės kompetencijos formavimui, naujo tipo vadovėlių, pedagoginių lietuvių kalbos gramatikų, gebėjimų vertinimo sistemos kūrimui. Aptarus taikomosios kalbotyros Lietuvoje ištakas, rašoma apie šio mokslo tolesnę plėtotę. Pristatomi vaikų lietuvių kalbos ir suaugusiųjų svetimosios kalbos įsisavinimo, sociolingvistikos, kalbos atricijos, kognityvinės lingvistikos, pragmatikos, mandagumo ir nemandagumo, tekstynų lingvistikos, gestotyros, teismo lingvistikos ir kitų taikomosios kalbotyros šakų tyrinėjimai, išryškinamos lietuvių mokslininkų analizuojamos su kalba realiame gyvenime susijusios mokslinės problemos. Straipsnio pabaigoje apibūdinami svarbiausi šio mokslo sklaidos darbai, mokslo žurnalas „Taikomoji kalbotyra“, kalbama apie Lietuvoje įvykusias tarptautines taikomosios kalbotyros konferencijas, aprašomi mokslininkų, įsitraukusių į taikomosios kalbotyros problemų sprendimą, tinklai. Raktažodžiai: taikomoji kalbotyra, lietuvių kalba kaip svetimoji, kalbos mokymas, kalbos įsisavinimas, sociolingvistika.The aim of the article is to review the development of applied linguistics in Lithuania, analyse the general tendencies of the development of this science, and present the more prominent groups of researchers in applied linguistics, the schools that have been formed or are being formed, and the contribution of some researchers to the research of different branches of applied linguistics. The article focuses on the work started after the restoration of independence of the Republic of Lithuania in 1990, because only from that time onwards did the work of Lithuanian applied linguistics enter the international mainstream of this science. It discusses some of the research and practical work related to the research that helps or has helped in certain periods to solve problems related to language in life. First of all, the article introduces the works on teaching Lithuanian as a foreign language, which are connected with the beginning of applied linguistics in Lithuania, and which have laid the appropriate methodological foundations for the formation of communicative competence, for the development of a new type of textbooks, pedagogical grammars of the Lithuanian language, and for the creation of a system of assessment of competences. After discussing the origins of applied linguistics in Lithuania, the paper discusses the further development of this science. Research in the field of language acquisition, sociolinguistics, language attrition, cognitive linguistics, pragmatics, politeness and impoliteness, corpus and forensic linguistics, and other branches of applied linguistics is presented, and the real-life linguistic issues, analysed by Lithuanian researchers, are highlighted. The final section of the article describes the most important works of dissemination of applied linguistics and presents the research journal Taikomoji kalbotyra (“Applied Linguistics”), the international conferences on applied linguistics that have taken place in Lithuania, and the networks of researchers. Keywords: applied linguistics, Lithuanian as a second language, language teaching, language acquisition, sociolinguistics
Lithuanian language curricula
No full textŠiame straipsnyje apžvelgiamos bendrojo lavinimo vidurinėms mokykloms skirtos lietuvių kalbos programos. Pačios pirmosios programos pasirodė dar carizmo laikais (1906, 1917 m.). Atkūrus Lietuvos valstybę mokyklines programas dažniausiai skelbė Švietimo ministerija, tik kartais – atskiros mokyklos. Sovietmečiu programos skelbtos tik ministerijos. Nuo 1990 m. programas taip pat skelbia ministerija, per pastarąjį laikotarpį pasirodė vos kelios individualios programos. Pažymėtina, kad dažniausiai programos yra anoniminiai tekstai. Žinomi 2 pačių pirmųjų programų autoriai: 1905–1906 m. m. Panevėžio mokytojų seminarijos programos autorius Vladimiras Lukinas, o po metų tai pačiai seminarijai programą parengė Jonas Jablonskis. Po 1990 m. programas dažniausiai rengia pačios ministerijos suburtos darbo grupės, jų nariai skelbiami. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į programų struktūrą, didaktines nuostatas, temų pateikimo tvarką, parodoma, kad pirmųjų programų autoriai orientavosi į tuo metu jau skelbtus aprašomuosius lietuvių kalbos darbus, o programas pradėjus leisti Švietimo ministerijai jau pačios programos tampa orientyrais vadovėlių autoriams. Tokia tendencija išlieka iki šių dienų. Raktažodžiai: mokyklinė programa, lietuvių kalba, pamoka, didaktika, metodika, gramatika, tarmė.This article provides an overview of the general secondary school Lithuanian curricula. The very first curricula were developed as early as under the tsar’s rule (in 1906 and 1917). Once the Lithuanian state was restored, school curricula were usually published by the Ministry of Education, with individual schools only occasionally publishing a curriculum of their own. During the Soviet era, curricula were developed solely by the Ministry. Since the restoration of the Lithuanian independence in 1990, the Ministry has maintained its role of developing school curricula and so there have been just a few independently published curricula so far. Notably, curricula are typically anonymous. We know the authors of the first two curricula: the curriculum for the academic year 1905–1906 at Panevėžys Teacher Training Seminary was designed by Vladimiras Lukinas, and the following year, the curriculum for the same seminary was developed by Jonas Jablonskis. After 1990, curricula have usually been developed by working groups established by the Ministry; the lists of their members are publicly available. The article highlights the structure, didactic attitudes, and the organization of topics within the curricula, and demonstrates that the authors of the first curricula followed the descriptive work on the Lithuanian language already published at the time, whereas once the Ministry of Education began publishing curricula, they themselves became guidelines for textbook authors. The trend remains the same to this day. Keywords: school curriculum, Lithuanian language, lesson, didactics, methodology, grammar, dialect
Directions and results of punctuation management
No full textStraipsnyje aptarta skyrybos pagrindų ir principų raida skyrybos tvarkybos aprašuose. Minimi gramatinis (sintaksinis), prasminis ir intonacinis-pauzinis pagrindai siūlomi sutraukti į du – gramatinį (sintaksinį) ir prasminį-intonacinį, teksto intonaciją laikant vienu iš teksto prasmės realizavimo būdų. Intonacinis pagrindas yra pagalbinis realizuojant bendrąją teksto prasmę. Šiuos du pagrindus tikslinga interpretuoti kaip skyrimo ir taisyklių formulavimo kriterijus, o bendruoju principu laikyti skyrybos ženklų vartojimo ir skyrybos taisyklių funkcionalumą. Konkretiems sintaksinių vienetų skyrybos interpretacijos atvejams yra svarbus gramatinis (sintaksinis) pagrindas. Skyrybos reglamentavimas per 100 metų laikotarpį iš esmės laikėsi gramatinio (sintaksinio) ir prasminio-intonacinio skyrybos pagrindų derinio, tik pavieniais laikotarpiais buvo labiau linkstama į formalesnį sintaksinį skyrybos apibūdinimą. Pastaruoju laikotarpiu vis daugiau pirmumo teikiama teksto autoriaus apsisprendimui, jei to reikia bendrajai teksto prasmei. Pastaraisiais dešimtmečiais skyrybos apibūdinimuose vis plačiau minimas nepilnųjų, neišplėtotų ar sutrauktų (suglaudintų) struktūrų reiškinys gali padėti išaiškinti problemiškus pakitusių struktūrų skyrybos atvejus, tiksliau apibrėžti jų skyrimo galimybes. Skyrybos taisykles daro funkcionalesnes skyrybos atžvilgiu detaliau skaidomi sintaksiniai reiškiniai, taisyklių papildymai anksčiau neaptartais sintaksiniais vienetais. Raktažodžiai: sintaksės ir skyrybos sąsajos, skyryba, skyrybos tvarkyba, skyrybos tvarkybos raida, skyrybos principai.The article discussed the development of the basics and principles of punctuation in the descriptions of the management of punctuation. The mentioned bases for punctuation—grammar (syntax), meaning, and intonation and pauses—are proposed to be consolidated into two, grammatical (syntactic) and meaning- and intonation-based punctuation, regarding intonation as one of the ways of realizing the meaning of the text. The intonational basis is auxiliary in the realization of the general meaning of the text. It is appropriate to interpret these two bases as criteria for punctuation practice and rule development, and to consider the functionality of the punctuation marks and rules to be the general principle. For specific cases of interpretation of punctuation of syntactic units, the grammatical (syntactic) basis is important. Over the period of 100 years, the regulation of punctuation has largely adhered to a combination of grammatical (syntactic) and meaning- and intonation-based reasoning, only in isolated periods was there a greater tendency toward a more formal syntactic description of punctuation. In the recent period, more and more priority is given to the preferences of the author of the text, if it is necessary for the general meaning of the text. In recent decades, the phenomenon of incomplete, undeveloped or contracted (compressed) structures, which has come increasingly into focus in the descriptions of punctuation, can help to clarify problematic cases of punctuation of altered structures and more accurately define the possibilities of using punctuation marks. Punctuation rules can be made more functional by breaking down syntactic phenomena in more detail and adding previously unexplored syntactic units to the rules. Keywords: syntax and punctuation interfaces, punctuation, punctuation management, development of punctuation management, principles of punctuation
Acquisition of adjective agreement by bilingual children
No full textLietuvių kalbos būdvardžių įsisavinimo tyrimai vienkalbystės atveju yra atskleidę, kad derinimo klaidos yra susijusios su derinimo ryšio nesuvokimu, daiktavardžio paradigmų kopijavimu, retesnių galūnių keitimu į dažnesnes, giminės painiojimu. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti ir aprašyti dvikalbiams vaikams kylančius būdvardiškųjų žodžių derinimo ryšio sunkumus. Tam sukurtas testas Free Online Surveys platformoje, apimantis būdvardžius ir kitus ypatybę žyminčius žodžius – būdvardiškuosius įvardžius ir dalyvius. Testas sudarytas taip, kad atspindėtų būdvardžių ir daiktavardžių paradigmų įvairovę, t. y. kiekvienos paradigmos būdvardžiui parenkami skirtingų paradigmų daiktavardžiai. Testą atliko 35 šešerių– dvylikos metų ne Lietuvoje gyvenantys dvikalbiai vaikai. Analizės rezultatai atskleidė, kad derinimas dvikalbiams vaikams kelia sunkumų dėl fleksinės sistemos įvairovės: neproduktyvios paradigmos yra keičiamos į produktyvesnes, kopijuojama daiktavardžio galūnė. Paradigmų įvairovė lemia giminės ir skaičiaus klaidas. Raktažodžiai: būdvardis, derinimas, morfosintaksė, dvikalbystė, fleksijaWhile studies on the acquisition of adjective agreement in the Lithuanian language are scarce, some research indicates that children face challenges in understanding morphosyntactic relationships, leading to errors in the use of adjectives and nouns in agreement. Consequently, children may switch less common inflections to more common ones, select declension paradigms based on analogy to other words, and exhibit errors in the grammatical category of gender. The present study investigates adjective agreement in bilingual children. Thirty-five bilingual children residing outside Lithuania completed a task based on a corpus of children’s and child-directed speech. The experimental task aimed to capture the diversity of adjective and noun paradigms. Test choices included, alongside the correct one, a paradigm error (a different paradigm inflection), a number error (a different number in the target paradigm), and a gender error (a different gender in the target paradigm). Results reveal that bilingual children encounter the most difficulty with agreement due to inflectional diversity, involving changes in inflection from unproductive to productive paradigms and copying noun inflections. Agreement errors in gender and number are also associated with paradigm diversity. Keywords: adjective, agreement, morphosyntax, bilingualism, inflectio
Indoeuropiečių anatominė terminologija III: latvių mēle 'liežuvis'
No full textStraipsnyje nagrinėjama latvių kalbos žodžio mēle ‘liežuvis’, izoliuoto baltų kalbose, etimologija. Ligšioliniai etimologijos bandymai operuoja semantine raida ‘kalbėjimas, šneka’ → ‘kalba’ → ‘liežuvis’. Tokia raida yra galima, tačiau straipsnyje analizuojamais trimis atvejais nėra pakankamai įtikinama. Naujoji etimologija siūlo la. mēle, atspindintį bl. *mēliiā, sieti su kitu indoeuropiečių anatominės leksikos izoliatu – tocharų *mele- ‘nosis’, atspindinčiu ankstesnį *molo- ar *mēlo-. Semantinis ryšys tarp ‘liežuvio’ ir ‘nosies’ nėra trivialus, tačiau esama rimtų argumentų tam pritarti, jei ‘liežuvis‘ interpretuojamas kaip ‘ragautojas’, o ‘nosis’ – kaip ‘uostytoja’.In the present study the Latvian mēle ‘tongue’, an isolate within the Baltic lexicon, is studied from the point of view of its etymology. The existing etymological attempts operate with the semantic development ‘speech’ → ‘language’ → ‘tongue’, which is naturally quite legitimate, but in the three concrete cases analyzed here is not convincing enough. The new solution connects the Latvian mēle ‘tongue’, reflecting the Proto-Baltic *mēliiā, with another isolate in the Indo-European anatomical lexicon, the Common Tocharian *mele- ‘nose’, reflecting the Pre-Tocharian *molo or *mēlo-. The semantic connection between ‘tongue’ and ‘nose’ is not trivial, but there are strong arguments for its acceptance, if ‘tongue’ is interpreted as ‘taster’ and ‘nose’ is interpreted as ‘smeller’. Keywords: Baltic; Tocharian; Indo-European; anatomical lexicon; etymology; semantic motivation
Rethinking folktales: from the personality to modern society in ethnographic research
No full textLietuvoje liaudies pasakų tyrimai iš antropologinės perspektyvos yra nauja tema. Šiuo straipsniu siekiama praplėsti tradicinių pasakų tyrimus. Išryškinami etnografinio liaudies pasakų, kaip kultūros paveldo, tyrimo metodologiniai klausimai, ieškoma atsakymų, kaip etnografinis pasakų tyrimas galėtų atskleisti žmogaus fenomeną, kokie kontekstai supa liaudies pasaką. Nagrinėjami pirminiai etnografinio lauko tyrimo rezultatai: požiūris į pasakas ir pasakojimo tradicijos suvokimas, konteksto vaidmuo apibrėžiant pasakos reikšmę ir individualus santykis su pasaka, atspindintis tarpusavio santykių, bendruomeniškumo ir tapatybės klausimus. Raktiniai žodžiai: pasaka, etnografinis pasakų tyrimas, pasakų tradicija, pasakų etnografija (antropologija), socialiniai ir kultūriniai pasakos kontekstai.In Lithuania, research on folktales from an anthropological perspective is a new topic. This article aims broaden the research on traditional folktales. It highlights the methodological issues of ethnographic research of folktales as cultural heritage, and seeks to answer how ethnographic research of folktales could reveal the human phenomenon and the contexts that surround folktales. It examines the primary outcomes of ethnographic fieldwork: attitudes towards tales and perceptions of the tradition of storytelling, the role of context in defining the meaning of a tale, and the individual’s relationship to the tale, reflecting issues of interrelationship, community and identity. Keywords: folktale, ethnographic study of folktales, folktale tradition, ethnography (anthropology) of fairy tales, social and cultural context of fairy tales
14 Yüzyildan 21. Yüzyila Litvanya tarih ve kültüründe tatarlar: yeni araştirmalar
No full textPratarmė -- I. ISTORIJA, KULTŪRA IR RELIGIJA. Тюркоязычное население степного пограничья Великого княжества Литовского и Крымского ханства в XV - первой половине XVI вв. / Владислав В. Грибовский -- Татары в Великом княжестве Литовском в XIV-XVI вв. / Ярослав Пилипчук -- «Alfurkan tatarski» (Wilno, 1616/1617) Петра Чижевского: авторство текста / Сергей Ю. Темчин -- The Qur'ans of the Spanish Moriscos and the Tatars of the Grand Duchy of Lithuania: Drawing Comparisons and Tracing Patterns / Dr. Katarzyna К. Starczewska -- II. KULTŪRA IR TRADICIJA. The Role of Rituals and Ceremonies in the Identity Struggle of a Society that Has Lost Its Language: the Example of Lithuanian Tatars / Mehmet Aça -- Верования в хорошие и плохие дни у татар Добруджи и у польско-литовских татар (предварительные заметки) / Венета Янкова -- Предсказание судьбы (фал) из тефсира Халиля Юзефовича (XIX в.) / Галина Мишкинене -- Türkiye's Perspective Towards Lithuania and Lithuanian Tatars in the Framework of Cultural Diplomacy / Mehmet Celal Varışoğlu, Behice Varışoğlu -- III. PERSONALIJOS. Astronomas ir geodezininkas Antonas Sahinas (A. Szahin, 1799-1842) / Libertas Klimka -- Педагогические взгляды и просветительская деятельность Исмаила Гаспринского / Мухиддин Хайруддинов -- Ученый, муфтий и политик - три «жизни» Якуба Шинкевича / Диляра Усманова -- IV. KALBA IR LITERATŪRA Litvanya Tatarlarına Ait El Yazmalarındaki Türkçe Metinlerde Söz İçi ve Söz Sonunda Ünlü Türemesi Üzerine / Hüseyin Durgut -- Некальк слоу пра пбрыдны характар тэксту Маулюда XVIII ст. / Ала Кожынава -- Имена собственные как этнокультурный текст: ногайская топонимия как детерминанта этнической памяти / Мария Булгарова -- Sakralusis Vokės kraštovaizdis totorių gyvenimo pasakojimų geografijoje / Lina Leparskienė -- V. BENDRUOMENINIS GYVENIMAS IR AMATAI. Татары Великого княжества Литовского в Соединенных Штатах Америки / Сергей Мискевич -- Kailių išdirbimas Raižiuose XX amžiuje: amatas ir įvaizdis / Jonas Mardosa -- From Ancient Traditions to Modern Design: Interpretation of Some Ornaments on Leathercraft Items / Albina Khayrullina-Valieva -- Musical Instruments of the Turkic Peoples of the Volga Region and Urals / Gulnara Khayrullina -- PRIEDAS.Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. Leidinyje pristatomi įvairių šalių mokslininkų naujausi tyrimai apie Lietuvos totorius ir jų paliktą pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Akademiniam ir neakademiniam skaitytojui pateikiamą straipsnių rinkinį sudaro penki teminiai skyriai: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“, „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Straipsniai skelbiami originalo kalbomis (anglų, baltarusių, lietuvių, rusų ir turkų), pateikiamos santraukos anglų ir lietuvių kalbomis. Tokį straipsnių publikavimo principą lėmė tarptautinis autorių kolektyvas ir suvokimas, kad taip straipsniai pasieks didesnį skaitytojų būrį. Straipsnių rinkinio sudarytoja tikisi, kad ši publikacija skatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros raida, nes tokio pobūdžio leidiniai yra svarus įnašas į Lietuvos kultūrą.This collection of articles is a part of the official events programme confirmed by the Government of the Republic of Lithuania. This publication presents the latest research about the Lithuanian Tatars and the mark they left in Lithuania’s history and culture. The collection of articles for the academic and non-academic reader is divided into five thematic sections: “History, Culture and Religion”, “Culture and Tradition”, “Personalities”, “Language and Literature”, “Community Life and Crafts”. The articles are published in their original languages (Belarusian, English, Lithuanian, Russian and Turkish) with summaries in English and Lithuanian. This principle was determined by the international nature of the collective of authors and the understanding that in this way, the articles could be accessed by a larger number of readers. The editor of this collection of articles hope that this book will foster interest in society and among academics in the development of Lithuanian Tatar history and culture, as such publications serve as a significant contribution to Lithuanian culture as a whole
Petro Čiževskio "Alfurkan Tatarski" (Wilno, 1616/1617): teksto autorystė
No full textStraipsnyje nagrinėjamos Petro Čiževskio antitotoriško pamfleto „Alfurkan tatarski“ (Wilno, 1616/1617) tekstologinės charakteristikos, rodančios teksto kompiliacinį pobūdį. Kompiliacija aiškinama teksto fragmentų skolinimusi iš ankstesnio Motiejus Čiževskio „Alkorano“ (1616 m.) leidimo. Pastarojo žinomas tik ilgas pavadinimas, kuris lyginamas su vėlesnio leidimo tekstu. Abiejų autorių pavardės tradiciškai laikomos nežinomo asmens pseudonimais. Tačiau vien tik vieno leidimo teksto skolinimosi kitam pobūdis, lydimas reikšmingo bendros struktūros pertvarkymo, leidžia daryti prielaidą, kad leidinių autorius yra ne tas pats asmuo. Kadangi Motiejus ir Petras Čiževskiai savo publikacijose vienas kitą įvardija broliais ir mini vienas kito kūrinius, tad juos, priešingai nei teigia nusistovėjusi tradicija, verta laikyti tikraisiais atitinkamų publikacijų autoriais, o ne prisidengusiais išgalvotais pseudonimais. Raktiniai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, poleminė literatūra, spaudiniai, Lietuvos totoriai, Petras Čiževskis, tekstinė kritika, autorystė.The article focuses on the textual characteristics of the Polish anti-Tatar pamphlet “Alfurkan tatarski” written by Piotr Czyżewski (Wilno, 1616/1617) and reveals its text being a compilation. There are at least four different indications for this. They were a result of borrowing certain textual fragments from Matiasz Czyżewskis earlier edition “Alkoran” (1616), which is considered lost. However, its long title describing the contents survives and can be safely compared to the extant text of Piotr Czyżewskis “Alfurkan tatarski”. This comparison reveals thematic similarities between the two editions accompanied by identical wording which must be viewed as result of textual borrowing from the earlier edition into the later one. This collaborates well with A. Brückners comparison of the two editions (both were available to him in the early 20th century) which were reported to contain partially the same textual material. Traditionally the names of both authors are treated as pseudonyms of an unknown person who was recently identified with Józef Karcan (the printer of Piotr Czyżewskis first edition of “Alfurkan tatarski”) or, alternatively, with Tomasz Pawłowski (the abbot of the Benedictine monastery in Old Trakai in ca 1597 - ca 1617). Nevertheless, the very nature of the revealed textual borrowings, accompanied by a significant rearrangement of the general structure, suggests that both editions have different authors. Since Matiasz and Piotr Czyżewski in their publications call themselves brothers and mention each others editions, they, contrary to the established tradition, must be considered the actual authors of the respective printed books, and not fictitious pseudonyms. Keywords: Grand Duchy of Lithuania, polemical literature, printed publications, Lithuanian Tatars, Piotr Czyżewski, textual criticism, authorship
Fur processing craft in Raižiai in the 20th century: craft and image
No full textStraipsnyje, remiantis archyviniais duomenimis bei etnologine literatūra, nagrinėjamas kailių išdirbimo amatas Raižiuose ir jų apylinkėse. Siekiama atskleisti Lietuvos amatų istorijos kontekste totorius garsinančios kailiadirbystės esmę Raižiuose ir išryškinti savito lokalios totorių bendruomenės verslo bruožus. Kailių išdirbimas buvo dalies totorių verslas, tačiau per ilgaamžę istoriją puoselėta kailiadirbystė natūraliai formavo totorių kaip išskirtinių šios srities meistrų įvaizdį. Etnografinių lauko tyrimų duomenų analizė parodė, kad ilgaamžė vertikali liaudiškoji amato paslapčių perdavimo kryptis užtikrino kailiadirbystės tradicijos gyvybingumą totorių šeimose. Pateikta straipsnyje medžiaga leidžia teigti, kad dėl ideologinių aplinkybių amatą žlugdyti pradėjęs sovietmetis bei modernėjančios visuomenės poreikių veiklos krypčių kaita ardė visuomenės gyvenimo būdą, todėl šimtametę istoriją turėjęs Raižių totorių amatas natūraliai užgęso XX a. pabaigoje. Raktiniai žodžiai: Raižiai, totoriai, kailiadirbiai, kailių išdirbimas, amatas, technologijos, įvaizdis.In Lithuania, fur processing craft used to change depending on the social, cultural and even political context of the development of the state and the nation. In the Tatar community of Raižiai several craftsmen were engaged in fur processing. The artisans were in direct contact with the fur craftsmen working in Butrimonys and the surrounding villages. In this way, the fur processing craft habitat was formed, the centre of which was Raižiai. The article examines the fur processing craft in Raižiai and its surroundings on the basis of archival data and ethnological literature. The forms of fur processing craft transfer between generations and their change over time are examined. The aim of the article is to reveal the essence of the Tatar-famous business in Raižiai in the context of the history of Lithuanian crafts and to highlight the specific features of the life of the local Tatar community. The main period of existence of the fur processing craft in Raižiai was before the Soviet era. The analysis of ethnographic field research data showed that the long-standing vertical folk direction for the transmission of the secrets of the craft ensured the viability of the fur processing tradition in the Tatar families. Therefore, the article considers the emergence and existence of the image of the Tatars as fur processing craftsmen as a phenomenon of a unique business. Fur processing was part of the Tatar business, but the craft nurtured throughout its long history, has naturally shaped the image of the Tatars as exceptional masters in the field. The need for furs for peasant clothing due to climatic conditions of Lithuania helped to achieve such mastery, therefore, people were looking for well-performing craftsmen. The professionalism of the craftsmen, the use of traditional methods of fur processing, supported the profound appreciation of the level of mastery of the Tatars in the society. Even the changes in the handicraft of pre-Soviet Lithuania and the desire of the state to expand the layer of craftsmen which increased the internal competition of craftsmen, did not reduce the authority of the Tatar fur processing craftsmen. Therefore, in the perspective of the technological changes in the fur processing of the 20th century, the Tatars of Raižiai were cautious about innovation. Such attitude was appreciated by the customers and the quality of the work ensured the demand for the craft. After World War II, the situation had changed. First of all, private business was forbidden, therefore, fur craftsmen had to work illegally; they received bans from the authorities, and even fines were imposed. The surviving fur processing craftsmen in the Soviet era, like the majority of the rural population, were used for unskilled labour in the collective farms and on a Soviet farm. The analysis of the collected material indicates that the Soviet era which began to destroy the craft due to ideological circumstances, and the change in the direction of the activity needs of a modernizing society, destroyed the way of life of the society, therefore, the craft of Raižiai Tatars, having a hundred-year history, naturally disappeared at the end of the 20th century. Keywords: Raižiai, Tatars, fur processing craftsmen, fur processing, craft, technologies