“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Covid-19 vakcinų išskirtinumas: kompensacija už galimai patirta žalą pagal Lietuvos valstybės teisinį pobūdį globalių pavyzdžių kontekste
No full textStraipsnyje analizuojama teisiniai žalos atlyginimo mechanizmai dėl COVID-19 vakcinų sukeltos žalos, pasireiškusios dėl šalutinio poveikio, Lietuvoje. Konkrečiai – analizuojami Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimo pasiūlymai, įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m., bei teikiami argumentai dėl poreikio tobulinti šiuos pasiūlymus toliau. Siekiant išsamiai įvertinti šalutinius poveikius, kurie galėtų būti pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, pristatoma Lietuvoje teisėtai naudojamų COVID-19 vakcinų šalutinių poveikių farmacinė analizė. Teisinių mechanizmų ir pasiūlymų vertinimas atliekamas labiausiai atsižvelgiant į pavyzdžius, naudojamus globaliai. Plačiai išanalizavus klausimą, šio straipsnio autoriai pirmiausiai laikosi pozicijos, kad produktų saugos teisinis mechanizmas šiuo atveju nėra tinkamas, atsižvelgiant į vakcinavimo programą, kuri taikoma Lietuvoje, vietoje to kad žalos, sukeltos COVID-19 vakcinų šalutinių poveikių, atlyginimas turėtų būti taikomas pagal žalos be kaltės modelį, finansuojamą iš atskiro Valstybes instituto/fondo. Raktiniai žodžiai: COVID-19 pandemija; vakcinos; Konstitucija; vakcinacija; šalutiniai poveikiai; žalos atlyginimas, „žalos be kaltės“ modelis.The article analyzes legal mechanisms of compensation for damages caused by side effects of COVID-19 vaccines in Lithuania. In particular, draft amendments to the Law on the Rights of Patients and Compensation of the Damage to their Health registered by the Parliament of the Republic of Lithuania in 2021 are evaluated and arguments for the need for further improvement are provided herein. In order to comprehensively assess the nature of the side effects that may be a substantiated cause for damages, pharmaceutical analysis and evaluation of COVID-19 vaccines eligible in Lithuania are analyzed. Analysis of the legal framework and proposals are construed mainly in light of the assessment of global examples. Following throughout evaluation of the question at hand, it is the opinion of the authors of the article that the product liability mechanism is not appropriate in the context of the vaccination program applied in Lithuania and instead „a no-fault compensation model“ shall be adopted that would be funded by a separate (non) State institute/fund in Lithuania. Keywords: COVID-19 pandemic; vaccines; Constitution; vaccination; side effects; damage compensation, no-fault model
Realising the need for experiential learning in the learning organisation
No full textPatirtinis mokymasis yra neatsiejama besimokančios organizacijos kultūros dalis, leidžianti laiku reaguoti į kintančius rinkos poreikius ir organizacijos galimybes. Mokymasis iš patirties yra vienas iš svarbiausių ir natūraliausių visiems prieinamų mokymosi būdų. Tokiam mokymuisi nereikia ypatingų technologinių resursų, dažniausiai pakanka susikoncentruoti į galimybes reflektuoti savo patirtį. Straipsnis parengtas siekiant atsakyti į probleminį klausimą: kokia yra patirtinio mokymosi praktika Lietuvoje kuriant besimokančią organizaciją? Straipsnyje aptariamo tyrimo objektas – patirtinio mokymosi poreikio realizavimas besimokančioje verslo organizacijoje. Straipsnio tikslas – pateikti patirtinio mokymosi poreikio realizavimo besimokančioje verslo organizacijoje patirtį. Mokslinis straipsnis parengtas naudojant vienos Lietuvos verslo įmonės, kuri vadovaujasi besimokančios organizacijos veikimo principais ir siekia savo praktikoje taikyti patirtinio mokymo formas, patirtį. Besimokančiose organizacijose taikomi įvairūs patirtinio mokymosi modeliai: ERE, mokymosi trajektorijos, sisteminis besimokančios organizacijos, 70:20:10 mokymosi ir kt. Tiriant patirtinio mokymosi poreikio realizavimą besimokančioje verslo organizacijoje, buvo pasirinkta atvejo tyrimo strategija. Buvo tiriama vienos Lietuvos verslo įmonės darbuotojų mokymosi patirtis besimokančioje organizacijoje. Empiriniai duomenys tyrimo metu buvo renkami naudojant anketines apklausas ir pusiau struktūruotą interviu. Kiekybiniai tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant aprašomosios statistinės analizės metodus, o kokybiniai – taikant tematinės analizės metodą (tematinė analizė atlikta vadovaujantis indukcine analizės nuostata). Tyrimo duomenys rodo, kad kuriant besimokančią organizaciją patirtinis mokymasis tampa itin svarbia tokios organizacijos kūrimo dedamąja. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad visų darbuotojų mokymesi yra įvykęs pokytis – nuo mokymo prie mokymosi. Taip pat tyrimo duomenys atskleidė, kad organizacijai siekiant pokyčių (siekiant tapti besimokančia), atsiranda nuolatinio mokymosi poreikis ir palengvėja patirtinio mokymosi realizavimas siekiant įgyti organizacijai reikalingų įgūdžių. Tyrimas papildomai atskleidė mokymosi iš kolegų svarbą kaip vieną iš būtinų sąlygų realizuoti mokymosi poreikius. Tokiam mokymuisi iš kolegų itin svarbi ir saugi aplinka. Vyraujantys mokymosi metodai ir formos, taikomi atliekant kasdienes užduotis, mokantis per praktiką, sprendžiant problemas, – mokymasis iš kolegų ir vadovų, dalijimasis patirtimi ir šešėliavimas stebint kolegą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados. Reikšminiai žodžiai: patirtinis mokymasis, besimokanti organizacija, 70:20:10 mokymosi modelis, suaugusiųjų švietimas.Experiential learning is an integral part of a learning organisation’s culture, enabling it to respond in a timely manner to changing market needs and organisational opportunities. Learning from life experiences is still relevant today. Learning from experience is one of the most important and natural ways of learning available to all. It does not require special technological resources, but rather focuses on opportunities to reflect on one’s own experience (individually and with others in the organisation). Experiential learning is characterised by the fact that it enables learners to collaborate and share their knowledge and experience with others. This in turn helps to strengthen teamwork and increases the organisation’s capacity to become a learner, to problem-solve in order to be successful, and to attract innovations. This article was written to answer the following question: what is the practice of experiential learning in Lithuania in creating a learning organisation? The object of the research presented in the article is the realisation of the need for experiential learning in a learning business organisation. The aim of the article is to present the experience of realising the need for experiential learning in a learning business organisation. The research article is based on the experience of a Lithuanian business enterprise which follows the principles of a learning organisation and seeks to apply forms of experiential learning in its practice. Learning is about fulfilling basic human needs, seeking to grow, finding meaning in life, and developing all our talents and abilities. Experience is a fundamental element of adult educational practice. Learning how to learn in order to become skilled workers is one of the most important goals of andragogues working with adults. Different models of experiential learning are used in learning organisations: the ERE (experience – reflection – experiment) model; the learning trajectory model; the systemic learning organisation model; the 70:20:10 learning model, etc. A case study strategy was chosen to investigate the realisation of the need for experiential learning in a learning business organisation. The learning experiences of employees of a Lithuanian business organisation were studied within the learning company. The empirical data for the study were collected using questionnaires and semi-structured interviews. The questionnaire was designed according to the components of the 70:20:10 learning model. The questionnaire was administered to 427 employees of one business enterprise (head of department, team leader, and manager/specialist). The questionnaire survey was followed by semi-structured interviews with five employees of the same business. The quantitative data from the study were analysed using descriptive statistical analysis methods. The quantitative study does not distinguish respondents by gender or age. The organisation in which the empirical study was carried out does not differentiate between sex and age in its data collection, in order not to violate employees’ rights to equal opportunities. The qualitative data from the study were analysed using a thematic analysis approach (the thematic analysis followed an inductive analytical approach). In accordance with the ethical principle of research confidentiality, all informants who participated in the study were given codes (I1, I2, I3, etc.). The study shows that experiential learning is becoming a crucial component of building a learning organisation. The empirical study shows that there has been a shift from teaching to learning in the learning of all employees (head of the unit, team leader, and manager/specialist). The quantitative data analysis shows that all participants in the study, regardless of their job title, consider learning by practice, learning from their work colleagues, and sharing their experiences to be very important. However, professionals who work directly with clients are slightly less likely to report that they learn from their clients compared to company managers. The quantitative data also revealed another interesting detail: self-learning elements are more relevant and expressed by management groups, but not by professionals. There was also a tendency for those in managerial jobs to be more likely than others to attend formal training courses or to study the literature independently. The study also showed that as the organisation strives for change (to become a learner), there is a need for continuous learning and the realization of experiential learning is facilitated in order to acquire the skills required by the organisation. For a business organisation to become a learning organisation, the most important attributes identified by the study participants were: the promotion of a learning culture; openness to innovation; understanding; learning leadership; and the importance of investment in technology. Personal motivation to learn is also very important in a learning organisation, as is the role of learning leaders. The study also revealed the importance of peer learning as one of the necessary conditions to implement learning needs. A safe environment is also extremely important for such peer learning. On an everyday basis, learning by completing tasks, learning by doing, and learning by problem solving are crucial, and the dominant methods and forms of learning are learning from colleagues and supervisors, sharing experiences, and shadowing by observing a colleague. [...] Keywords: experiential learning, learning organization, 70-20-10 learning model, adult education
Characteristics of the boards of directors at firms listed on Nasdaq Baltic
No full textThe board of directors plays a pivotal role in firm governance, endorsing strategic choices, coordinating operations, ensuring regulatory compliance, and furnishing organizational support. This paper aims to examine the characteristics of the boards of directors and the guidelines for board composition in publicly listed firms in the Baltic countries. The analysis consists of two stages. The first is a quantitative investigation of the attributes of boards (board size, CEO duality, gender diversity, foreign directors, board committees, board independence, and directors’ occupational background) targeting 35 firms and 187 directors. The second is a qualitative analysis of guidelines for board composition of Nasdaq Baltic-listed firms in Estonia, Latvia, and Lithuania. The results reveal that the attributes of boards of directors do not raise concerns. Despite their relatively smaller scale in contrast to the United States or Europe, the boards of Nasdaq Baltic companies align effectively with their respective firm sizes. Notably, CEO duality is absent in Estonian and Latvian listed firms, while it is only partially evident in Lithuania. Moreover, directors’ heterogeneous professional backgrounds distinctly contribute to these boards’ overall enhancement. While the existence of board committees is strongly recommended, they are primarily implemented as a tool for controlling. Keywords: corporate governance, board size, CEO duality, diversity, foreign directors, board committees, independent director
Sceptres cracked, the stars dimmed
No full textKnygą sudaro pratarmė, Ž. Nedzinskaitės įvadinis tekstas „Mokant ir džiuginant: LDK retorinė tradicija ir 1695 m. Kražių rankraštis“, O. Dilytės-Čiurinskienės įvadinis tekstas „Kiek tik saulė užmato: Kražių kolegijos studentų poetinė misija“, penki 1695 m. Kražių rankraščio kūriniai (poetiniai ciklai) originalo (lotynų bei lenkų) kalbomis su vertimais į lietuvių kalbą ir komentarais, santrauka anglų kalba, bibliografijos sąrašas, asmenų ir vietovių rodyklės. Ž. Nedzinskaitė savo tekste aptaria retorikos, kaip disciplinos, dėstymo realijas jėzuitų mokyklose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išsamiau apsistodama ties Kražių kolegija, glaustai pristato paties 1695 m. Kražių rankraščio specifiką, pateikia rankraščio poetinės dalies kūrinių lentelę. O. Dilytė-Čiurinskienė savo tekste koncentruojasi į penkių publikuojamų kūrinių kontekstą, daugiausia siedama juos su jėzuitų dvasinio ugdymo procesu. Publikuojami kūriniai lietuvių skaitytojui atnarpliojami ir iškedenami pasitelkus šiuo metu madingą literatūrologinį diskursą (intertekstai, mentaliniai žemėlapiai ir t. t.). Pagrindinę knygos dalį (p. 80–389) sudaro penkių 1695 m. Kražių rankraščio poezijos dalies kūrinių publikacija lotynų kalba su paraleliniu vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais. Kuo vadovaujantis iš 24 kūrinių pasirinkti būtent publikuojamieji, plačiau neaiškinama, apsiribojama bendrais apibūdinimais (įdomiausi, vertingiausi ir pan.)
Mission "Ad gentes" of the Catholic Church and the 12-Step programme of Alcoholics Anonymous: links between two ways of fostering spiritual life
No full textStraipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp Bažnyčios evangelizacinės misijos "Ad gentes" ir anoniminių alkoholikų (AA) 12 žingsnių programos, regint tai kaip du dvasinio gyvenimo atgaivinimo ir ugdymo kelius. Aptariami II Vatikano Susirinkimo dekrete "Ad gentes" apibrėžti evangelizacinės veiklos etapai. Parodomas panašumas tarp krikščioniškojo liudijimo ir AA praktikuojamo pokalbio su priklausomu asmeniu. Kerigmos etapas turi daug bendrų bruožų su pirmaisiais trimis žingsniais, įgyvendinant AA programą. Katechumenato etapas tiesiogiai neatitinka 12 žingsnių programos. "Ad gentes" modelyje tiesiogiai neaptariama problema, sprendžiama, atliekant AA 4–9 žingsnius. Tikinčiųjų sielovados etapas atitinka paskutinius tris AA žingsnius. Prieinama prie išvados, kad AA 12 žingsnių programa ir Katalikų Bažnyčios misija "Ad gentes" reikšmingai susijusios kaip du dvasinio gyvenimo atgaivinimo ir ugdymo keliai. Raktažodžiai: Katalikų Bažnyčia, misija Ad Gentes, dvasinis gyvenimas, anoniminiai alkoholikai.This article explores the links between the Church’s evangelizing mission "Ad gentes" and the 12-Step programme of Alcoholics Anonymous (AA) as two ways for the renewal and development of spiritual life. It discusses the stages of evangelization defined in the decree "Ad Gentes" of the Second Vatican Council. The similarity between Christian witness and the conversation with an addicted person as practised by AA members is shown. The kerygma phase has many similarities with the first three steps in the AA programme. The catechumenate phase has no direct counterpart in the 12-Step program. The "Ad gentes" model does not directly address the issues discussed in steps 4-9 of AA. The pastoral care of the faithful phase has a close correspondence to the last three steps of AA. In conclusion, the analysis shows that there are significant links between the AA 12-Step programme and the Catholic Church’s mission of "Ad gentes" as two ways for the renewal and development of spiritual life. Key words: Catholic Church, mission Ad Gentes, spiritual life, Alcoholics Anonymous
Attitude towards their appearance and the presence of body dysmorphic disorder among young adults
No full textTyrimo tikslas. Ištirti, kaip pilnamečiai jaunuoliai vertina savo išvaizdą ir kokie išvaizdos bruožai jiems kelia didžiausią susirūpinimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 m. kovo - balandžio mėn. buvo atliktas anoniminis internetinis anketinis tyrimas. Tyrimo metu apklausti 292 respondentai. Anketa buvo sudaryta iš 19 klausimų. Apklaustieji − pilnamečiai jaunuoliai, gyvenantys Lietuvoje, 18-29 metų amžiaus grupės. Požiūrio į savo išvaizdą vertinimui ir nepasitenkinimą keliančių bruožų vertinimui buvo pasitelktas Atrankos kosmetinėms procedūroms klausimynas (angl. Cosmetic Procedure Screening Questionnaire, COPS), skirtas įtarti galimą dismorfinį kūno sutrikimą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyvių COPS skalės rezultatų mediana buvo 27 (IQR - 22). 70 anketų (23,97 proc.) COPS įverčiai siekė 40 ir daugiau balų. Dažniausiai respondentų įvardijami susirūpinimą keliantys išvaizdos ir kūno bruožai (ypatumai) buvo odos būklė (48,63 proc.; n=142); veido ir jo dalių (išskyrus nosies) forma ar būklė (32,88 proc.; n=96); pilvo, juosmens forma ar apimtis (31,51 proc.; n=92); nosies forma (28,77 proc.; n=84). Respondentai, kurių COPS įvertis buvo didesnis nei 40 ar mažesnis nei 10, nurodė panašius dažniausiai susirūpinimą keliančius bruožus. Išvados. Tyrimas parodė, kad 18-20 metų asmenys mažiausiai patenkinti savo išvaizda, o beveik ketvirtadalis jaunuolių gali turėti dismorfinį kūno sutrikimą. Moterys labiau linkusios neigiamai vertinti savo išvaizdą. Jaunuolių požiūris į savo kūną priklauso nuo amžiaus - vyresni asmenys jaučia mažesnį susirūpinimą dėl savo išvaizdos, nei jaunesni. Dažniausiai jaunuoliams susirūpinimą keliantis ypatumas - odos būklė. Raktažodžiai: COPS, išvaizda, odos būklė, kūno dismorfinis sutrikimas, veido forma.Background. This research aimed to investigate how young adults evaluate their appearance and which features of their appearance they are most concerned about. Materials and methods. Anonymous online survey was conducted between March and April 2022. The study involved 292 respondents who completed a 19-question survey. The respondents were young adults living in Lithuania, aged between 18 and 29 years. The Cosmetic Procedure Screening Questionnaire (COPS) was used to assess attitudes towards one’s own appearance and to assess dissatisfactory features in order to suspect a possible dysmorphic body disorder. Results. The median result of the participants’ COPS scale was 27 (IQR - 22). 70 questionnaires (23.97 %) had COPS scores of 40 and above. The most common concerning body features reported were skin condition (48.63 %; n=142); face and its individual parts (excluding the nose) shape or condition (32.88 %; n=96); shape and size of the abdomen or waist (31.51 %; n=92); shape of the nose (28.77 %; n=84). Respondents whose COPS score was higher than 40 or lower than 10 reported similar most common features of concern. Conclusions. The study showed that 18- to 20-year-olds are the least satisfied with their appearance, and almost a quarter of young people may have body dysmorphic disorder. Women are more likely to have negative feelings about their appearance. Young people’s attitudes towards their bodies depend on their age, with older people being less concerned about their appearance than younger people. The most common feature of concern for young people is the condition of their skin. Keywords: COPS; appearance, skin condition, body dysmorphic disorder; face shape
Implementation of in-patient services quality indicators in the Department of Anaesthesiology, hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Pilot study
No full textSveikatos kokybės užtikrinimo koncepcija Lietuvai nėra svetima, tačiau ji nespecifiška skirtingoms medicinos sritims. Anesteziologijos praktikos kokybės rodiklių vertinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug dėmesio ir išteklių, tačiau jis reikalingas užtikrinti kokybiškas medicinos paslaugas. Mūsų bandomojo tyrimo tikslas buvo pagrįsti kokybės rodiklių diegimo ir vertinimo svarbą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje. Tyrimas atliktas trimis etapais: išnagrinėti literatūros šaltiniai ir išrinktos devynios pradinės kokybės rodiklių – indikatorių kategorijos. Antrojo etapo metu atlikta kokybės rodiklių integracija į kasdieinę klinikos veiklą. Trečiojo etapo metu atlikta surinktų duomenų analizė ir įvertinimas. Gauti rezultatai pateikti bei interpretuoti straipsnyje. Raktažodžiai: kokybės indikatoriai, stacionarinės paslaugos, kokybės indikatorių diegimas, medicininė vadyba.The concept of quality assurance is not unfamiliar to Lithuania’s medical practice but is not distinctive to specific medical specialties. The assessment of quality indicators of anesthesiological practice is a complex process that requires attention and resources, but it is essential to guarantee the quality of medical services. Our pilot study aimed to integrate fundamental quality indicators in the Anesthesiology Clinic of the Lithuanian University of Health Sciences. The research was conducted in three stages: literature sources were examined and nine initial categories of quality indicators were selected. During the second phase, the integration of quality indicators into the clinic’s daily activities was carried out. Finally, we analyzed and evaluated the collected data during the third stage of the study. The obtained results are presented and interpreted in the article. Keywords: quality indicators, hospital services, implementation of quality indicators, medical management
Current issues in the didactics of stylistics when teaching / learning Lithuanian as a non-native language
No full textStraipsnyje aptariamos lietuvių kalbos kaip negimtosios stiliaus mokymo(si) problemos. Tyrimo tikslas – taikant kokybinius metodus, išanalizuoti lietuvių kaip negimtosios kalbos stiliaus mokymo(si) nuostatas Bendruosiuose užsienio kalbos mokymo(si) ir vertinimo metmenyse bei lietuvių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) turinio apraše "Aukštuma" ir palyginti su publikuota suaugusiesiems skirta mokomąja medžiaga. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, pagal šias nuostatas, kalbos stilistinės diferenciacijos turėtų būti mokoma(si) nuo B2 lygio, tačiau šiai sričiai mokomojoje medžiagoje dėmesio skiriama labai mažai. Tik viename iš nagrinėtų mokomųjų šaltinių pateikiama šiek tiek daugiau žodžių, besiskiriančių stilistiniais atspalviais, tačiau užduotys formuluojamos ne visur atkreipiant dėmesį į žodžių ir pastoviųjų žodžių junginių stilistinę reikšmę. Pagrindiniai žodžiai: stiliaus didaktika, lietuvių kaip negimtosios kalbos mokymas, registras, funkcinis stilius.With Lithuania’s accession to the European Union and the influx of Ukrainian refugees, the number of foreign nationals wishing to learn Lithuanian to the highest level of proficiency, and to integrate more successfully into the Lithuanian labour market, has increased. However, in order to become a fully fledged language user, and to be able to master not only the spoken language but also the business language, the problem of the stylistic differentiation of language arises. Therefore, this article focuses on current issues of teaching the stylistics of Lithuanian as a non-native language. The aim of the study is to analyse the provisions of the ‘Common Framework of Reference for the Teaching and Assessment of Foreign Languages’ (the Framework), and of the contents of the Aukštuma descriptor of teaching/learning Lithuanian as a foreign language, and to compare them with the published teaching materials for adults. Qualitative research methods were used to achieve this aim. The recommendations of the Framework and Aukštuma for teaching/ learning types of style were analysed, and their application in published teaching materials for the respective language level was examined. The study shows that in order to apply the latest recommendations of the Framework (2020), the developers of teaching materials and teachers are confronted with the use of terms in these recommendations to refer to stylistic phenomena that are different from the usual usage in Lithuanian stylistics. An analysis of the concept of register, common in Western linguistics, suggests that it can be seen as a kind of continuation of the theory of functional styles, a subdivision of the functional style, especially in the case of smaller varieties of the spoken language. In accordance with the recommendations of the Framework, more emphasis should be placed on teaching/learning types of style from Level B2 onwards. Both the Framework and Aukštuma indicate that learners should be able to recognise and produce a wide range of texts in a variety of functional style genres, and to respond to changes in register. However, as is shown by the study, the teaching materials are designed mainly to teach vocabulary, and the selection of texts does not pay much attention to genre diversity, with a predominance of journalistic genres (with very few texts from other functional styles included). The Framework states that learners should already be able to recognise and learn to use stylistically marked words and expressions from Level B2 onwards, while Level C1 users should already be able to understand the vernacular. A study of the teaching materials in use shows that only one Level B2/C1 teaching aid for teaching/learning vocabulary, Ramutė Bingelienė’s "Kad nepritrūktų žodžių" (To Avoid Running out of Words) (which juxtaposes common language words with different stylistic and emotional connotations), provides a more detailed introduction to the specificity of the use of stylistically marked words. When preparing publications of this kind, the wording of the assignments should be specified by drawing the learner’s attention more closely to stylistic and emotional shades, and the limits of synonymy. Moreover, both "Aukštuma" and the teaching materials avoid using popular vernacular varieties of Lithuanian, even though this is recommended by the Framework. Key words: didactics of style, teaching Lithuanian as a non-native language, register, functional style
Vidurvasario šventė Mažojoje Lietuvoje: tradicijų tęstinumas ir kaita
No full textNors Joninės pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtos 1372 m. Varmės vyskupo Henriko II rašte, kuriame draudžiama vokiečių okupuotų kraštų gyventojams Jonines švęsti ,,senoviškai“ , vis dėlto apie buvusią ritualinę šventės struktūrą Mažojoje Lietuvoje iki XVI a. patikimų žinių nėra daug. Remiantis istoriniais ir etnografiniais šaltiniais, būtų galima išskirti svarbiausius vasaros saulėgrįžos šventės XVI–XIX a. ritualo apeigų elementus: kupoliavimas, įvairūs tikėjimai ir burtai, apeiginės ugnys, supimasis sūpuoklėmis. Remiantis XX a. pirmosios pusės etnografinės medžiagos analize galima teigti, jog tuo laikotarpiu ritualai pavirto papročiais, įgijusiais naujų simbolinių reikšmių ir formų, sustiprėjo tautinio atgimimo ideologija. Joninių šventėje daugėjo vizualizacijos: pradėti plukdyti vainikėliai su degančiomis žvakutėmis, nuo kalnų leidžiami saulę simbolizuojantys degantys ratai, vandens telkiniuose deginamos mitologinę reikšmę turinčios figūros. Pakito ir piliakalnių erdvės suvokimas, atsirado patriotinis aspektas, siejantis šventės vietą su garbinga tautos praeitimi. Šiuo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje aktyviai pradedama švęsti folklorinė vasaros saulėgrįžos šventė – pagrindinė erdvės dimensija – Rambyno kalnas. Į masinį folklorinės šventės modelį buvo dirbtinai įtraukti ankstesnių tradicijų elementai: kalvos – vandens derinys, laužų kūrenimas, „raganų“ deginimas, kupoliavimas. Tuo pat metu atsirado ir visiškai naujų (neaprašytų etnografiniuose šaltiniuose) akcentų – chorų, ansamblių ir aktorių pasirodymai, ekskursijų sutikimai, sporto varžybos. Šventė vykdavo dvi dienas. Pažymėtina, kad XX a. pirmojoje pusėje svarbiausiu Joninių šventės akcentu Mažojoje Lietuvoje galutinai tapo Joninių laužai, „raganos“ deginimas kuo aukščiau ant kalno ir bendras jaunimo pasilinksminimas. Dalis buvusių ritualinių apeigų išliko dėl pramoginio patrauklumo. Tarpukariu per Joninių šventę susiburdavo daug jaunimo, suaugusiųjų ir iš Didžiosios Lietuvos. Rengtos spalvingos meninės ir patriotinės programos. Laužų deginimas ir linksmybės iki paryčių išliko ir sovietmečiu, nors 1976 m. bandyta Rambyne vietoje Joninių surengti sporto, o nuo 1980 m. – ,,tarybinio jaunimo“ šventes, tačiau tai niekad netapo tęstiniu reiškiniu. Sovietmečiu vidurvasario šventės ant Rambyno kalno struktūroje aptinkama vartotojiškos kultūros elementų – amatininkų prekių mugių, populiariosios muzikos koncertų. Taip pat atsirado ir naujų simbolinių momentų, pavyzdžiui, žvakelių, įstatytų gėlių vainikėliuose, plukdymas upe arba paparčio žiedo, Mažojoje ir Vakarų Lietuvoje vadinto diemedžio žiedu, ieškojimas. Nors XXI a. pradžioje viešųjų vidurvasario švenčių organizatoriai ir scenarijų autoriai buvo priversti derinti etnines tradicijas ir vartotojiškai nusiteikusios šiuolaikinės miesto visuomenės poreikius, tačiau galima teigti, kad viešųjų renginių tradicija iš dalies palaiko šventinės erdvės sąlytį su gamta – masinės Joninių šventės Mažosios Lietuvos regione vyksta miestelių aikštėse, apsuptose kalvų, vasaros estradose, upių pakrantėse ir pan. Apibendrinant būtų galima teigti, jog sustiprėjus kultūrinei miesto įtakai, papročiai virto vartotojiškai visuomenei priimta pasilinksminimo forma. Žvakučių deginimas ir plukdymas su vainikais vandens telkinyje atsirado tik XX a. kaip tradicijos transformacija, o dalis buvusių ritualinių apeigų išliko tik dėl pramoginio patrauklumo – ritualines ugnis pakeitė fejerverkai, Joninių laužai neteko mitologinės prasmės. Šiuolaikiniame vasaros saulėgrįžos šventės modelyje buvęs piktžolių deginimas ar žolynų rinkimas, kupoliavimas, neteko ritualinės reikšmės ir transformavosi į gražų veiksmą, įkomponuotą į šventės struktūrą, – laukuose surinktų žolynų aukojimą ant ugniakuro ar tiesiog būrimo priemonę. Kita vertus, tai galima traktuoti kaip etninio paveldo išsaugojimą, nes toks apeigų pobūdis leidžia daugeliui archajiškų papročių išlikti naujomis socialinėmis bei kultūrinėmis sąlygomis. Pagrindiniai žodžiai: vidurvasario šventė, Joninės, Mažoji Lietuva, lietuvininkai, papročiai ir tradicijos.A number of different Midsummer celebration models can be distinguished in Lithuania Minor: the most archaic (14th to 19th century), 20th century, and the modern St John’s Day celebration models. The most archaic celebrations were rich in vestiges of the Baltic world-view and mythology: nature, fire and water were worshipped, and people cast spells to protect themselves from evil forces and ensure a good harvest and a happy life. The 20th-century ritualistic St John’s Day tradition of Prussian Lithuanians lost its existential importance as rituals became customs with new forms and symbolic meanings. The most important features of the celebration are the burning of witches in St John’s fire, and general merriment for youth. In the modern celebration model, there is an attempt to combine ethnic traditions with the needs of the consumer society. Fireworks replace ritual Midsummer fires, as bonfires lose their mythological significance. Although the institutionally organised Midsummer celebrations follow a more or less Lithuania-wide scenario; the centralised organisation of cultural events may be beneficial in fostering local forms of the Lithuanian celebratory tradition by highlighting typical elements of St John’s Day in the region of Lithuania Minor. Key words: Midsummer celebration, St John’s Day, Lithuania Minor, Prussian Lithuanians, customs and traditions
Development of the health competences of children with diabetes mellitus in diverse environments
No full textCukrinis diabetas – tai liga, kai organizme sutrinka procesai, palaikantys normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Cukrinis diabetas tampa pirmaujančia liga vaikų endokrinologijoje, sukeliančia sveikatos sutrikimus ir komplikacijas, dėl kurių gali sutrumpėti gyvenimo trukmė. Vaikui nustačius cukrinio diabeto diagnozę, vaikų ir tėvų ugdymas(is) turi prasidėti iš karto, kadangi jiems reikia įgyti sveikatos kompetenciją, padedančią valdyti ligą ir susigyventi su ja, o tai pirmiausia įvyksta gydymo įstaigų aplinkoje. Vaikams ir jų tėvams, siekiantiems valdyti ligą, yra reikalinga informacija, įgūdžiai ir vertybinės nuostatos, kurių galima įgyti įvairioje ugdymo(si) aplinkoje. Vaikai ir jų tėvai, įgydami sveikatos kompetenciją, gali pagerinti sveikatos būklę ir išvengti įvairių komplikacijų. Tyrimo objektas – vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymas(is) įvairioje aplinkoje. Straipsnio tikslas – atskleisti vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymą(si) įvairioje aplinkoje. Uždaviniai: 1) identifikuoti vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinką; 2) atskleisti, kaip ir kokioje aplinkoje cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdosi sveikatos kompetencijas. Tyrimo klausimai: 1. Kokia yra reali vaikų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinka? 2. Kokius sveikatos kompetencijos aspektus cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdo(si) skirtingoje aplinkoje? 3. Kokia ugdymo(si) aplinka yra priimtiniausia vaikams ir kodėl? Tyrimo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai: duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu metodu; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Siekiant prisotinimo principo kokybiniame tyrime atlikti 7 interviu su vaikais (4 mergaitės ir 3 berniukai), sergančiais cukriniu diabetu. Tyrime išskirtos šešios vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos: gydymo įstaigų aplinka, šeimos, vasaros stovyklų / sanatorijų aplinka, savivaldaus mokymosi aplinka, socialinių medijų ir likimo draugų aplinkos. Empiriniu tyrimu atskleista, kad vaikams yra svarbu, jog ugdymo(si) aplinka būtų saugi ir jauki, leistų jiems atsiskleisti, būti savimi ir reikšti savo mintis, ugdytis per patirtį. Sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos organizatoriai turėtų motyvuoti vaikus ir įtraukti į šį procesą kuo įvairesnės įdomios veiklos ir kūrybiškų metodų. Reikšminiai žodžiai: cukrinis diabetas; sveikatos kompetencija; ugdymo(si) aplinka; vaikai.Diabetes mellitus is a disease during which certain processes in the body which maintain a normal blood glucose concentration become imbalanced. With diabetes, the level of blood glucose increases, affecting the entire metabolism. Diabetes mellitus is becoming a leading disease in paediatric endocrinology, and causes health problems and complications that can shorten life expectancy. In Lithuania, cases of type 1 diabetes mellitus in children have been registered since 1983. More than 995 children and young people (up to 19 years of age) were registered in 2019. On average, more than 80 children are diagnosed with diabetes in the country per year. After 10–20 years, poorly controlled diabetes can cause damage not only to the endocrine system, but also to other bodily systems: it can cause the appearance of diabetic retinopathy, diabetic neuropathy, chronic kidney disease, cardiovascular diseases (stroke, ischemic heart disease, peripheral vascular diseases), infertility problems, and foot complications. Moreover, in order to keep glucose levels as optimal as possible, children with diabetes need daily insulin injections, as without them they are not able to survive. Diabetes mellitus becomes a challenge for the whole family, as the rhythm of family life changes and additional responsibilities to maintain the stability of the child’s health are assumed. In order to control the disease, children and their parents need information, skills and values that can be acquired in various educational environments. Research conducted in Lithuania and abroad is focused on the treatment of patients with diabetes, disease management, and the psychological problems experienced by parents who have learned about their child’s illness. Nonetheless, this topic has not been extensively studied from an educational perspective, and there is a lack of research that analyses the diversity of environments in which the health competences of children with diabetes mellitus can be developed. Researchers note that the involvement of children with diabetes in the process of health competence development as well as their acquisition of knowledge and skills depend on their educational environments. By providing educational functions, the shapers of educational environments convey knowledge regarding health competence, teach, offer advice and demonstrate the necessary skills, as well as form value attitudes that help children and their parents to achieve better control of the disease, which is the goal of secondary prevention. Thus, the diversity of environments for the development of health competences helps parents and their children to learn as much as possible about this chronic disease and acquire skills that enable them to properly manage its consequences. However, not all environments for the development of health competences encourage their development. Accordingly, this article aims to reveal the development of the health competences of children with diabetes mellitus in various environments. The research object is the development of the health competences of children with diabetes mellitus in various environments. The aim of the article is to reveal the development of the health competences of children with diabetes mellitus in various environments. Tasks: 1. Highlight the importance of the educational environment for education. 2) Identify environments for the development of children’s health competences. 3) Reveal how and in which environments children with diabetes mellitus develop health competences. Research questions: 1. What environments exist for the development of the health competences of children with diabetes mellitus? 2. What health competence aspects do children with diabetes mellitus develop in various environments? 3. Which educational environments are the most acceptable for children and why? Research methods. Theoretical – the analysis, summarization and systematization of scientific literature methods were used; empirical – the semi-structured interview method was used for data collection; the content analysis method was applied for the analysis of research data. Research context and participants. Semi-structured interviews with children with diabetes mellitus were conducted in the period from 5 February 2019 to 1 September 2021. Children were chosen because their health states depended on their health competences (knowledge, skills and value attitudes). In total, 7 children (4 girls and 3 boys) aged from 12 to 16 with diabetes mellitus agreed to participate in the qualitative research. The children had been diagnosed from 1 to 7 years ago and were selected according to the following criteria: 1) children with diabetes mellitus; 2) children with diabetes mellitus aged from 7 to 18 years. [...] Keywords: children, diabetes mellitus, educational environment, health competence