“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Vištyčio smuklės
No full textSmuklių atsiradimas LDK siekia ankstyvuosius viduramžius. Iš pradžių smuklės priklausė valdovui, suteikdavusiam jas valdyti kaimų seniūnams. Nuo XV a. didieji LDK kunigaikščiai miesto Magdeburgo privilegijose dažnai nurodydavo, kad „miestų ir miestelių bažnyčių naudai jos dabartiniams valdytojams bei jo teisėtiems įpėdiniams mūsų dvare atidavėme, pavedėme ir dabar atiduodame, pavedame ir amžinai priskiriame teisę statytis ir įrengti laisvą smuklę bažnyčios žemėje ir sklype iš tos smuklės imti duoklę ir visokią naudą ramiai, be jokio trukdymo ir tą pelną naudoti taip kaip pasirodys naudingiausia dabartiniam valdytojui bei jo įpėdiniams“. Kai kurios smuklės priklausė ir didikams. Nelegalių smuklių negalėjo būti, nes tai griežtai sankcionavo Lietuvos Statutas. LDK iki XVIII a. užeigos buvo daugiausia medinės. Dvarų ir klebonijų smuklės buvo statomos prie pagrindinių kelių, dažnai sankryžose, šalimais miestelių, jų aikštėse, seniūnijų kaimuose ir bažnytinėse valdose. Smuklės buvo trejopos: midaus, alaus ir degtinės. Vienas smuklininkas galėjo laikyti vieną alkoholio rūšį, dvi arba ir visas tris. XVIII a. istorijos dokumentuose sutinkami įvairūs smuklių pavadinimai to meto valstybine lenkų kalba – „austeria“, „oberża“, „zajazd“, „gospoda“, „gościniec“. Kaimuose būdavo eilinės smuklės, vadinamos „Dom szynkowy“, miesteliuose įprastai būdavo užeigos namai – „Karczma wjezdna“ tipo smuklės
Seniausia Europos valstybių siena
No full textKai 1410 m. Ordinas buvo sutriuškintas Žalgirio mūšyje, atsirado galimybė sutartimi įtvirtinti sienas tarp Ordino ir LD K. 1419 m. LD K ir Lenkijos karalystės pateiktame taikos su Kryžiuočių ordinu sąlygų projekte, kalbant apie sienas, sakoma, kad Lietuvos pietvakarinė siena turinti eiti Giesryčio (Vištyčio) ežeru, paliekant jį Ordino pusėje. Tokia nuostata ir buvo įtvirtinta 1422 m. Melno sutartyje. „Siena su Prūsija ėjo nuo Mazovijos–Lykos upės vadinamo Kamenibrodo iki Grajevo ir Točilovo ežerų, per dykrą iki Raigardo ežero, tęsiant per dykrą iki Preivestės vietovės ir Merūniškių, link Vištyčio ežero, paliekant jį Ordinui, toliau iki Lieponos upės ištakų, iki jos intako į Širvintą, šia upe iki jos intako į Šešupę, per dykrą iki Nemuno, kur į jį įteka Šventoji, tęsiant 2 mylias Šventąja, nuo jos per dykrą iki Jūros upės, toliau einant laikantis 2 mylių atstumo nuo Nemuno, 1 mylią pagal Jūros upę, per dykrą (wilderness) iki Marių ir pagal Klaipėdos komtūrijos2 ribas iki Baltijos jūros.
Kodėl Vištytis?
No full textXIX a. antros pusės Vištytis – išskirtinis dėl savo savo geografinės padėties miestelis, kuriame susimaišė penkių tautybių kalbos, kultūros, tradicijos, religijos ir likimai. Visai šalia, kiek į vakarus, buvo moderni, liberali, vokiškai kalbanti Rytų Prūsija su senuoju Karaliaučiumi – ankstyvuoju protestantų centru, 800 žydų, dviem sinagogomis 1800-aisiais ir įžymiausio Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto namais. Po žlugusios 1812 m. Napoleono invazijos į Rusiją prasidėjo sudėtingas laikotarpis. Būtent kiek į šiaurę nuo Vištyčio Napoleono kariuomenė įžengė į Lietuvą. Prancūzų karininkas savo laiškuose rašė apie čia gyvenusių žmonių skurdą. Šis pražūtingas karas dar labiau nualino jau ir taip skurdų pasienio regioną. Tačiau nepaisant visko, Vištytis nebuvo tik izoliuotas, labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos imperijos forpostas. Visą XIX a. miestelio gyventojai dėl Rytų Prūsijos kaimynystės buvo progresyvios Vakarų Europos įtakoje. Visa tai suteikė Vištyčio žydams suvokimą apie gyvenimo sąlygas ir galimybes kitose šalyse: Amerikoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rytų Prūsijoje. Todėl Vištyčio gyventojams buvo nesvetimas vakarietiškas gyvenimo ir mąstymo būdas, buvo žinomi šiuolaikinės prekybos ir ekonomikos dėsniai. [...] Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas XIX a. antros pusės Vištyčio žydų ekonominei-socialinei padėčiai, emigracijai, jos mastui ir priežastims. Straipsnis remiasi ankstesniais Vištyčio žydų bendruomenės tyrimais
Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia
No full textXVII a. vykstant kovai tarp katalikų ir reformatų, evangelikai liuteronai minėtame ir vėlesniame amžiuje buvo iškeldinti iš Bohemijos ir Zalcburgo. Zalcburgo arkivyskupas atkakliai kovojo su reformatais ir, palaikomas imperatoriaus, pasiekė, kad evangelikai liuteronai būtų ištremti. Tokių ištremtųjų buvo apie 18 000 žmonių. Kur šie visi žmonės turėjo dėtis? Keliavo į protestantiškus kraštus, taip pat į Prūsiją, kurios valdovas Fridrichas Vilhelmas I 1732 m. išleido atitinkamą įsaką ir pažadėjo priimti ištremtuosius bei garantavo jų socialinį aprūpinimą. Berlyne, Prūsijos sostinėje, susirinko tūkstančiai žmonių. Per 10 000 šių žmonių iš Prūsijos laivais buvo plukdomi iš Ščecino į Karaliaučių. 5 500 ištremtųjų 780 vežimais atvyko į Rytų Prūsiją. 1709–1712 m. Rytų Prūsiją ir pasienio teritorijas Lietuvoje buvo nusiaubęs juodasis maras. Dauguma gyventojų išmirė, liko vien kaimai vaiduokliai. Į ištuštėjusias Rytų Prūsijos teritorijas buvo keliami Zalcburgo evangelikai liuteronai ir čia apgyvendinami. 1795 m., po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Užnemunė atiteko Prūsijai. Į naujai įsteigtą Naująją Rytų Prūsiją kėlėsi dar ne visai įsikūrę zalcburgiečiai ir prūsai. Apie 80 proc. jų įsikūrė 40–60 km ilgio pasienio ruože. Vėliau tai ir buvo tos Lietuvos teritorijos, kuriose gyveno vokiečiai. Minėtuose regionuose nebuvo evangelikų liuteronų parapijų, liuteronai imigrantai savo vaikus krikštydavo katalikų bažnyčiose. Tai sukeldavo ne tik tam tikrų nepatogumų, bet ir religinės nesantaikos. Dėl to atvykėliai ėmėsi kurti savo parapijas ir statyti maldos namu
Opportunities for strengthening collaboration between case managers and social workers
No full textStraipsnio tikslas – atskleisti atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavi mo stiprinimo galimybes remiantis atvejo vadybininkų patirtimi. Probleminis klausimas: kas stiprina atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimą? Tyrimo duomenys buvo surinkti pusiau struktūruoto interviu metodu. Tyrimo duomenys buvo apdoroti pasitelkus kokybinę turinio (content) analizę, išskiriant temas ir potemes, priskiriant patvirtinančius teiginius. Gauti tyrimo rezultatai vėliau buvo interpretuojami ir analizuojami, siejami su kitų autorių mokslinėmis įžvalgomis. Tyrimu atskleista, kad atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo stiprinimo galimybės siejamos su jų kompetencijų stiprinimu ir jų bendradarbiavimo būdais. Minėtų specialistų kompetencijų stiprinimas siejama su kvalifikacijos mokymais skatinant jų domėjimąsi ne tik siaura darbo sritimi, bet ir gilinantis į su veikla susijusių teisės aktų reglamentavimą. Prie bendradarbiavimo stiprinimo prisideda atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo dalijimasis patirtimi su kolegomis, kai aptariami svarbūs jų veiklos aspektai, taip praplečiant turimas profesines žinias ir praktikoje taikomus metodus. Atvejo vadybininkui ir socialiniam darbuotojui reikšminga yra pagalba vienas kitam kaip tarpusavio sąveikos ir komunikacijos išraiška, kurioje labai svarbus palaikymas, parama, atvirumas. Be to, šių specialistų kompetencijų tobulinimas taip pat gali tapti bendradarbiavimo stiprinimo galimybe, kadangi turimos kompetencijos daro įtaką tvirtai jų pozicijai ir gebėjimui atstovauti vaikui, šeimai ir apginti jų poziciją. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo stiprinimo galimybės siejamos ir su susirinkimų organizavimu, įsitraukimu, jų bendru darbu teikiant paslaugas. Susirinkimuose, kuriuose jie išsako savo poziciją, analizuojamos probleminės situacijos, galimi sprendimo būdai, numatomas veiksmų planas, sustiprinamas jų sklandus darbas ir padedama užtikrinti vaiko teises. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas neįsivaizduojamas be aktyvaus jų įsitraukimo, kai kartu bendradarbiaujant kryptingai siekiama bendro tikslo, o bendras darbas siejamas su veikimu kartu derinant veiksmus, susitariant dėl tolimesnių veiksmų ir pasidalijant atsakomybe. Reikšminiai žodžiai: atvejo vadybininkas; bendradarbiavimas; galimybės; socialinis darbuotojas; bendradarbiavimo stiprinimas.This article analyses opportunities for strengthening collaboration between case managers and social workers based on the experiences of case managers. The Description of the Case Managements Procedure approved by the order of the Minister of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania dated 29 March 2018, established the guidelines for the application of the case management method in the field of family assistance and defined the new duties of the case manager and the social worker. A successful and smooth process of family assistance is the goal of every case manager and social worker; thus, close collaboration between the case manager and the social worker is the cornerstone of the organisation of complex services for the family and the child. Close collaboration is necessary in the provision of assistance to the child and family; however, specialists working in the social field often face unnoticed, hard-to-assess and unpredictable results, thus they encounter many challenges. There are also difficulties in collaboration when the case manager aids the child and the family together with the social worker, while the opportunity for overcoming them becomes important and significant in order to reduce the possibility of these specialists suffering burnout and to strengthen their motivation. The research object concerns the opportunities for strengthening collaboration between the case manager and the social worker. The aim of the research is to reveal opportunities for strengthening collaboration between the case manager and the social worker based on case managers’ experiences. The problematic question is as follows: What strengthens collaboration between the case manager and the social worker? The following research methods were used: analysis of scientific literature and legal acts, generalisation method, qualitative research, and semi-structured interview. The sample of the research participants was formed by purposive sampling using the criterion sampling method, in which the research elements are selected in accordance with the established criteria. Research participants were selected according to the following criteria: 1) case managers who work in X institutions, provide case management services, and, together with social workers, organise the assistance process for families experiencing social risks; and 2) 2 years’ experience in the field of case management. The research was organised in November and December 2022; in total, 7 case managers who met all of the above criteria participated in the research. Research data were processed using qualitative content analysis, which was carried out following the inductive logic of building topics and sub-topics based on the research data. Research data were analysed in accordance with the following sequence: repeated reading of transcribed interview texts and reconsideration, data coding by identifying meaningful elements in the text, grouping of codes into sub-topics by assigning confirming statements, and distinguishing topics from sub-topics. Later, when interpreting and analysing research results, they were related to the scientific insights of other authors. In order to ensure research ethics, this research is based on the principles of: respect for the person’s voluntary participation in the study; providing information about the research; familiarisation with the aim of the research, the method of collecting data and the research procedure; benevolence; the intention not to harm the respondent; and confidentiality and anonymity. Research participants were informed about the aim of the research and its compliance with the principles of research ethics. All participants participated in the research voluntarily, as each had the option to refuse to participate in the interview or withdraw from the research at any time. All research participants were informed about the study confidentiality and the assurance of their anonymity. During the organisation of qualitative research interviews, efforts were made to create a safe, calm environment in which research participants could communicate openly and honestly. Anonymity was preserved by coding the responses of each research participant. Case managers’ responses were coded with the letters AV. During the research, the principle of tolerance was observed: each research participant was respected for their opinion, position on certain issues, experiences and feelings, and prejudices or evaluations were avoided. When analysing research results, the characteristics of the research participants are presented in general, ensuring that no personal information that might allow the identification of a specific participant is provided and research participants’ anonymity and confidentiality are ensured. To avoid the disclosure of personally identifiable information, the names of the research participants were coded using the letters AV and a number (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7). The coded data of all research participants are available only to the researchers. Empirical research has shown that strengthening the case manager and social worker’s competencies and ways of their cooperation are related to strengthening cooperation opportunities. Strengthening the competences of the case manager and the social worker is associated with qualification training by promoting the development of solutions to their professional problems, strengthening these abilities, deepening the understanding of the regulations of legal acts related to their activity, and fostering their knowledge and their ability in practical activity. [...] Keywords: case manager; collaboration; social worker; strengthening collaboration possibilities
Tracing the deluge: visualizing a prehistoric catastrophe
No full textŽemės planetos ankstyvojoje stadijoje „ekstremalių“ pokyčių buvo kur kas daugiau nei tuomet, kai radosi gyvybė. Vis dėlto ekstremumai, arba „gamtos kataklizmai“, mums reikšmingi tampa tik dėl katastrofiškų pasekmių žmogui. XIX a. priešistorinių katastrofų tyrimai siejosi su vis naujesniais archeologijos, geologijos bei paleontologijos atradimais, taip pat su eschatologiniais bibliniais vaizdiniais, mitų siužetais. Šie siužetai nedingo ir vėlesniais šimtmečiais; dabar jie ryškiausiai matomi populiariojoje kultūroje. Savo ruožtu mokslinio pažinimo kanalai tapo neatsiejami nuo platesnei visuomenei prieinamų medijų. Šiame tekste aptariamas gamtos katastrofų įvaizdžiuose egzistuojantis probleminis gamtos, žmogaus ir kultūros santykis. Remiamasi Bruno Latour’o analizuotu moderniuoju gamtos atskyrimu nuo socialinio žmogaus pasaulio, taip pat geologijos ir paleontologijos istorija. Keliama prielaida, kad egzistencinis siaubas, kurį sukelia beveik visuotinio ir negrįžtamo gyvybės sunaikinimo grėsmė, gana ryškiai gali būti suvokiamas per sapno ir meninės vaizduotės prieigą. Tuo remiantis aptariami pasaulio tvano vaizdiniai ankstyvojoje M. K. Čiurlionio kūryboje (tapyboje ir tekstuose). Reikšminiai žodžiai: gamtos kataklizmai ir žmogiškosios katastrofos, geologija ir vaizduotė, XIX a. pirmosios pusės gamtos tyrimai, biblinis tvanas, M. K. Čiurlionio ciklas Audra, egzistencinė grėsmė, siaubas mene ir literatūroje.Planet Earth formed approximately 4.5 billion years ago, undergoing numerous “extreme” changes in its early stages before life appeared and large organisms settled here around 600 million years ago. Despite the prevalence of extreme events and natural cataclysms throughout Earth’s history, their significance to us lies in their catastrophic consequences for life. The scientific exploration of these time perspectives began relatively recently, in the 19th century, spurred by discoveries in archaeology, geology, palaeontology, and influenced by eschatological biblical imagery and mythological narratives. While such narratives persist in popular culture, their portrayal has shifted over time. Today, scientific knowledge channels are intertwined with fragmented media and complex interdisciplinary studies simplified for broader audiences. This text explores the intricate relationship between nature, humans, and culture in depictions of natural disasters. Drawing on Bruno Latour’s analysis of the modern separation of nature from the human social world and the history of geology and palaeontology, it suggests that the existential horror evoked by existential catastrophes – the threat of near-universal and irreversible destruction of life – can be most vividly perceived not through natural and exact sciences alone, but also through approaches such as dreams and artistic imagination. This text explores the imagery of the global flood catastrophe, not primarily from the perspective of collective politics, but through the lens of geological, cultural, and artistic imagination. By examining nightmare descriptions by various artists, an effort is made to comprehend the functions of subconscious visionary images within systems of knowledge. For instance, the works of Lithuanian painter Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), a Neo-Romanticism and Symbolism representative, and Howard Phillips Lovecraft, or HPL (1890–1937), a prominent figure in weird fiction, feature motifs of horror associated with global cataclysms. These motifs indirectly reflect fragmentary scientific knowledge, palaeontological evidence, parallel pseudo-scientific narratives, myths, and fairy tales. The missing painting series “Storm” from 1904 is cited as a specific example. In the works of Čiurlionis and his contemporaries, akin to early modern horror fiction, the threats of (anti)modernity manifest through global catastrophes and scenarios of the pre-human past and post-human future. In a broader sense, experiencing the global Flood as both a catastrophe and a significant event in a dream may directly resonate with a traumatic psychological state. This psychological state serves to awaken the rational mind in the face of global calamities, prompting it to “come to its senses.” The daily influx of scientific, political, and other knowledge through today’s media tends to overshadow – or submerge us deeper into – an existential reflection on rare events of immense scale, which have the potential to fundamentally transform the Earth, leaving almost no conditions for survival. The text concludes that the dreams of the mentioned artists can serve as a “mediating” psychological medium – a specific state aiding the modern individual in understanding the nightmare induced by (super)natural cataclysms. In today’s world, traumas caused by humanity itself, along with an increasing number of wars, suggest that relying solely on the narrative of technical progress to “solve everything” may be misguided. Terrible events of great magnitude may indeed be experienced in an irrational and non-temporal manner – as traumatic archetypes that shake one’s psyche in dreams, captured by a subject mediating between various modes of literary or artistic thought. Keywords: natural cataclysms and human catastrophes, geology and imagination, nature studies of the first half of the 19th century, biblical deluge, M. K. Čiurlionis’s series “Storm”, existential threat, horror in art and literature
Conspiracy theories from a philosophical, sociological and communicative point of view
No full textStraipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijoje iš įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos buvo nagrinėtos šios temos: sąmokslo teorijų atsiradimo sąlygos ir priežastys, sąmokslo teorijų meniniai-estetiniai aspektai, Atėnų ostrakizmas kaip sąmokslas prieš individą, kvantinės fizikos ir sąmokslo teorijų paralelės, sąmokslo teorijos ir ezoterinis gyvenimo stilius, sąmokslo teorija kaip socialinės ir politinės cenzūros įrankis, sąmokslo teorijos kaip atsakas į primetamą propagandą, sąmokslo teorijos švietimo sistemoje, socialinės politinių sąmokslo teorijų ištakos, tikėjimo sąmokslo teorijomis ir pasitikėjimo mokslu psichologiniai veiksniai, sąmokslo teorijos kaip kalbiniai žaidimai, simbolinis religinis pasaulis kaip sąmokslo teorijos šaltinis ir kt. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės konferencijos dalyvių mintys – su kai kuriomis iš jų polemizuojama. Raktažodžiai: sąmokslo teorijos, etika, medijos, technologija, komunikacija, filosofija, visuomenėThe article reviews the scientific conference ‘Conspiracy Theories from a Philosophical, Sociological and Communicative Point of View’ held at the Lithuanian Academy of Sciences. At the conference, the following topics were examined from the perspective of various social sciences and humanities: conditions and reasons for the emergence of conspiracy theories, artistic-aesthetic aspects of conspiracy theories, Athenian ostracism as a conspiracy against an individual, parallels between quantum physics and conspiracy theories, conspiracy theories and the esoteric lifestyle, conspiracy theory as a tool of social and political censorship, conspiracy theories as a response to imposed propaganda, conspiracy theories in the educational system, socio-political origins of conspiracy theories, psychological factors of belief in conspiracy theories and trust in science, conspiracy theories as language games, the symbolic religious world as a source of conspiracy theory, etc. The article reflects the course of the conference, discussing the main thoughts of the conference participants – with some of these thoughts being debated. Keywords: conspiracy theories, ethics, media, technology, communication, philosophy, society
Digital transformation in food retail: a case study of Lithuania e-grocery buying behaviours
No full textThis study addresses the evolving landscape of food consumption in the context of digital transformation, focusing on how online platforms are reshaping grocery shopping preferences and perceptions towards local and temperature-controlled foods. Amidst the proliferation of e-grocery services and changing dietary trends, a critical need exists to understand these shifts for informed public health policy and e-commerce strategies. Our comprehensive survey investigates the growing inclination towards e-grocery shopping, including preferences for delivery times, responses to delivery delays, and the importance of perishable item shelf life. The study further assesses consumer attitudes towards local food sourcing and the role of e-groceries in promoting dietary diversity and health-conscious choices. Additionally, it probes into concerns over food safety and quality assurance in temperature-controlled foods purchased online. The findings reveal significant insights into contemporary eating behaviours and e-grocery adoption, offering crucial implications for public health interventions and the advancement of digital grocery platforms. Keywords: E-grocery; food industry; supply chain management; buying behaviour
School and lessons beyond its boundaries: school year experiences of pre service primary school teacher
No full text[...] Tikslas – remiantis autobiografinės atminties paradigmą išanalizuoti būsimų pradinių klasių mokytojų santykį su mokykla ir mokyklines patirtis apie mokymąsi netradicinėse ugdymo aplinkose. Vėliau studijose, remiantis jų patirtimi, plėsti ir gilinti žinias bei supratimą apie edukacines aplinkas ir jų panaudojimą, mokant gamtos mokslų pradinėje mokykloje. [...] Tyrimas parodė, kad studentai dažniau dalijasi teigiama nei neigiama mokyklinių metų patirtimi. Būsimieji mokytojai, analizuodami savo ir kurso draugų mokyklinių metų patirtis apie santykį su mokykla, apie mokymąsi už mokyklos ribų, formuojasi supratimą apie tikslingą ugdymą ir darnos su vaiku bei ugdymo aplinka paieškas. Dalinimasis patirtimi duoda ir grąžą – kylančius klausimus kaip?: kaip mokyklos aplinką kūrybiškai išnaudoti įvairių dalykų mokymui? kaip ugdomojoje veikloje integruoti kelių mokomųjų dalykų turinį? kaip į mokyklos edukacinių erdvių kūrimą įtraukti bendruomenę? kaip išsaugoti ir stiprinti mokyklos vietos savitumą? Tai padeda būsimiesiems pradinių klasių mokytojams įsisąmoninti, kad pasitelkus gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką atsiveria didesnės galimybės organizuoti veiksmingesnį ugdymo procesą, sėkmingiau ugdyti mokinių kompetencijas, o remiantis natūraliais objektais, realiais pavyzdžiais lengviau suteikti žinių, plėtoti gebėjimus, sudaryti sąlygas mokinių aktyviai veiklai, ugdyti jų empatiją, vertybines nuostatas, estetinius jausmus ir kt. Tam padeda prisilietimas prie autobiografinės atminties klodų, išvykos ir neakivaizdinės kelionės po mokyklų edukacines aplinkas, studijų metu organizuotos žaliosios pamokos pradinių klasių mokiniams. Žvilgsnis į savo mokyklinius metus padeda būsimiems mokytojams galvoti apie ugdymo proceso pritaikytą skirtingiems vaikams, apmąstyti mokytojo vaidmenį: nebijoti naujovių, imtis pokyčių, norėti tobulėti, būti mokinių mokymosi tyrėju.The study examined the school experiences of pre-service primary school teachers (N - 39) about learning in non-traditional educational environments/settings. Based on the autobiographical memory paradigm. This is important in studies, because later, based on the experience of students, knowledge and understanding of educational environments and their use in teaching natural sciences in primary school is expanded and deepened. A two-part task was assigned to the participants: Students were asked to: 1) recall their school and draw a picture of it; 2) recall lessons they learned outside of the classroom, such as in a yard, park, or other educational setting, and provide a brief description of those experiences. After analysing their memories, the participants were able to choose which form - child, young person or adult, woman or man - they would give to the school in order to best reflect the culture of the time and to express the feelings of the former students. The drawing was asked to be accompanied by a short comment to ensure that it was correctly understood by the group mates. The survey shows that students are more likely to share positive than negative experiences of their school years. Pre-service teachers benefit from looking back on their school years as they consider how to modify the educational process to fit the needs of diverse students and consider the role of a teacher, which includes being an investigator of students' learning and not being frightened of innovation or change. Keywords: autobiographical memory, educational environments, pre-service teachers, outdoor learning
The Impact of the "Animal fun" programme on physical and functional changes in children with autism spectrum disorder: a case analysis
No full textAutizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai vystymosi negalia, dėl kurios sutrinka raida. Vaikams, turintiems ASS, dažnai pasireiškia motorinių įgūdžių sutrikimai. „Animal Fun“ programa skirta lavinti 3–6 metų amžiaus vaikų motorinius, kognityvinius ir socialinius įgūdžius. Tyrimo tikslas – įvertinti šios programos veiksmingumą, siekiant fizinių ir funkcinių septynerių metų vaiko su autizmo spektro sutrikimu rodiklių pokyčių. Vykdant tyrimą atlikti trys testavimai: I testavimas – prieš intervenciją, II testavimas – po 5 savaičių intervencijos ir III testavimas – po 10 savaičių intervencijos. Vertinta statinė ir dinaminė pusiausvyra, plaštakų, liemens korseto ir apatinių galūnių raumenų jėga, psichomotorinių reakcijų greitis. Nustatyta, kad „Animal Fun“ programa pagerino statinės ir dinaminės pusiausvyros, pilvo ir apatinių galūnių raumenų jėgos rezultatus. Pagrindiniai žodžiai: statinė ir dinaminė pusiausvyra, raumenų jėga, psichomotorinės reakcijos.Autism Spectrum Disorder (ASD) is a developmental disability that affects progress. Children with ASD often experience motor skill impairments. The ‘Animal Fun’ programme aims to develop motor, cognitive and social skills in children aged three to six. The study aimed to evaluate the effectiveness of the ‘Animal Fun’ programme on physical and functional changes in a seven-year-old child with autism spectrum disorder. During the study, there were three assessments. Test I was conducted before the intervention, test II was performed after five weeks, and test III was carried out after ten weeks of ‘Animal Fun’ intervention. The study assessed static and dynamic balance, the strength of the grip, core and lower limb muscles, and psychomotor reaction speed. It was found that the ‘Animal Fun’ programme improved results in static and dynamic balance, and abdominal and lower limb muscle strength. Keywords: static and dynamic balance, muscle strength, psychomotor reactions