“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Kavolian sociology of freedom and its aspects
No full textŽymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, metė iššūkį nusistovėjusioms paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. Raktažodžiai: V. Kavolis, politinė sociologija, socialinės struktūros, modernizacija, individo laisvė, tarpdiscipliniškumas.Vytautas Kavolis, a prominent Lithuanian sociologist, extensively explored the concept of freedom throughout his academic career, albeit not explicitly under the label of ‘sociology of freedom’. His multidimensional analysis spanned political institutions, cultural norms, historical evolution, and global perspectives, shedding light on the intricate interplay between societal structures and individual freedoms. This article delves into Kavolis’ sociological framework through a political sociology lens, dissecting his nuanced understanding of freedom and its manifestations in various societal contexts. Kavolis’ interdisciplinary approach, methodological originality, and reflexive analysis contributed to a profound exploration of societal liberation and power relations, challenging established paradigms and advocating for a more inclusive and just society. His insights remain relevant today, offering valuable insights into the complex dynamics of social structures and individual agency. Keywords: Kavolis, political sociology, social structures, modernisation, individual freedom, interdisciplinarit
Social inclusion of recovering addictive persons
No full textSveikstantys priklausomi asmenys, baigę reabilitacijos programas, dažnai susiduria su socialinio įsitraukimo sunkumais, taip pat neretai nepajėgia tęsti reabilitacijoje pradėto sveikimo proceso ir patiria atkryčius. Todėl aktualu ieškoti, kokie veiksniai daro įtaką sėkmingam socialiniam įsitraukimui. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip reabilitaciją prieš 1–3 mėnesius baigę sveikstantys priklausomi asmenys (priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir (arba) kompulsyvaus lošimo) praktikoje pritaiko reabilitacijoje išmoktus įgūdžius ir perduotas galimas prisitaikymo schemas. Empiriniai tyrimo duomenys atskleidžia, kad pirminės socialinio įsitraukimo strategijos dažniausiai grindžiamos reabilitacijos metu išmoktais suvokimais ir įgūdžiais. Tačiau tokių strategijų realizavimas yra veikiamas individualių aplinkybių, todėl reabilitacijoje akcentuojamos socialinio įsitraukimo strategijos neretai yra papildomos asmeninių įžvalgų padiktuotais prisitaikymo aspektais. Tekste remiamasi vienoje Lietuvos priklausomų asmenų reabilitacijos institucijų atlikto etnografinio tyrimo duomenimis, surinktais taikant dalyvaujančio stebėjimo, neformalių pokalbių, pusiau struktūruotų interviu metodus. Raktažodžiai: priklausomybė, sveikstantys priklausomieji, reabilitacija, socialinis įsitraukimas.Recovering addicts often face difficulties with social inclusion after completing rehabilitation programmes. This paper asks how recovering addicts who have completed rehabilitation 1–3 months earlier put into practice the skills learned in rehabilitation and the possible adaptation schemes transmitted. Empirical findings reveal that primary social inclusion strategies are mostly based on perceptions and skills learned during rehabilitation. However, the implementation of such strategies is influenced by individual circumstances, so that the social inclusion strategies emphasised in rehabilitation are often complemented by adaptive aspects dictated by personal insights. The text is based on ethnographic research conducted in one of the Lithuanian rehabilitation institutions for addicted persons, which was gathered using participant observation, informal interviews and semi-structured interviews. Keywords: addiction, recovering addicts, rehabilitation, social inclusio
Impact of foreign capital inflows on the economy of a host country through lenses of employment
No full textThe expansion of multinational corporations has a significant impact on such small economies as Lithuania. While structural changes in the economy indicate the shifts in the sectoral composition of employment and production, the transfer from labour-intensive to knowledge-intensive sectors substantially contributes to the economy's growth and, therefore, its economic security. The paper aims to determine the impact of the expansion of Nordic capital companies in different sectors on sectorial employment in Lithuania. The study aims to fill this gap by conducting an empirical analysis to investigate patterns and interactions between MNC expansion and employment. The research applied correlation, the Augmented Dickey–Fuller and Granger causality tests. Further, to evaluate the impact of sectorial FDI on sectorial employment, we have applied the Clark-Fisher three-sector model by classifying sectors into primary, secondary, and tertiary. A particular emphasis was placed on the need to evaluate the effect of the expansion of MNCs in different sectors from the single country on the host economy's sectorial employment. Thus, inward sectorial FDI might have a distinct impact on sectorial employment. Our findings prove that the expansion of Norwegian capital companies in the secondary sector affects employment in the secondary sector. Meanwhile, secondary sector employment affects Danish capital companies' expansion in the secondary sector. Our study integrates the Clarks-Fisher model of structural changes and internationalization theory, which extends and fills the gap in the interaction between these two theories. Keywords: Lithuania; Nordic countries; multinational corporations (MNCs); foreign capital; FDI; sectorial employment; structural changes; Lithuania
Characteristics of sources of stress in families with children with autism spectrum disorder (ASD): an analysis of mothers' experiences
No full textMokslinių tyrimų duomenys atskleidžia autizmo spektro sutrikimo (ASS) nustatymo tendencijų augimą mūsų šalyje ir užsienio valstybėse. Šeimoms, auginančioms vaikus, kurie turi tokio pobūdžio įvairiapusį, visą gyvenimą trunkantį sutrikimą, kyla nemenkų socialinių santykių palaikymo, komunikacijos trikdžių, apsunkinančių ASS asmenų, jų šeimų narių sėkmingą socialinį funkcionavimą ir klestėjimą, iššūkių. Straipsnyje pateikiamos motinų patirtys, susijusios su išgyvenamo streso šaltiniais. Tiriamųjų patirčiai atskleisti pasirinkta kokybinė tyrimo prieiga, duomenys renkami sutelktos grupės diskusijos (angl. focus group) metodu, su atvirais, neribojančiais atsakymais į klausimus pagal tyrėjų numatytas vertinimo sritis. Tyrimo duomenys atskleidė keletą apibendrintų semantinių erdvių, susijusių su paties vaiko išvaizda ir elgesiu, ateities baime bei neigiamo požiūrio internalizavimu, taip pat su socialinių paslaugų ir infrastruktūros iššūkiais, motinų profesine veikla. Pagrindiniai žodžiai: autizmo spektro sutrikimas, streso šaltiniai, tėvystės stresas.Data suggests an increasing trend in the detection of autism spectrum disorder (ASD) in our country and abroad. Families raising children with this multifaceted, lifelong disorder face significant challenges in communication breakdown and maintaining social relationships, which make it difficult for ASD individuals and their families to successfully function and thrive in society. This article presents mothers’ experiences and sources of stress. A qualitative research approach was adopted to show the subjects’ experiences. Data was collected using focus groups, with open-ended, non-restrictive responses to questions according to the researcher’s intended areas of assessment. The results show a number of generalised semantic spaces related to the child’s own appearance and behaviour, fear of the future and the internalisation of negative attitudes, as well as to the challenges of social services and infrastructure and mothers’ professional activities. Keywords: autism spectrum disorder, sources of stress, parenting stress
Christological topics in the woodcuts of Steponas Kuneika: peculiarities of iconography and artistic expression
No full textStraipsnyje analizuojama XIX a. I pusės medžio raižytojo Stepono Kuneikos kristologinių siužetų medžio raižinių ikonografija ir meninė bei stiliaus raiška, aptariamos techninės ypatybės. S. Kuneika iš savamokslių XIX a. medžio raižytojų išsiskiria kaip grafiko Stanislovo Čerskio raižykloje pameistriu dirbęs autorius, dėl šios patirties jo kūryba yra aukštesnės kokybės nei kitų liaudies raižinių kūrėjų. Stilistiškai S. Kuneikos kūryba XIX a. liaudies raižinių kontekste yra išskirtinė, nes pasižymi klasicistine maniera. Dėl šių savitumų autorių vertėtų priskirti atskirai – pasimokiusiųjų raižytojų – kategorijai. S. Kuneika kūrė daugiasluoksnės ikonografijos kristologinių pasijinių siužetų raižinius, kurių kančios motyvai artimi varguose paskendusiam XIX a. valstiečiui ar miestelėnui. Šie raižiniai atliko maginę-apsauginę, pakaitinę ir retorinę-didaktinę funkcijas. Jie plito areale nuo Žemaitijos iki Vilniaus. Raktažodžiai: Steponas Kuneika, medžio raižiniai, pasimokiusieji raižytojai, kristologiniai siužetai.The aim of the article is to analyse the iconography, artistic and stylistic expression, and technical features of Christological woodcuts made by Steponas Kuneika, a woodcarver from the first half of the 19th century. Among other self-taught 19th-century woodcarvers, S. Kuneika stands out as an artist who learned his skills in the engraving workshop of the graphic artist Stanislovas Čerskis, and whose works, owing to his exceptional skills, are distinguished by a higher quality of execution than those of other folk artists. From a stylistic point of view, Kuneika‘s work is classicist in the context of 19th-century folk art. These characteristics make it worthwhile to place him in the category of learned carvers. Kuneika created multilayered iconographic carvings of Christological passion scenes, the motifs of which resemble the sufferings of the poor peasants or townspeople of the 19th century. The function of such woodcuts was magicalprotective, substitutive or rhetorical-didactic, and they were widely distributed from Samogitia to Vilnius. Keywords: Steponas Kuneika, woodcuts, learned carvers, christological themes
The Efficiency of animal-assisted therapy for children with autism spectrum disorders
No full textNors gausėja įrodymų, pagrindžiančių gyvūnų asistuojamosios terapijos taikymo įvairioms populiacijoms galimybes, Lietuvoje tokių tyrimų vis dar yra nedaug. Šis straipsnis tęsia mokslinio diskurso apie gyvūnų asistuojamąją terapiją konstravimą Lietuvoje. Vykdytu tyrimu siekta įvertinti gyvūnų asistuojamosios terapijos taikymo autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams efektyvumą ne tik terapeuto, bet ir tėvų požiūriu. Konkretūs tikslai: 1) įvertinti, kaip tėvai suvokia savo vaikų veiklos atlikimo efektyvumo ir pasitenkinimo lygį tėvų pasirinktais savirūpos, produktyvumo ir laisvalaikio aspektais prieš ir po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų; 2) įvertinti tėvų suvokiamą gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų efektyvumą bendravimo, socialiniu, sensorinio / kognityvinio sąmoningumo ir sveikatos / elgesio aspektais; 3) įvertinti ir palyginti tėvų suvokiamus elgesio emocinius sunkumus prieš ir po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų; 4) stebėti ir palyginti vaikų elgesio pokyčius per gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybas ir joms pasibaigus. Imtį sudarė 9 vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Dviejų matavimo metodų rezultatai patvirtina gyvūnų asistuojamosios terapijos veiksmingumą. Tėvų nurodyti vidutiniai atlikimo efektyvumo ir pasitenkinimo balai tiksliniais probleminiais aspektais yra aukštesni abiejose dalyvių grupėse po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų. Visų dalyvių tėvai nurodė žemesnius balus kalbos / bendravimo, socialumo, sensorinio / kognityvinio sąmoningumo ir sveiko / fizinio elgesio aspektais, tai rodytų esamus mažesnius sunkumus šiose srityse. Tėvų įvertinimai pagal agresyvaus elgesio ir eksternalių problemų skales statistiškai po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų reikšmingai žemesni. Emocinių problemų skalių įverčiai po pratybų šiek tiek didesni, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas. Tėvai vaikų elgesio pokyčius pastebi dažniau nei emocinių sunkumų įveikimo. Terapeuto stebimi elgesio pokyčiai kiekvienoje sesijoje skyrėsi. Jų stebėjimas kiekvienoje sesijoje negali rodyti stabilios kokybinių vaiko elgesio pokyčių pažangos ar prastėjimo, nes vykstant pratyboms tai priklauso nuo vaiko vidinės būsenos. Elgesio balų kaita kiekvienoje sesijoje parodė, kad gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybos buvo naudingos ir vyresniems dalyviams. Pagrindiniai žodžiai: autizmo spektro sutrikimas, gyvūnų asistuojamoji intervencija, gyvūnų asistuojamoji terapija, elgesio emociniai sunkumai.Although there is a growing body of evidence showing the potential of animal-assisted (AAT) therapy use with various populations, there is still a limited amount of such studies in Lithuania. This article continues the construction of the scientific discourse of animal-assisted therapy in Lithuania. The purpose of the study was to evaluate the efficiency of animal-assisted therapy for children with autism spectrum disorders. The study aimed to evaluate the efficiency of animal-assisted therapy not only from the therapist’s viewpoint but also from the parents’ perspective. Specific objectives included: 1) to evaluate parents’ perception of their children’s performance and satisfaction level in the areas selected by parents of self-care, productivity and leisure before and after animal-assisted therapy sessions; 2) to measure the effectiveness of animal-assisted therapy sessions in language/ communication, sociability, sensory/cognitive awareness, and health/behaviour perceived by the parents; 3) to evaluate and compare parents’ perceived behavioural-emotional difficulties before and after animal-assisted therapy sessions; and 4) to monitor and compare behavioural changes in children during and after animal-assisted therapy sessions. The sample consisted of nine children with a diagnosis of autism spectrum disorder. The results from two measurement methods provide support for the efficacy of animal-assisted therapy. The average scores of performance and satisfaction in targeted problem areas are higher in both groups of participants after animal-assisted therapy sessions as indicated by the parents. The parents of all participants indicated lower scores in speech/language, sociability, sensory/cognitive awareness and healthy/physical behaviour, which indicate fewer problems in these areas. Parents evaluate children’s aggressive behaviour and externalising problems as significantly lower after after animal-assisted therapy sessions. The scores of emotional problem scales are slightly higher after therapy, but the difference is not statistically significant. Parents tend to notice changes in behavioural problems more than emotional. The behavioural changes monitored by therapists varied in each session. The monitoring of behavioural changes in each session cannot indicate stable qualitative growth or decline as the results are sensitive to the inner states of children. Change of behaviour scores in each session showed that animal-assisted therapy sessions were beneficial to older as well as to younger participants. Keywords: animal-assisted therapy; autism spectrum disorder (ASD); animal-assisted intervention; behavioural-emotional difficulties
Pētot homoseksualitātes vēsturi padomju Lietuvā: tiesu spriedumu atšifrēšana
No full textThis article examines the Soviet court verdicts under Article 122 of the Criminal Code of the Soviet Lithuania, which tried men for homosexual relations, as historical sources. The author argues that the documents stored in the contemporary archives remain programmed according to Soviet logic. The 20 verdicts examined reveal that in practice, men in Vilnius Lenin District were mainly tried for having relations with minors or for sexual coercion rather than consensual sexual relations. The testimonies in which the convicted men’s traces of subjectivity can be detected are proposed to be defined as ‘post-voice’. In some cases, these ‘post-voices’ reveal how the ‘weak’ resorted to their own tactics when they found themselves in the judicial and political power field. Keywords: homosexuality, Soviet Lithuania, court verdicts, post-voices, archival research
Arvydas Šliogeris’ concept of ontological freedom
No full textLaisvės idėjos apmąstymas paprastai formuojasi tarp asmens pasirinkimo ir atlikto veiksmo padarinių. Tada filosofas svarsto, kas nulemia būtent tokį elgesio pavidalą ir kaip jis yra susijęs su universalių vertybių bei žmogaus supratimo pokyčiais. Vienintelis tikras dalykas šiame kelyje filosofui yra jo paties mąstymo patirtis, apeliuojant į egzistuojančius dalykus. Štai kodėl Arvydo Šliogerio filosofinė patirtis egzistencinė: ji skleidžiasi, matant metafizinių bei ontologinių būties struktūrų įvairovę. Taip ontologinės laisvės konceptas nusako ir žmogaus, ir pasaulio būtį. Tačiau, nepaisant universalios idėjos jėgos, ontologinė laisvė neprimeta savo valios gamtai ar žmogui. Atvirkščiai: ji su meile įpareigoja žmogų rūpintis aplinka, ieškoti balanso tarp skirtingų esinių poreikių ir priimti gyvenimo baigtinumą kaip būties faktą. Raktažodžiai: laisvė, būtis, Arvydas Šliogeris, metafizika, egzistencializmas, meilė, pažinimasThe concept of freedom hinges on the interplay between personal choice and the consequences of the action taken. The philosopher then ponders what exactly shapes this behavior and how it relates to both universal values and the evolving human understanding. One constant for the philosopher is their own experience of thinking, which grapples with existing realities. This is why Arvydas Šliogeris’ philosophical experience is considered existential – it involves recognizing the various metaphysical and ontological structures that make up both humans and the world. The concept of ontological freedom, however, does not advocate for imposing one’s will on nature or humanity. Instead, it emphasizes the importance of caring for the environment with love, finding a balance between the needs of different entities, and accepting the reality of death. Keywords: freedom, being, Arvydas Šliogeris, metaphysics, existentialism, love, cognition
Professional burnout and its determinants among social service sector workers at the level of personal care workers
No full textŠiame tyrime nagrinėjamas profesinio perdegimo reiškinys tarp individualios priežiūros darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant psichosocialinių veiksnių vaidmeniui organizacijos kontekste. Kadangi Europos visuomenė sensta, socialinių paslaugų poreikis didėja, tad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai iššūkių, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir Kopenhagos psichosocialinių veiksnių darbe klausimyną, tyrime buvo vertinamas profesinio perdegimo lygis ir įvertinti profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai, tokie kaip dideli emociniai reikalavimai, nepakankamas įsipareigojimas darbovietei ir darbo ir šeimos konfliktas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti individualios priežiūros darbuotojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių organizacijose sąsajas. Tyrimo metodika apima kryžminio pjūvio apklausą, kurioje dalyvavo individualios priežiūros darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių, o tai leidžia tikėtis, kad išvadas bus galima pritaikyti platesniame kontekste. Taikant tokio pobūdžio prieigą galima nuodugniai analizuoti, kiek psichosocialiniai veiksniai prisideda prie perdegimo, ir įžvelgti konkrečius stresorius, kurie daro didžiausią įtaką individualios priežiūros darbuotojų gerovei. Rezultatai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais psichosocialiniais veiksniais, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Analizė parodė, kad skiriasi šių veiksnių išreikštumas – kai kurie veiksniai individualios priežiūros darbuotojams rečiau didina profesinio perdegimo riziką, o kiti veiksniai labiau didina profesinio perdegimo riziką. Pastebėta, kad labiausiai profesinio perdegimo riziką individualios priežiūros darbuotojų imtyje didina emociniai reikalavimai (emocinis krūvis), žemas įsipareigojimas darbovietei, darbo ir šeimos konfliktas. Taip pat šie rezultatai skatina atlikti tolimesnius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti socialinių paslaugų srities darbuotojų savijautą taikant kryptingas strategijas, mažinančias nustatytų psichosocialinių stresorių poveikį. Tyrimas rodo psichosocialinių veiksnių supratimo ir valdymo svarbą siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir poreikį užtikrinti sveikatai palankesnę ir produktyvesnę socialinių paslaugų sektoriaus darbo aplinką. Reikšminiai žodžiai: profesinis perdegimas, psichosocialiniai veiksniai, socialinių paslaugų darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, darbo ir šeimos konfliktas.This study examines the phenomenon of occupational burnout among personal care workers, focusing on the role of psychosocial factors in an organisational context. The ageing of the European population and the increasing demand for social services present a number of challenges for personal care workers, which increases the risk of occupational burnout. Using the Copenhagen Burnout Inventory and the Copenhagen Psychosocial Factors at Work Questionnaire, the study assessed the level of occupational burnout. It evaluated the determinants of occupational burnout, such as high emotional demands, a lack of commitment to the workplace, and conflict between work and family. This study aims to discuss the peculiarities of occupational burnout in personal care workers and psychosocial factors in organisations. The study methodology includes a cross-sectional survey of personal care workers from different Lithuanian regions, which suggests that the findings can be applied in a wider context. This type of approach allows for an in-depth analysis of the extent to which psychosocial factors contribute to burnout and the identification of the specific stressors that have the greatest impact on personal care workers’ well-being. The results reveal that personal care workers are exposed to a range of psychosocial factors that increase the risk of occupational burnout. The analysis shows that the severity of these factors varies, with some factors being less likely to increase the risk of occupational burnout in personal care workers and other factors being more likely to increase such a risk. Emotional demands (emotional strain), low commitment to the workplace, and work-family conflict were found to be the most important factors increasing the risk of burnout in the sample of personal care workers. The findings encourage further research aimed at improving the well-being of social service sector workers through targeted strategies to reduce the impact of the identified psychosocial stressors. The study highlights the importance of understanding and managing psychosocial stressors to prevent burnout and the need for a healthier and more productive working environment in the social services sector. Keywords: professional burnout, psychosocial factors, social service workers, personal care workers, work-family conflict
The Associations between depressive symptoms and self-rated health in relation to sense of coherence among adolescents: cross-sectional study
No full textWe investigated the predictors of poor SRH in a representative sample of Lithuanian mainstream school students in grades 7–8. We also checked for gender differences in the associations between SRH and depressive symptoms and other predictors. Methods: A total of 2104 7th–8th-grade students participated (response rate 73.95%) and were asked about depressive symptoms, psychosomatic health complaints, negative acts at school, feeling at school, family stress and violence, sense of coherence, self-esteem, and lifestyle. We used a hierarchical regression analysis including a variety of self-rated health predictors. Results: Boys scored significantly higher on physical activity and smoking, whereas girls scored significantly higher on SRH, depressive symptoms, psychosomatic health complaints, and family stress and violence, though the significance was lost in the hierarchical regression. Depressive symptoms were the strongest predictor of poor SRH (standardized β = 0.309, p <0.001), though other investigated predictors were also significant but had lower effect sizes. Strong evidence was found supporting the buffering role of sense of coherence in the relationship between depressive symptoms and SRH (standardized β = −0.266, p <0.001). Conclusions: We can conclude that the magnitude of the relationship between depressive symptoms and self-rated health is dependent on the levels of sense of coherence. We did not find gender differences in those associations. As poor SRH is easy to determine, especially with a one-item question, the cases of poorly rated health should be detected early and corrected by interventions in order to prevent poor health outcomes in the future. Keywords: adolescents; depressive symptoms; self-rated health; sense of coherence