“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Attitudes of parents and teachers towards mathematics education in the context of STEAM education.
No full textThe pre-school period is valuable in itself. It is at this age that the child's most important personality traits, his or her perception, thinking, communication, etc., develop. STEAM goes hand in hand with the development of 21st century skills and should be included as early as possible in the curriculum. Children's early experiences with science, technology, engineering and mathematics and the arts influence their future success in these areas. When teachers give children early opportunities to learn maths and science in an interactive environment that builds communication and collaboration skills, children are more confident and competent in these subjects. This not only makes higher education more accessible to children but also contributes to a well-prepared society. Survey of 116 teachers and 104 parents identified that parents of pre-school children are more accurate in identifying the disciplines that STEAM education integrates, they perceive that the teacher's background in mathematics and science influences children's mathematical and science education, and that young children can apply early mathematical concepts. Parents identified advantages and barriers to the successful implementation of STEAM in pre-school education. Keywords: child, mathematical skills, parent, pre-school age, STEAM, teacher
Moteris prie istorijos šaltinio
No full textPratarmė kaip padėka -- Moteris prie istorijos šaltinio / profesorės emeritės Irenos Valikonytės pokalbis su Eugenijumi Saviščevu -- Žmonos, dukterys ir seserys: kilmingos moterys Viduramžių Lietuvoje (XIII–XV amžiai) / Rimvydas Petrauskas -- Gedimino laiškai ir pirmosios dominikonų bažnyčios Vilniuje problema / Darius Baronas -- „Pagal karo teisę ir papročius“: sutartys ir karo belaisviai XIV–XV amžiuose / Antanas Petrilionis -- Prawo jako dar i dar wzajemny monarchy w Wielkim Księstwie Litewskim (na przykładzie przywileju ogólnoziemskiego z 1447 r.) / Volodymyr Polishchuk -- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio kanceliarijos rusėniški dokumentai paleografiniu aspektu / Andrius Jurkevičius -- Darbas, nesustodavęs net Viešpaties dieną. Zigmanto I darbadieniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisme 1506–1544 metais / Eugenijus Saviščevas -- Pirmojo Lietuvos Statuto kūnai / Karolis Čižauskas -- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešieji notarai XVI amžiaus kryžkelėse: nuo 1512 metų Europos notariato nuostatų iki Antrojo Lietuvos Statuto / Inga Ilarienė -- Kelios pastabos iš valdovo kanceliarijos darbo praktikų jos laikino valdytojo Ivano Hornostajaus laikais 1540–1546 metais (Lietuvos Metrikos knygų Nr. 24, 28 ir 231 (12-osios TBK) duomenimis) / Artūras Dubonis -- Vilniaus teisminė autonomija ir 1566 m. sausio 16 d. Žygimanto Augusto privilegija – savivaldos teisių garantas teismo reformos metu / Mindaugas Klovas, Antoni K. Urmański -- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkų karjera ir ją lėmę veiksniai 1566–1623 metų Lietuvos Metrikos duomenimis / Vita Malašinskienė -- Siedem dokumentów i listów Mikołaja Krzysztofa „Sierotki” i Albrychta Władysława Radziwiłłów z końca XVI i początku XVII wieku dotyczących dziesięcin i innych świadczeń dla kościoła w Czernawczycach i prepozytury Św. Barbary w Brześciu / Łukasz Gołaszewski -- Napisać przestępstwo lub odróżnić „sprawę kryminalną” od „krzywdy prostej” (Wołyń w ostatnim trzydziestoleciu XVI – na początku XVII wieku) / Natalia Starczenko -- Žemaičių katedros kapitulos konstitucijos: raidė, dvasia, gyvenimas / Liudas Jovaiša -- „Našlaičiams vaikams reikalinga pagalba“: pamestinukų žindyvės Vilniuje XVIII amžiaus antrojoje pusėje / Martynas Jakulis -- Viešųjų bausmių taikymas vagims Vilniaus pilies teisme (XVIII amžiaus antrojoje pusėje) / Adam Stankevič -- Sutuoktinės giminės fama vyro heraldikoje: Mykolo Juozapo Gorskio ir Marijonos Reginos Vainaitės vedybų atvejis (XVIII amžiaus antra pusė) / Jonas Drungilas -- W obliczu klęski Prus – o działaniach władz guberni litewskich na przełomie lat 1806–1807 / Sławomir Godek.Straipsnių rinkinyje, skirtame prof. Irenos Valikonytės 75 metų jubiliejui, autoriai iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tyrinėja įvairius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos objektus, daug dėmesio skiria istorijos šaltinių (ypač Lietuvos Metrikos) tyrimams, LDK teisinės kultūros ir moterų padėties klausimams. Knygos tekstai lietuvių ir lenkų kalbomis su angliškomis santraukomis, papildyti interviu, kuriame prof. I. Valikonytė pasakoja apie savo asmeninį ir mokslinį kelią
Teacher victimization by students, their parents, and school staff: prevalence and links with teachers’ life satisfaction in a Lithuanian sample
No full textThe links between different forms of teacher victimization and teachers’ life satisfaction are still under-researched. To highlight teacher victimization by various parties within the school environment and its associations with teachers’ life satisfaction, the Satisfaction with Life Scale, the Multidimensional Teacher Victimization Scale, and some additional measures were applied. The findings based on a Lithuanian sample (n = 1146) revealed that a significant portion of teachers have experienced victimization in various forms: 38.5% of teachers have been bullied by school staff, 33.9% have faced verbal victimization from students’ parents, and victimization by students affected 65.8% of teachers, with verbal and social victimization being the most common. An SEM analysis (χ2 = 355.787; Df = 33; CFI = 0.928; TLI = 0.902; NFI = 0.922; RMSEA = 0.092 [0.084–0.101]; SRMR = 0.0432) revealed that bullying by staff is not only detrimental in its own right but also relates positively to other forms of victimization, including verbal victimization by parents and multidimensional victimization by students, as teacher victimization by students and their parents mediated the relationship between teacher victimization by school staff and teacher life satisfaction. The findings suggest a complex problem within the school environment where different forms of victimization are interconnected and call for urgent attention and action from educational policymakers and school administrators to address and mitigate teacher victimization. Keywords: teacher victimization; school climate; teacher-directed aggression; life satisfaction; Lithuania
Quantitative changes in the publishing of Lithuanian scientific journals in 2015-2022: public and private sectors' adaptation to the changing conditions
No full textStraipsnyje analizuojami 2015-2022 m. įvykę Lietuvos mokslo žurnalų leidybos kiekybiniai pokyčiai. Tyrime siekiant kompleksiškai išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių leidžiamus spausdintinius ir elektroninius mokslo žurnalus atsiskleidė valstybinės bibliografinės apskaitos ir terminologijos problemos. Identifikuotos spragos ir neaiškumai leidžia tobulinti oficialiąją leidybos apskaitą ateityje išvengiant dviprasmybių vertinant mokslo žurnalų leidybos apimtis. Mokslo politikos formuotojai ir įgyvendintojai turėtų imtis mokslo žurnalų apibrėžties norminimo iniciatyvos, nes tik tokiu būdu atsirastų aiškesnis požiūris į šią mokslo komunikacijos formą. Nors metinės mokslo žurnalų leidybos apimtys susitraukė 18,1 proc. (mažėjo nuo 265 (2015 m.) iki 217 (2022 m.) leidinių), pats kritimas nebuvo staigus. Kritimą stabilizavo verslo įsitraukimas, kolegijų leidybinės veiklos suaktyvėjimas, profesinių žurnalų, knygų serijų ir konferencijų straipsnių rinkinių transformavimas į mokslo žurnalus. Lankstumo suteikė elektroninės leidybos instrumentai, mažinę priklausomybę nuo išorės finansinių šaltinių. Viešasis leidybos sektorius buvo linkęs mažinti mokslo žurnalų skaičių visose mokslo srityse. Tam daugiausiai įtakos turėjo aukštojo mokslo tinklo pertvarka, keliami kokybiniai reikalavimai mokslo straipsniams, mokslininkų kolektyvų persitvarkymas. Leidybos verslas didžiausią potencialą matė technologijos bei medicinos ir sveikatos mokslų srityse, todėl šių mokslo sričių žurnalų leidybos apimtys nemažėja ir toliau auga. Nepaisant privataus sektoriaus augimo tendencijų, 50 proc. žurnalų skaičiuoja 21 ir daugiau leidybos metų. Tai sudaro Lietuvos mokslo žurnalų branduolį, kurį viešojo sektoriaus leidėjai siekia išsaugoti ir integruoti į tarptautinę mokslo aplinką. Reikšminiai žodžiai: mokslo žurnalai, mokslo politika, periodikos leidyba, bibliografinė apskaita, leidybos statistika, terminologija, Lietuva.This article analyzes the quantitative changes in the publishing of Lithuanian scientific journals from 2015 to 2022. The research, aiming to comprehensively examine the printed and electronic scientific journals published by the public and private sectors, revealed state bibliographic accounting and terminology issues. The identified gaps and ambiguities allow for the improvement of official publishing accounting, avoiding ambiguities in assessing the volume of scientific journal publishing in the future. Science policymakers and implementers should take the initiative to standardize the definition of scientific journals, as only in this way would there be a clearer attitude towards this form of scientific communication. Although the annual volumes of scientific journal publishing decreased by 18.1% (decreasing from 265 in 2015 to 217 publications in 2022), the drop was not abrupt. The decline was stabilized by business involvement, increased publishing activities of colleges, and the transformation of professional journals, book series, and conference proceedings into scientific journals. Flexibility was provided by electronic publishing tools, reducing dependence on external financial sources. The public publishing sector tended to reduce the number of scientific journals in all scientific fields. This was mainly influenced by the restructuring of the higher university sciences network, qualitative requirements for scientific articles, and the reorganization of scientific teams. The publishing business saw the greatest potential in the fields of technology and medical and health sciences, so the volumes of journals in these scientific fields have not decreased and continued to grow. Despite the growth trends of the private sector, 50% of the journals count 30 or more years of publishing. This forms the core of Lithuanian scientific journals, which public sector publishers seek to preserve and integrate into the international scientific environment. Keywords: scientific journals, science policy, periodicals publishing, bibliographic accounting, publishing statistics, terminology, Lithuania
"Modus Vivendi, Trade and Clearing agreement" between the Republic of Lithuania and the Republic of Türkiye and its significance in the context of bilateral relations
No full text1939 m. birželio 7 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos "Modus Vivendi, Prekybos ir Clearingo sutartis" yra vienas reikšmingiausių dvišalių santykių epizodų Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais. Šios sutarties sudarymas ne tik rodė, kad intensyvėja dvišalė prekyba, bet ir atspindėjo dvišalių santykių raidą minėtu laikotarpiu. Šiame straipsnyje, remiantis trijuose Turkijos Respublikos archyvuose (Diplomatiniame Turkijos archyve (DIAD), Turkijos Respublikos archyve (BCA) ir Turkijos Respublikos Osmanų archyve (BOA)), taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais, nagrinėjami prekybos susitarimo kontekstas, rengimo ir derybų raida bei susitarimo sudarymo reikšmė dvišalei prekybai ir dvišaliams santykiams. Reikšminiai žodžiai: Lietuva, Turkija, kliringas, prekybos susitarimas, modus vivendi.The "Modus Vivendi, Trade and Clearing Agreement" signed between the Republic of Lithuania and the Republic of Türkiye in 1939 is not only one of the milestones in their bilateral relations during the times of the First Lithuanian Republic; it marks the intensifying commercial relations between the states at the time, and also reflects the development of their bilateral relations during this period. The aim of the article is to analyze the context of the aforementioned agreement, explore the proces of its preparation and negotiations and assess its significance for the development of bilateral trade and relations, based on the documents that are held in three archives in the Republic of Türkiye – the Turkish Diplomatic Archive (DIAD), Turkish Republican Archive (BCA), and Turkish Ottoman Archive (BOA) – as well as the Lithuanian Central State Archive. Keywords: Lithuania, Türkiye, clearing, trade agreement, modus vivendi
Period of turmoil in the late thirteenth century in the Grand Duchy of Lithuania: the case of Daumantas in 1285
No full textStraipsnyje aptariamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Daumanto valdymas XIII a. 9-ajame dešimtmetyje. Analizuojami kariniai žygiai, politinės aspiracijos bei bandoma atsakyti į klausimą, ar Daumanto veiksmuose galima įžvelgti dinastinį priešiškumą prieš tai valdžiusioms giminėms. Nemažiau svarbus klausimas, kas buvo jo sąjungininkai ir kada tiksliai Daumantas įsitvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės soste. Šio menkiau pažįstamo Lietuvos didžiojo kunigaikščio politinės istorijos kontekstualizavimas leidžia pažvelgti į laikotarpį po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio mirties. Raktažodžiai: Daumantas, politika, Gediminaičiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, XIII a.As the position is usually formed in historiography, in the first half of 1282, probably after the violent death of Traidenis (1268–1282), Grand Duke of Lithuania, the throne was taken over or seized by another influential group. The sources do not reveal any other name of the grand duke who ruled Lithuania from this moment until August 1285. In 1285, the mysterious death of the no-less-mysterious grand duke of Lithuania Daumantas was recorded in the Russian chronicles in the Oleshnya district belonging to the land of Tver. The historical sources about this event are scarce, and the historical circumstances are vague. Daumantas’s attack on Oleshnya is recorded in nine chronicles, each of which contains a laconic message about his death. Taking into account the directions of Lithuanian politics, the analysis of the campaigns following the death of Grand Duke Traidenis in the first half of 1282 until the middle of 1284 leads to the following conclusions: (1) from the first half of 1282 until mid-1284, we do not see any new established dynasty (a consolidated political force) and its representative on the throne of Lithuania; (2) further continuity of Traidenis’s policy in relations with Galicia-Volhynia is observed, only at this time the degree of involvement in Galician-Volhynian politics was even higher, indicating also a considerable political dependence; (3) Daumantas’s emergence must be linked to the events of 1284: the withdrawals of Skomantas, Tautenis, and Mantsiekis and the direction of Daumantas’s campaign to the land of Tver in 1285; (4) the attack on the Oleshnya volost of the land of Tver in August 1285 is related to the pro-Mindaugas activity of Simeon of Polotsk, the bishop of Tver, and the potential establishment of Andrew, the son of Girdenis, who was Vaišelga’s protégé in Polotsk, in his place. The attack on the Simeon’s volost placed Daumantas in the camp of the enemies of Girdenis and Mindaugas’s clan. As Simeon acted against the establishment of the political faction hostile to the politics of Mindaugas’s clan in Polotsk and undermined the relations of the Lithuanians with Tver, the campaign was directed specifically against this bishop; (5) Daumantas’s preliminary reign on the throne of Lithuania lasted from mid-1284 to August 1285. The events of 1286 demonstrate that at this time a pro-Mindaugas party’s dynasty returned to the throne of Lithuania; (6) the emergence of Butigeidis and Butvydas was recorded only in 1288–1289, but we do not see any specific data on the focussed politics of the first Gediminids until then. Keywords: Daumantas, politics, Gediminids, Grand Duchy of Lithuania, thirteenth century
LDK didikai - Vištyčio seniūnai
No full textAbiejų Tautų Respublikoje nuo XV a. seniūnai vykdė teritorijos administratorių pareigas. Seniūnais dažniausiai buvo skiriami LD K bajorai (szlachta, šlėktos) arba vietos dvarininkai, iš didžiojo kunigaikščio gavę teisę į tam tikrą žemės valdą. Administruodami žemės nuomininkus, bajorai iš šių pareigų nepaprastai praturtėjo. Iki trečiojo Lenkijos padalijimo 1795 m. buvo dviejų tipų seniūnai: pilies seniūnas (kasztelan, kaštelionas) – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas ir kaip vietinis karaliaus atstovas, prižiūrėjęs mokesčių, teismų administravimą ir žemės seniūnas, administravęs LD K žemės nuomininkus ir žemės valdas
Development of research on the application of ICT in the field of education: a meta-analysis of scientific papers in Lithuania
No full textŠiame straipsnyje pateikta išsami informacinių komunikacinių technologijų (IKT) tyrimų raidos švietimo srityje Lietuvoje analizė. Taikant metaanalizės metodą išnagrinėti ir sistemiškai apibendrinti lietuvių kalba publikuoti moksliniai straipsniai, skirti IKT taikymo švietimo srityje temoms. Analizuotų mokslinių straipsnių publikavimo periodas – nuo 2002 iki 2022 metų. Straipsnyje pateikta informacija apie įvairiais pjūviais atliktą analizę: taikytus tyrimų metodus, tematiką, tyrimo dalyvius ir duomenų rinkimo instrumentus; išnagrinėta, kiek straipsnių per dvidešimtmetį buvo publikuota kiekvienais metais; išskirtos švietimo sričių šakos, kuriose atlikti empiriniai tyrimai; aptartos svarbiausios nagrinėjamų mokslinių straipsnių išvados, jos suskirstytos į teigiamas ir neigiamas IKT naudojimo švietimo procese patirtis. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos mokslo darbų IKT taikymo švietimo srityje metodologijos dinamiką. Probleminiai tyrimo klausimai: kaip keitėsi IKT taikymo švietimo srityje tyrimų metodologija – kokiais aspektais dažniausiai nagrinėjama IKT taikymo švietimo srityje patirtis, kokie dažniausiai pasirenkami metodai, tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo instrumentai, kokios išvados gaunamos analizuojant IKT taikymo švietimo srityje patirtis? IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raidai išanalizuoti pasirinktas mišrus metaanalizės metodas. Lietuvos mokslo darbai analizuoti iš įvairių perspektyvų, įtraukiant temų, laiko, metodologines strategijas, duomenų rinkimo instrumentų įvairovę ir pagrindines išvadas. Mokslinių straipsnių metaanalizė atlikta tiek kiekybinėje, tiek kokybinėje perspektyvoje. Išanalizavus Lietuvos mokslo darbus, susijusius su IKT taikymu švietimo srityje, nustatyta, kad dažniausiai pasirenkama kiekybinė metodologija, o kokybinė metodologija pasitelkiama kur kas rečiau. Viena vertus, kiekybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose vyrauja šios temos: IKT naudojimo kompetencija, IKT taikymo galimybės, virtualios mokymo(si) aplinkos ir IKT kaip mokymosi aplinkos komponentas. Kita vertus, kokybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama vertybių ugdymui, IKT teikiamoms galimybėms ir IKT naudojimo mokymosi procese patirčiai. Mišrios metodologijos straipsniuose vyrauja tokios temos: edukacinės aplinkos pedagoginis pagrindimas, gebėjimų ugdymas, motyvacija ir mokymo(si) personalizavimas. Analizuotuose straipsniuose tiriamaisiais dažniausiai pasirenkami mokytojai, šiek tiek mažiau dėmesio skiriama mokiniams ir studentams. Kiti tyrėjų pasirinkti subjektai, tokie kaip švietimo ekspertai ar pagalbos specialistai, pasirenkami žymiai rečiau. Reikšminiai žodžiai: informacinės komunikacinės technologijos; Lietuva, švietimas; tyrimų raida; Lietuvos mokslo darbai; metaanalizė.This comprehensive analysis delves into the multifaceted evolution of research concerning information and communication technology (ICT) within the dynamic landscape of education. Embracing the meta-analysis methodology, this study embarks on a detailed journey through the corpus of scientific literature devoted to exploring the intricate interplay between ICT and education. Covering a substantial temporal span from 2002 to 2022, this investigation meticulously scrutinises and synthesises a wealth of scholarly contributions, illuminating diverse dimensions of the integration of ICT and its impact in educational settings. The overarching objective is to discern not only the methodological nuances, but also the transformative potential and broader trends that underscore the nexus of ICT and education. With a keen focus on Lithuanian scholarly output, this analysis seeks to unravel the intricate tapestry of research endeavours, shedding light on the methodological paradigms, thematic trajectories, and empirical insights that have shaped the discourse surrounding the role of ICT in education over the past decade. At its core, this study aims to address a constellation of probing questions that lie at the heart of contemporary educational discourse. How has the research methodology pertaining to the application of ICT in education evolved over time? In what specific domains and subdomains of education are the contours of the influence of ICT most discernible, and what emergent themes and focal points have garnered scholarly attention? Furthermore, what demographic cohorts and educational stakeholders emerge as primary subjects of inquiry, and how do researchers navigate the complexities of data collection and analysis in elucidating the nuanced dynamics of ICT integration in educational contexts? Through a judicious blend of quantitative and qualitative analyses, this study embarks on an ambitious journey to unravel the intricate threads of inquiry that animate the discourse surrounding ICT in education. By adopting a mixed-method meta-analytical framework, this investigation offers a panoramic vista that spans thematic, temporal, methodological, and demographic dimensions, thereby affording a nuanced understanding of the multifaceted landscape of the integration of ICT in education. In traversing this expansive terrain of inquiry, this study aspires not only to illuminate the contours of past research endeavours, but also to chart a course for future inquiry and innovation in harnessing the transformative potential of ICT to enrich and enhance educational practices and outcomes. After analysing Lithuanian scientific works related to the application of ICT in the field of education, it is evident that quantitative methodologies are most commonly chosen for empirical research on this topic, while qualitative methodologies are less prevalent. In articles employing quantitative methodologies, prevalent themes relating to ICT include: competency, application, possibilities and experiences, virtual learning environments, users of these environments, development in education, usage habits, attitudes towards ICT tool usage, augmented reality technologies, ICT as a component of learning environments, computer usage at home, and incentive-based encouragement using ICT tools. In articles employing qualitative methodologies, prevalent themes relating to ICT include: values education, opportunities, the internet, incentive-based encouragement, virtual learning environments, cloud computing, and experiences of using ICT in the teaching and learning process. Mixed-methodology articles commonly focus on the pedagogical foundations of educational environments, virtual experiments, the engagement of education participants, skills development, adult education, the personalisation of teaching and learning, e-learning, the educational environment, and increasing motivation. The most frequently studied subjects in these articles are teachers, followed by students, with other participant groups such as education experts and support specialists being less common. Systematising the data collection instruments used in the scientific articles analysed revealed that questionnaires predominated, with interviews being chosen less frequently, and other types of instruments being rare. An analysis of the essential conclusions of the examined scientific articles reveals that positive experiences of using ICT in the field of education are significantly more prevalent than negative experiences. Keywords: information communication technologies; Lithuania; education; development of research; Lithuanian scientific works; meta-analysis
Importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist
No full textSiekiant, kad socialinės paslaugos šeimoms ir vaikams būtų suteiktos laiku ir kokybiškai, svarbus skirtingų socialinių institucijų darbuotojų (socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų), teikiančių paslaugas šeimoms ir vaikams, bendradarbiavimas. Straipsnyje nagrinėjamo tyrimo objektas – socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimas pabrėžiant jo svarbą. Straipsnio tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarbą. Uždaviniai: 1) teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarbą; 2) atlikti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarbos subjektyvaus vertinimo tyrimo analizę. Probleminis klausimas: kaip socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai vertina bendradarbiavimo svarbą? Tyrimo hipotezė: socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai pripažįsta bendradarbiavimo svarbą. Atliekant teorinę analizę taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų lyginamosios analizės bei apibendrinimo metodai. Empirinio tyrimo duomenys surinkti anketinės apklausos metodu. Tyrimas atliktas 2022–2023 metais. Tyrimo imtis – socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tyrime dalyvavo 448 tiriamieji, iš kurių 224 yra socialiniai darbuotojai ir 224 yra vaiko teisių apsaugos specialistai. Tyrimo duomenys nagrinėti aprašomosios statistikos, statistinės analizės metodais. Tyrimo analizė atskleidė, kad socialiniams darbuotojams ir vaiko teisių apsaugos specialistams tarpusavio bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Minėtiems specialistams tarpusavio bendradarbiavime svarbus informacijos gavimo operatyvumas ir dalijimasis informacija. Specialistai nori, kad bendradarbiaujant jų tarpusavio santykiai būtų paremti abipuse pagarba ir visi siektų bendro tikslo. Socialiniams darbuotojams, palyginti su vaiko teisių apsaugos specialistais, bendradarbiavime svarbesnis lygiagretus atsakomybės pasiskirstymas, visų specialistų dalyvavimas pagalbos teikimo procese ir bendri pokalbiai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad visiems specialistams bendradarbiavimas yra svarbus tuo, kad dėl jo paslaugos suteikiamos kokybiškiau, efektyviau suvaldomos krizinės situacijos ir tai labai naudinga vaiko gerovei. Reikšminiai žodžiai: bendradarbiavimas; socialinis darbuotojas; vaiko teisių apsaugos specialistas.This article analyses the importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist. In order for good-quality social services to be provided to families and children in a timely manner, collaboration between employees of different social institutions (social workers and child rights protection specialists) that provide services to families and children is important. The object of the article is collaboration between the social worker and the child rights protection specialist, with emphasis being placed on its importance. The aim of the article is to reveal the importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist. The following tasks were set to achieve this goal: to theoretically substantiate the importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist; and to carry out a research analysis of the subjective assessment of the importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist. This research primarily addresses the following question: How do social workers and child rights protection specialists assess the importance of collaboration? The research hypothesis is as follows: social workers and child rights protection specialists recognise the importance of collaboration. The research methods of analysis of scientific literature and documents and comparative analysis were used in this study. The questionnaire survey method was used to collect research data. The data collected were analysed using the methods of descriptive statistics, graphic representation, and correlation analysis. SPSS (Statistical Package for Social Sciences) software (SPSS 20 version package) and MS Excel 2016 were used for data analysis. During the theoretical analysis, the methods of comparative analysis and generalisation of scientific literature and documents were applied. This empirical research aims to investigate the importance of collaboration between the social worker and the child rights protection specialist. To achieve this aim, a quantitative research strategy was applied. Quantitative research was chosen as it is a quick and convenient method that helps to include the largest number of social workers and child rights protection specialists who can be reached in a virtual way, and provides the opportunity to compare the opinions of social workers and child rights protection specialists on the importance of collaboration. The research examines the connections and interrelationships between social workers and child rights protection specialists. The empirical research data were collected via a questionnaire survey in 2022–2023. A pilot study was also conducted, during which the reliability of the questionnaire was measured through Cronbach’s alpha coefficient. The reliability estimate of the questionnaire (Cronbach’s alpha) was 0.964, which shows very good reliability. The research sample consisted of social workers and child rights protection specialists. There were 448 subjects who participated in the study: 224 social workers and 224 child rights protection specialists. The research data were analysed using descriptive statistics and statistical analysis. The following selection criteria were applied to social workers: 1) social workers working with families in institutions providing social services and having at least 2 years of work experience; and 2) social workers with a degree in social work. The following selection criteria were applied to specialists of the State Child Rights Protection and Adoption Service: 1) specialists of the State Child Rights Protection and Adoption Service working in territorial departments and having at least 2 years of work experience; and 2) specialists of the State Child Rights Protection and Adoption Service with a degree in the social work study field. The following ethical principles were observed: voluntary consent to participate in the research, awareness, data protection, ensuring anonymity and confidentiality, and the avoidance of harm to respondents. The limitations and difficulties of the research include the problems of sample limitation: the respondents had to have computers, had to know how to use them, and had to have Internet access in case of an email or an online survey. For the researchers, the problem of reversibility was encountered. It was only possible to reach the required number of research participants after contacting the heads of the territorial departments of the State Child Rights Protection and Adoption Service and the managers of social workers working with families, after having presented the research again, and after having asked to mediate in motivating the employees to participate in the research. The analysis of theoretical sources shows that the stronger and more effective management of the situation of families and children experiencing social risks is ensured by means of smooth collaboration. Clarifying the goals of collaboration can help unite collaborating institutions and achieve common goals. It is important for collaborating institutions to clarify what each party hopes to gain when collaborating – both for their institution and for themselves (Villagrana, 2020). Langenderfer-Magruder et al. (2019) note that good communication improves the quality of case monitoring and relapse support, the timeliness of necessary resources, support for better decision-making, and the reduction of inter-institutional competition and inconsistent demands. Bai et al. (2019) indicate that interagency collaboration between the child welfare system and community agencies is necessary to achieve optimal child welfare outcomes. [...] Keywords: child rights protection specialist; collaboration; importance; social worker
Meaning of Phaedrus’ speech in Plato’s Symposium: several characteristics
No full textŠiame straipsnyje siekiama aptarti Faidro kalbos reikšmę Platono Puotoje, remiantis jai skirtais ne itin gausiais tyrimais (publikacijomis). Faidro kalbos supratimas nėra savitikslis: ji laikoma kertine, arba įžangine, nes joje įvedami ar parodomi visam kūriniui būdingi bruožai. Faidro kalba suvokiama bendresniame horizonte, siekiant suprasti ne tiek Puotą apskritai, kiek orientuojantis į jos „išvadą“, kad tragedija ir komedija iš esmės susietos, laikant tai viso kūrinio leitmotyvu. Remiamasi prielaida, kad, atsižvelgiant į didelę komedijos reikšmę šiame kūrinyje, svarbiausiu jo personažu galbūt reikėtų laikyti Aristofaną. Todėl Faidro kalbos ir personažo tyrimas galų gale turėtų būti pajungtas Aristofano vaidmens kūrinyje apmąstymui. Raktažodžiai: Aristofanas, Faidras, komedija, Platonas, Puota, tragedija.This article on the significance of the Phaedrus speech in Plato‘s Symposium is based on the rather scarce research (publications) devoted to it. Understanding the speech of the Phaedrus is not an end in itself: it is seen as a foundational or inaugural speech, in the sense that it introduces or demonstrates the features that characterise the whole work. The understanding of the Phaedrus speech is carried out within a more general horizon, in order to understand not only and not so much the Symposium as a whole, but by focusing on its ‚conclusion‘ about the essential connection between tragedy and comedy, which is seen as the leitmotif of the whole work. It is suggested that because of the importance of comedy in this work, Aristophanes should perhaps be regarded as its most important figure. The study of Phaedrus‘ speech and character should therefore ultimately be subordinated to a reflection on Aristophanes‘ role in the work. Key Words: Aristophanes, Phaedrus, comedy, Plato, Symposium, tragedy