“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Nobleman becomes a burgher. The new home of the last president of Vilnius, Antoni Tyzenhauz, in Vilnius
No full textXVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Abiejų Tautų Respublika išgyveno intensyvaus pakilimo ir pertvarkos laikotarpį. Valstybėje vyko pertvarkymai įvairiose srityse: valdymo, administracinio suskirstymo, ekonomikos bei švietimo, taip siekiant sukurti stiprią konstitucinę monarchiją. Miestiečių luomui stiprinti valdovas ragino į jį užsirašyti ir bajorus. Antanas Tyzenhauzas (1756–1816) buvo vienas iš jų: 1792 m. priėmęs miestiečio teises, 1792 m. balandžio 14 d. buvo miestiečių išrinktas Vilniaus miesto prezidentu. Šiame architektūrologiniame tyrime pristatoma vieno atvejo studija – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko A. Tyzenhauzo namai Vilniuje. Tyrime analizuojama A. Tyzenhauzo mūrnamio (dab. Subačiaus g. 3) architektūra ir erdvių planavimo principai. Tyrime šis kultūros objektas pateikiamas kaip išraiškingas atvejis, atskleidžiantis permainingo amžiaus sampratą. Reikšminiai žodžiai: mūrnamis, bajorai, miestiečiai, modernėjimas, XVIII amžius, Tyzenhauzai, Vilnius.In the last quarter of the 18th century, the Polish-Lithuanian Commonwealth experienced a period of intense growth and transformation. Signs of modernization were evident in the extensive construction activity in Vilnius, the capital of the Grand Duchy of Lithuania. This architectural research presents a case study of the house belonging to a noble of the Grand Duchy of Lithuania, Antoni Tyzenhauz (1756–1816), the last president of Vilnius, located on the 23rd (712) land property. By utilizing historical sources, iconography, periodicals, and reports from architectural masonry researchers and archaeologists, this study connects the renovation works conducted on the 23rd (712) property in the late 18th and early 19th centuries with its owner. It also discusses the building’s architecture and the layout of its premises. Since the renovation works conducted by Tyzenhauz in the late 18th and early 19th centuries were not particularly daring and retained the original masonry, the construction activities of the previous owners are first reviewed. When discussing Tyzenhauz’s renovations, the issue of the modest masonry facade is raised. There could have been several reasons for this simplicity. One reason could be related to Romanticism, while a more mundane explanation might be the client’s financial limitations. Although Tyzenhauz’s primary vocation as a nobleman was warfare, a brief period of his life involved participation in the Vilnius City Municipality. This short episode likely did not significantly impact his lifestyle. However, his continuous involvement in the resistance against the Russian Empire and the loss of his homeland may have affected his social and financial situation. Despite this, the decorum befitting a nobleman is still evident in the interior, eloquently revealing the status of the owner of this house, Generosus Dominus (Great Lord of Noble Birth). Based on an 1806 description of the property, the renovation project, and comparable examples, the article hypothesizes a layout for the representative apartment suitable for a high-status individual, including auxiliary premises. The 23rd (712) property that belonged to the city’s last president, Antoni Tyzenhauz, in Vilnius, and its renovation during troubled times, serves as a small yet significant reflection of the important changes occurring in the country. During this period, the Polish-Lithuanian Commonwealth was experiencing intense growth and transformation, seeking renewal in all areas of the state. Following the loss of statehood, there was constant resistance against annexation by the Russian Empire. Thus, the house at 3 Subačiaus St., modest at first glance, stands as an expressive example of a complex and changeable period. Keywords: city house, nobles, burghers, modernization, 18th century, Tyzenhauz family, Vilnius
Cross-border shopping on the European Union fast-moving consumer goods market: determinants of Lithuanian shoppers' behavior in Poland
No full textThe sustainable economic development of a country or region can be encouraged by crossborder trade as it enables transnational cooperation and encourages entrepreneurs to search for more innovative and socially responsible practices. The Fast-Moving Consumer Goods (FMCG) sector was chosen for the research, as consumers purchase and use or consume these products frequently as they satisfy continuous consumer needs. The research supplements the scientific discussion on cross-border shopping and trade by presenting the research results from the Lithuania–Poland border region. The aim of the article is to identify the factors encouraging and suppressing Lithuanian customers shopping for FMCG in Poland. A questionnaire survey was provided in Poland and Lithuania by interviewing Lithuanians shopping for FMCG, and logistic regression was used. Key determinants of Lithuanian shopping behavior in the Polish FMCG market were established, i. e., economic and regional factors, income level, and professional activity. Finally, based on the research results, a model of Lithuanian consumer behavior in the cross-border FMCG market in Poland was composed and might be used and practically applied by local authorities and businesses to manage customer flows. Keywords: consumer behavior; cross-border market; cross-border trade; FMCG; shopping
Skaitmeninių priemonių naudojimo galimybės ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus: mokytojų patirtys
No full textMokslinėje literatūroje (Beinorienė, Gražienė, 2016; Kamandulytė-Merfeldienė, 2021; Braslauskienė, Turauskienė, 2022) akcentuojama, kad geri kalbiniai gebėjimai leidžia pažinti save ir pasaulį, veiksmingai bendrauti, dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai veikti. Pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį vaikai suvokia tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę. Siekdami padėti priešmokyklinio amžiaus vaikams įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi būtinas kompetencijas, priešmokyklinio ugdymo mokytojai vis dažniau naudoja skaitmenines priemones. Teorinė apžvalga leidžia teigti, kad skaitmeninių priemonių naudojimas integraliai ugdant įvairius priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus yra aktuali tema. Tad šiame straipsnyje keliamas probleminis klausimas – kokios yra mokytojų patirtys dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus? Tyrimo objektas: mokytojų patirtys dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimu. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų patirtis dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros ir dokumentų analizė); empiriniai (iš dalies struktūruotas interviu), kokybinė turinio (content) analizė. Siekiant atskleisti mokytojų skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių patirtį ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus, pasirinktas iš dalies struktūruotas interviu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, tyrimui atrinkti mokytojai, sukaupę prasmingos informacijos apie skaitmeninių priemonių naudojimo galimybes ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus. Atliekant tyrimą surinkti duomenys atskleidė, kad skaitmeninių priemonių naudojimas ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus yra veiksmingas ugdymo procese, leidžia pedagogui naudotis naujausiais ištekliais, integruoti įvairias temas, taikyti aktyvaus ugdymo(si) metodus, išryškinti individualius vaiko gebėjimus, patirtį ir kt. Tyrimo dalyvių asmeninių patirčių kontekste dažniausiai taikomos tokios priemonės, kaip interaktyvioji lenta, kompiuteriai, optinės pelės, interaktyviosios grindys, mobiliosios, interaktyviosios smėlio dėžės – stalai, edukaciniai robotai ir kt. Visos šios priemonės padeda turtinti vaikų žodyną, tikslinti gramatinės kalbos sandarą, tobulinti pasakojimo įgūdžius ir formuoti skaitymo pradmenis. Pedagogės, rinkdamosi skaitmenines priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinio ugdymo(si) priemones, atsižvelgia į: vaikų amžių, individualius gebėjimus, specialiuosius ugdymosi poreikius, kitų specialistų rekomendacijas, ugdymo tikslą, uždavinius, grįžtamojo ryšio sistemingumo užtikrinimo galimybes. Tyrimo dalyvių asmeninių patirčių dėl skaitmeninių priemonių taikymo trūkumų radiniai atskleidė, kad dažniausiai tai: šių priemonių įsigijimo lėšų trūkumas, laiko įvairioms užduotims ir žaidimams kurti stoka, pasitaikantys techniniai nesklandumai. Tyrimo dalyvių patirtys atskleidė ir skaitmeninių priemonių galimybes, tai: pagalba sudarant palankias vaikų kalbėjimo, aktyvaus klausymo(si) tobulinimo sąlygas; pagalba, siekiant atliepti skirtingus vaikų ugdymo(si) poreikius; vaikų savarankiškumo ugdymo(si) įgalinimas; pagalba ugdant vaikų smulkiąją motoriką, formuojant skaitymo pradmenis; pagalba individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo(si) turinį; galimybių vaikui kartoti veiklą daug kartų ir taip patirti ugdymo(si) sėkmę sudarymas; ugdymo(si) proceso praturtinimas ir paįvairinimas, kt. Pagrindiniai žodžiai: skaitmeninės priemonės, kalbiniai gebėjimai, priešmokyklinis amžius.The article analyses teachers’ experiences of the use of digital tools in the development of pre-school children’s language skills. Findings from the qualitative research revealed that the use of digital tools helps to open up these possibilities for preschoolers’ language development: improving children’s speaking and active listening skills; meeting children’s different educational needs; developing fine motor skills; developing reading skills; facilitating spontaneous learning; helping teachers to plan educational activities; individualising and differentiating the content of education; ensuring quality parent-teacher cooperation; etc. Teachers face the following difficulties when using digital tools to develop pre-school children’s language skills: a lack of funds to purchase digital tools; inaccurate information in digital space; inappropriate educational content for children; lack of methodological hours to create interactive tasks; etc. In the opinion of the informants, the success of the use of digital tools is determined by the teacher’s personal qualities, motivation, and the ability to apply effectively innovative educational methods. This is why teachers regularly participate in seminars and conferences, share best practices on social networks, etc. Keywords: digital tools, language skills, pre-school age
Development of children's emotional health at pre-school: the opinions and experiences of teachers
No full textIkimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo brandos. Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomones bei patirtis vaikų emocinės sveikatos ugdymo(si) ypatumų ir galimybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje aspektais. Interviu būdu apklausta 10 ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Tyrimas atskleidė, kad vaikų emocinę sveikatą lemia alfa kartos vaikų bruožai, jos ugdymui(si) teigiamą poveikį daro šie veiksniai: saugumo užtikrinimas, kokybiško laiko su vaiku leidimas, mokymas(is) pažinti ir tinkamai reikšti jausmus, dėmesys vaiko gebėjimams ir jo fiziniam aktyvumui. Vaikų emocinės sveikatos ugdymo(si) procese tikslinga taikyti žaidimų, pagyrimų ir paskatinimų, pokalbių metodus, išnaudoti įvairių programų, projektinės veiklos, dailės terapijos, nusiraminimo pertraukėlių, kasdienių gyvenimiškų situacijų, savarankiškos vaikų veiklos teikiamas galimybes. Pagrindiniai žodžiai: ikimokyklinio amžiaus vaikai, emocinės sveikatos ugdymas(is), ikimokyklinio ugdymo įstaiga, mokytojų nuomonės ir patirtys.The foundations of a child’s emotional health are established at a pre-school age, in order to develop the optimal physical, emotional, social and cognitive maturity of a child, and successful readiness to start school. The question was posed: what are the specifics and possibilities of children’s emotional health education at pre-school? The aim of the study is to reveal the opinions and experiences of pre-school teachers in terms of the specifics and possibilities of children’s emotional health education at a pre-school educational institution. Research methods: analysis of scientific literature and documents, interviews and qualitative analysis of data. Interviews were taken from ten people from five pre-school educational institutions in the west Lithuania region. The qualitative study was conducted in September and October 2023. The interviewees agreed voluntarily to participate in the study. During the research, ethical principles of the study were observed. Content analysis and descriptive-interpretive analysis were used to process the data. Pre-school teachers emphasise the importance of emotional health in children’s socialisation. A child’s emotional health plays an important part in the context of becoming a person, achieving better educational results, and engaging in more effective communication. The study revealed the following features of children’s emotional health education at pre-school: children’s emotional health is conditioned by the traits of alpha-generation children, namely they are courageous. s. However, on the other hand, children of this generation are emotionally sensitive, emotional, impulsive, distracted, have difficulty paying attention, and have difficulty communicating. The development of emotional health is conditioned by positive factors such as: ensuring safety, spending quality time with a child, helping them understand and properly express feelings, attention to a child's abilities, and physical activity. The analysis of teachers’ opinions highlighted the possibilities for children’s emotional health education at pre-school: the experience of teachers shows that in the teaching process it is advisable to apply the methods of games, praise and encouragement, and conversation, to employ the techniques of various programmes, projects and other activities, art therapy, calming breaks, and everyday life situations, and to provide an opportunity for independent activities. However, different problems arise in the process of developing children’s emotional health at pre-school, such as a lack of cooperation and involvement of parents in the education process, the lack of children’s social and everyday life skills, the large number of children in groups, etc. Keywords: pre-schoolers, emotional health education, pre-school, teachers’ opinions and experience
The EU e-commerce market in a pandemic context - linking demographic factors and territorial convergence
No full textThis article presents a comprehensive analysis of the European Union’s e-commerce market within the context of the COVID-19 pandemic. It examines the correlation between demographic factors and the territorial convergence of e-commerce activities across EU member states. By leveraging empirical data and employing the General Linear Model – Repeated Measures (GLM-RM) to analyze temporal changes in the phenomena of interest across EU countries, the study provides a nuanced understanding of the market’s evolution during and after the pandemic. The research reveals a notable expansion in the EU’s e-commerce market value, leading to a reduction in economic disparities among member states. It highlights the role of consumer demographics in shaping online shopping behavior, with age being a pivotal factor that demonstrates significant variations. Additionally, the study delves into the differential performance of various product categories, reflecting a pattern of selective sectoral convergence. A key finding is the pandemic’s dual role as a disruptor and an accelerator for digital integration, particularly in enhancing digital inclusivity in less economically developed EU regions. This study contributes to the broader discourse on e-commerce market dynamics in times of global crises, offering valuable insights for policymakers and business strategists. Keywords: e-commerce, demographic factors, online purchases, EU, share of e-commerce in GDP, convergence, pandemic period
Entrepreneurship and digitalisation in EU: twinning insights through a panel threshold regression
No full textThe study methodologically employs, in a novel perspective, the panel threshold analysis, considering the time frame 2006–2020, to capture the relationship between new business density rate, as a proxy for entrepreneurship, and individuals’ digital inclusion, as a proxy for digitalisation in EU countries. Based on the human capital theory, the results indicated a strong single threshold effect between individuals’ digital inclusion and new business creation, confirming that entrepreneurship is influenced by the skills, knowledge, and experience of the entrepreneurs, including their education, training, and work history. For EU countries, individuals’ digital inclusion boosts business creation only after reaching a certain level. When separating the EU countries from the perspective of their Innovation Index performance, the threshold effect was statistically evidenced in all categories but with different values. The strongest positive influence from digitalisation towards entrepreneurship was visible in emerging countries, while the lowest was for countries classified as moderate innovators. The research provides an original framework for understanding the complex factors that drive entrepreneurship and can help researchers and practitioners develop strategies for promoting entrepreneurial activity. Digitalisation’s opportunities are significant, and entrepreneurial individuals and organisations able to adapt and innovate are more likely to be successful. Keywords: digitalisation, entrepreneurship, innovation, human capital, EU countries, panel threshold
Method of searching for the first female sociologist in Lithuania, its application and possible examples of female pioneers of sociology
No full textPlėtojant sociologijos istorijos tyrimus Lietuvoje aktualu įtraukti ir lyties aspektą. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos naratyvuose vyrauja vyriškos pavardės, tačiau, nusakius istorinį kontekstą ir apibrėžus kriterijus, galima suformuoti pirmosios moters sociologės Lietuvoje paieškos metodą. Po 2004 m. Michaelio Burawoy įkvėptų viešosios sociologijos diskusijų atsirado galimybė praplėsti sociologijos mokslo sampratą. Kritiškai išanalizavus turimus duomenis apie Lietuvos feministinio judėjimo pradžią, literatūrines rašytojų biografijas ir kūrinių analizes, XIX a. – XX a. Lietuvos istorijos tyrimus, biografinius mokslinius straipsnius, buvo atrinktos ir pasiūlytos penkios asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), Julija Beneševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė (1845–1921), Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967), Cezaria Baudouin de Courtenay (1885–1967) ir Ieva Simonaitytė (1897–1978), kurių veiklą galima sieti su sociologijos sritimi ir jas galima būtų priskirti prie Lietuvos sociologijos pradininkių. Raktažodžiai: sociologijos istorija, viešoji sociologija, lyčių studijosWhen developing research on the history of sociology in Lithuania, it is relevant to include the aspect of gender. The Lithuanian history of the first half of the 20th century is dominated by male surnames, therefore, after describing the historical context and including clear criteria, the method of searching for the first female sociologist in Lithuania is formed and applied, and thus possible examples of the female predecessors of sociology are singled out. After the 2004 Burawoy-inspired discussions of public sociology, there was an opportunity to expand the concept of the science of sociology. By critically analysing the available data, five personalities were suggested (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), Julija Beneševičiūtė-Žymantienė (1845–1921), Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967), Cezaria Baudouin de Courtenay Ehrenhreutz Jędrzejewiczowa (1885–1967) and Ieva Simonaitytė (1897–1978)), whose activities could be related to the field of sociology and who could be classified as female pioneers of Lithuanian sociology. Keywords: history of sociology, public sociology, gender studie
Teisėjų elgesio pokyčiai po Lietuvos civilinio proceso reformos
No full textStraipsnio tikslas – įvertinti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintos procesinės naujovės nulėmė teisėjų elgesio pokyčius, kurių buvo siekiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso reforma. Tyrime analizuojama, kodėl reikėjo vykdyti civilinio proceso teisės reformą, kokie buvo jos tikslai ir kaip penkios reformos įvestos naujovės pakeitė teisėjų elgesį. Teisės šaltinių analizė ir empirinis tyrimas atskleidė, kad kai kurios reformos įvestos naujovės dar nėra tinkamai įsisavintos, o dvidešimt metų galiojantis kodeksas vis dar nėra visiškai veikiantis ir iki galo suprastas. Raktažodžiai: civilinio proceso teisė, teisėjų elgsena, civilinio proceso reformaThe article aims to assess whether the procedural innovations introduced by the reform of the civil procedure law of the Republic of Lithuania have brought changes in judges’ behaviour, which the reform intended to achieve. The study analyses the driving reason behind the reform of the civil procedure law, its objectives, and the ways the five innovations brought about by the reform changed the behaviour of the judges. The analysis of the legal sources and the empirical study show that some of the innovations introduced by the Civil Procedure Code have not yet been properly assimilated and that the code, which has been in force for twenty years, is still not fully operational and understood. Keywords: civil procedure law, judicial behaviour, civil procedure reform
Territorial distribution of social segregation in Panevėžys city
No full textDarbe analizuojama socialinės segregacijos koncepcija ir problematika, priežastys ir teritorinė sklaida teritorijoje. Išsiaiškinta, kad Panevėžio mieste taip pat pastebėta socialinių grupių teritorinė diferenciacija bei segregacija. Skirtingose miesto teritorijose išryškėja gyventojų amžiaus, profesinės sudėties, pajamų skirtumai. Pasireiškia ir socialinės deviacijos tendencijos: miesto centrinėje dalyje yra fiksuojama daugiau nusikalstamų veikų, o, tolstant į miesto pakraščius, nusikalstamų veikų skaičius mažėja. Teritorijos, kuriose vyksta miesto plėtra arba yra suformuoti individualiųjų namų gyvenamieji kvartalai, tampa patrauklios aukšto profesinio statuso ir santykinai aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Norint mažinti gyventojų socialinę segregaciją, siūloma sukurti Panevėžio miesto gyventojų nuasmenintų demografinių ir socialinių rodiklių duomenų bazę seniūnaitijų lygmeniu. Taip pat Panevėžio miesto savivaldybės administracija turėtų ieškoti priemonių, kaip mažinti gyventojų pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Reikšminiai žodžiai: socialinė segregacija, Panevėžio miestas, teritorinė sklaida, teritorinė deviacija.The paper analyzes the concept of social segregation and its problems, explains its causes and territorial distribution in the territory. Territorial differentiation and segregation of different social groups appeared in the city of Panevėžys. Differences in the population’s age, professional composition, and income are becoming more apparent. In various areas of the city of Panevėžys, trends of social deviation are also manifested: in the central part of the city, more criminal acts are recorded, while moving to the outskirts of the city, the number of criminal acts decreases. Areas where urban development is taking place or residential blocks of individual houses have been formed become attractive to residents with high professional status and relatively higher incomes. In order to reduce the social segregation of the population, it is proposed to create a database of personalized demographic and social indicators of the residents of the city of Panevėžys at the level of elderships. The administration of Panevėžys city municipality should also look for measures to reduce income inequality and social exclusion. Keywords: social segregation, Panevėžys city, territorial distribution, territorial deviation
Pork market price transmission during the Covid-19 pandemic: the Lithuanian case
No full textThe COVID-19 pandemic had a severe impact on the EU economic system and showed the vulnerability of the food system. The paper investigates spatial price transmission patterns of the Lithuanian pork market during the COVID-19 pandemic. The methodological framework of research is based on linear and nonlinear autoregressive distributed lag models, error correction model, and Wald test that allow describing price relations and detecting the asymmetric price behavior. The spatial price transmission analysis is focused on the role of the selected main producing countries (Poland, Germany, France, Denmark, Spain, and the Netherlands) in price development of the small market. Results suggest that the pandemic period does not in troduce a fundamental shift in the behaviour of the Lithuanian market and domestic prices are explained by the price evolution in main producing countries. Indeed, the role of foreign markets in price setting differs. In case of Lithuania, the main price leading countries are Poland, Germany, and the Netherlands. During the COVID-19 pandemic, test results for the main pro ducing countries confirm long-term symmetry, but some countries demonstrate asymmetric price behaviour in the short-term dynamics. The depend ence of the small market on price changes of countries with lower pork prices than the EU average makes domestic pig farming vulnerable and puts prospects of business development at a disadvantage. Keywords: ARDL model, COVID-19, spatial price transmission