“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Pedagogical terms of the first Lithuanian language teaching lyllabuses
No full textXX a. pradžioje, panaikinus lietuvių spaudos lotyniškos kilmės raidynu draudimą ir pagaliau leidus lietuvių kalbą dėstyti mokyklose, kilo lietuvių kalbos mokymo programų poreikis. Pirmoji žinoma lietuvių kalbos mokymo programa (programos projektas) buvo išspausdinta 1906 m., o kita, jau patvirtinta oficialiai, – 1909 m. Programų autoriams teko užduotis sukurti arba parinkti terminus pedagogikos sąvokoms žymėti. Straipsnyje analitiniu aprašomuoju metodu, atsižvelgiant į programų parašymo kontekstą, aptariami programose vartojami vienažodžiai ir keliažodžiai pedagogikos terminai. Šie terminai atskleidžia XX a. pradžioje besiformuojančios pedagogikos mokslo terminijos sistemos fragmentą, iš kurio matomas autorių polinkis terminus kurti ar parinkti daugiausia remiantis indigenia leksika, rečiau – skoliniais iš graikų ir lotynų kalbų, naudoti savas darybos priemones, vengti hibridų. Abiejose programose vyrauja vienažodžiai terminai, dauguma jų – dariniai. Dėl poreikio išreikšti naują turinį padaryti dariniai yra ypač parankūs terminijai: jais nesunku realizuoti terminams keliamus reikalavimus, tokius kaip tikslumas, vienareikšmiškumas, motyvacijos aiškumas, patogumas vartoti. Kiekybiniai duomenys parodė, kad daugiausia pedagogikos terminų padaryta taikant priesaginės darybos būdą. Pati dariausia priesaga – -imas (-ymas), su ja daugiausia padaromi mokymo metodus ir būdus žymintys terminai (pavyzdžiui, pasakojimas (LKŽMLKM, 1909), perpasakojimas, perrašinėjimas, samprotavimas (PLKMPŽVMĮVKGSG, 1906). Programose vartotų terminų teminių grupių visuma atskleidžia pedagogikos mokslo pasaulėvaizdžio dalį, todėl jų analizė yra svarbi pedagogikos mokslo raidos tyrimams. Mokymas(is) kaip intelektinis procesas atsispindi iš terminų, įvardijančių mokymo procesus, gausos. Mažiau programose vartotų terminų žymi bendrąsias pedagogikos sąvokas, mokymo priemones (šaltinius) ir mokymo įstaigas. Mažiausiai rasta terminų, kuriais būtų pavadinamos mokymo organizavimo formos ir mokymosi proceso dalyviai. Reikšminiai žodžiai: pedagogikos terminai, lietuvių kalbos mokymas, lietuvių kalbos mokymo programos.At the beginning of the 20th century, with the abolition of the ban on the Lithuanian press using the traditional alphabet and the permission to teach the Lithuanian language as a subject in Lithuanian schools, there arose a need for Lithuanian language teaching programmes. The first known Lithuanian language teaching programme (the draft) was issued in 1906. Another programme, already officially approved, was developed in 1909. The authors of the programmes had a task to create or select terms to designate pedagogical concepts. This article employs the analytical descriptive method to discuss the monolexemic and polylexemic pedagogical terms used in the programmes. These terms reveal a fragment of developing a system of pedagogical terminology in the early 20th century, from which the authors’ inclination to create or select terms primarily based on indigenous lexicon is evident, with occasional borrowing from Greek and Latin languages and the use of their derivational tools while avoiding hybrids. Both programmes predominantly feature monolexemic terms, most of which are derivatives. Derivatives are particularly advantageous for terminology due to the need to express new content; they make it easy to fulfil requirements such as accuracy, unambiguousness, clarity of motivation, and ease of use. Quantitative data showed that most pedagogical terms were formed using the suffixation derivation method. The most productive suffix is “-imas” (“-ymas”), which is used to create terms denoting teaching methods and techniques (for example, “pasakojimas” in LKMPP 1909, “perpasakojimas” in PLKMP 1906, “perrašinėjimas” in PLKMP 1906, “samprotavimas” in PLKMP 1906). Prefixation derivation is not characteristic of the terms of the field discussed, but there is a noticeable tendency to use verbal prefixes as base words for suffixation derivation terms. The totality of the thematic groups of terms used in the programmes reveals a part of the worldview of the science of pedagogy. At its core are concepts related to young individuals’ intellectual activity and development. The abundance of terms designating teaching processes reflects teaching as an intellectual process. There are fewer terms related to general pedagogical concepts, teaching aids (sources), and the names of educational institutions. The least number of terms were found that designate forms of organising teaching and participants in the learning process. Keywords: pedagogical terms, Lithuanian language teaching, Lithuanian language syllabuses
Assessing the principles of transparency and accountability of the Lithuanian state budget
No full textValstybės biudžeto formavimas Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse yra įgyvendinamas laikantis tarptautinių biudžeto formavimo principų rinkinių, kurie yra įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose bei sklandžiai įgyvendinami praktikoje. Principų taikymas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, kuris kinta modernėjant ir skaidrėjant visuomenei. Be to, naudojant informacines technologijas atsiranda įvairių realizavimo priemonių. Šiame straipsnyje aprašomas atliktas žvalgybinis tyrimas, kuriame vertinamas Lietuvos valstybės biudžeto formavimo skaidrumas ir atskaitingumas, remiantis tarptautinės biudžeto partnerystės organizacijos (International Budget Partnership) sudaryta metodika. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip laikomasi skaidrumo ir atskaitingumo principų formuojant Lietuvos valstybės biudžetą. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: susisteminti tarptautinius biudžeto formavimo principus; apžvelgti šios tematikos mokslinius straipsnius; atlikti 2021–2023 metų Lietuvos Respublikos biudžeto žvalgybinį vertinimą bei pateikti siūlymų skaidrumo ir atskaitingumo principų įgyvendinimui gerinti. Tyrimo metodai: mokslinės ir teisinės literatūros analizė ir sisteminimas bei apklausos anketos pildymas. Tyrimu atskleista, kad nepaisant tvarkingai atliekamų rutininių procedūrų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skaidrumo procesas galėtų vykti sparčiau. Skaidrumo ir atskaitingumo principų analizė koncentravosi į du aspektus: atviro biudžeto vertinimą ir visuomenės įtraukimą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vertinimas išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo su visuomene stiprinimą bei grįžtamojo ryšio procesų tobulinimą. Patogus informacijos viešinimas ir grįžtamojo ryšio surinkimas yra susijęs su naujais informacinių technologijų sprendimais. Tyrimo autorių nuomone, biudžeto stebėjimo procesai turi būti tobulinami įtraukiant naujus instrumentus ir atsisakant netinkamų procedūrų. Kol kas Lietuvos visuomenė per mažai įtraukta į biudžeto sudarymo, stebėjimo bei grįžtamojo ryšio vertinimo procesus, reikėtų visuomenę labiau įtraukti didinant viešų svarstymų ir dalyvių skaičių. Tai ypač pastebėta auditavimo procesų analizės metu, visuomenės dalyvavimas tuomet gali būti labai naudingas. Reikšminiai žodžiai: valstybės biudžetas, biudžeto formavimo principai, skaidrumo (angl. transparency) principas, atskaitingumo (angl. accountability) principas, lyginamoji analizė.Public budgeting in Lithuania and other EU countries follows a set of international budgeting principles, many of which are enshrined in national laws and smoothly implemented in practice. However, the application of the principles is a never-ending process of improvement, which changes as society becomes more modern and transparent and as various means of implementation through the use of information technology emerge. This paper conducts an exploratory study to assess the transparency of the Lithuanian state budgeting based on the methodology developed by the International Budget Partnership. The study aims to assess the extent to which the principle of transparency is respected in the formulation of the Lithuanian state budget. To achieve this aim, the following objectives are set: 1) to systematise the international principles of budgeting; 2) to carry out an exploratory assessment of the budget of the Republic of Lithuania for 2021-2023; 3) to make proposals for improving the implementation of the principles of transparency and accountability. Research methods include analysis and systematisation of scientific and legal literature and completion of a questionnaire. The study showed that the process of presenting the State Budget of the Republic of Lithuania could be speeded up despite the already routine procedures. The analysis of the principle of transparency and accountability focused on two aspects: the assessment of an open budget and the involvement of public participation. The evaluation of the state budget of the Republic of Lithuania highlighted a number of positive aspects. Also, it highlighted areas for improvement, such as strengthening communication with the public and improving the feedback processes. Convenient publicity and feedback gathering are linked to new information technology solutions. In the authors’ view, budget monitoring processes need to be improved by incorporating new instruments and abandoning inappropriate procedures. So far, the Lithuanian public is not sufficiently involved in the budget setting, monitoring, and feedback processes, and it needs to be more involved by increasing the number of public hearings and participants. This has been particularly evident in the analysis of audit processes, where public participation can be very useful. Keywords: state budget, principles of budget formation, transparency, accountability, comparative analysis
Responsible consumption among Lithuanian academic youths in the case of food product consumption
No full textApie darnų vystymąsi kalbama jau ne pirmą dešimtmetį. Darnus vystymasis neatsiejamas nuo žmonijos atsakingumo, sąmoningumo. Viena iš itin jautrių darnaus vystymosi tikslų pasiekimo sričių – tai atsakingas vartojimas. Ypatingai svarbus yra atsakingas maisto produktų vartojimas. Reikėtų pastebėti, kad kol viena žmonijos dalis susiduria su maisto švaistymo problemomis, kita žmonijos dalis išgyvena badą (Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo atskaita, 2023). Statistiniai duomenys rodo, kad dideli kiekiai maisto produktų yra tiesiog iššvaistomi. Šiuo straipsniu siekiama vystyti atsakingo vartojimo mokslinį diskursą Lietuvoje, suvokiant atsakingo vartojimo svarbą ir būtinybę klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo kontekste. Šiame straipsnyje atsakingas maisto vartojimas traktuojamas kaip toks maisto produktų vartojimas, kuris mažina aplinkos problemas (taršą, vandens vartojimą ir kt.), užtikrina maisto švaistymo mažinimą. Tai toks vartojimas, kuris mažina išlaidas, siejasi su socialine atsakomybe, palaiko darnų žemės ūkį. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos akademinio jaunimo požiūrį į atsakingą maisto produktų vartojimą. Taikytas empirinio tyrimo metodas – kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa (internetu). Tyrimo metu buvo apklausti 477 respondentai. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad galima pastebėti teigiamus poslinkius socialiniame bei asmeniniame gyvenime, sietinus su atsakingu maisto produktų vartojimu tarp Lietuvos akademinio jaunimo. Tai būtų augantis sąmoningumas ir nusiteikimas atsakingai rūšiuoti maisto atliekas, keisti savo gyvenimo būdą siekiant mažiau švaistyti maisto produktus, mažiau jo išmesti. Vis tik, esmine maisto pasirinkimo sąlyga išlieka maisto produktų kaina, o atsakingo maisto vartojimo konstruktai – tokie kaip ekologiškumas, vietinių ūkininkų palaikymas, perdirbamos pakuotės, dėmesys žemės ūkyje bei maisto gamyboje dirbančių darbuotojų sąlygoms – yra pakankamai menki. Tolimesni atsakingo maisto vartojimo tyrimai turėtų apimti ir šiame straipsnyje išsamiai neanalizuotus atsakingo maisto vartojimo ir visuomenės sveikatos bei ekonomiškumo namų ūkyje mažinant maisto išmetimą klausimus. Reikšminiai žodžiai: darnus vystymasis, atsakingas vartojimas, Lietuvos akademinis jaunimas.Sustainable development has been researched for more than a decade. Sustainable development is inseparable from humanity’s responsibility and awareness. Responsible consumption is one of the most sensitive areas in achieving sustainable development goals, especially the responsible consumption of food products. It should be noted that while one part of humanity faces the problem of food waste, another part of humanity is experiencing hunger (Report on Implementation of Sustainable Development Goals, 2023). Statistics show that large amounts of food are simply wasted. This article aims to develop the scientific discourse of responsible consumption in Lithuania, realising the importance and necessity of responsible consumption in the context of climate change and sustainable development goals. In this article, responsible food consumption is treated as the consumption of food products that reduces environmental problems (pollution, water consumption, etc.), reducing food waste. This is the kind of consumption that reduces costs, is associated with social responsibility, and supports sustainable agriculture. The article aims to investigate the attitude of Lithuanian academic youths towards responsible consumption of food products. The empirical research method and quantitative research were used, employing an e-survey method. During the research, 477 respondents were interviewed. The obtained research data show that it is possible to notice positive shifts in social and personal life associated with the responsible consumption of food products. They include growing awareness and disposition to sort food waste responsibly, changing personal lifestyle to waste less food, and throwing less of it away. However, the price of food products remains an essential condition for choosing food, and the constructs of responsible food consumption, such as environmental friendliness, support of local farmers, recyclable packaging, and attention to the conditions of workers working in agriculture and food production, are insufficient. Further research on responsible food consumption should also include the issues of responsible food consumption and public health and economy in household food waste reduction, which is not analysed in detail in this article. Keywords: sustainable development, responsible consumption, Lithuanian academic youth
Peculiarities of online user's content search in the context of inbound marketing
No full textThe article addresses the issue of the distribution of users browsing the internet for content in a specific format through alternative content delivery channels in the context of inbound marketing. The problem being addressed is part of a broader problem with the formation of traffic to an organization’s website. The theoretical part of the work presents the concept of inbound marketing and analyzes the theoretical aspects of its tactical activities, such as content marketing, search engine marketing, and social media marketing. Based on the theoretical research, the scientific hypothesis is formulated – there are links between the desired content format and the choice of content search and consumption channel. The research methodology consists of data collection by survey method and hypothesis testing using Cochran’s Q test. Empirical research has shown links between the content format sought and the channels for searching and consuming content. Although in almost all cases the search for video and audio content is dominated by search engines, evaluating other content delivery channels reveals a significant specialty of users’ web browsing. Keywords: inbound marketing, content marketing, content format, search channels, consumer behavior, online user, social media marketing
Architects from different fields of activities in Lithuania and their specific mindsets
No full textThe paper focuses on the heterogeneity of the Lithuanian architects’ community across different fields of practice, including building design, building design and other projects, urban design, interior design, and other underrepresented design or non-design activities. It is based on a sociological survey involving 450 practising architects in Lithuania. The study identifies the distinct attitudes of each activity group towards architecture, architectural practice, and professional paths, generalises the profiles of these activity groups, and detects shared similarities or discrepancies among them. Architects involved in building design and those working on building design and other projects tend to share similar attitudes, forming the foundational worldview of the architectural community due to their quantitative prevalence. Interior designers and architects engaged in underrepresented design or non-design activities demonstrate relatively autonomous approaches. The latter group may either stand-alone or cluster with urban designers. The divergences in attitudes may lead to miscommunication within the professional community. Keuwords: architectural practice, architect profession, interior architects, professional community of architects; sociological survey, urban designers
The Role of architects in fighting the monotony of the Lithuanian mass housing estates
No full textThis chapter will explore the role of the architect as an expert in the individualised design approach to the Soviet mass housing, where construction has been largely regulated by standardisation, industrialisation and economy. The demands issued by Soviet leader, Nikita Khrushchev, as early as 1954 to supply inexpensive, unembellished industrialised buildings, largely expected architects to behave as technocrats. However, the chapter suggests that regional differences in large housing estates could be increasingly introduced by local experts proposing unique architectural solutions. It is therefore important to establish how certain professional criticism of mass-constructed residential districts in favour of individualised design, theory of “humanisation” and urban sociology as well as national (Lithuanian) or regional (Baltic) aspirations were cloaked in a “correct” Soviet rhetoric and whether there existed alternative ways of securing official acknowledgement of a project. The chapter is based on the research of mass housing (high-rise apartment buildings (5–9-12–16 storeys) built in 1959–1990) in the then Lithuanian Soviet Socialist Republic as a Western periphery of the Soviet Union
Mokyklos vadovo poveikis mokytojų įsitraukimui į mokyklos tobulinimą kartų įvairovės kontekste
No full textŠio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kodėl skiriasi mokytojų įsitraukimas į mokyklų tobulinimą ir kaip mokyklų vadovų lyderystė galėtų paskatinti mokytojus efektyviau dalyvauti tobulinant mokyklą, atsižvelgiant į mokytojų priklausymą skirtingoms kartoms ir tų kartų ypatumus. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad specialus dėmesys kartų įvairovei yra būtinas, siekiant geriau suprasti mokytojų įsitraukimo į mokyklos tobulinimo procesą skirtumus. Mokslinių tyrimų apžvalga leido nustatyti, kad skirtingų kartų mokytojai turi unikalių įgūdžių, kompetencijų ir patirties (Solnet ir kt., 2012), jie skirtingai: įsitraukia į darbą ir organizaciją (Hammill, 2005), bendrauja (Harter ir kt., 2013), bendradarbiauja ir dirba komandoje (Tamer, 2020), naudoja technologijas savo veikloje (Marcus, Leiter, 2017), supranta pasitenkinimą darbu (Jones ir kt., 2018), prisitaiko prie pokyčių (Mathis, Jackson, 2012), skiriasi jų darbo vertybės ir požiūriai (Krahn, Galambos, 2014), darbo motyvacija (Yrle ir kt., 2005), lyderystės supratimas (Gentry ir kt., 2011), skirtingi ir jų nuolatinio mokymosi bei profesinio tobulėjimo poreikiai (Stutzer, 2019). Atliekant empirinį tyrimą bus siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokius kartų skirtumus pastebėjote tarp savo mokyklos mokytojų, kaip jie pasireiškia mokymo praktikoje ir bendraujant su mokiniais bei kolegomis; kaip vertinate mokyklų vadovų vaidmenį remiant ir valdant skirtingų kartų mokytojų poreikius bei lūkesčius jūsų mokykloje; kaip mokyklų vadovai galėtų veiksmingai išnaudoti skirtingų kartų mokytojų stipriąsias puses kuriant ugdymo aplinką; kokias praktikas, jūsų nuomone, gali taikyti mokyklų vadovai, kad sukurtų darnų ir bendradarbiaujantį, skirtingas mokytojų kartas apimantį kolektyvą; kaip mokyklų vadovai sudaro profesinio tobulėjimo galimybes ir teikia išteklius, prieinamus skirtingų kartų mokytojams? Empiriniam tyrimui pasirinkta kokybinė metodologija, leidusi visapusiškai suprasti dalyvių realaus pasaulio patirtį ir subjektyvias tų patirčių interpretacijas. Metodologija apėmė konstruktyvistinį-interpretatyvistinį požiūrį, pagrįstą idėja, kad individai kuria savo reikšmes sąveikaudami su supančia aplinka. Tiesiogiai bendraudamas su dalyviais, tyrėjas siekė atskleisti subjektyvią reikšmę, kurią jie suteikė savo patirčiai. Siūlomu tyrimu nesiekiama propaguoti kartų stereotipų, priešingai – siekiama sutelkti dėmesį į unikalias kartų vertybes, elgesį ir įgūdžius. Empirinio tyrimo įžvalgos leidžia suprasti, kaip mokytojų kartų įvairovė gali veikti įvairius ugdymo aplinkos aspektus. Mokyklų vadovai, vertinantys kartų skirtumus, taikantys bendradarbiavimą skatinančias strategijas ir turintys bendrą tikslą, gali prisidėti prie darnios ir veiksmingos ugdymo aplinkos kūrimo. Atsižvelgdami į mokytojų įvairovę ir išnaudodami unikalias kiekvienos kartos stiprybes bei perspektyvas, mokyklų vadovai gali suburti sėkmingą ir darnią mokyklos bendruomenę. Išvados būtų naudingos, kuriant moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas dėl mokyklų vadovų praktinių vadybinių veiksmų (pvz., tokių, kaip įdarbinimas ir išlaikymas, pasitenkinimas darbu, karjeros valdymas, profesinis tobulėjimas, motyvavimas ir įgalinimas, mokytojo vaidmuo ir veiklos rezultatai, lyderystė ir kt.), skatinančių skirtingų kartų mokytojų grupes labiau įsitraukti į mokyklos tobulinimo procesus. Pagrindiniai žodžiai: mokyklos tobulinimas, mokytojų įsitraukimas, mokytojų kartų įvairovė, mokyklos vadovo poveikis.The aim of the research study is to analyse how the leadership of school leaders could encourage teachers to participate more effectively in school improvement, taking into account the different generations of teachers and the specificities of those generations. The scientific literature suggests that a specific focus on intergenerational diversity is necessary to better understand differences in teacher engagement in school improvement. A qualitative methodology was chosen to provide a comprehensive and in-depth understanding of the participants’ real-world experiences and their subjective interpretations of those experiences. Fifteen school leaders from general education schools in Lithuania participated in the focus group discussion, and provided insights on how school leaders’ leadership may impact teachers’ engagement in school improvement initiatives, with the focus on addressing generational diversity. The proposed study does not aim to promote intergenerational stereotypes, but rather to focus on unique intergenerational values, behaviours and skills. The findings would be useful in developing research-based recommendations for school leaders’ practices (e.g. recruitment and retention, job satisfaction, career development, motivation and empowerment, teacher role and performance, leadership, etc) for encouraging groups of teachers of different generations to become more engaged in school improvement. Keywords: school improvement, teacher engagement, teachers’ intergenerational diversity, leader’s impact
Education of the concept of environmental sustainability in preschool children, getting to know the natural resources in the Pakruojis region - dolomite rock
No full textTyrimas buvo vykdomas su Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ priešmokyklinio amžiaus grupių „Kodėlčiukai“ ir „Pelėdžiukai“ (5–6 metai) vaikais. Vykdėme pirminę apklausą, ką vaikai žino apie Pakruojo krašto naudingą iškaseną – dolomitinį akmenį, kur jį galima rasti, kaip išgaunamas, kur panaudojamas. Tyrinėjome įvairių dolomitinio akmens frakcijų pralaidumą vandeniui, fiksavome vandens pratekėjimo laiką, lyginome, darėme išvadas. Filtravome užterštą vandenį, stebėjome, kokios frakcijos dolomitinis akmuo geriausiai išvalo teršalus. Keliavome į Klovainių karjerą, stebėjome dolomitinio akmens gavybos ir perdirbimo procesus. Su gamyklos atstovais diskutavome, kaip panaudoti karjerai sutvarkomi, laikantis aplinkos tvarumo principų. Tyrimų laboratorijoje stebėjome, kaip vykdoma dolomitinio akmens vidinė gamybos kontrolė. AB „Klovainių skalda” bandymų laboratorija akredituota pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus. Vykdėme antrinę diskusiją su tyrimo dalyviais ir atlikome tyrimo proceso refleksiją.It is often said that nature is our home and that what nature grows are gifts for us to use. When exploring nature, the question arises: what can be obtained from it, and what can be taken home without harming nature? Natural resources are found in living and non-living environments and are used by humans or can be used to satisfy consumer needs. Some examples of natural resources include solar energy, geothermal energy, minerals, climate, water, soil, vegetation, fauna, and landscape. Environmental sustainability is defined as a combination of social and economic development and environmental protection efforts to ensure a high quality of life for current and future generations. For many, environmental sustainability is associated with the protection of ecosystems, the use of renewable sources, and environmentally friendly behaviour. It's very important to talk to children about sustainability too. They are our future, and their habits, knowledge, and awareness are crucial to the fate of the planet. However, finding a clear explanation of sustainability for children is not an easy task. It can sound like this: sustainability - are the micro-changes that we can make to help take care of our planet. When participating in joint activities, preschool children can grow in understanding, describing themselves as a part of nature, and explaining in their own words what human needs are and their impact on the environment. They also demonstrate initiative on how to protect nature and how to use natural resources responsibly. The responsible use of natural resources is an important aspect to preserve our nature. Preschool children have a great opportunity to learn about minerals found in the local region. Children also develop an awareness of natural resources, environmental protection, and the history and culture of the region. Understanding how fossil fuels are used in everyday life can help children appreciate the environment, encourage conscious consumption, and spread ideas of sustainability. Keywords: natural resources, preschool education, environmental sustainability, dolomite rock
Financial opportunities and barriers to providing health-care services to people with disabilities: the experience of physicians
No full textJT Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad pastaraisiais dešimtmečiais Europos regiono žmonių sveikata pagerėjo, tačiau ne visur ir ne visiems vienodai. Ji iškėlė strateginį tikslą – gerinti visų žmonių sveikatą ir mažinti sveikatos būklės skirtumus. Įgyvendindama šį tikslą, Lietuva kryptingai siekia mažinti skirtingoms socialinėms grupėms priskiriamų asmenų sveikatos būklės netolygumus ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumus. Didelis dėmesys skiriamas žmonėms su negaliomis. Vadovaudamasi JT Neįgaliųjų teisių konvencija Lietuva siekia, kad žmonėms su ne galiomis nemokamai arba už prieinamą kainą būtų teikiamos tokio paties prieinamumo, kokybės ir lygio sveikatos paslaugos bei programos, kokios teikiamos ar taikomos kitiems asmenims. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė gana daug problemų, kylančių vykdant šį įsipareigojimą. Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas ties gydytojų patirtimi, siekiant suprasti, kokios jų finansinės galimybės ir trukdžiai teikiant sveikatos paslaugas žmonėms su negaliomis. 107 gydytojų apklausa parodė, kad Lietuva daro pažangą kryptingai didindama finansavimą sveikatos sistemai, plačiai apimant įvairias jos grandis. Tad gydytojai turi pakankamai daug galimybių be finansinių apribojimų siųsti pacientus su negaliomis konsultuotis pas kitus specialistus, skirti jiems kompensuojamuosius vaistus, laboratorinius ir radiologinius tyrimus, teikti nurodymus slaugytojams dėl pacientų slaugos, guldyti pacientus į ligoninę arba perkelti į kitą. Kiek prastesnė situacija su tinkamų kompensuojamų priemonių išrašymu ir kompensuojamo reabilitacinio gydymo skyrimu, o pati blogiausia – su kompensuojama psichologine bei socialine pagalba, nes, matyt, šios paslaugos mažiausiai finansuojamos. Nustatytos tendencijos patvirtina poreikį formuoti veiksmingesnę Lietuvos visuomenės sveikatos politiką ir investuoti į sveikatos sistemos kokybės gerinimą, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatą ir įtraukią žmonių su negaliomis lygybę sveikatos sistemoje. Pagrindiniai žodžiai: sveikatos paslaugos, sveikatos priežiūros barjerai, gyvenimo kokybė, žmonės su negaliomis.The World Health Organization acknowledges that the health of people in the European region has improved significantly, but not everywhere and not equally for all. It has set a strategic goal to improve the health of all, and reduce health inequalities. In meeting this goal, Lithuania purposefully strives to reduce inequalities in the health condition of individuals attributed to different social groups, and differences in accessibility to health care. The primary focus is on people with disabilities. In compliance with the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities, Lithuania seeks to provide people with disabilities with health-care services and programmes of the same availability, quality and level which are provided or applied to other individuals, free of charge or at a reasona ble price. However, research has revealed a great deal of problems in fulfilling this obligation. The present article focuses on physicians’ experience, and aims to understand, from a physician’s perspective, the financial opportunities and barriers that they encounter in rendering health-care services to people with disabilities. A survey involving 107 physicians was carried out in 2019 and 2020. The research results showed that Lithuania is making progress in increasing funding to the health-care system in a targeted way covering a wide range of its domains. Therefore, physicians have plenty of opportunities to refer patients with disabilities to other professionals for consultation without any financial constraints, to prescribe reimbursable medication, to carry out laboratory and radiological tests, to give instructions to caregivers on patient care, and to hospitalise a patient or transfer him/ her to another hospital. The situation is somewhat worse with prescribing the most appropriate reimbursable measures and reimbursable rehabilitation treatment, and the worst situation has emerged in the sphere of reimbursable psychological and social assistance, because these services are usually granted a minimum level of funding. The trends established verify that there is a strong need to develop a more effective public health policy in Lithuania, to reform the health-care system, and to invest in improving its quality, so that the country can take more measures to ensure the health of the population and the inclusive equality of people with disabilities in the health-care system. Keywords: health-care services, health-care barriers, quality of life, people with disabilities
Vaikystėje patirto smurto pasekmės
No full textŠeima yra institucija, kurioje žmogus įgyja socialinius vaidmenis ir elgesio modelius. Vienas iš pagrindinių veiksnių, griaunančių šeimos harmoniją, yra smurtas šeimoje. Smurtas prieš vaikus yra aktuali problema visose šalyse. Šios problemos mastą didina visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad šeimos problemos yra tik jos reikalas, jos nėra viešinamos ir pati šeima turi spręsti problemas savo aplinkoje. Empiriniai duomenys buvo analizuojami atlikus kokybinį tyrimą – pusiau struktūruotą interviu, leidžiantį geriau suprasti žmogų, įsigilinti į jo problemas, išsiaiškinti pagalbos poreikį, svarbą jo gyvenime. Atlikus tyrimą buvo pritaikyta turinio analizė. Tyrime dalyvavo 8 moterys, vaikystėje patyrusios įvairias bausmes kaip auklėjimo priemonę. Tyrimas atskleidė, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje priežastys dažnai nepriklauso nuo vaikų elgesio ar kitų su jomis susijusių savybių. Smurtaujančios šeimos dažnai gyvena žemiau skurdo ribos ir turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų socialinių problemų. Tėvai dažniausiai smurtauja, nes vaikystėje buvo skriaudžiami, jiems tai priimtinas bendravimo ir auklėjimo būdas. Smurto vaikams pasekmės yra akivaizdžios – nuo žemos savigarbos iki savęs žalojimo ir savižudybių. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę vaikai dažnai patys tampa smurtautojais. Nustatyta, kad tyrime dalyvavusios respondentės vaikystėje patyrė visas keturias mokslinėje literatūroje išskirtas smurto formas: fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Paaiškėjo, kad didžioji dalis respondenčių pagalbos nesikreipė, nes vaikystėje apie vaiko teises ir auklėjimo būdus buvo mažai kalbama, o jei buvo taikomos fizinės bausmės, tai buvo laikoma vienu iš dažniausiai naudojamų ir priimtinų vaikų auklėjimo būdų. Reikšminiai žodžiai: šeima, smurtas šeimoje, artima aplinka, smurto ciklas, pasekmės.A family is an institution where a person acquires all social roles and behaviour patterns. One of the main factors destroying a family’s harmony is domestic violence. Violence against children is a relevant issue in all countries. The extent of this problem is increased by the established opinion of society that the family’s problems are only its business. They are not made public, and the family itself must solve the problems within its environment. Empirical data were analysed after conducting qualitative research based on a semi-structured interview, which allowed a better understanding of an individual, delving into her problems and clarifying the need for assistance and its importance in her personal life. Content analysis was applied after conducting the research. The research involved 8 women who experienced various punishments as a means of upbringing in childhood. The research revealed that the causes of violence against children in a close environment often do not depend on children’s behaviour or other characteristics related to them. Violent families often live below the poverty line and have alcohol addiction or other social problems. Parents are usually violent because they were abused as children, and they consider it an acceptable way of communication and parenting. The consequences of violence against children are obvious and range from low self esteem to self-harm and suicide. Children who have experienced violence in their close environment often become abusers themselves. It has been determined that in their childhood, the respondents who participated in the research experienced all four forms of violence distinguished in the scientific literature: physical, psychological, sexual, and neglect. However, it has been revealed that the majority of the respondents did not seek help because, at the time when they were children, there was little talk about children's rights and methods of raising children. If corporal punishment occurred, it was considered to be one of the generally used and acceptable methods of raising children. Keywords: family, domestic violence, close environment, cycle of violence, consequences