“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Kintantis lyčių požiūris į vaikų priežiūrą: socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys tėvų vaidmenų sampratą Lietuvoje
No full textStraipsnyje diskutuojama, kokie veiksniai gali paaiškinti tėvų pasitenkinimo vaikų priežiūra ir namų ūkio įsipareigojimais skirtumus ir kokie socialiniai bei ekonominiai veiksniai lemia jų normatyvines nuostatas dėl skirtingų lyčių vaidmenų šeimose. Kitaip tariant, straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip tėvų požiūris į vaikų priežiūros pasidalijimą šeimoje yra susijęs su jų socialine ir ekonomine padėtimi bei normatyviniais lyčių vaidmenų pasirinkimais. Straipsnyje naudojami reprezentatyvios Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų apklausos, kurią sudarė darbingo amžiaus respondentų imtis (34–48 metų amžiaus kohorta), duomenys. Pagrindiniai rezultatai atskleidžia, kad, nepaisant šalyje plačiai prieinamos darbo ir užimtumo rinkos bei plačios aprėpties vaikų ikimokyklinės priežiūros sistemos, tėvų požiūrį dėl vaikų priežiūros vaidmenų paskirstymo labiausiai lemia jų ekonominė padėtis ir tradiciniai lyčių vaidmenys. Raktažodžiai: vaikų priežiūros pasidalijimas, Lietuva, lyčių vaidmenys šeimose.The parental choices need more explanation on how the perceptions of family gender roles could explain the differences in parental satisfaction with childcare and domestic division and what social-economic factors determine their normative attitudes. In other words, the paper analyses how families’ attitudes to childcare division are related to their socioeconomic backgrounds and normative preferences on gender roles. The paper uses the representative population survey data of Lithuania’s working-age generation cohort (34–48 years old). The main results reveal that parental preferences for childcare allocation are mostly shaped by their economic status and traditional gender roles in contrast to the country’s widely accessible active labour market and family welfare system. Keywords: gendered parenting, childcare division, Lithuania, families
Applying artificial intelligence in the logistics sector of Lithuania: prospects and opportunities
No full textLogistics has been one of the most important sectors of Lithuania's economy. However, recent economic, social and political challenges significantly impacted sector development, making its representatives search for new ways of business development by changing conservative models with more advanced ones. For instance, changes in the logistics sector affected by the implementation of remote work opportunities have created possibilities for providing logistics-related services across the globe. Most of the attention is being paid to solutions based on the application of artificial intelligence, and the future of logistics sector development is closely dependent on it. The paper aims to discover new prospects in applying artificial intelligence in the logistics sector by bringing forward an overview of the main sector's activities, performing historical economic data analysis and conducting a survey with representatives of leading companies from the logistics sector in Lithuania. The multicriteria method is used in data analysis, helping establish the main prospects in the sector's development. Keywords: artificial intelligence; internet of things; logistics; multicriteria analysis
Urbanism in school geography: assumptions, content and experiences
No full textŠiame darbe analizuojama urbanistikos disciplinos ir bendrojo geografijos ugdymo problematika Lietuvoje. Geografija, kaip tarpdisciplininė mokslų sistema, tyrinėjanti reiškinius erdvinėje dimensijoje, yra puikus pagrindas gilinti urbanistikos mokslo ir praktikos kompetencijas, todėl kokybiškas geografijos švietimas gali prisidėti prie tvarių ir darnių ateities miestų kūrimo. Šio tyrimo metu buvo atlikta Geografijos bendrosios programos turinio analizė, pagal atnaujintą programą parengtų 9 klasės geografijos vadovėlių palyginamoji analizė ir 9 giluminiai pusiau struktūruoti interviu (7 su geografijos mokytojais ir 2 su edukatorėmis), vėliau duomenys buvo sisteminti ir tematiškai analizuoti. Tyrimas atskleidė, kad urbanistikos tema bendrajame geografijos ugdymo procese yra labai reikšminga, ypač jos aktualumas sustiprėjo 2022 m. patvirtinus naują Geografijos bendrąją programą. Turinyje padaugėjo urbanistikos temų, jos tapo labiau kompleksinės, daugiau dėmesio skirta darniam ir tvariam miestų vystymui bei kylantiems globaliems miestų iššūkiams. Reikšminiai žodžiai: urbanistika, urbanistikos ugdymas, geografijos didaktika, geografijos dalyko turinys, atnaujinta Geografijos bendroji programa.This article analyses the problems of urbanism and general geography education in Lithuania. Geography, as an interdisciplinary system of sciences that explores phenomena in spatial dimension, is an excellent basis for developing competences in urban science and practice, and high quality geography education can contribute to the development of sustainable and balanced future cities. This study involved a content analysis of the school geography curriculum, a comparative analysis of grade 9 geography textbooks based on the updated curriculum, and 9 in-depth semi-structured interviews (7 with geography teachers and 2 with educators), followed by data systematisation and thematic analysis. The study showed that the topic of urbanism is very important in general geography education, and its relevance has been reinforced by the adoption of the new school geography curriculum in 2022. Urban topics have increased in content, have become more complex, and focus more on balanced and sustainable urban development and emerging global urban challenges. Keywords: urbanism, urban education, geography didactics, geography curriculum content, updated general education curriculum
Subjectively perceived quality of life of patients with mental and behavioural disorders
No full textMoksliniame straipsnyje analizuojama suaugusių pacientų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, subjektyviai suvokiama gyvenimo kokybė bei jos sąsaja su dienos globos įstaigų atestavimu pagal Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą (angl. European Quality in Social Services – EQU ASS) bei suaugusiems žmonėms su negalia teikiamomis sveikatos paslaugomis. Tyrimo tikslas – ištirti pacientų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, subjektyviai suvokiamos gyvenimo kokybės ir teikiamų sveikatos paslaugų tarpusavio sąsajas. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame dalyvavo 13 respondentų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų (septyni vyrai ir šešios moterys), taikytas kokybinis tyrimas giluminio interviu metodu. Respondentų amžius svyravo nuo 20 iki 48 metų (amžiaus vidurkis – 32 metai), visi jie dienos centrą lankė nuo vienerių iki 20 metų (vidutinis lankomumas – 7,5 metų). Tyrimo duomenys apdoroti taikant naratyvinę analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad suaugę asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, sveikatos sistemą suvokia integratyviai: nustatyta esminė trianguliacija, daranti poveikį jų subjektyviam geros gyvenimo kokybės vertinimui – paties asmeninės savybės, teikiamų paslaugų efektyvumas bei darbuotojų profesionalumas. Be to, nustatyta, kad respondentų, kuriems teikiamos stacionarinės paslaugos dešimt metų ir ilgiau, subjektyviai suvokiama gyvenimo kokybė susijusi su socialiniu dalyvavimu bendruomenės gyvenime. Nustatyta ir tai, kad psichikos negalią turintys suaugusieji vis dar stigmatizuojami, tad būtina teisiškai užtikrinti jų socialinio dalyvavimo ir valorizacijos kontekstą. Tyrimas atskleidė, kad medicininių ir socialinių paslaugų pacientams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, teikimas neatsiejamas nuo empatiškumo, jautrumo, individualios prieigos, žmogus, po gydymo stacionare gavęs papildomų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų, orientuojasi į savo vaidmens visuomenėje valorizavimą ir socialinį dalyvavimą. Pagrindiniai žodžiai: psichikos negalia, socialinis dalyvavimas, stigma, gyvenimo kokybė, integrali sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros paslauga.The scientific article analyses the subjectively perceived quality of life of adult patients with mental and behavioural disorders, and its relationship to the certification of day care institutions according to the EQUASS quality implementation system and the links with health services provided to adults with disabilities. The aim of the research is to investigate the correlations between the subjectively perceived quality of life of patients with mental and behavioural disorders and the health services provided. The article presents a research study involving 13 respondents (seven men and six women) with mental and behavioural disorders. Qualitative research with the in-depth interview method was applied. The respondents ranged in age from 20 to 48 years (the mean age was 32), all of them had attended the day care centre for from one to 20 years (the average attendance was 7.5 years). The research data were processed using narrative analysis. The research results revealed that adults with mental and behavioural disorders perceive the health system integratively. The essential triangulation that influences the assessment of their subjectively good quality of life was identified: the characteristics of the person himself/herself, the efficiency of services provided, and the professionalism of the employee. It was also found that for respondents receiving inpatient services for ten years or more, the subjectively perceived quality of life is related to social participation in the community. It was also identified that adults with mental disabilities still face stigmatisation; therefore, it is necessary to legally ensure the context of their social participation and valorisation. The research revealed that medical and social services for patients with mental and behavioural disorders require closeness: a person after in-patient treatment and receiving additional psychosocial rehabilitation services focuses on the valorisation of his/her role in society and social participation. Keywords: mental disability, social participation, stigma, quality of life, integrative healthcare, health care service
Viešosios erdvės pritaikymas: periferinės miesto bendruomenės sveikatingumo atvejis
No full textPagrindinė straipsnyje išplėtota mintis yra tokia, kad užuot bandę įrodyti, kad viešoji erdvė Europoje egzistuoja arba, priešingai, kad viešoji erdvė ar viešosios erdvės dar nesuformuotos, turėtume žvelgti į Europą kaip į daugialypių tinklų visumą. Regioninių skirtumų tema pritaikant viešąsias erdves sveikatingumo poreikiams išties aptinkama mokslo darbuose, tačiau iki šiol ji nebuvo pristatyta periferinio regiono kontekste. Šis mokslinis straipsnis išsiskiria iš kitų tuo, kad juo siekiama į viešųjų erdvių pritaikymą sveikatingumo poreikiams periferijoje pažvelgti plačiau – kompleksiškai, suvokiant ir tiriant išsidėsčiusių veiksnių įtakos zonas miesto teritorijoje pačių gyventojų požiūriu. Tikslas – įvertinti viešosios erdvės pritaikymą periferinės miesto bendruomenės gerovei. Uždaviniai: atskleisti viešųjų erdvių pritaikymo sveikatingumo poreikiams teorinę koncepciją; apžvelgti teisės aktus; išanalizuoti viešosios erdvės pritaikymą sveikatinimui periferiniame mieste pačių gyventojų požiūriu. Objektas – viešųjų erdvių pritaikymas sveikatingumo poreikiams. Metodai: literatūros ir statistinių duomenų analizė, apklausa (anketa). Išvados: kiekvieno miesto prioritetas – turėti gerai sutvarkytas viešąsias erdves, kurios teikia naudą ir visuomenei, ir kiekvienam jose apsilankančiam žmogui. Viešoji erdvė yra viena iš socialinio bendravimo vietų, kur žmonės bendrauja, sportuoja, žaidžia ir pan. Viešosios erdvės gerina psichologinę ir fizinę savijautą, suteikia ramybės jausmą, leidžia pabėgti nuo rūpesčių. Kiekviena gerai išvystyta viešoji erdvė suteikia įvairios naudos – socialinė ir ekonominė nauda yra esminė norint išlaikyti tinkamą miesto infrastruktūrą, formuojančią miesto įvaizdį. Sveikata, gyvenimo kokybė ir fizinis aktyvumas yra glaudžiai susiję veiksniai. Žmogaus sveikata – viena pagrindinių ir populiariausių gyvenimo problemų, ir kiekvienas turi ją saugoti bei nuolatos puoselėti. Fizinio aktyvumo palaikymas yra svarbus visiems. Elektrėnuose viešosios erdvės suteikia ekonominę ir socialinę naudą miestui ir jo gyventojams – skatina aktyvų turizmą mieste. Tai labai svarbu ekonominiam ir socialiniam miesto augimui, skatinant sveikatingumą, fizinį aktyvumą, vaikų raidą. Šie veiksniai yra itin reikšmingi kiekvienos bendruomenės psichologinei ir fizinei gerovei. Reikšminiai žodžiai: viešoji erdvė; teisė į sveikinimą ir saugią aplinką.The main idea developed in the article is that instead of trying to prove that a public space exists in Europe or, on the contrary, that a public space or public spaces have not yet been formed, we should look at Europe as a whole of multifaceted networks. These networks have many unique public spaces. The topic of regional differences in the adaptation of public spaces to health needs is indeed found in scientific works, but so far it has not been presented in the context of a peripheral region. This scientific article stands out from the others in that it aims to look at the adaptation of public spaces to the needs of wellness in the periphery in a broader way - in a complex way, by understanding and studying the influence zones of factors located in the city territory from the point of view of the residents themselves. The goal is to evaluate the adaptation of public space to the health of the peripheral city community. Maintaining physical activity is important for every person. One of the most important factors in maintaining a positive state of well-being is public space. Health and public space are inseparable. Green natural areas provide many psychological and physical benefits: they provide an opportunity to promote physical activity, actively spend your free time, and help improve your emotional state. From the point of view of residents, public spaces provide economic and social benefits to the city and its residents: active promotion of tourism in the city, which is very important for the economic and social growth of the city, health benefits, benefits for children's development, promotes physical activity, all these factors are very important for every community and city psychological and physical well-being of the population. Keywords: public space, the right to welcome and a safe environment
30th national scientific practical conference "Natural science education in a comprehensive school - 2024": conference review
No full text2024 ieji išties ypatingi metai. Būtent šiais metais vyko jubiliejinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2024“. Ir tai buvo jau trisdešimtoji konferencija. Pravartu prisiminti, kad pirmoji konferencija vyko 1995 metais Panevėžio rajono Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje. Nuo to laiko prabėgo net trys dešimtmečiai. Per visą šį laiką vyko didelė ir sparti mokslo, inžinerijos ir technologijų plėtra. Neabejotinai keitėsi ir ugdymo mokslo teorija ir praktika, tame tarpe ir gamtamokslinio ugdymo strategijos ir praktikos. Tačiau, kaip teigia tyrėjai, gamtamokslinis ugdymas turėtų būti esminė visų žmonių mokymosi tęstinumo dalis, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aktyviu pilietiškumu (Adams ir kt., 2018). Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo svarba nekelia abejonių, išlieka jo orientacija į gebėjimus, akcentuojant mokymąsi per gamtos mokslus ir gamtos mokslų susiejimą / integravimą su kitais dalykais (Lamanauskas, 2017a). Trisdešimtoji konferencija pratęsė jau nusistovėjusią praktiką – vyko dvi dienas. Šioje konferencijoje daugiausia dėmesio skirta gamtamoksliniam ir technologiniam ugdymui, kuris pastaruoju metu visuomenėje yra prioritetas, ir, tikėtina, išliks prioritetine švietimo sritimi ir ateityje. Dalyvauti 2024 metų konferencijoje, kuri vyko balandžio mėn. 25–27 dienomis, užsiregistravo daugiau nei 60 dalyvių iš įvairių Lietuvos švietimo institucijų. Be to, konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavo mokslininkai iš užsienio šalių: prof. Angela James (Pietų Afrikos Respublika), Dr. Nadaraj Govender (Pietų Afrikos Respublika), ir Prof. Andris Broks (Latvija). Taigi, konferencijos plenarinis posėdis buvo ir nacionalinis, ir tarptautinis. [...]2024 is a truly special year. This is the year of the Jubilee Scientific and Practical Conference "Natural Science Education in a Comprehensive School - 2024". And this was the thirtieth conference. Throughout this time, science, engineering and technology have developed at a significant and rapid pace. The theory and practice of science education has undoubtedly evolved, including the strategies and practices of science education. The importance of science and technology education is unquestioned, but its orientation towards competences, with an emphasis on learning through science and the linking/integration of science with other subjects, remains. The 30th Conference continued an already established practice. The conference took place over two days. The two-day conference focused on science and technology education, which has recently become a priority in society and is likely to remain so in the future. The 30th Conference started on 25 April. On the eve of the Conference, an informal round table discussion on "Education issues" was organised. The importance of the cultural programme should also be mentioned. On the first day, at the end of the conference, participants had the opportunity to get to know Plunge better. The most important places of the city were visited. The staff of the Plunge Tourism Information Centre organised a sightseeing tour of Plunge. The city centre, the central square and the church were visited. Participants had a unique opportunity to walk around the Plunge Smart Park and to visit the Plunge Manor House, or Mykolas Oginskis Palace, one of the most beautiful monuments of 19th-century Lithuanian architecture. The plenary session of the conference provided a retrospective of all the conferences. Thirty years of really great organisational, managerial, publishing and other work. A total of 30 conference proceedings were published. It is estimated that a total of 677 papers were published, with a total page count of 4787. If all the pages were put together, it would be a single publication 281 mm thick. This is a really big work, a really good repository of scientific and didactic-methodological research and work. The work of this 30th conference has been recorded and is freely available on our YouTube channel (https://www.youtube.com/playlist?list=PLoZNO1c3zi72-RxbETp4AmMQ8Lz2C-QPC). Most conference reports were presented in the form of articles and published in the conference proceedings. One can find full texts in the database at: https://oaji.net/journal-archive-stats. html?number=1984&year=2023&issue=20002. Keywords: national conference, practical work, science education, science teachers, science pedagogy
Between a spiritual pilgrimage and criminal tourism: a cultural analysis of neo-shamanism
No full textStraipsnyje tyrinėjamas neošamaniškasis turizmas, jo paplitimas ir kompleksiškumas kultūrų studijų kontekste, atsižvelgiant į skirtingas mobilumo formas – ne tik į fizinį žmonių, bet ir į idėjų, vaizdinių bei daiktų judėjimą. Analizuojami neošamanizmo vaizdiniai kultūrinėje vaizduotėje, lėmę šio turistinio reiškinio plitimą, turistų charakteristika ir motyvai, pagrindiniai ištekliai bei šios turizmo industrijos problemiškumas. Remiantis mokslinės literatūros analize, internetinių šaltinių apžvalga ir atlikto etnografinio tyrimo duomenimis straipsnyje pabrėžiama, kad neošamaniškasis turizmas yra sudėtingas reiškinys, apimantis tradicinių etninių religinių praktikų apropriaciją ir įtraukimą į šiuolaikinės Vakarų kultūros asmenybės tobulinimosi tradiciją. Aptariami neošamanizmo ryšiai su Naujojo amžiaus religiniais judėjimais, gamtiniu dvasingumu ir aplinkosaugos idėjomis bei šio reiškinio vaidmeniu vartotojų visuomenėje. Išryškinami su neošamaniškojo turizmo industrija susiję iššūkiai, tokie kaip turistų srautų poveikis vietos bendruomenėms, etiniai ir teisiniai klausimai, susiję su enteogenų vartojimu. Straipsnis atskleidžia neošamanizmo kompleksiškumą, teorines reiškinio konceptualizavimo strategijas. Pagrindiniai žodžiai: neošamaniškasis turizmas, kultūrinė vaizduotė, enteogenai.This study delves into neo-shamanic tourism from a cultural studies perspective, employing mobility theory to reveal the phenomenon’s complexity. It examines flows of movement, not just of people but also of ideas and materialities, to uncover the intricate dynamics within neo-shamanic tourism. The research aims to understand the imaginaries associated with shamanism circulating in the socio-cultural imagination, and their connection with the development of neo-shamanic tourism. The goal is to identify the characteristics of this tourism sector, and the needs it addresses in contemporary individuals. The methodology encompasses the comparative analysis of scientific literature, and an analysis of internet sources documenting the neo-shamanic tourism industry. Additionally, it relies on ethnographic data from the Lithuanian community living in an exotic locale, exploring their relationship with nature and spiritual practices. Shamanism is conceptualised from an anthropological standpoint as a socio-religious phenomenon that is common across many non-Western societies, facilitating community healing through interactions with spirits. Neo-shamanism in the Western cultural context involves the appropriation, recreation and eclectic syncretism of the customs and rituals of indigenous cultures, integrated with scientific and psychological perspectives. Mobility studies show that traditional distinctions between tourism and migration, and work and leisure, are blurred, and this study further extends this blurring to encompass neo-shamanic practices and tourism, underscoring the influence of a consumer society where everything is transformed into commodities and services. The research identifies the cultural imaginaries related to the spread of neo-shamanism, and analyses the cultural specifics of the development of neo-shamanic tourism globally and in Lithuania. It seeks to determine the motives and socio-cultural characteristics of individuals pursuing neo-shamanic practices, and examines the main resources of this tourism industry worldwide and in Lithuania, including the role of the use and practices of psychoactive substances. Key insights relate to the notion that neo-shamanism may appeal to those in search of spirituality who are no longer satisfied by traditional Church offerings. Furthermore, the article introduces a scientific discussion suggesting that neo-shamanism could positively influence an increase in environmental awareness. In conclusion, the emergence of neo-shamanic tourism in the West, catalysed by figures such as Mircea Eliade, Michael Harner and Carlos Castaneda, reflects the propagation of an attractive universal shamanic image. Supported by the New Age movement, psychological research on psychedelics and global cultural dynamics, neo-shamanic tourism, interwoven with alternative spiritual practices and the search for psychological wellness, mirrors the dynamics of contemporary socio-cultural processes. The study underscores the ethical and cultural challenges of neo-shamanic tourism, including issues of cultural appropriation, impacts on local communities, and the safety and legal regulation of psychoactive substances, thus highlighting the challenge of delineating this sector of tourism from recreational drug tourism. Keywords: neo-shamanic tourism, cultural imagination, entheogens
Pakrantės miesto darnaus vystymosi iššūkiai: Klaipėdos atvejis
No full textKlaipėdos miestas yra įsikūręs unikalioje Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėje. Jame plėtojama pramonė, įvairių rūšių paslaugos, transportas ir logistika. Išskirtinę reikšmę šalies ekonomikai turi Valstybinio jūrų uosto veikla. Uostas lemia ekonominį miesto ir viso regiono augimą, prisideda prie darbo vietų kūrimo, skatina prekybą ir pritraukia investicijas. Uosto artumas skatina ir infrastruktūros plėtrą mieste. Aptarnaujant ir valdant uostą būtina išvystyta transporto, logistikos ir energetikos infrastruktūra, teigiamai veikianti viso miesto ekonomiką. Kita vertus, mieste kyla eismo ir aplinkos problemų, tokių kaip oro užterštumas, nemalonūs kvapai, triukšmas. Intensyvi uosto veikla didina šių neigiamų aplinkos problemų mastą. Ekonominės, socialinės bei aplinkos problemos – tai miesto darnaus vystymosi iššūkiai, kurie skatina ieškoti sprendimų. Siekiant ištirti šių problemų mastą, užsibrėžtas tikslas – analizuoti pakrantės miesto Klaipėdos darnaus vystymosi problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, miesto tolesnio darnaus vystymosi galimybių. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas analizuojama Klaipėdos miesto ekonominė, socialinė bei aplinkos būklė 2017–2021 m. Darbe taikomi šie tyrimo metodai: aprašomasis, literatūros šaltinių, statistinių duomenų, lyginamosios, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG), dokumentų analizės, apklausos (ekspertų). Pasirinktu tyrimo laikotarpiu ekonominė situacija mieste buvo santykinai gera: laikotarpio pradžioje mažėjo skurdo rodiklis, gerėjo gyvenimo sąlygos. Didėjanti tiesioginių užsienio investicijų bei materialinių investicijų apimtis lemia naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų ir technologijų plėtrą. Nors COVID-19 pandemija lėmė nedarbo lygio augimą (4,3 %) bei socialinių pašalpų gavėjų dalies didėjimą, šiek tiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo ir gyventojų užimtumo rodiklis. Taigi galima teigti, kad Klaipėdos mieste ekonomika auga (išskyrus neilgą pandemijos laikotarpį). Gerėjo ir kai kurie aplinkosaugos rodikliai: vandens kokybės, nuotekų valymo ir kt. Tačiau teršalų ir nuotekų išmetimas Klaipėdos mieste gerokai išaugo. Statistiniai duomenys negali visapusiškai atskleisti darnaus vystymosi problemų specifikos, tad papil domai vykdyta ekspertų apklausa. Gautų rezultatų pagrindu išskirtos Klaipėdos miesto problemos, darniai miesto plėtrai keliančios didžiausius iššūkius. Ekspertai akcentavo šias pagrindines problemas: netinkamas miesto planavimas (visas Klaipėdos miestas), miesto infrastruktūros problemos (visas Klaipėdos miestas), oro užterštumas (paskiros teritorijos), menkas bendruomenių įsitraukimas (visas Klaipėdos miestas), triukšmas (paskiros teritorijos), švietimo tinklo ir paslaugų kokybė (visas Klaipėdos miestas). Norint spręsti darnaus vystymosi problemas, pirmiausia reikėtų rūpintis gyventojų nedarbo mažinimui, skatinti jų kvalifikacijos kėlimą ir kurti naujas darbo vietas. Be to, būtina stebėti gyventojų gimstamumo, mirtingumo ir kitus demografinius rodiklius, skirti reikiamą socialinę paramą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, didinti užimtumo galimybes, įgyvendinti gyvenamojo būsto politiką. Didesnį dėmesį reikėtų skirti aplinkos būklės gerinimui, reguliuojant pramonės įmonių veiklą, skatinant žaliąsias transporto priemones, vystant viešojo transporto sistemą, kuriant žaliuosius plotus ir vykdant oro kokybės stebėsenos programą. Pagrindiniai žodžiai: darnus vystymasis, pakrantės miestai, Klaipėda.Increasing poverty, the intensive use of natural resources, the spread of diseases, air pollution, the loss of biodiversity, and other global and local problems in many areas of the world, have encouraged society to take concrete actions and initiatives. Coastal cities are particularly sensitive to anthropogenic impact, so it is necessary to combine a dynamic economy with social development, separating economic growth from environmental impact. This article analyses the problems of sustainable development in the coastal city of Klaipėda in three respects: economic, social and environmental. The economic activity in the port city ensures its multifunctionality, promotes the creation of jobs and the development of infrastructure, and is of great importance to the development of the entire region. However, the city faces various socio-economic challenges, as well as environmental problems (air pollution, unpleasant smells, noise, traffic problems). Intensive port activity increases the scale of these negative environmental problems. Therefore, the article presents the main problems of sustainable development in the city, which were identified after analysing statistical data, analysing city and port development documents, and interviewing experts. After systematising the obtained results, measures are proposed for the solution of each problem, which are differentiated according to the areas of the city of Klaipėda. Keywords: sustainable development, coastal cities, Klaipėda
Transformations in the philosophy of culture in Lithuania: the relationship between social freedom and responsibility in some of the cultural debates in public life
No full textLaisvės idėja apeliuojama į žmogaus laisvą apsisprendimą, leidžiantį atlikti pageidaujamus veiksmus. Tačiau tik valios spręsmo nepakanka, žmogui norint būti laisvam. Tam reikia palankių socialinių sąlygų ir asmeninės arba grupinės iniciatyvos. Priešingu atveju laisvė gali reikštis viduje, o ne išorėje. Žmogus gali planuoti įvairius dalykus, bet visai neturėti galimybių jų įgyvendinti, kai aplinkoje egzistuoja tam tikros kliūtys. Dėl šios priežasties socialinė laisvė skiriasi nuo kitų laisvės formų: jos rezultatai matomi atskiro individo kasdienybėje ir valstybės gyvenime. Siekiant, kad socialinė laisvė nevirstų savo priešingybe, neįmanomybe, reikia vertybinio pagrindo. Straipsnio autoriaus nuomone, toks pagrindas yra atsakomybė. Būtent sąmoningas žmogaus ryšys su visuomene išveda individą iš solus ipso būklės ir suteikia socialinei laisvei konkretaus veikimo kryptį, priklausančią nuo istorijos ir nuo kultūrinės atminties pokyčių. Straipsnio autorius svarsto šiuos idėjinius poslinkius santykyje su socialinės laisvės ir atsakomybės ryšiu, remdamasis Nerijos Putinaitės, Vytauto Rubavičiaus ir Algirdo Degučio samprotavimais. Raktažodžiai: laisvės idėja, atsakomybė, Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius, Algirdas Degutis.The idea of freedom appeals to man’s unrestricted self-determination, which allows him to carry out desired actions. But the determination of the will is not enough for man to be free. He needs favourable social conditions and personal or group initiative. Otherwise, freedom finds expression in the inner part of man, not in the outer. Man can plan everything in advance, but in some cases, he may not be able to carry it out if there are obstacles. For this reason, social freedom is different from other forms of freedom because its results are felt in the daily life of the individual and in the existence of the state. In order that the social freedom doesn’t turn into its opposition, impossibility, it needs the valuable base. In the opinion of the author of the article, such a basis is responsibility. Namely, the conscious human relationship with the society takes out the separate individual from the state of solus ipso and shows for the social freedom the direction which depends on the historical changes and on the changes of the national cultural memory. The article reflects on such ideological improvements with reference to the arguments of Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius and Algirdas Degutis. Keywords: idea of freedom, responsibility, Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius, Algirdas Degutis
Temporary detention procedural means of coercion
No full textŽmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas – kiekvienos demokratinės bei teisinės valstybės pareiga. Žmogaus teisė į laisvę – prigimtinė teisė, kurią jis įgyja gimdamas ir šios teisės užtikrinimo įgyvendinimas reglamentuojamas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau naudodamasis tiek prigimtinėmis, tiek kitomis teisėmis bei laisvėmis žmogus negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai gina ir saugo svarbiausias žmogaus gyvenimo vertybes ir saugodamas visus asmenis, numato vieną iš dažniausiai taikomų procesinių prievartos priemonių – laikinąjį sulaikymą. Tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – LR BPK) numatyta procesinė prievartos priemonė, kurią taikant suvaržoma viena iš svarbiausių prigimtinių teisių – žmogaus laivė. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas, net ir pakeitus šios priemonės taikymo procedūras bei apskundimo tvarką, išlieka aktualiu, todėl šiame tyrime bus analizuojami teoriniai šios procesinės prievartos aspektai bei praktinis šios priemonės taikymas, pasikeitus teisiniam reguliavimui nuo 2022 m. spalio 1 d. Taip pat jos taikymo pagrįstumas bei vis dar aktualūs teisinio reguliavimo probleminiai aspektai. Kokios pagrindinės priežastys lemia ypatingai didelį sulaikomų asmenų skaičių? Mokslinės literatūros analizės bei teismų praktikos analizės metodais siekiama atskleisti tiek teorinius, tiek praktinius procesinės prievartos priemonės – laikinojo sulaikymo – probleminius aspektus. Ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina veiksmingą laikino sulaikymo taikymą, kuris užtikrintų teisėtumo, proporcingumo, pagrįstumo principų laikymąsi. O taip pat kitas žmogaus teises ir laisves, reglamentuojamas ne tik pagrindiniuose šalies įstatymuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, o taip pat ir kituose didelę reikšmę turinčiuose tarptautiniuose teisės aktuose. Padarytos išvados dėl laikino sulaikymo taikymo teisinio reguliavimo pokyčių, šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo probleminiai aspektai. Reikšminiai žodžiai: prievartos priemonė, laikinas sulaikymas, asmens teisės.A person’s right to freedom is a natural right that he/she acquires at birth, and the implementation of this right is regulated by both national and international legal acts. For this reason, the criminal laws of the Republic of Lithuania protect and defend the most important values of human life, and by protecting all people, they provide one of the most commonly used procedural coercive measures, temporary detention. It is a coercive procedural measure provided for in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, which restricts one of the most important natural rights, human freedom. Such detention is temporary, and the application of this procedural coercion measure, even after changing the procedures for its application and the appeal procedure, remain the most relevant issue. The research conducted analyses the theoretical aspects of this procedural coercion and the practical application of this measure after the change in legal regulation from 1 October 2022. It also discusses the validity of its application and the still relevant problematic aspects of legal regulation. What are the main reasons for the particularly high number of people detained? The methods of scientific literature analysis and judicial practice analysis aim to reveal both theoretical and practical problematic aspects of the procedural coercion measure, namely, the temporary detention of problematic aspects. The currently valid legal regulation ensures the effective application of temporary detention, which would ensure human rights and freedoms, regulated not only in the main legal acts of the country but also in the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, as well as other international legal acts of great importance. Conclusions were made about the impact of temporary detention on personal freedom and social rights: the right to work, the right to rest, and the right to move freely. The change in legal regulations and the practical significance of these changes are analysed, as well as the main problematic aspects of temporary detention, failure to observe the principles of legality, proportionality, and reasonableness. Keywords: means of coercion, temporary detention, human rights