“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Artificial intelligence controlled relaxation system for autistic children - IT technology that addresses social issues.
No full textThe article presents the development and research of technological tools - a relaxation system for children with autism. The article describes the means and methods of emotional stabilization of children with autism spectrum disorders. The design, operation, and control of the relaxation system controlled by artificial intelligence with image processing and machine learning are described. The relaxation effect on children is carried out with audio-musical signals, by combining them with colored light and mechanical vibration of the back area. The practical research results are described, demonstrating the system's effectiveness for children with autism spectrum disorders. Under normal conditions, if a child takes 3 to 4 hours to calm down, the relaxation system shortens this time to 10 to 15 minutes. Finally, the relaxation system controlled by artificial intelligence-based software, created by scientists from three Lithuanian universities and the students of Vilnius Kolegija, is presented as a technological tool designed to address social issues in society. Keywords: artificial intelligence, autism spectrum disorder, emotion recognition, image processing
Attitude of Poles from Lithuania to the writing of personal names in their original form
No full textThe article aims at analysing the attitudes and motivations of a group of 100 Lithuanian Poles, mainly from culturally homogeneous Polish families, regarding the evaluation of the spelling and the changes in the spelling of personal names. The quantitative study is based on the analysis of an awareness questionnaire conducted among Lithuanian Poles aged 34–70. This article not only outlines the existing legal framework on this issue, but also explains the dominant attitudes of the Polish minority towards the prospect of transcribing the surnames and first names of Lithuanian national minorities according to the original phonetic sound, albeit without the inclusion of diacritical marks. The analysis of the questionnaires showed that 57% of the respondents expressed their willingness to take advantage of the opportunities offered by the proposed legislative changes, while 25% were against the changes. Among the motivations for change, the desire to preserve and cultivate the Polish language dominated. This article contributes to a deeper understanding of the dynamics of identity change in multi cultural societies with respect to atitudes towards language issues. Keywords: spelling of names and surnames, Polish minority, Lithuania, language policy
Baltic region as a place of contacts: introducing a special issue.
No full textFor many centuries, the lands near the Baltic Sea have been a place of intensive contact between various groups of people, each with their unique social compositions, lifestyles, cultural traditions, and linguistic practices. From the Hanseatic League to European integration, trade, migration, and cultural exchange have shaped the region’s identity by bringing together individuals from very diverse backgrounds and facilitating communication among them. The thematicv issue titled “Baltic Region as a Place of Contacts” aims to explore the rich history, cultural dynamics, and socioeconomic interactions within the Baltic region. It seeks to shed light on the multifaceted nature of the Baltic countries and their role as a vibrant meeting point for diverse communities, ideas, and influences. By combining diverse perspectives and interdisciplinary approaches, by examining historical, cultural, linguistic, and socio-political dimensions, this collection of articles will contribute to a comprehensive understanding of the Baltic region as a place for contacts, exchanges, and cross-cultural fertilization. One may ask whether the Baltic region really exists or whether it is just a colonial notion introduced by Baltic German (das Baltikum) that corresponds to the so-called Baltic Sea provinces (die Ostseeprovinzen) and that gradually has become an umbrella term covering the modern Baltic states. To an extent, any notion like “Baltic region,” “Eastern Europe,” “Nordic countries,” and so on is based on outsiders’ projection, be it colonizing powers or neighbors. As an opposite, a stereotype exists that all Baltic countries are more or less the same. [Extract, p. 103
Motivation factors for social workers dealing with mentally disabled persons
No full textSocialinio darbo, su proto negalią turinčiais asmenimis, specifika reikalauja suteikti tokiems asmenims visapusišką, ilgalaikę, individualizuotą pagalbą. Darbas, su proto negalią turinčiais asmenimis, reikalauja humanistinio veiklos fokuso, darbo kūrybingumo, aukšto socialinio darbuotojo asmenybės motyvacinės – vertybinės sferos išsivystymo laipsnio, aukšto emocinio ir psichologinio atsparumo stresui, gebėjimo dirbti nereguliariu darbo laiku. Darbas, su proto negalią turinčiais asmenimis, reikalauja iš socialinio darbuotojo atsidavimo, atsakomybės prisiėmimo, stiprios motyvacijos dirbti. Atsižvelgiant į darbo su proto negalią turinčiais asmenimis specifiką, ypač aktuali tampa socialinių darbuotojų darbo motyvacija. Darbuotojų motyvaciją formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Lietuvoje socialinio darbuotojo motyvavimo temos aktualumą lemia šios socialinio darbo sistemos problemos susijusios su mažu atlyginimu, sunkiomis darbo sąlygomis, didelė fizine ir psichine įtampa. Motyvacija yra susijusi su socialinių darbuotojų kaita, jaunų specialistų trūkumu, žemu profesionalumo lygiu ir kt. problemomis. Šio baigiamojo darbo tyrimo problema – kokie veiksniai sąlygoja socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti su proto negalią turinčiais asmenimis? Straipsnyje aptariama socialinio darbo specifika su proto negalią turinčiais asmenimis, socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimo priemonės bei veiksniai lemiantys socialinių darbuotojų motyvaciją. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotu interviu metodu, kuriam klausimai buvo iš anksto sukurti, suderinti ir apgalvoti, kad atitiktų tyrimo tikslą bei, jog būtų suprantami socialiniams darbuotojams. Atlikus tyrimą nustatyta, jog pagrindiniai motyvai skatinantys dirbti socialinį darbą su proto negalią turinčiais asmenimis yra klientų atsakas ir nuoširdumas, dirbamo darbo poreikis, pasiekti rezultatai. Motyvacijai dirbti svarbūs ir asmeniniai motyvai, tokie kaip noras padėti, empatija, klientų atsakas, tobulėjimo galimybė. Raktiniai žodžiai: motyvacija, proto negalė, socialiniai darbuotojai.Aim of the research: to reveal the motivational factors of social workers working with mentally disabled persons. The problem of the research: what factors shape the motivation of social workers to work with people with mental disabilities? Conclusions: The results of the study allowed us to determine that the main motivations for working in social work with people with mental disabilities are the response and sincerity of clients, the need for work, and the results achieved. Personal motives are also important for motivation to work, such as the desire to help, empathy, customer response, and the opportunity for improvement. It was established that the main factors that motivate working with people with mental disabilities are: the team, good working conditions, results, personal beliefs, thanks. Factors inhibiting the motivation of research participants to work are bureaucracy, reluctance of institutions to cooperate, underestimation of work. It was established that research participants whose motivation is based on internal motives have the strongest motivation to work with persons with mental disabilities. Keywords: social workers, mental disability, motivation
Phonetic distribution of vowel quality and quantity in standard Lithuanian: a factorial analysis
No full textPratarmė -- Įvadas -- I. Tyrimo metodologija -- 1. Lietuvių kalbos balsių trukmę ir formantinę struktūrą lemiantys veiksniai: eksperimentinių tyrimų apžvalga -- 2. Kalbinių veiksnių sąveikos tyrimas dvifaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) modeliu -- 2.1. Kalbinių veiksnių sąveika – kalbos garsų kitimo prielaida -- 2.2. Dvifaktorinė dispersinė analizė (ANOVA) -- 2.3. Dviejų faktorių sąveika tiesioginės konkurencijos sąlygomis -- 2.4. Dviejų faktorių sąveika neatsižvelgiant į kitus veiksnius -- 2.5. Kalbinių veiksnių sąveikos analizės schema -- 3. Empirinė medžiaga, jos apdorojimas ir grafinis pateikimas -- II. Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą lemiančių veiksnių sąveika ir jų hierarchija -- 1. Konkuruojančių veiksnių poveikis balsių formantinei struktūrai: tyrimo rezultatai -- 1.1. Balsių formantinė struktūra ir diktoriaus veiksnys -- 1.2. Balsių formantinė struktūra ir fonologinė kiekybė -- 1.3. Balsių formantinė struktūra ir priebalsių veiksnys -- 1.4. Balsių formantinė struktūra ir pozicijos veiksnys -- 2. Balsių formantinę struktūrą lemiančių veiksnių sąveika: apibendrinimas -- III. Lietuvių kalbos balsių trukmę lemiančių veiksnių sąveika ir jų hierarchija -- 1. Konkuruojančių veiksnių poveikis balsių trukmei: tyrimo rezultatai -- 1.1. Balsių trukmė ir diktoriaus veiksnys -- 1.2. Balsių trukmė ir pozicijos veiksnys -- 1.3. Balsių trukmė ir priebalsių veiksnys -- 1.4. Balsių trukmė ir balsių kokybės veiksnys -- 2. Balsių trukmę lemiančių veiksnių sąveika: apibendrinimas -- Išvados -- Literatūra ir šaltiniai -- Summary – Priedai -- Paveikslų sąrašas.Kiekviena fonetinė kalbos garso realizacija yra įvairių (lingvistinių, ekstralingvistinių, paralingvistinių ir kt.) veiksnių konkurencinis laukas, kuris iki šiol lietuvių kalbos fonetinių tyrimų diskurse yra per mažai nagrinėtas. Mokslo studija „Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija“ siekia verifikuoti tyrimo metodiką, kuri leistų statistinėmis ir instrumentinėmis priemonėmis analizuoti fonetinio kalbos garsų varijavimo dinamiką. Tyrimu siekiama nustatyti, kokią įtaką balsių kokybinių ir kiekybinių rodiklių pasiskirstymui daro ne atskiri faktoriai, bet kelių faktorių grupė: konsonantinė aplinka, diktorius, pozicija frazėje (izoliuota ir neizoliuota), paties balsio fonologinė kiekybė, eilė ir pakilimas. Šiam tikslui pasitelkta dvifaktorinė dispersinė analizė ANOVA, kuri leidžia apdoroti kompleksinės struktūros duomenis. ANOVA modelis taikytas dvejopai: analizuota dviejų kalbinių veiksnių sąveika tiesioginės konkurencijos sąlygomis ir tirta dviejų veiksnių sąveika neatsižvelgiant į kitus faktorius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip į skirtingus veiksnius reaguoja balsių formantės F1, F2 ir trukmė (t. y. kaip kinta F1, F2 bei ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės vidurkius skiriantis intervalas) bei kaip kiti faktoriai gali paveikti interakcijų statistinę tikimybę. Tyrimo rezultatai, patvirtinę hierarchinį veiksnių interakcijos pobūdį, leidžia į fonetinius kalbos garsų variantus pažvelgti kaip į atskirą sistemą, paklūstančią tam tikrai vidinei kalbos logikai. Atliktas tiriamasis darbas gali būti atramos tašku plečiant dinaminių kalbos reiškinių analizę teoriniu, metodologiniu ir praktiniu požiūriais.A comprehensive understanding of language is impossible without thoroughly analyzing its dynamic aspects. The phonetic aspect of language is particularly problematic in this regard. The change in linguistic context and other linguistic, paralinguistic, and extra-linguistic circumstances are the reasons for the variation of phonetic elements in language. The distribution of vowel qualitative and quantitative cues in terms of phonetics is influenced not only by the speaker‘s gender, age, human vocal tract specifics, and various pathologies, but also by the phonotactic and prosodic structure of the language, co-articulatory phenomena, as well as the relationships between phonemes, and more. Even an isolated vowel, in terms of phonetics, does not represent a pure phoneme, but is just one of its variants (allophones), thus the usual articulatory and acoustic characteristics of vowels in marked positions do not reflect all their phonetic variants. To understand the internal processes of language and especially their dynamics, we cannot rely on the phonetic form determined in certain positions, because the issue of invariance remains important – that is, there is a need to identify those correlates of speech sounds that are independent of the linguistic context (its positions). Every phonetic realization of speech sounds is a competitive field of all the above-listed factors, which is still to be examined in Lithuanian phonetics. This study aims to determine the relative strength of factors. The main focus is on its interaction and possible hierarchy. An attempt was made to identify which factor has the greatest relative strength, i.e., whose interaction with the formant structure and duration of vowels (more precisely, with the statistical distribution of their correlates) is the strongest and least affected by other factors. A strict analysis scheme was followed in this study. First, subgroups of phonetic correlates of vowels were selected (in particular, the first two formant and duration parameters of the vowels). Secondly, the factors determining the distribution in question were identified. Then, a two-factor analysis of variance (ANOVA) was performed. Initially, the statistical interaction of two factors was estimated without considering other factors (gradually increasing their number in the samples). Next, the impact of factors was assessed under direct competition, where all other factors were eliminated from the analysis. According to these two statistical comparisons, all factors and their relations were described. [...] This study, which focused not on the canonical features of vowels but on their variants, highlighted the distinction between the factors of different nature. Although this opposition is conditional, it is important for understanding phonetic dynamics in language. The higher the position of extralinguistic factors in the hierarchical chains, the weaker the connections of phonetic categories with the phonological functions they represent. Additionally, based on acoustic vowel measurements recorded in isolated positions, it can be said that the naturalness of language is a condition of its systematicity. Although the canonical characteristics of speech sounds are often recorded in isolated positions, this factor can distort the usual relationships of phonemes. Excessive articulatory efforts by speakers can sometimes erase the distinguishing boundary between the quality of long and short vowels, reduce and modify the influence of consonants on the distribution of vowel F1, F2, increase the dispersion of vowel (especially long vowel) duration, etc. Future research of this kind can continue in several directions. First, to obtain a more comprehensive overall picture, increasing the empirical material‘s diversity and scope is necessary. The more factors included in the analysis, the more detailed the picture of linguistic dynamics should emerge. It is necessary to include all subgroups of vowels and consonants in the research, analyze natural words (not only clusters), and study more diverse empirical material from prosodic, sociolinguistic, and other perspectives. When examining a larger number of factors, more complex statistical models should be sought to simultaneously analyze the interactions of more than two factors. MANOVA (Multivariate Analysis of Variance) or Discriminant Analysis could be some of the alternatives. Multivariate data analysis could more clearly reveal the specificity of interactional relationships, allowing for discussions not about the relative influence of individual factors on the distribution of a particular acoustic correlate, but about the “centers of gravity” formed by entire groups and combinations of factors. The work done in this study can be considered a starting point for continuing further analysis of the phenomena of linguistic dynamics, expanding it in theoretical, methodological, and practical terms
On the origin of toponym Rajgród.
No full textThe article focuses on the etymological analysis of the place-name Pol. Rajgród ‘a town in Grajewo County, Podlaskie Voivodeship’. It has been stated that the stronghold known as the “Castle Hill” in Rajgród was founded by Yotvingians. Referring to the etymological analysis of the West Germanic forms of the analysed onym and its variants, such as Rongart 1360 etc., the author of the article presents a new hypothesis concerning the origin of Pol. Rajgród. In summing up the research results, one may conclude that the toponym Pol. Rajgród is to be ascribed to adapted place-names of Germanic origin, i. e. (1) CS Раи1253 ← top. *Rain / *Rein (/ *Reyn) ‘a frontier’ ↔ top. MLG †Reyne 1292, 1293, 1489; (2) Raygrod 1244, Reygrod 1429 etc. (↔ Rajgród) ← *Reingarden / *Reingart(h) ‘a frontier area’; (3) Rongart 1360, Rogors 1422 etc. ← sub. MLG ronne(bôm) ‘a border pole, i.e. a frontier, a march’
Sociocultural adjustment and social support as predictors for international medical sciences students' anxiety during COVID-19
No full textBackground. The prevalence of anxiety is high among international medical sciences students and it increased even more during the COVID-19 pandemic due to diferent restrictions and social isolation. Successful sociocultural adjustment and social support could be important factors in overcoming those challenges, however, there is a lack of studies which would investigate the role of those factors among international medical students. This study aimed to assess the role of sociocultural adjustment and social support as predictors for international medical students’ anxiety during COVID-19. Methods. Two measurements were conducted via self-reported questionnaires which consisted of three scales SCAS, MSPSS and GAD-7. In total, 82 international medical students participated in both measurements in this longitudinal study. Results. The findings indicated that 37 % of international students had symptoms of moderate or severe anxiety during their first year of studies at university. In the second year, during the COVID-19 pandemic and an oficial lockdown, 35 % of international students had symptoms of moderate or severe anxiety. In addition, this study showed that gender and sociocultural adjustment did not play a role as predictors of students’ anxiety during the second year of studies. However, this study revealed that social support provided by family during the first year of studies, as well as having friends or family members who had been ill with COVID-19 predicted higher levels of anxiety at second measurement, while sociocultural adjustment was an even stronger predictor of anxiety in the second year of studies of international medical students. Conclusions. This knowledge can help to better understand how international medical students felt during the COVID-19 pandemic and what role the above-mentioned factors played in the students’ anxiety. As the anxiety level is quite high among international medical students, universities and mental health service providers should take it into consideration and help them to overcome those challenges. Keywords: international students, anxiety, sociocultural adjustment, social support, COVID-19
Vištyčio prekybininkai: siena, kaip modernizacijos veiksnys XIX a. transnacionalinėje erdvėje
No full textŠiame straipsnyje Vištyčio pavyzdžiu iliustruojamas litvakų persikėlimo į Rytų Prūsiją XIX a. reiškinys. Miestelyje, kurį rusai ir žydai vadino Wishtinetz, lenkai – Wisztiniec, arba Wysztyniec, lietuviai – Vistytis, o vokiečiai – Wysztyten, arba Wischtiten, gyveno daug žydų tautybės žmonių. Vištyčio žydai buvo gerokai judresni nei kiti miestelio gyventojai. Jie dažnai bandė užsidirbti pragyvenimui prekiaudami per sieną. Migracija į Prūsijos kaimus ir individualus gyvenimas juose buvo įmanomas tik pasitelkus ryšių tinklus. Vištyčio žydų pavyzdys rodo, kad Rytų Prūsijos pasienyje gyvenantys litvakai žydai buvo pasienio regiono konstitucinis veiksnys
Knygnešystė Vištyčio krašte
No full textKnygnešystės fenomenas – unikalus reiškinys pasaulio istorijoje. Tai išskirtinis lietuvių tautos pasipriešinimas carizmo politikai, siekusiai surusinti ir stačiatikiais paversti mūsų tautą. Toji politika tapo ypač arši po 1863 m. sukilimo, kai buvo uždrausta lietuviška raštija lotyniškais, o netrukus ir gotiškais rašmenimis. „Carinė administracija šitokį draudimą bandė aiškinti noru apsaugoti mūsų tautą nuo lenkų įtakos, kuri nuo Liublino unijos laikų mums buvo labiau nei pragaištinga. Iš tiesų spaudos draudimu rusifikatoriai tikėjosi, kad rusiškoji raidė padarys tai, ko nepadarė rusiškasis kardas – sunaikinęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet nesunaikinęs lietuvių tautos. Rusifikatoriai savo tikslo siekė įžūliai ir primityviai, todėl nieko ir nelaimėjo, nes anuo metu tapti rusu, o ypač stačiatikiu, buvo labiau nei gėda. 1864 m. gegužės 22 dieną 10 tūkstančių egz. tiražu išspausdintas pirmasis lietuviškas elementorius kirilica. Per visą spaudos draudimo laikotarpį kirilica buvo išleisti 55 leidiniai, juos dalijo nemokamai. Žmonės neėmė jų į rankas arba naudojo prakurom. Carinė administracija stebėjo boikotą, sekė lietuviškų spaudinių spausdinimą Rytprūsiuose ir jų platinimą Lietuvoje. Bandymą kirilicą įbrukti latviams greitai nutraukė, nenorėjo, kad nelegali spauda paplistų dar ir Latvijoje“