“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Conspiracy theories - a response to imposed ideology?
No full textStraipsnyje aptariamas sąmokslo teorijos fenomenas ir bruožai. Sąmokslo teorijos nagrinėjamos komunikaciniu požiūriu, iškeliant jų paradoksus. Taikomi filosofinės kritinės analizės ir fenomenologinės introspekcijos metodai, siekiant išnagrinėti įvairius šio reiškinio aspektus – tiek neigiamus, tiek teigiamus. Sąmokslo teorijos – tai įvairiapusis masinės komunikacijos ir viešojo gyvenimo fenomenas, apimantis sociologinius, komunikacinius, psichologinius, politinius bei filosofinius aspektus. Sąmokslo teorijų neįmanoma išnaikinti, nes tai – priežasčių ieškojimo, valdžios kritikos ir kompensacinio mechanizmo forma. Maža to, jos vaidina svarbų vaidmenį, kaupiant socialinį kapitalą, ir padeda visuomenės lyderiams auginti savo autoritetą. Raktažodžiai: sąmokslo teorijos, masinė komunikacija, politinės ideologijos, kompensacinis mechanizmas.The article discusses the phenomenon and characteristics of conspiracy theories. Conspiracy theories are examined from a communicative point of view and their paradoxes are highlighted. The methods of philosophical critical analysis and phenomenological introspection are applied to examine various aspects of the phenomenon, both negative and positive. Conspiracy theories are a multifaceted phenomenon of mass communication and public life, including sociological, communicative, psychological, political and philosophical aspects. Conspiracy theories cannot be eliminated because they are a form of reasoning, criticism of government and a compensatory mechanism. Moreover, they play an important role in the accumulation of social capital and in increasing the authority of public leaders. Key Words: conspiracy theories, mass communication, political ideologies, compensation mechanism
Visual storytelling: the case of the painting of St. Barbara in the church in Alėjai
No full textStraipsnyje analizuojamas Alėjų Švč. Trejybės altorinis paveikslas Šv. Barbora, kaip manoma, sukurtas XVII a. II p. Jis iki šiol dailėtyros lauke išsamiai nenagrinėtas. Trumpai apžvelgiama Alėjų palivarko, XVII – XIX a. priklausiusio Raseinių dominikonų vienuolynui, parapijos įkūrimo ir bažnyčios pašventinimo istorija, aptariami galimi kūrinio atsiradimo šventovėje būdai, nagrinėjant istoriografinius ir ikonografinius šaltinius. Apibūdinant vizualųjį paveikslo istorijos pasakojimą, pasitelkiami dailėtyroje įprasti tyrimo būdai: formalusis, ikonografinis-ikonologinis bei lyginamasis. Papildant kūrinio prasmes, taikoma kultūros antropologinė prieiga ir reprezentacija dailėtyroje. Paveikslo kompozicija ir siužetas lyginami su Vakarų Europos šalyse Viduramžiais plitusiais bažnyčių altorių atvaizdais. Raktažodžiai: šv. Barbora, ikonografija, Barokas, Alėjai, Lietuvos sakralinė dailė.The article examines a painting of St. Barbara in the church of the Holy Trinity in Alėjai. The painting is believed to date from the second half of the 17th century and has not been previously studied. The study briefly reviews the history of the foundation of the parish and the manor in Alėjai, which belonged to the Dominican monastery in Raseiniai from the 17th to the 19th century. The article also discusses the history of the consecration of the church and possible ways of painting the altarpiece, using historiographical and iconographical sources. The painting is analysed using traditional methods of art research such as formal, iconographic-iconological and comparative analysis. In addition to the meaning of this work, an anthropological approach to cultural and artistic research is also applied. The composition and action of the painting are compared with images of church altars that were common in Western European countries during the Middle Ages. Key Words: St Barbara, iconography, baroque, Alėjai, Lithuanian sacred art
Challenges in using Lithuanian equivalents of "sustainable development" in social sciences
No full textDarnios plėtros tematika socialiniuose moksluose pastaraisiais dešimtmečiais nagrinėjama labai plačiai ir įvairiapusiškai – leidžiami specialūs mokslo žurnalai, spausdinamos monografijos, vyksta konferencijos ir pan. Darnos kontekste analizuojamos visų lygių sistemos – pradedant mikrosistema (įmonės) ir baigiant makrosistema (šalys, regionai) bei megasistema (žmonija). Savo pobūdžiu visos jos yra socioekonominės sistemos (SES). Tai socialinės sistemos, į kurias integruoti įvairūs ištekliai – materialiniai, techniniai, informaciniai, finansiniai ir pan. Toks išskirtinis dėmesys darnos plėtros problemai skiriamas todėl, kad nuo jos sprendimo didele dalimi priklauso žmonijos ateitis. Tačiau nepaisant mokslinių rekomendacijų, aukščiausiu lygmeniu priimamų sprendimų, tarptautinių ir pasaulinių institucijų pastangų šiuo metu padėtis vis blogėja. Pirmiausia tai pasireiškia klimato atšilimu ir dėl to kylančiais vis dažnėjančiais įvairaus pobūdžio kataklizmais. Pagrindinės to priežastys yra neproporcingas neatsinaujinančių gamtos išteklių, aplinką teršiančių technologijų naudojimas, didėjantys atliekų kiekiai, neefektyvūs jų perdirbimo būdai ir pan. Tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios sąlygos. Esmė yra SES funkcionavimo prigimtis. Visų jų egzistencijos sąlyga yra nuolatinė plėtra, nes jas, kaip atviras sistemas, lemia aplinka. Vadinasi, tarp SES ir aplinkos vyksta nuolatiniai mainai: sistema veikia aplinką vykdydama tam tikras funkcijas (gamybos, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir t. t.). Savo ruožtu atlikdama minėtas funkcijas SES iš aplinkos gauna funkcionuoti būtinų išteklių – medžiagų, įrangos, finansų, informaciją ir pan. Bet kuri SES visada yra žemesnio lygmens darinys, palyginti su jos aplinka, todėl turi nuolat prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Tai yra SES išlikimo sąlyga. SES ir aplinkos sąveikai būdinga tai, kad aplinkos reikalavimai nuolat auga, todėl norėdama išlikti SES irgi turi plėtotis. Be to, šios plėtros pokyčiai turi būti spartesni arba bent tokie kaip išorės poreikiai. Kita vertus, jie turi paklusti darnios plėtros reikalavimams, t. y. ekonominė, socialinė ir ekologinė plėtra turi būti tar pusavyje suderinta. Tokia plėtra anglakalbėse šalyse vienareikšmiškai vadinama sustainability arba sustainable development. Kitaip yra su neanglakalbėmis šalimis – vienu atveju šie angliški terminai verčiami atitikmenimis darnumas, darni plėtra, kitu atveju – tvarumas, tvari plėtra, t. y. kalbamieji atitikmenys vartojami sinonimiškai. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – VLKK) išaiškinus, kad minėtieji terminai yra nelygiaverčiai, dėl jų prasidėjo gana aktyvi diskusija. Padėtį komplikavo tai, kad rūšiniai dėmenys tvari ir darni prasmę įgauna tik su gimininiais dėmenimis plėtra ir vystymasis (VLKK KB; Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Baležentis 2019; Stunžinas 2015). Iš literatūros šaltinių matyti, kad visais atvejais ši problema nagrinė jama kaip lingvistinė. Tačiau tiek mokslinę, tiek praktinę reikšmę turi ir pragmatinis požiūris, nes tai susiję su SES kryptingu valdymu. Pragmatinis požiūris įmanomas, jeigu yra galimybė kiekybiškai įvertinti gimininių terminų (tvara, darna ir plėtra, vystymasis) galimus derinius. Straipsnio tikslas – pozicionuoti ir konceptualizuoti SES plėtros ir (ar) vystymosi charakteristikas ir su jomis susijusius sudėtinius terminus plėtros tvara, plėtros darna, vystymosi tvara ir vystymosi darna
Iš kraštovaizdžio skaitymų: Bajorų kaimo Salaitė.
No full textStraipsnis skirtas Salaitei – Bajorų kaimo (Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.) vietovei, kurioje 2006–2016 ir 2018 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto ekspedicija, bendradarbiaudama su Kaišiadorių muziejumi ir kitomis institucijomis, sukaupė daugelį archeologinių, istorinių, tautosakinių ir kitokių duomenų bei tęsia nuodugnius šios medžiagos tyrinėjimus. Pirmoji straipsnio dalis skirta archeologinių ir palinologinių duomenų apžvalgai, rašytinės ir sakytinės istorijos žinioms, o antroje, taikant britų archeologo Timočio Darvilio pasiūlytą laiko–erdvės–veiksmo (time– space–action) modelį, į Bajorų kaimo Salaitę ir jos apylinkę žvelgiama naudojant baltų mitologijos kodą. Pradžioje kraštovaizdis dalijamas į mitines reikšmes turinčias zonas; tam tikrą mitinio laiko matmenį atskleidžia kasdienio ir metinio saulės ciklo analizė; socialiniu požiūriu, į laidotuves Salaitėje žvelgiama kaip į didelio masto religinį įvykį. Prieinama prie išvados, kad mitinė Bajorų klonės su laidojimo vieta Salaitėje sąranga, keturias pasaulio šalis lydinčios reikšmės atspindi ilgaamžę, daugelį kartų apimančią bendruomenės tradiciją. Ta pati teorinė prieiga ateityje gali būti sėkmingai taikoma ir kitose vietovėse. Reikšminiai žodžiai: kraštovaizdžio archeologija, Bajorų kapinynas (Elektrėnų sav.), laidojimas vandenyje, baltų mitologija
Aerial photography in Lithuanian archaeology
No full textAerofotografija yra seniausias nedestrukcinis archeologinių tyrimų metodas, naudojamas nuo XX a. pradžios. Jis paremtas nežymių reljefo, grunto ir augalijos pokyčių fiksavimu ir interpretavimu. Lietuvoje šis metodas pradėtas taikyti XX a. ketvirtame dešimtmetyje, o intensyviau naudoti pradėtas tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Perspektyviausios tolesnės aerofotografijos raidos kryptys Lietuvoje yra geležies amžiaus gyvenviečių vietų paieškos bei archeologinių objektų ir pačių archeologinių tyrimų fiksavimas. Reikšminiai žodžiai: aerofotografija, archeologija, žymuo, Lietuva, dronas.Aerial photography is the oldest nondestructive field method that has been used for surveying archaeological heritage. It is based on the impact that archaeological layers and features buried underground have on the ground level, as well as vegetation and conditions of microclimate. The emergence of aerial photography was the direct result of technological progress brought about by the invention of aeroplanes and cameras. The foundation for aerial photography was first laid in France, where a hot-air balloon was lifted off the ground at the end of the 18th century. By the first half of the 19th century, the very first photographed image had been produced on a plate. Following these achievements, the French have also produced the first aerial photograph. Later inventions were made in the United States of America, including the photographic film, aeroplanes, colour photographs, and the helicopter. Most recent inventions, such as satellites, drones and digital photographs, have greatly expanded the possibilities in aerial photography. In 1899, the first aerial photograph of archaeological remains was taken in Rome, Italy; whereas, the first photograph that had also been published was taken in 1906: the image featured Stonehenge in England and included a view of buried features (Fig. 1). During the interwar period, aerial photographs began to be taken from aeroplanes, which led to a considerable number of discoveries in archaeology. After the Second world war had passed, intensive development in aerial photography began to take place and was seen to accelerate from the 1960s to the 2000s, particularly in the socialist countries of central and eastern Europe. The experience of capturing images of archaeological remains from the air acquired over more than a century has allowed identification of the most beneficial applications of aerial photography. These include: survey, interpretation, recording, mapping, and visualisation. A common principle shared by the listed methods when employing aerial photography is the wide coverage of an archaeological site, meaning that the site can be recorded together with its immediate surroundings. Important tasks to be fulfilled during the creation of aerial images include marking the exact date when the photograph was taken and the orientation of the image in terms of cardinal directions. In archaeology, aerial photography has been generally employed in the search for new archaeological sites. Unknown sites are usually detected by considering differences in the colour of the soil that had been caused by five possible factors known as marks. [...
Pakanta in the Lithuanian worldview
No full textPakanta – sociologinis, psichologinis, filosofinis net politinis terminas. Kultūrologai kreipia dėmesį į kultūros elementus, religijotyros darbuose aptariama tolerancija atskirų religinių bendrijų atžvilgiu, filosofai šalia pakantos kalba ir apie pagarbą. Viena kitą papildydamos jos sudaro tolerancijos turinį. Lotyniškas žodis tolerancija ir lietuviškas pakanta yra tos pačios kilmės, kilę iš kantrybės sąvokos. Tačiau iš tikrųjų šios sąvokos nėra visai tapačios. Pakanta yra kasdienės sąmonės sąvoka, o tolerancija – filosofijos ir etikos kategorija. Taigi sąvoka pakanta domina įvairių sričių atstovus, tačiau lingvistiškai ji nėra nagrinėta. Straipsnio tikslas – aptarti pakantos leksines reikšmes lietuviškuose žodynuose, ištirti, kaip sąvoka vartojama viešuose medijų tekstuose ir jaunimo atsakymuose į klausimą Kas jums yra pakanta? Lietuviškuose leksikografiniuose šaltiniuose leksemos pakanta ir tolerancija pateikiamos kaip sinonimai. Iš iliustracinių pavyzdžių matyti, kad pakanta dažniausiai yra kantrybė. Pakanta turi ribas, o pakentimas to, kas kenkia visuomenės gerovei, turėtų virsti nepakanta. Jaunimas, nors retai vartoja tokią leksemą, pirmiausia ją taip pat sieja su kantrybe – ši leksema figūruoja pusėje atsakymų į klausimą Kas jums yra pakanta? Jaunimui geriau žinoma ir be paaiškinimų suprantama sąvoka tolerancija. Ši leksema rasta net 48 proc. atsakymų. Kaip ir leksikografiniuose šaltiniuose, abi leksemos vartojamos sinonimiškai. Kaip sinonimai arba kaip lygiavertės sąvokos pakanta ir tolerancija vartojamos ir medijų tekstuose. Iš surinktų pavyzdžių matyti, kad į pakantos sąvoką lietuviai įtraukia ir filosofų minimą pagarbą. Pakanta gali būti ne tik žmonėms ar kitiems gyviems daiktams, bet ir negyviems (maistui, vaistams, skoniui ir t. t.). Medijų tekstuose ypač išryškėja pakantos priešingybės nepakantos semantiniai aspektai. Nepakanta taip pat turi dvi puses: teigiamą – kaip nepakenčiami visuotiniai tvarkos pažeidimai, įvairūs neigiami reiškiniai, galintys kenkti visuomenei ar net valstybei; neigiamą – kai ji kyla iš pavydo, pasireiškia kitaip mąstančių, daugiau uždirbančių, kitos orientacijos žmonių niekinimu. Nepakanta tiriamoje medžiagoje dar labiau paryškina pakantos atspalvius. Pakantos vartosena traukiasi ne tik jaunimo, bet ir kitų lietuvių kalboje, jos vietą užima tolerancija. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad sąvokos pakanta kognityvinė definicija yra: kantrybė, susitvardymas, pagarba. Raktažodžiai: pakanta, tolerancija, pagarba, kantrybė.Pakanta (acceptance) is a sociological, psychological, philosophical, and even political term. Culture researchers focus on cultural elements, religious studies discuss tolerance towards specific religious communities, and philosophers, alongside tolerance, also refer to respect. Together, these concepts form the content of tolerance. The Latin word tolerantia and the Lithuanian word pakanta have the same origin, both stemming from the concept of patience. However, these terms are not entirely synonymous. Pakanta is a concept of everyday consciousness, while tolerancija is a category in philosophy and ethics. Thus, the concept of pakanta evokes interests of representatives from various fields, but linguistically it has not been widely studied. The aim of this article is to discuss the lexical meanings of pakanta in Lithuanian dictionaries, investigate how the term is used in public media texts, and examine how young people respond to the question, “What does pakanta mean to you?” In Lithuanian lexicographical sources, the lexemes pakanta and tolerancija are presented as synonyms. Illustrative examples show that pakanta is most often associated with patience. Pakanta has limits, and tolerating things that harm societal welfare should turn into intolerance. Although rarely using the term, young people primarily associate it with patience—this lexeme appears in half of the responses to the question “What does pakanta mean to you?”. The concept of tolerancija (tolerance) is more familiar and understood without explanation, appearing in 48% of the responses. As in lexicographical sources, both lexemes are used as synonyms. In media texts, pakanta and tolerancija are used either as synonyms or as equivalent concepts. From the collected examples, it is evident that the concept of pakanta in Lithuania also includes the respect mentioned by philosophers. Pakanta can apply not only to people or living things, but also to inanimate objects (such as food, medicine, taste, etc.). In media texts, the semantic aspects of intolerance—nepakanta—are particularly emphasised. Intolerance also has two sides: the positive one, as the inability to tolerate universal violations of order or various negative phenomena that may harm society or even the state; and the negative one, when it arises from envy and manifests itself as contempt for those who think differently, earn more, or have different orientations. Intolerance in the studied material further highlights the shades of pakanta. The use of pakanta is decreasing not only among young people but also among other Lithuanians, with tolerancija taking its place. The study leads to the conclusion that the cognitive definition of pakanta includes patience, self-control, respect. Keywords: acceptance, tolerance, respect, patience
Kainų raidos veiksniai Lietuvoje 2004-2022 m. remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis
No full textSantrauka -- Summary -- Įvadas -- 1. Tyrimo metodika -- 2. BVP defliatoriaus, namų ūkių vartojimo išlaidų defliatoriaus ir jų komponenčių raida -- 3. Pelno maržų raida ir įtaką kainų lygiui -- Išvados -- 1 priedas -- 2 priedas -- 3 priedas -- Literatūros sąrašas.Šiame straipsnyje pasitelkiant nacionalinių sąskaitų duomenis ir sąryšius analizuojama, kokią įtaką turėjo pelno, darbo sąnaudų, prekybos sąlygų (angl. terms of trade) ir kitų bendrosios produkcijos komponentų raida kainų lygiui 2004–2022 m. Lietuvoje. Atlikta analizė parodė, kad abiem spartaus kainų augimo laikotarpiais (2005–2008 m. ir 2021–2022 m.) stiprų pirminį impulsą turėjo suprastėjusios prekybos sąlygos dėl ženkliai išaugusių importo kainų. Abiem laikotarpiais po pirminio suprastėjusių prekybos sąlygų šoko pastebimas tiek vienetinių darbo sąnaudų, tiek vienetinio pelno augimas ir jų indėlio į kainų lygį didėjimas. 2005–2008 m. reikšmingesnis buvo vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygį, o 2021–2022 m. – vienetinio pelno. Didesnis vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygio augimą 2005–2008 m. paaiškintinas gerokai didesne įtampa darbo rinkoje dėl perkaitusios ekonomikos šiuo laikotarpiu. O 2021–2022 m. reikšmingesnis vienetinio pelno indėlis į kainų lygio augimą paaiškintinas stipriais pasiūlos šokais ir aukštos infliacijos aplinka tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse. Tokioje aplinkoje įmonės galėjo lengviau perkelti augančias gamybos sąnaudas į galutines kainas neprarasdamos konkurencingumo, o tai lėmė spartesnę pelno dalies pridėtinėje vertėje raidą ir atitinkamai stipriai išaugusį vienetinio pelno indėlį į kainų lygį. Kadangi pelno dalis pridėtinėje vertėje ir vienetinis pelnas gali augti net ir esant pastovioms įmonių pelno maržoms, straipsnyje analizuota įmonių pelno maržų raida. Atlikta analizė parodė, kad abiem aukštos infliacijos laikotarpiais įmonių pelno maržos visos ekonomikos mastu mažėjo. Tai indikuoja, kad aukštos infliacijos laikotarpiais didžioji dalis įmonių bent dalį gamybos sąnaudų augimo prisiėmė pačios, o bendrą kainų raidą galima daugiausia sieti su gamybos sąnaudų pokyčiais.This paper uses national accounts data and relationships to analyse how developments in profits, labour costs, terms of trade and other components of gross output affected the domestic price level in 2004- 2022 in Lithuania. The analysis shows that in both periods of rapid price growth (2005-2008 and 2021- 2022), a strong initial impulse to price growth was provided by a deterioration in the terms of trade due to a significant increase in the prices of imported goods and services. In both periods, after the initial terms-of-trade shock, both unit labour costs and unit profits show an increase in their contribution to the price level. The contribution of unit labour costs to the price level was more significant in 2005-2008, while the contribution of unit profits was more significant in 2021-2022. The higher contribution of unit labour costs to price level growth in 2005-2008 is explained by the significantly tighter labour market situation due to the overheated economy during this period. Meanwhile, the more significant contribution of unit profits to price level growth in 2021-2022 is explained by strong supply-side shocks and a high inflation environment both in Lithuania and in Lithuania’s main trading partners. This environment has made it easier for firms to pass on rising production costs to final prices without losing competitiveness. This led to a faster evolution of the profit share in value added and a correspondingly strong increase in the contribution of unit profits to the price level. Since both the share of profits in value added and unit profits can grow even when profit margins are constant, this paper also assesses the evolution of corporate profit margins. The analysis shows that in both periods of high inflation, corporate profit margins have been declining economy-wide. This indicates that during the high inflation periods firms have borne at least part of the economy-wide increase in production costs themselves, and that the overall evolution of prices can be attributed mainly to changes in production costs
"Under the law and customs of war": treaties and prisoners of war
No full textVakarų Europoje paplitusios karo teisės supratimas neabejotinai turėjo įtakos Vokiečių ordino karuose su Lietuva (pagoniška ir krikščioniška). Tačiau tos idėjos sunkiai prasiskverbė į praktiką (jos dažniausiai likdavo skunduose ir sutarčių formuluotėse). Sutarčių dėl karo belaisvių formuluočių raida atspindi laikui bėgant vis didėjantį specifiškumą, šie susitarimai buvo formuluojami vis tiksliau, bandant išvengti interpretacijų. Pavėluotam belaisvių paleidimui dažnai turėjo įtakos platesnis politinis kontekstas. Ilgametis Lietuvos ir Ordino konfliktas prisidėjo prie tam tikrų praktikų įsitvirtinimo. Nors kai kurie aspektai pasižymėjo tęstinumu, buvo matyti prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkybių, besikeičiančios sutarčių formuluotės ir bandymai suderinti prieštaringas teisines sistemas. Nors terminas „karo belaisvis“ nebuvo vartojamas, o vietoj jo buvo vartojama platesnė formuluotė – „visi belaisviai“, iš vėlesnių dokumentų matyti, kad atsirado tikslesnė frazeologija – „patekę į nelaisvę šiame kare“, o tai rodo, kad buvo pereita prie konkretesnio nelaisvėje atsidūrusių asmenų apibrėžimo. Raktiniai žodžiai: karo teisė, karo belaisviai, Vokiečių ordinas, LDK, Viduramžiai.The law of war in the Middle Ages extended beyond the considerations of when to initiate a war (the concept of ius belli), the treatment of prisoners, and the permissibility of plunder and destruction. These dimensions were shaped by the contributions of medieval jurists and, significantly, by the influence of Christianity. Despite the concerted efforts to regulate warfare, certain practices persisted, such as the capture of peasants, women, and children – the non-combatants. The expansion of Christianity to the East, particularly to the Baltic Sea region, saw these principles advancing hand in hand, especially through the Teutonic Order and Western nobility. This article endeavors to analyze, primarily drawing from normative sources, the criteria for becoming a prisoner of war during the conflicts involving the Teutonic Order, the Grand Duchy of Lithuania, and the Kingdom of Poland in the fourteenth and fifteenth centuries. It explores the process of prisoner distribution and examines the prevailing customs and rules outlined in treaties. Notably, the peace treaties of Salynas (1398), Thorn (1411), Melno (1422), and Brest (1435) highlight evolving formulations in the quest to define who qualified as a “prisoner of war,” the conditions for regaining freedom, and the challenges surrounding the effectiveness of international treaties on the matter of captives. Keywords: law of war, prisoners of war, Teutonic Knights, Grand Duchy of Lithuania, Middle Ages
"Relief necessary for the orphaned children": wet-nurses for foundlings in Vilnius in the second half of the eighteenth century
No full textTaigi šiuo straipsniu siekiama atskleisti, kokiomis aplinkybėmis ir kokios socialinės padėties moterys XVIII a. antrosios pusės Vilniuje imdavosi darbo, kuris amžininkų buvo suvokiamas ne tik kaip veikla, būtina gelbstint pamestinukų gyvybes, bet ir kaip krikščioniškos artimo meilės išraiška. Raktiniai žodžiai: žindyvės, pamestinukai, globa, skurdas, Vilnius, XVIII amžius.The article focuses on the wet-nurses for foundlings in Vilnius in the second half of the eighteenth century when the number of children abandoned by their parents grew significantly. Wet-nurses who nursed foundlings have already received some attention in previous historiography, however, there have been no attempts to more thoroughly explore who were the women employed by hospitals and other charitable institutions as wet-nurses, what were the conditions of their employment, and how important could the income earned from this work have been in supporting their households. The research, based primarily on two distinct lists of foundlings and wet-nurses from 1789 and 1790 (see apendices), reveals that the wet-nurses were married Catholic women who had given birth several months earlier. The sources show that, throughout the second half of the eighteenth century, their monthly payment of 8 złotys remained unchanged despite inflation or other economic processes as well as the the increase in demand of women able and willing to work as wet-nurses for foundlings when the numbers of abandoned children grew significantly. Nevertheless, such employment provided women with, albeit low, but permanent and–if the nursling did not perish early–lasting income. The research demonstrates that at least some of the wet-nurses were married to artisans and merchants, and resided in Vilnius and its suburbs, not, as was usual in other European regions, the countryside, although there are indications in later sources that foundlings were actually placed with nurses of the surrounding countryside. The registers of baptisms and marriages reveal that at least some of these women were married, baptized their own children at the parish church of St John, and acted as godmothers to the children of other parishioners. However, the data on the social status of women employed as wet-nurses for foundlings is insufficient to confirm that–just like in other European cities–they were destitute and came from the lowest strata of society. Keywords: wet-nurses, foundlings, care, poverty, Vilnius, eighteenth century
Economic shocks and perceptions of efficiency changes: the cases of Lithuania and Latvia
No full textIn recent years, economic uncertainty has been heightened, including as a result of the economic shocks generated by the COVID-19 pandemic, the Russia–UkraineWar, and the unstable international political situation. These had a global impact on various spheres and influenced all economic processes. However, the lack of available data has made it difficult to investigate the latest global events and their consequences. The latest studies continue to concentrate on the COVID-19 economic crisis. This study investigates accounting specialists’ perceptions of the changes in employee and company efficiency and changes in the main performance indicators during the economic crisis provoked by the COVID-19 pandemic. The research employed an online questionnaire administered to accountants at various levels. Descriptive statistical data analysis methods were used for the evaluation of the survey results. The results show that 86% of respondents had the possibility of working online before the quarantine period, around 30% of respondents indicated an increase in work efficiency when working online, and more than 40% of respondents indicated that the company’s main performance indicators (revenue, cost of sales, profit) remained stable under the quarantine regime. During the pandemic, Latvia experienced greater fluctuations than Lithuania in the main performance indicators, but overall, both countries maintained a positive tendency toward stability and recovery. Keywords: economic shock; efficiency; perception; Lithuania; Latvia