“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
The Challenge of assessing academic books: the U.K. and Lithuanian cases through the ISBN lens
No full textBooks are an important output in many fields of research. However, they pose a significant challenge for research assessment systems, partly because of the limited availability of information to support the assessment of books. To inform book assessment practices, I present a systematic examination of the ISBN Manual and the Global Register of Publishers (GRP). I evaluate the extent to which these two sources can be used to determine the genre and publisher of a book as well as the country in which a book was issued. My analysis focuses on books submitted to the research assessment systems in Lithuania and the United Kingdom from 2008 to 2020. I show how the ISBN Manual captures the complex interactions between publishers, their imprints, and other organizations active in academic publishing, revealing the pitfalls of measuring books’ quality by their publisher’s prestige. The results also indicate that the ISBN standard provides no basis for the book genres mandated by research assessment systems in some countries. Finally, I demonstrate how the ISBN Manual and metadata accumulated in the GRP are convenient tools for designers of research assessment systems and are suitable for identifying ISBN registrants and performing bibliometric analysis
The Paradox of independent board members and financial return of state-owned enterprises: case of Lithuania
No full textThe relationship between governance measures and company performance is a widely debated topic in economics, finance, and organizational analyses with diverse outcomes in the existing scholarly body of work. This study aims to examine the relationship between the share of independent members on the board and the financial return of state-owned enterprises. Lithuania was chosen as a setting for the research because the country has been successfully implementing ambitious corporate governance reforms in the public sector and thus is recognized by the Organisation for Economic Co-operation and Development for its efforts. Within the examined dataset of 27 Lithuanian state-owned enterprises spanning 2015 to 2021, there was a notable rise in the proportion of independent board members, ascending from 13% in 2015 to 61% in 2021. However, no statistically significant correlation is discerned between the share of independent board members and financial performance indicators, specifically return on assets (r (181) = –0.020, p >0.05) and return on equity (r (181) = –0.104, p >0.05). The quantitative results are complemented through the administration of semistructured interviews with a subset of board members affiliated with these enterprises. The absence of a relationship between independent board members and the financial return is explained via a more significant influence of state decisions than the effect of a board. Therefore, the appointment of independent board members alone cannot be regarded as the sole guarantor of improvement in financial returns. Keywords: state-owned enterprise, independent board member, corporate governance, governance reform
Darbo rinkos raidos tendencijų vertinimas Lietuvoje: jaunimo padėties lyginamoji analizė
No full textAtsižvelgiant į darbo rinkos raidos netolygumus, siekiama įvertinti bendrųjų nedarbo rodiklių raidos tendencijas Lietuvoje. Esminis šiame darbe išskirtų gyventojų grupių situacijos darbo rinkoje diferenciacijos požymis – amžius. Tačiau prioritetas čia teikiamas jaunimui. Kitas ryškus tyrimo prioritetas – nedarbas, nors plačiau analizuoti ir aktyvumo bei užimtumo rodikliai. Siekiant užtikrinti tyrime atliktos stebėsenos sistemiškumą, atlikta Valstybės duomenų agentūros (Lietuvos statistikos departamento) ir Užimtumo tarnybos nedarbo rodiklių lyginamoji analizė. Vertinant nedarbo (bedarbių skaičiaus) pokyčius, išskirtos paskiros jiems poveikį darančios veiksnių grupės. Vertinimo sistemiškumas užtikrinamas ir lyginant priešingas raidos kryptis išreiškiančių darbo rinkos rodiklių santykinius dydžius (užimtumo ir nedarbo), suteikiant jiems tiesioginę lyginamąją raišką. Maksimalus tyrime naudojamas laiko intervalas apima 1998–2021 m. laikotarpio statistinius ir administracinius duomenis. Kita vertus, siekiant ypač akcentuoti ankstesnės pandemijos poveikį, stebimų pasikeitimų tendencijų specifiką ir atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes, straipsnyje išryškinami ir trumpalaikiai pokyčiai (iki 2022 m.), kurie apima 2–6 metų laikotarpį. Pagrindiniai žodžiai: nedarbo lygis, užimtumas, ekonominis aktyvumas, darbo rinka, jaunimas, integracija.Taking into account the uneven development of labour market trends, the article aims to evaluate the trends in the development of general unemployment indicators in Lithuania. Age is an essential feature in the differentiation of the situation of the population groups identified in this work in the labour market. However, the priority in this article is given to young people. Another prominent priority of the research is unemployment, although activity and employment indicators were also widely analysed. In order to ensure the systematicity of the analysis carried out in the study, a comparative analysis of unemployment indicators from the Department of Statistics and the Employment Service was carried out. When evaluating changes in unemployment (the number of unemployed), separate groups of factors influencing them were distinguished. The systematicity of the assessment in the article is also ensured by comparing the relative sizes of labour market indicators (employment and unemployment) expressing opposite directions of development, providing them with a direct comparative expression. The maximum time interval used in the study covers statistical data for the period 1998 to 2021. On the other hand, in order to particularly emphasise the impact of the previous economic crisis, the specifics of observed trends in change, and taking into account the possibilities for data disposal, the article also highlights short-term changes (until 2020), which cover a period of two to five years. Against the background of the changes observed in the situation in the labour market, the problem of unemployment among young people remains especially difficult. Although the development of youth labour market indicators is characterised by extremely high development dynamism, and in 2021 the changes in the situation in the labour market were quite favourable, at the present time, the phenomenon of economic overheating is worrying: extremely high inflation in Lithuania (rapid price rises), which has its own growth limits, because due to a decrease in the population’s pay demands, the turnover of the country’s businesses may also decrease and, at the same time, unemployment may increase (especially among young people). Keywords: unemployment rate, employment, economic activity, labour market, youth, integration
Talented master from Skauradai - on the native land at border of Raguva and Troškūnai counties: brief analysis and impression of the biography and work facts of the engineer, architect, and artist Juozapas Kamarauskas
No full textJuozapas Kamarauskas (1874, Skauraduose – 1946, Vilniuje) – išskirtinė XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ir architektūros istorijos asmenybė, sulaukusi amžininkų ir vėlesnių jo kūrybos tyrėjų prieštaringų vertinimų, skubotos ir seklios analizės, nutylėjimų, biografijos faktų iškraipymo ir paklydimų juos nurodant. Ankstyvieji sovietiniai informacijos šaltiniai, publikacijų autoriai „sugebėjo“ jo gimimo vietą Ukmergės apskrities Raguvos valsčiaus Skauradų kaime supainioti ir perkelti į kitą Skauradų kaimą – Širvintų valsčiuje (dabar – rajone, Alionių sen.). Taip rašoma daugelyje šiuo metu vartomų enciklopedijų, net Visuotinė lietuvių enciklopedija IX tome (2006) J. Kamarausko gimimo vietą nurodo (straipsnio autorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė) esant Širvintų valsčiuje. Apmaudu, kad 2001 m. „Lietuvos valsčių“ serijoje išleista monografija Raguva (vienas iš sudarytojų ir vyriausiasis redaktorius Romualdas Samavičius) tarp žymių žemiečių nepaminėjo inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko, nors jo gimtąjį kaimą Skauradus matome valsčiaus kartografinėje medžiagoje, šio kaimo pavadinimą randame publikuojamuose istoriniuose dokumentuose ir monografijos tekste. Žinoma, J. Kamarausko gimimo ir vaikystės metu kaimas buvo Kauno gubernijos Ukmergės (Vilkmergės) apskrities (ujiezdo) Raguvos valsčiaus paribyje, Traupio (ne Raguvos) parapijoje, šalia Alukėnų miško. Lietuvoje žinomi kiti Skauradai buvo Vilniaus gubernijos ir Vilniaus apskrities Širvintų valsčiaus (dabar – rajono) pusėje. Nežinia, kas klaidino dailininko kūrybos ir biografijos tyrėjus. Apie J. Kamarauską rašė Jonas Mackonis (1982), Tadas Adomonis (1971), Jolanta Širkaitė (1997), Algimantas Miškinis (1986), Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė ir kiti tyrėjai. Jų tekstuose, o svarbiausia enciklopedijose, Ukmergės (Vilkmergės) apskritis pamažu tapo "Širvintų valsčiumi". Ši klaida jau iš dalies ištaisyta. Puikiame leidinyje Juozapas Kamarauskas. Dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje (sudarytoja Rima Rutkauskienė, 2016) publikuojami Lietuvos dailės muziejuje saugomo dailininko dokumentinio paveldo fondo (34 bylos, 1832–1945) medžiagos pagrindu. Editos Povilaitytės-Leliugienės ir Rimos Rukauskienės parengti apžvalginiai tekstai, dokumentų faksimilės, tapybos darbų, tiksliau architektūrinių vedutų albumas ir katalogas. Architekto ir dailininko išsami (ir teisinga) biografija pateikiama interneto portale Anykštėnų biografijų žinynas (2016). Tačiau interneto puslapiuose apstu tekstų, kuriuose klaidingai nurodoma dailininko gimtinė. Pavyzdžiui, Širvintų rajono laikraštis 2021 m. spalio 9 d. publikacija „Spalio 9-oji – 75-osios architekto Juozo Kamarausko mirties metinės“ dar kartą (ir jau kelintą kartą) „pasisavino“ ir perkėlė J. Kamarausko gimtinę į Širvintų rajono Skauradų kaimą (Alionių seniūnija). Juozapo Kamarausko kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės ir architektūros istorijoje. Tai menininkas palikęs daugybę vedutų, skirtų Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių architektūriniam kraštovaizdžiui. Architektūros ir dailės istorikų, menotyrininkų sluoksniuose dabar jau vis plačiau pripažįstami Juozapo Kamarausko nuopelnai Lietuvos architektūros tyrimų sričiai (Mažeikienė, 2001; Povilaitytė-Leliugienė, 2016). Sutinkama su menotyrininko Vlado Drėmos (1910–1995) monografijoje Dingęs Vilnius (1991; 2013) išsakyta mintimi: „Kamarauskas piešė Vilniaus vaizdus ne kaip dailininkas romantikas, emocijų bei nuotaikų reiškėjas, o kaip mokslininkas konservatorius, architektas istorikas, restauratorius analitikas“ (Drėma, 1991, p. 48). Šio straipsnio tikslas–apibendrinti inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko kūrybinės veiklos tyrimų visetą, išplečiant ir pagilinant atskiras analizės sritis, pabrėžiant esmines jo biografijos detales ir svarbiausius aspektus, pateikiant asmenines įžvalgas nuveikto darbo meninės dokumentalistikos, techninio piešinio svarbos aspektu. Taikyti tyrimo metodai apima publikacijų (literatūros) analizę, kūrybos artefaktų lyginamąją analizę, ekspertinį vertinimą.The article is devoted to marking the 150th anniversary of the birth of the engineer architect and artist Juozapas Kamarauskas (1874–1946) and clarifying the facts of his biography. The real birthplace of this engineer, architect and artist is the border of Panevėžys and Anykščiai districts, more precisely the borders of Raguva, Traupis and Troškūnai parishes, the village Skauradai. Now this area is in the territory of Troškūnai ward of Anykščiai district. In 1892–1893, J. Kamarauskas studied at the Vilnius School of Drawing under the painter Ivan Trutnev (1827–1912), in 1893–1897, he studied at the Alexander Stiglitz School of Technical Drawing in St. Petersburg. While studying there, he also completed his studies at the Faculty of Architecture of the Institute of Civil Engineers in St. Petersburg, and obtained the education of an engineer architect. As a free listener, he honed his skills at the Imperial Academy of Fine Arts. J. Kamarauskas took an early interest in Lithuanian cultural and historical monuments, drew them in a unique technical style and left behind many drawings with iconographic value. In 1897–1916 and after the First World War, J. Kamarauskas served in Russian state and city services. In 1922, he returned to Vilnius, engaged in odd jobs, and painted views (vedutas) of the old city. In 1939–1940 and later J.Kamarauskas worked in the Board of Chief Engineer and Architect of Vilnius city. After the battles of the Second World War, in 1944–1945, J. Kamarauskas drew and sketched 40 streets of the Old Town of Vilnius, most affected during the war; this is considered his most important work. J. Kamarauskas created more than 4 thousand painting and graphic works. About 400 of them are kept in the Lithuanian Museum of Fine Arts, they are also in other national museums and private collections. The genre of the works ranges from neo-romantic historical landscape to accurate documentary. The architect and painter died on the 9th October, in 1946 in Vilnius; buried in Vilnius Antakalnis cemetery. n 2016, Lithuanian Art Museum and Regional Cultural Initiatives Centre published a catalogue-album of his works: Juozapas Kamarauskas, the Creative Legacy of the Artist, Engineer, and Architect in the Lithuanian Art Museum. The publication presents 538 of the artist's works, discusses and analyses the development of his works (architect's technical drawing), a kind of emotional changes, and significance in cultural history and heritage protection. Architects, landscape architects, city planners can still find iconographic data in J. Kamarauskas’ urban landscapes, inventory architectural drawings, which are so necessary to reveal and develop the city’s identity
Kūniškas suvokimas ir empatiškumo patirtys karo komunikacijoje
No full textStraipsnyje, remiantis fenomenologijos ir enaktyvizmo prieigomis prie kūniško suvokimo, analizuojamas kūno vaidmuo, kuriant ir palaikant socialinius santykius specifinėse (karo) medijų ekologijose. Tokios medijų ekologijos (karo eigos, nusikaltimų, migrantų krizės ir kt. vaizdavimas) geba transformuoti subjektyvius socialinius įsitikinimus į intersubjektyvius veiksmus. Taigi, kūniškumo analizė karo komunikacijoje papildo, o neretai ir oponuoja racionaliam socialinio žinojimo ir santykių diskursui. Vienas pagrindinių šio tyrimo akcentų yra fenomenologinis-enaktyvus empatijos tematizavimas karo vaizdinimo ir migracijos kūniškumo kontekste. Susiejant karo vaizdinių poveikį su migrantų krizės procesais parodoma, kad klasikinės fenomenologinės empatijos refleksijos karo medijų ekologijoje pasirodo ne kaip nešališkos tikrovės reprezentacijos, bet kaip kognityviniai įrankiai bei socialinių patirčių, santykių ir veiksmo projekcinės galimybės. Raktažodžiai: kūniškas suvokimas, karo vaizdinimas, empatija, pažeidžiamumas, migrantai.Using the perspective of phenomenological-enactive embodied cognition, this paper examines the role of the body in constituting specific social interactions via specific media ecologies (war imagery) during the times of (refugee) crisis. Such media ecologies give affordances that can amplify social beliefs and turn subjective judgments into an intersubjective action. We consider the human body in relation to war media as playing an important role in sustaining social experiences and relations. To that end, the article explores the fundamental experience of empathy, combining the theoretical perspectives of phenomenology and enactivism with the examples from war imagery and refugee embodiment. It is shown that the classical phenomenological tradition offers different yet useful conceptualisations of empathy. We also argue that war images and/or messages should be viewed as means/tools for, rather than representations of, the enaction of certain important experiences. Hence, the article connects the analysis of the affection by war imagery with the subsequent social interactions in the context of refugee crisis. Keywords: embodied cognition, war imagery, empathy, vulnerability, refugee
Knowledge transfer and innovation incubators: the context of the European Union
No full textSince Lithuania became a member of the European Union in 2004, the main course of the country's economic development has changed. Lithuanian government was forced to search for new ways to ensure the wealth and prosperity of local society. One of the chosen methods for supporting economic growth was related to knowledge transfer and the incubation of innovations in Lithuania. The article aims to formulate theoretical and practical assumptions for knowledge transfer and incubation of innovations. Based on data from the State Data Agency and the European Statistics Bureau Eurostat research results, the situation in Lithuania is evaluated in the context of the European Union. Finally, juxtaposing theoretical background and research results helps establish main guidelines for further innovation development. Keywords: knowledge; innovation; incubation; incubators; open innovation; sustainability; ecosystem; startups; research & development
Skirtumas tarp ekstatinio laiko ir grynosios trukmės
No full textStraipsnyje spekuliatyviai lyginami du požiūriai į modernųjį materialistinį mokslą – Martino Heideggerio požiūris, pagrįstas ekstatinio laiko supratimu, ir Henrio Bergsono požiūris, pagrįstas gyvybinio impulso, arba grynosios trukmės, samprata. H. Bergsono gyvybinio impulso sampratą galima kildinti iš M. Heideggerio ateities ekstazės. Pamatinių materialiųjų elementų sampratą ir jų dėsningo judėjimo sampratą galima kildinti iš M. Heideggerio praeities ir dabarties ekstazių. H. Bergsonas taip pat mano, kad šiuolaikinis mokslas paremtas to, kas užbaigta (praeitis), ir to, kas dabartiška (duota), samprata. H. Bergsonas savo gyvybinį impulsą priešpriešina materijos sampratai, kuria grindžiamas modernusis materialistinis mokslas, o M. Heideggeris parodo šių sampratų istorinę kilmę iš graikiškojo prezencijos supratimo, taip pat ontologinę kilmę iš prezencijos kaip ekstatinio laiko. H. Bergsono grynoji trukmė yra laikiškumo neautentiško supratimo modusas. Analizuojant ir lyginant remiamasi fenomenologine-hermeneutine prieiga, fundamentaliąja ontologija ir „gyvenimo filosofija“. Raktažodžiai: H. Bergsonas, durée pure, ekstatinis laikas, élan vital, M. Heideggeris, materialistinis mokslas.The article offers a speculative comparison of two approaches to modern materialist science – that of Heidegger based on the understanding of ecstatic time and that of Bergson based on the notion of vital momentum, or pure duration. Bergson’s notion of vital momentum can be derived from the Heideggerian ecstasy of the future. The notion of fundamental material elements as well as the notion of their lawful movement can be derived from the Heideggerian ecstasies of the past and the present. Bergson also sees modern science as based on the concept of what is finished (past) and of what is present (given). While Bergson opposes his vital momentum to the notion of matter which underlies modern materialist science, Heidegger shows the historical origin of these notions in the Greek understanding of Presence and also the ontological origin in Presence as ecstatic time. Bergson’s pure duration is a mode of the inauthentic understanding of temporality. The analysis and comparison draw on phenomenological-hermeneutical approach, fundamental ontology as well as ‘philosophy of life’. Keywords: Bergson, durée pure, ecstatic time, élan vital, Heidegger, materialist science
Science of logic according to Diego Ortiz
No full textŠiame straipsnyje analizuojamas Vilniaus universiteto, taip pat Liublino, Poznanės ir Pultusko jėzuitų kolegijų profesoriaus Diego Ortizo (Jacob Ortizius, 1564–1625) vienas reikšmingiausių loginio palikimo aspektų. Susitelkiama į metaloginį lygmenį, atrandamą Ortizo logikos paskaitose, skaitytose Poznanės jėzuitų kolegijoje ir Vilniaus universitete. Šis lygmuo apima logikos statuso, objekto ir kilmės klausimus. Prieinama prie išvados, kad Ortizas, aiškindamas logikos statusą ir objektą, įsitraukė į scholastinius ginčus: pirmajame ginče palaikė okamistus, o antrajame – tomistus. Kalbant apie logikos kilmę, Ortizas liko ištikimas scholastinei tradicijai, išvedusiai logiką iš refleksyvios žmogiškosios patirties. Ortizas taip pat paskelbė Aristotelį pirmuoju bei galutiniu logikos kūrėju, teigdamas, kad viskas, kas buvo sugalvota ir užrašyta logikos moksle po Aristotelio, gali būti lengvai kildinama iš to, ką teigė pats Mokytojas (lot. quod magister dixit). Raktažodžiai: logika, Ortizas, metaloginis lygmuo, okamizmas, tomizmas, ens reale, ens rationis.The article analyzes one of the most significant aspects of logical legacy of Diego Ortiz (Jacob Ortizius, 1564–1625), the professor of Vilnius University, also of Lublin, Poznan and Pultusk Jesuit Colleges. The article concentrates on the metalogical level included in Ortiz’s lectures on logic delivered in Poznan Jesuit College and Vilnius University. This level includes questions about the logic’s status, object and origin. The article concludes that, in explaining the status and object of logic, Ortiz became a participant of the scholastic controversy, siding with the Occamists in the first dispute and with the Thomists in the second. As for the origin of logic, Ortiz was faithful to the scholastic tradition that derived logic from the reflexive human experience. Ortiz also proclaimed Aristotle as the first and final creator of logic, by asserting that everything that was invented and written in logic after Aristotle could be easily derived from what magister dixit
Assessment of the psychosocial environment of Vilniaus kolegija / higher education institution from students' perspective
No full textPsichosocialinė aukštosios mokyklos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos studentų mokymosi efektyvumui, pasitenkinimui studijomis, jų akademinei sėkmei, sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus kolegijos studentų požiūris į pagrindinius psichosocialinės aplinkos elementus – tarpasmeninius studentų ir dėstytojų, studentų tarpusavio santykius, paramą ir pagalbą studentui, akademinę adaptaciją ir galimybę save realizuoti institucijoje. 2022 m. sausio–vasario mėnesiais „Google Forms“ platformoje buvo paskelbta anoniminė internetinės apklausos anketa. Apklausoje dalyvavo 460 Vilniaus kolegijos studentų. Vertinant studentų nuomonę apie Vilniaus kolegijos psichosocialinę aplinką nustatyta, kad daugiau negu du trečdaliai (71,7 proc.) studentų dėstytojų ir studentų santykius vertina kaip abipusiškai pagarbius, 64,8 proc. – bendradarbiavimą tarp dėstytojų ir studentų pakankamą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 87,2 proc. studentų tarpusavyje kalbasi apie studijas ir mokymąsi, 70,9 proc. nurodė Vilniaus kolegijoje turintys draugų ir 84,4 proc. respondentų nurodė, kad nėra patyrę patyčių. Analizuojant studentų nuomonę apie jų adaptaciją matyti, kad 66,6 proc. studentų pirmieji studijų metai buvo iššūkis ir daugiau negu ketvirtadalis (28,4 proc.) pažymėjo, kad ši kolegija skiria nepakankamai laiko adaptacijos procesui. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (46,7 proc.) studentų žino, į ką kreiptis prireikus pagalbos ar paramos, tačiau daugiau nei trečdalis nurodė to nežinantys ir 41,5 proc. atsakiusiųjų pritarė, kad situaciją reikia tobulinti. Gautų rezultatų apie veiklų, skirtų saviraiškai, pasirinkimą parodė, kad studentams šios veiklos svarbios ir jie norėtų daugiau joms skiriamo institucijos dėmesio. Vilniaus kolegijoje yra kuriamos studentų mokymui(si) ir sveikatai palankios sąlygos, yra sudaryta galimybė gauti paramą ir pagalbą įvairiais lygmenimis (studijų skyriaus, fakulteto administracijos, katedros personalo, studentų atstovybės, asmeninės psichologinės pagalbos), puoselėjama bendruomeniška aplinka, kuri sukuria palankią terpę studentų saviraiškai, tačiau didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštojoje mokykloje teikiamai psichologinės pagalbos paslaugai, palankios emocinės terpės studentams atskleisti savo patiriamus išgyvenimus bei emocijas kūrimui. Reikšminiai žodžiai: psichosocialinė aplinka, kolegijos studentai, Vilniaus kolegija.The psychosocial environment of a higher education institution is one of the most critical factors influencing students’ learning performance, study satisfaction, academic success, health, and well-being. This article aims to determine students’ perceptions of the psychosocial environment at Vilniaus kolegija/Higher Education Institution. The objectives of the research are: 1) to reveal students’ attitudes on the academic-student and student-student relationships at Vilniaus kolegija; 2) to determine how students assess academic adaptation, support, and assistance received; 3) to examine how students assess the choice of activities. An anonymous online survey questionnaire was published on the Google Forms platform in January and February 2022. 460 students of Vilniaus kolegija participated in the survey. The assessment of the psychosocial environment of Vilniaus kolegija from the students’ perspective revealed that more than two-thirds of the students expressed a positive attitude towards academic-student and student-student relationships, academic adaptation, academic support, and the variety of extracurricular activities. The survey results demonstrate that Vilniaus kolegija creates favourable conditions for students’ education and health, provides access to support and assistance at various levels (study department, faculty administration, departmental staff, students’ representation council, personal psychological support), and fosters a community environment which creates a safe medium for students’ self-expression. Even though the analysis of the survey results shows that the majority of students have positive attitudes towards their peers and 84.4 per cent reported that they do not experience bullying, some students doubted or indicated that bullying exists. Therefore, it is important to find out about these cases and take measures to reduce them. More attention should be paid to the psychological support service provided at the higher education institution and the creation of a favourable emotional environment for students to disclose their experiences and emotions. Keywords: psychosocial environment, collegiate students, Vilniaus kolegija/Higher Education Institution
Social workers' experiences of managing conflicts with clients
No full textSocialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje daugialypėje aplinkoje ir susiduria su įvairiais klientais. Todėl ir konfliktai socialiniame darbe yra neišvengiami, nes socialinis darbuotojas tiesiogiai dirba su klientu, su kuriuo santykis gali būti įvairus: nuo geranoriško bendravimo, bendradarbiavimo iki sudėtingų, probleminių situacijų. Socialiniai darbuotojai teikia klientams paslaugas probleminėse situacijose, kurios taip pat gali daryti įtaką konfliktų atsiradimui. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autoriai analizuoja kylančius konfliktus tarp socialinio darbuotojo ir kliento, tinkamą jų sprendimą ir valdymą. Tačiau dažniausiai yra akcentuojami socialinio darbuotojo vaidmenys konfliktų metu ar taikomos sprendimų strategijos. Tačiau gilintis į kliento ir ypač socialinio darbuotojo elgesį, skatinantį tarpasmeninius konfliktus, vengiama. Jei ir analizuojama, tai dažniausiai tik kliento elgesys, nes socialinis darbuotojas turi elgtis kaip profesionalas ir negali skatinti konfliktinių situacijų, o tik jas valdyti. Todėl šio tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtį valdant kylančius konfliktus su klientais. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atsidūrę konfliktinėse situacijose, su klientais stengiasi prisitaikyti prie kliento bei situacijos, elgtis profesionaliai bei lanksčiai, keisti savo atliekamus vaidmenis, nes klientams nelabai patinka, kai socialinis darbuotojas vienu metu atlieka kelis dažniausiai prieštaraujančius vaidmenis ir todėl reiškia nepasitenkinimą. Socialiniai darbuotojai stengiasi kontroliuoti save, išlikti emociškai stabilūs bei pakeisti temą ir taip nuraminti klientą. Konfliktai su klientais kyla dėl skirtingo požiūrio, reikalavimų nevykdymo, klientų priešiškumo, socialinių įgūdžių stokos, klientų priklausomybių (alkoholiui, vaistams), klientų nenoro keistis, problemų nepripažinimo, agresyvaus elgesio. Į konfliktines situacijas socialinį darbuotoją įtraukia klientų agresyvus elgesys, priklausomybės, emocinio intelekto stoka bei problemų nepripažinimas. Klientą į konfliktines situacijas įtraukia socialinio darbuotojo griežtas tonas ar rėkimas, vadovaujantis elgesys, pagarbos klientui trūkumas, kontroliuojantis elgesys bei kliento jautimasis ignoruojamu. Reikšminiai žodžiai: socialinis darbuotojas, klientas, konfliktai, konfliktų valdymas.Social workers work in an ever-changing, multifaceted environment and face a variety of clients. Therefore, conflicts in social work are inevitable since the social worker works directly with the client, with whom the relationship can vary from benevolent communication and cooperation to complex, problematic situations. Social workers provide clients with services in problem situations, which can also influence the occurrence of conflicts. The authors of both Lithuanian and foreign countries analyse the emerging conflicts between the social worker and the client, as well as their proper solutions and management. However, most often, there is an emphasis on the roles of the social worker in conflicts or on the decision strategies applied. However, delving into the behaviour of the client, and especially the social worker, that promotes interpersonal conflicts is avoided. Even if it is analysed, most often, it is only the behaviour of the client because the social worker must behave like a professional and cannot promote conflict situations, only manage them. Therefore, the purpose of this study is to analyse social workers’ experience in managing emerging conflicts with clients. A qualitative study was conducted in which 7 social workers took part. The results of the study showed that social workers in conflict situations with clients try to adapt to the client and the situation, behave professionally and flexibly, and change the roles they play because clients do not really like it when the social worker performs several, most often contradictory roles at once and therefore expresses dissatisfaction. Social workers try to control themselves, remain emotionally stable and change the topic, thereby reassuring the client. Conflicts with clients arise due to different attitudes, non-fulfilment of requirements, clients’ hostility, lack of social skills, addictions (to alcohol, drugs), the unwillingness to change, non-recognition of problems, and aggressive behaviour. In conflict situations, the social worker is involved in the aggressive behaviour of clients, lack of addiction, emotional intelligence and non-recognition of problems. The client is involved in conflict situations due to the social worker’s strict tone or screaming, guided behaviour, lack of respect for the client, controlling behaviour and when customers feel ignored. Keywords: social worker, client, conflicts, conflict management