“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Anthropocenic landscape in Chinese contemporary art
No full textXXI amžiaus globaliam ir Kinijos menui reikšmingi antropoceno būsenos apmąstymai ir estetinė vaizduotė paskatino vėl atsigręžti į peizažo meną, kuris geriausiai perteikia žmogaus ir gamtos (aplinkos) santykius: atskleidžia jų idealus, realybę, problemas bei futuristines vizijas. Vis dėlto Kinijoje peizažinė tapyba (shanshuihua) turi žymiai gilesnes šaknis ir reikšmę, todėl jos pasitelkimas šiuolaikiniame kinų mene įgyja gerokai platesnę kultūrinę, filosofinę ir net politinę prasmę nei Vakarų mene. Šio straipsnio tikslas – aptarti svarbiausius šiuolaikinio kinų antropoceninio peizažo meno žanrus ir parodyti jų santykį su klasikiniu shanshuihua, kartu siekiant išsiaiškinti, ar – ir kaip – juose atsispindi globalūs pačios peizažo sampratos pokyčiai ir svarbiausios Kinijos ekologijos problemos bei iššūkiai. Analizuojami ir lyginami žymiausi antropoceniniai šiuolaikinių kinų menininkų (Zhao Liang, Yao Lu, Hong Lei, Yango Yongliang, Xu Bing) peizažai, kuriuos kurdami autoriai sėmėsi įkvėpimo iš shanshuihua. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip transformuojami ir reinterpretuojami svarbiausi jų struktūriniai, vizualiniai ir prasminiai elementai. Raktažodžiai: peizažas, shanshuihua, antropocenas, post-peizažas, urbanizacija, grožis, bjaurumas.The condition of the Anthropocene and its aesthetics has become one of the most important issues in global and Chinese art of the 21st century. It has allowed the rediscovery of landscape art as its preferred means of expression and medium to reveal the relationship between man and nature in the past, present and future. Landscape art, or more specifically the genre of landscape painting (shanshuihua), is one of the oldest traditions and it has had a special significance in Chinese culture. Its relevance in Chinese contemporary art is far greater and has more implications. The paper aims to explore the main genres of anthropocenic landscape in contemporary Chinese art and it looks into their relationship with traditional shanshuihua. The paper considers their similarities and differences, and reflects the global transformation of the concept of landscape itself. The paper analyses famous anthropocene landscapes by contemporary Chinese artists (Zhao Liang, Yao Lu, Hong Lei, Yang Yongliang, Xu Bing) that have been inspired by and ‚flirt‘ with traditional shanshuihua (or imitate and re-conceptualise it). Keywords: landscape, shanshuihua, anthropocene, post-landscape, urbanization, beauty, ugliness
Dissemination of information about the psychological help service to students in the case of Kauno kolegija higher education institution
No full textKauno kolegijoje paramos sistema funkcionuoja nuo 2021 m. pabaigos ir jos informacijos sklaidos strategija tebesiformuoja, o 2023 m. studijavę asmenys teigė, jog psichologinės pagalbos paslauga yra reikalinga, informacijos sklaida apie ją turi būti suprantama, prieinama studentams patraukliomis priemonėmis. Kauno kolegijos atvejo analizėje detaliau aiškinamasi apie psichologinės pagalbos aktualumą studentams institucijos informacinio tipo sklaidos priemonėmis remiantis 2023 m. studentų nuomonės tyrimu, kuriame studentų ir tyrėjų rekomenduota aktyvinti minėtą paslaugą. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas – kaip patobulinti informacijos sklaidą studentams apie psichologinės pagalbos paslaugą Kauno kolegijoje? Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno kolegijos informacijos sklaidą studentams apie psichologinės pagalbos paslaugą. Tyrime taikyti mokslinės literatūros, atvejo analizės, turinio analizės, apklausos raštu metodai. Tyrimo uždaviniai koreliuoja su turinio analize ir apklausa: turinio analizės metodu identifikuojamos institucijos informacijos sklaidos priemonės ir jų turinys, skirtas studentams, apie paramos paslaugos komponentę – psichologinę pagalbą; apklausos metodu atskleidžiama studentų nuomonė apie Kauno kolegijos informacijos sklaidos priemonių ir jų turinio aktualumą fokusuojantis į paramos paslaugos komponentę – psichologinę pagalbą. Pagal abiejų metodų taikymo rezultatus, išryškinama, kokią informaciją studentai pastebėjo ir pageidautų gauti, pasinaudojo ir norėtų pakartotinai pasinaudoti paslaugomis bei pateikiamos rekomendacijos informacijos sklaidos organizavimui apie šią paslaugą tobulinti. Tyrimo rezultatais atskleista, kad atsižvelgiant į respondentų nuomonę bei pasitelkiant informacijos sklaidos strategiją, orientuotą į Dienotvarkės nustatymo ir Žiniasklaidos rėmų teorijų principus, reikalinga išlaikyti daugiaveiką sklaidos priemonėse intensyviausiai (periodiškai – kartą per mėnesį) studentams komunikuojant institucijos e. paštu ir socialiniais tinklais temomis apie streso įveiką, viešąjį kalbėjimą, laiko planavimą, bendrąją informaciją apie psichologinę sveikatą ir emocinę savijautą, individualių konfidencialių psichologo konsultacijų mechanizmo institucijoje veikimą. Reikšminiai žodžiai: paramos paslauga, psichologinė pagalba, informacijos sklaida.The Kauno kolegija Higher Education Institution support system has been functioning since the end of 2021, and its information dissemination strategy is still taking shape. Those who studied in 2023 said that the psychological support service is necessary. The dissemination of information about it must be understandable and accessible to students through attractive means. The case study of Kauno kolegija explains in more detail the relevance of psychological support for students based on the institution’s information-type dissemination tools based on the survey of students’ opinions in 2023. The article raises a problematic question on how to improve the dissemination of information about the psychological assistance service to students at Kauno kolegija. The study aims to define the dissemination of information about the psychological assistance service to students at Kauno kolegija. In the research, scientific methods such as case analysis, content analysis, and survey were applied. Research objectives correlate with content analysis and survey. The content analysis methods identify the means of disseminating information and their content intended for students about one of the components of support services, i.e., psychological help. The survey method reveals students’ opinions about the means of information dissemination and the relevance of their content at Kauno kolegija, focusing on the same component of support services, i.e., psychological help. Considering the results of the application of both methods, it is highlighted and desirable that the student notices that he/she can receive, has used and does not need recommendations to use this service. The research results revealed that the respondents and the opinions on the information dissemination strategy focused on the principles of Agenda setting and Media frame theories, which are necessary for the dissemination of multitasking institutions that communicate most intensively (periodically - once a month) to students via email and social networks on the topics of overcoming stress, public speaking, time planning, general psychological information and emotional well-being, the functioning of the institute for the mechanism of individual confidential psychological consultations. Keywords: support service, psychological help, dissemination of information
Mythonymic terms in Lithuania's first psychiatry textbook from the inter-war era
No full textStraipsnyje struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami pirmojo lietuviško tarpukario Lietuvoje išleisto žymaus lietuvių psichiatro Juozo Blažio vadovėlio Įvadas į psichiatriją (1935 m.) iš mitinių būtybių vardų sudaryti psichiatrijos terminai. Beveik visi šie terminai yra kilę iš klasikinių (graikų ir lotynų) kalbų ir gatavi pasiskolinti iš jų per kalbas tarpininkes bei pritaikyti prie lietuvių kalbos sistemos. Rašydamas vadovėlį J. Blažys rėmėsi kolegų spausdintais darbais, ir tie terminai jo būsią perimti iš tų darbų. Graikiškos ir lotyniškos kilmės mitonimai, įeinantys į psichiatrijos terminų sudėtį, yra archajinės universalijos, vienareikšmiškai suprantamos visose kalbose. Tai lemia, kad jų pagrindu sudarytus psichiatrijos terminus vienos kalbos perima iš kitų, ir tie terminai sudaro svarbią tarptautinės eponiminės psichiatrijos terminijos dalį. Vadovėlyje daugiausia vartojami visiškosios (tiesioginės, afiksinės ir kompozitinės) ir labai retai dalinės apeliatyvacijos būdu sudaryti mitoniminiai terminai. Būdingiausi yra kompozitiniai apeliatyvai (pvz., kleptomanija) su postpoziciniu mitonimu paremtu sandu. Iš afiksinių apeliatyvų viršų ima sufiksiniai apeliatyvai su dariąja priesaga -izmas (pvz., morfinizmas), prefiksiniai apeliatyvai (pvz., amnezija) nebūdingi. Esminiai žodžiai: mitoniminis terminas, psichiatrijos vadovėlis, eponimas, eponiminis terminas.The article structurally dissects the psychiatry terms made with the names of mythological creatures that appear in the 1935 Įvadas į psichiatriją (Introduction to Psychiatry) by Juozas Blažys, the famous Lithuanian psychiatrist – the first psychiatry textbook to be published in Lithuania in the period between the two world wars. Nearly all terms are derived from the classical (Greek and Latin) languages or are readily borrowed from them through intermediary languages and adapted to the system of the Lithuanian language. While writing the textbook, Blažys relied on printed work by his colleagues and most probably adopted the terms from those sources. Mythonyms of Greek and Latin origin that appear in the structure of psychiatry terms are archaic universalities with unequivocal meaning across all languages; as a result, the psychiatry terms that derive from them travel from one language to the next, constituting an important part of the international eponymic terminology of psychiatry. Most of the terms featured in the textbook are mythonyms made by way of absolute (direct, affixal, and composite) and, on very few occasions, partial appellativisation. The most common are composite appellatives (such as kleptomanija (kleptomania)) that include a component grounded on a post-positional mythonym. Among affixal appellatives, suffixal appellatives with the productive suffix -izmas (such as morfinizmas (morphinism)) have prevalence, while prefixal appellatives (such as amnezija (amnesia)) are uncommon. Keywords: mythonymic term, psychiatry textbook, eponym, eponymic term
Coats of arms in the Lithuanian Metrica in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th century
No full textŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip herbai buvo aprašomi Lietuvos Metrikoje. Straipsnyje gilinamasi į tai, kokios aplinkybės lėmė, kad herbas buvo paminimas Lietuvos Metrikoje? Ar to meto bajorui buvo svarbu apibūdinti herbą, nusakyti, kas jame pavaizduota? Jei taip, tai kaip smulkiai jis apibūdinamas? Publikuotos ir nepublikuotos Lietuvos Metrikos knygos atskleidė daug svarbios medžiagos apie herbus. Tyrimas parodė, kad didžiausią Lietuvos Metrikos bylų dalį sudaro bylos, kuriose herbai yra ant spaudų arba signetų. Kai spaudus arba signetus pamesdavo, skubėdavo kuo greičiau pranešti apie jų dingimą, tačiau dažniausiai pametusieji spaudą negalėdavo tiksliai jo apibūdinti, o geriausiu atveju tik nurodydavo, kad spaudas arba signetas buvo su jo herbu arba su jo asmeniniu herbu, bet išsamiau jo neaprašydavo. Mažesnė yra Lietuvos Metrikos bylų dalis, kai ne tik tiksliai nurodoma, koks herbas yra pavaizduotas spauduose arba signetuose, bet ir konkrečiai įvardijamas herbo pavadinimas. Bajorystės suteikimo privilegijos, esančios Lietuvos Metrikos knygose, yra vieni išsamiausių šaltinių, kuriuose smulkiai aprašomas ne tik herbas, bet ir jo spalvos. Iš Lietuvos Metrikos bylų aiškėja, kad moterys naudojo tėvo herbą spauduose arba signetuose. Kelios surastos Lietuvos Metrikos bylos rodo, kad raštininkai kartais net perpiešdavo herbus bylose. Herbas neretai tapdavo ir ginčo objektu teisme – kai buvo ginčijamas jo autentiškumas. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Metrika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, antspaudas, spaudas, herbas.The aim of this article is to analyse the way coats of arms were described in the Lithuanian Metrica. This article takes a deep look at the circumstances that led to the mention of a coat of arms in the Lithuanian Metrica. Was it important for a nobleman of that time to name their coat of arms, and what was depicted on it? And if so, how detailed was its description? Published and unpublished books of the Lithuanian Metrica have revealed a lot of important material about coats of arms. The research has shown that the largest part of the Lithuanian Metrica is made up of files where coats of arms appear on stamps or signets. In case stamps or signets were lost, their owners would be in a hurry to report their disappearance as soon as possible, but most often they could not describe the stamp accurately; at best, they would state that the stamp or signet bore just their coat of arms or their personal coat of arms. No more details would be provided. A smaller proportion of the Lithuanian Metrica not only contains accurate indications of coats of arms depicted on the stamps/signets, but also provides the titles of specific coats of arms. Privileges of bachelorhood that are described in the books of the Lithuanian Metrica are one of the most comprehensive sources describing not just the coats of arms but their colours as well. The files of the Lithuanian Metrica show that women used their father’s coat of arms in their stamps. As we can see in several files of the Lithuanian Metrica, the scribes would occasionally redraw the coats of arms. It was not uncommon for coats of arms to become subjects of disputes in court in case their authenticity was contested. Keywords: The Lithuanian Metrica, the Grand Duchy of Lithuania, seal, stamp, coat of arms
"Literatūros lankai": dialogue with Polish literature
No full textStraipsnyje pristatomos verstinės lenkų literatūros publikacijos išeivių lietuvių literatūros žurnale Literatūros lankai (1952–1959). Šis leidinys, kaip ir dauguma kitų, užsienio literatūros lauką plėtė per vertimus. Žurnalo kolektyvas tęsė lietuvišką tradiciją pristatydamas lenkų poetus, susijusius su Lietuva: Czesławą Miłoszą (1911–2004) ir Julianą Tuwimą (1894–1953). Naujai skaitytojai supažindinti su lenkų išeivio Jerzy’io Pietrkewicziaus (Peterkiewicziaus) (1916–2007) poezija, kuri iki šiol menkai versta į lietuvių kalbą. Vertėjas Juozas Kėkštas (1915–1981) išeivijoje tęsė naujausią Cz. Miłoszo kūrybos sklaidą: jį pristatė ne tik kaip poetą, bet ir prozininką, literatūrologą. Cz. Miłoszas siūlo išeiti iš jausmų ir įspūdžių „kreidinio rato“ poezijoje, ieškoti kalbos, atspindinčios epochos sąmoningumą, ir naujų išraiškos formų. Literatūros lankuose paskelbta lenkų autorių kūryba, kurioje juntamas „laiko pulsas“: atveriama sutrikusi lyrinio subjekto jausena, akivaizdžios meninės formos paieškos. Lenkų literatūros vertimais buvo stiprinami lietuvių ir lenkų literatūriniai ir kultūriniai ryšiai. Reikšminiai žodžiai: „Literatūros lankai“; lenkų literatūros į lietuvių kalbą vertimai; Czesławas Miłoszas; Julianas Tuwimas; Jerzy Pietrkiewiczius (Peterkiewiczius).The article explores the translations of Polish literary publications in the Lithuanian Exile Literature Magazine Literaturos Lankai (Literary Folios, during the period 1952–1959). Like many of its contemporaries, Literaturos Lankai expanded the scope of foreign literature in its pages through translations. The staff of the magazine continued the Lithuanian tradition by presenting Polish poets related to Lithuania: Czesław Milosz (1911–2004) and Julian Tuwim (1894–1953). New readers were introduced to the poetry of the Polish exile Jerzy Pietrkewicz (Peterkiewicz) (1916–2007) whose writings so far have been almost not translated into Lithuanian. In exile, translator Juozas Kėkštas (1915–1981) played a pivotal role in disseminating of Milosz’s highlighting his multifaceted talents as a poet, prose writer, and literary critic. Milosz offers to break out of the feelings and impressions in Chalk Circle poetry, seeking a language that reflects epic consciousness and new forms of expression. The works of Polish authors published in Literatūros Lankai reflect the ‘pulse of the time’, revealing a disturbed lyrical subject and an ongoing quest for new artistic forms. The translations of Polish literature strengthened the literary and cultural connections between Lithuania and Poland. Keywords: Literary Folios; Polish literature in Lithuanian translations; Czesław Miłosz; Julian Tuwim; Jerzy Pietrkiewicz (Peterkiewicz)
Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios kunigai XVI–XXI amžiuje
No full textVištyčio Švč. Trejybės iš plytų ir akmenų pastatyta bažnyčia išliko iki šių dienų. Jos statybos ir rekonstrukcijos darbai vyko 1829–1885 m. Galutinai statyba užbaigta XX a. pradžioje (1912 m.). Bažnyčios statybai lėšas aukojo parapijiečiai ir rėmė valstybė. Nuo pat pastatymo bažnyčia sudarė pagrindinį miestelio architektūros akcentą ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją. Tačiau tai – ne pirmoji Vištyčio bažnyčia. Pati pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta tikriausiai apie 1549 m. Istoriniai šaltiniai rodo, kad 1562 m. karalius Žygimantas Augustas davė privilegiją ir Vištyčio bažnyčiai paskyrė nedidelį Nebūtkiemio (Kunigiškių) kaimą su 6 valakais žemės. Vėliau Vištyčio parapijai dar buvo pridėti 2 valakai žemės Rėčiūnuose. Žinoma, kad jau 1549 m. Vištyčio klebonui parapijiečiai turėjo mokėti dešimtinę – nuo kiekvieno valako duoti po kapą rugių ir avižų ir po 4 grašius per metus.2 Dar bažnyčios valdas papildydavo dovanojimai. 1652 m. dokumente rašoma, kad miestietis Kristupas Zalevskis užrašė bažnyčiai 1 margą žemės, kad po mirties būtų meldžiamasi už jo sielą.3 1570 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla, suteikusi galimybę nedideliam skaičiui jaunuolių siekti išsilavinimo. Daugiau kaip keturi šimtai metų prabėgo nuo to laiko, užmaršties dulkės padengė amžių istoriją. Karai, marai, taikus gyvenimas, svetimšalių užkariavimai, savos valstybės kūrimas ir atkūrimas, buvimas arčiau Dievo ir nutolimas nuo jo, vėl grįžimas prie tikėjimo ir paskendimas kasdieniniuose reikaluose, kurių tikslas turėti ir vartoti. Toks žmogaus gyvenimas, tokia ir mūsų gyvenamosios vietos istorija. Bet to gyvenimo ir tos istorijos centre visuomet yra kažkas, kas mus jungia, motyvuoja, skatina žvelgti plačiau ir giliau
Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios senosios tapybos paveldas Vilkaviškio vyskupijos muziejuje
No full textSupply chain interconnectedness in times of crises: a gravity model with DiD analysis of COVID-19 effects on Central and Eastern European trade
No full textThis paper explores the impact of COVID-19-induced disruptions on supply chains, specifically focusing on the interconnectedness of supply chains and the transmission effects they cause. The gravity model framework, together with difference-in-differences analysis, is employed to analyze monthly trade patterns among Central and Eastern European (CEE) countries, Western European countries, and other trading partner countries. The model presented accounts for the country’s roles in global value chains (GVCs) by incorporating data related to exports, imports of intermediate and capital goods, and imports of final consumption goods. CEE countries have demonstrated a certain resilience during the COVID-19 pandemic. Yet, they were not immune to adverse consequences due to disrupted supply chains, primarily in the imports of intermediate and capital goods. We find that the countries that suffered from the COVID-19 pandemic the least demonstrated remarkable resilience against disrupted GVCs. The findings of our study enrich the literature on the effects of the COVID-19 pandemic, specifically for the CEE region, by providing a framework for understanding the pandemic’s impact on international trade. The results show that supply shock might be greater than demand shocks on production and trade dynamics. Furthermore, our results suggest that policymakers seek adaptability to changing supply and demand patterns, while enterprises should consider broader diversification both within the region and locally. Keywords: global value chains; disruption; gravity model; DiD; COVID-19; Central and Eastern Europe; international trade
Rural dimension of the employment policies for NEETs. A comparative analysis of the reinforced youth guarantee
No full textIn 2020, the European Commission relaunched the Youth Guarantee (YG) Programme, its flagship policy for youth unemployment since 2013. This action aims to renew the European Union efforts on promoting the employment of those below 30 years old in the aftermath of the COVID-19 pandemic. All EU member states adapted this EU directive to their national policies releasing their own national strategies. One of the novelties of this transnational policy initiative is its emphasis on targeting youth living in rural, remote, or disadvantaged areas. This book chapter analyzes how different EU countries are adapting this policy at the national level and how they integrate the rural dimension in the proposed measures. Commonalities and differences in approaches and types of actions to be implemented across countries will be discussed. Keywords NEETs; Policies; Youth Guarantee; (Un)employment; Disadvantaged areas
Public employment services' responses to the pandemic: examples from Portugal, Bulgaria, and Lithuania
No full textThe Covid‐19 pandemic provoked critical changes to welfare in Europe, requiring the dematerialisation of programmes and services while relying mainly on remote support. This study aims to present insights into how European public employment services have coped and adapted to the pandemic challenges, particularly regarding the digitalisation and delivery of services to young people in rural areas. It focuses on three case studies from distinct European regions: Portugal, Bulgaria, and Lithuania. It is based on an exploratory survey of public employment services national offices and qualitative data collected from public employment services offices in rural settings. It highlights the advantages and dangers of the adoption of digitalisation processes, namely considering literacy and accessibility in diverse contexts. It concludes that despite cultural and regional differences, all three countries evidenced an acceleration in service provision due to digitalisation and were capable of adjusting their practices to remote delivery. However, rural areas faced delays due to poor infrastructure, and after the pandemic, public employment privileged on‐site delivery, since it is considered more effective in the training and counselling of young people. Keywords Bulgaria; Covid‐19; digitalisation; Lithuania; Portugal; public employment service