“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Contradictions: the creative work of Valdas Ozarinskas
No full textArchitekto ir menininko Valdo Ozarinsko meninės veiklos įsibėgėjimo laiką galima pavadinti ir prailginta XX a. pabaiga, Lietuvoje išsitęsusia dar bent dešimtmetį, ir XXI a. slenksčiu. Tuo metu pradėję reikštis kūrėjai įvairiai reflektavo šią transformatyvią amžių sandūrą, žymėjusią modernybės utopijų pabaigą ir naujus šiuolaikybės iššūkius. Straipsnyje siekiama apibrėžti kritinę, analitinę Ozarinsko erdvinės meno praktikos prieigą, išryškinti jo šiuolaikinio meno projektams būdingas raiškos priemones ir vaizdinius, perteikiančius modernistinių utopijų blyksnius ir jų pabaigos efektus, bei su tuo susijusias prieštaras, jas traktuojant kaip menininko santykio su ribiniu laikmečiu ambivalentiškumą. Reikšminiai žodžiai: modernybė, šiuolaikybė, utopija, tarpdiscipliniškumas, kritinė erdvinė praktika.The period of artistic momentum for architect and artist Valdas Ozarinskas (1961–2014) can be described as both the extended end of the 20th century, which lasted for at least another decade in Lithuania as the country gradually integrated into the political, economic, and cultural space of the European Union, and as the threshold of the 21st century. Artists who began their careers during this transformative era reflected in various ways on the end of modernity’s utopias and the new challenges of contemporaneity. This article aims to define the critical and analytical approach characteristic of Ozarinskas’s artistic practice, highlighting the means of expression and imagery typical of his contemporary art projects, which convey flashes of modernist utopias, the effects of their conclusion, and the associated contradictions, treating these inconsistencies as an ambivalence in the artist’s relationship with this liminal period. Applying the grid of architectural categories (space – scale, module – series, function – form) to the analysis of Ozarinskas’s contemporary artworks reveals his critical view of the aspirations and values of modernity, particularly its Soviet version, and the aesthetics of Modernism. The artist’s (and his collaborators’) ambivalent relationship to this worldview and its physical forms is evident in his dual approach: he acted as a curious, even fascinated excavator of the (already) historical legacy of modernity, while also deconstructing it through various means as a conceptually minded contemporary researcher. Straddling the line between high-tech aesthetics and the melancholy of industrial relics, between the mundane, purely practical aspects and the new poetic functions of various objects, between the analytical decomposition of modernist architecture and attempts to destroy it, between the conceptualization of the series and system and its perception as an apparatus of power, and between the perspective of (space) flight and the narratives of crashing and failure, Ozarinskas’s oeuvre represents the contradictions inherent to the turn of the epochs. On one side are the flashes of futuristic visions of modernity; on the other, the uncanny, frightening reflections of their utopianism in the present. The dystopian imagery in Ozarinskas’s work – from domesticated military equipment, the terrifying light of a nuclear power plant, and repulsive industrial materials to a mutilated body, a ruined building, and the senselessness of a giant black pillow – also points to the then unnamed but rapidly approaching crisis of the Anthropocene. In this respect, his works can be seen as the precursors of the critical imagination of the Anthropocene, which is particularly relevant today and is unfolding in the work of a new generation of artists. Keywords: modernity, contemporaneity, utopia, interdisciplinarity, critical spatial practice
Interwar Lithuanian school architecture in an era of dynamic change
No full textStraipsnyje aptariama Lietuvos mokyklų architektūrinė raida tarpukariu. Laikomasi kompleksiškumo principo, gretinant švietimo nuostatas su ugdymui skirtos fizinės aplinkos formavimu. Mokyklų architektūra analizuojama funkciniu, planiniu, erdviniu, kompoziciniu ir estetiniu požiūriais. Pradžios mokyklų ir gimnazijų architektūrinis tyrimas konstruojamas pagal chronologiją. Išryškėjo Lietuvos mokyklų architektūros tarpukariu daugialypis kismas, pasireiškęs pastatų dydžio įvairove ir tolygesniu jų teritoriniu pasklidimu; medžiagos ir konstrukcijos, funkcinės sudėties ir erdvinio organizavimo kaita, formos raiškos transformacija. Pradinių mokyklų evoliucijoje akivaizdus pokyčių dinamiškumas – nuo medinio namo su klasės patalpa iki profesionalios architektūros mūrinio pastato su daugiakomplekte struktūra ir įvairialype funkcine sandara. Gimnazijos esmingai kito pastatų dydžio, paskirčių įvairovės, erdvinio organizavimo ir formodaros aspektais. Ketvirtajame dešimtmetyje išryškėjo mokyklų tipologijos architektūrinis modelis, pagrįstas funkciniu kompleksiškumu, racionaliu patalpų grupavimu, logiška erdvine sąranga, technologine kokybe ir nuosaikia modernistine estetika. Reikšminiai žodžiai: mokyklų architektūra, pradžios mokyklos, gimnazijos, funkcinė programa, mokyklų pastatų architektai.This article examines the architectural development of Lithuanian schools during the interwar period. Adopting a comprehensive approach, it juxtaposes educational provisions with the formation of the physical environment for education. School architecture is analyzed from functional, spatial, compositional, and aesthetic perspectives. The study of primary schools and gymnasiums is organized chronologically. During the interwar period, Lithuanian school architecture underwent multifaceted changes, reflected in the variety of building sizes and their more even territorial distribution. There were significant changes in materials and construction methods, functional composition, spatial organization, and artistic expression. Two developmental phases emerged: the beginning and the becoming. The first decade was marked by traditional architecture featuring wooden structures, standard designs, and repetitive layouts that combined educational and residential functions with a historicist aesthetic. In the second decade, masonry schools were constructed based on individual, professionally designed projects. The functional programme expanded to better meet educational needs, incorporating functional zoning, spaciousness, technological innovations, and modernist aesthetic tendencies. The evolution of primary schools during this period exhibits a dynamic shift from simple wooden structures housing a single classroom to professionally designed masonry buildings featuring multi-classroom structures and diverse functional arrangements. Concurrently, gymnasiums underwent substantial transformations, characterized by changes in building size, utilization diversity, spatial organization, and architectural form. During the 1930s, a distinct architectural model for school typology emerged, emphasizing functional complexity, logical room grouping, spatial organization, technological advancements, and a restrained modernist aesthetic. Keywords: school architecture, primary schools, gymnasiums, functional programme, school building architects
Spread of the cult and iconography of St Barbara in Lithuanian sacred art of the seventeenth and eighteenth centuries
No full textStraipsnio tema – šv. Barboros kulto paplitimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) potridentiniu laikotarpiu ir jos ikonografijos įvairovė sakralinėje dailėje. Gana dažnas šios šventosios atvaizdas, itin išpopuliarėjęs XVII–XVIII a. ėmus plisti šv. Barboros brolijoms, menotyriniu aspektu iki šiol išsamiai neanalizuotas. Tyrimo tikslas – pasigilinti į LDK potridentiniu laikotarpiu plitusio šv. Barboros kulto sklaidą, kaitą ir ikonografinius vaizdavimo būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti, kaip kultas atsirado, skleidėsi, ir patyrinėti jo pobūdį XVII–XVIII a. LDK; apžvelgti dalį šventosios atvaizdų, išlikusių Lietuvos katalikų bažnyčių altoriuose ir Lietuvos muziejuose bei fonduose suskirstant juos pagal tipinius ir savitus ikonografinius vaizdavimo būdus. Tam pasitelkiami teorinis-aprašomasis, empirinis ir ikonografinis-ikonologinis tyrimo metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti, įvertinti ir atskleisti šv. Barboros kulto paplitimą bei ikonografinių atvaizdų turinio prasmes ir svarbą tuometinėje krikščioniškoje bendruomenėje. Raktažodžiai: Šv. Barbora, kultas, ikonografija, barokas, Lietuvos sakralinė dailėThe article addresses the spread of the cult of St Barbara in the Grand Duchy of Lithuania during the period following the Council of Trent and the diversity of her iconography in sacred art. The image of this saint, which became extremely popular in the seventeenth and eighteenth centuries, became frequently encountered after the spread of St Barbara’s fraternities; however, so far it has not been analysed in detail from the artistic aspect. The aim of the study is to delve into the spread, change, and iconographic methods of the extensive cult of this saint during the period following the Council of Trent in the Grand Duchy of Lithuania. To achieve this goal, the following tasks were set: to find out how the cult emerged and spread and to explore its nature in the seventeenth and eighteenth centuries in the Grand Duchy of Lithuania; to review some of the surviving images of the saint in the altars of Lithuanian Catholic churches and in Lithuanian museums, classifying them according to typical and specific iconographic ways of representation. Theoretical-descriptive, empirical, and iconographic-iconological research methods were applied, which allowed to fully investigate, evaluate, and reveal the meaning and importance of the content of sacred art in the Christian community at that time. KEYWORDS: St Barbara, cult, iconography, baroque, Lithuanian sacred ar
Characteristics and products of free improvisational music
No full textStraipsnyje analizuojamas laisvosios improvizacijos fenomenas per šiuolaikinio menininko suvokimo prizmę. Nėra siekiama įrėminti improvizaciją stilistiniais terminais; priešingai, išryškinamas laisvosios improvizacijos meno įsiskverbimas į daugelį skirtingų meno krypčių ir nuolatinė meninių priemonių bei konceptų adaptacija. Straipsnyje įvardijamos ir analizuojamos improvizacinei muzikai būdingos savybės, kvestionuojamas su improvizacija siejamas absoliučios laisvės konceptas. Nors pabrėžiamas laisvosios improvizacijos procesualumas, yra įvardijami ir aptariami pagrindiniai šio proceso metu gimstantys meniniai produktai. Neišvengiamas prieštaringumas, kompleksiškumas ir daugiakryptiškumas straipsnyje yra pateikiami ne kaip chaosą skatinantys veiksniai, o kaip įrankiai, įgalinantys meniniam tyrimui būdingą naujovišką mąstymą. Raktažodžiai: laisvoji improvizacinė muzika, meno krypčių sintezė, atlikėjo požiūris, muzikinė laisvė, gyvas pasirodymas, socialinis meno aspektas, improvizacijos kompleksiškumas.The article analyses the phenomenon of free improvisation through the prism of the perception of the contemporary artist. The aim is not to frame improvisation in stylistic terms; on the contrary, it highlights the pervasiveness of the art of free improvisation in many different artistic movements and the constant adaptation of artistic tools and concepts. The article identifies and analyses the essential qualities of improvisational music and questions absolute freedom. The processuality of free improvisation is emphasised, and the main artistic products that emerge from this process are identified and discussed. The inevitable contradictions, complexity, and multidirectionality are presented in the article not as factors of chaos but as tools that enable innovative thinking inherent in the artistic research. Keywords: free improvisational music, synthesis of artistic practices, performer’s point of view, musical freedom, live performance, social aspect of art, complexity of improvisation
Adoptarunt et levarunt: godparents of illegitimate children in the 18th century Vilnius deanery
No full textStraipsnyje aptariamas Lietuvos istoriografijoje iki šiol dėmesio nesulaukęs nesantuokinių vaikų krikštatėvių klausimas XVIII a. Vilniuje. Tekste, remiantis išlikusių Vilniaus dekanatui aptariamu laikotarpiu priklausiusių parapijų krikšto metrikų knygų duomenimis, analizuojamos krikštatėvių parinkimo nesantuokiniam vaikui tendencijos. Pirmiausia tiriama, kiek krikštatėvių dalyvaudavo krikštijant nesantuokinį vaiką, ar tarp krikštatėvių pasitaikė tokių, kurie būtų tapę daugiau nei kelių nesantuokinių vaikų dvasiniais globėjais. Straipsnyje taip pat pateikiama socialinio nesantuokinių vaikų statuso visuomenėje analizė. Remiantis duomenimis apie krikštatėvių ir tėvų pavardes, socialinį statusą bei gyvenamąją vietą, nagrinėjami numanomi giminystės, socialiniai ir geografiniai ryšiai tarp nesantuokinių vaikų tėvų ir krikšto tėvų. Galiausiai, straipsnyje bandoma atsakyti, ar krikštatėvių ir ne santuokinių vaikų bendravimas galėdavo peržengti formaliuosius santykius, kai ir po krikšto ceremonijos būdavo palaikomi artimi ryšiai. Reikšminiai žodžiai: nesantuokiniai vaikai, krikštatėviai, Vilnius, Vilniaus dekanatas, XVIII a.This article explores a previously uninvestigated topic: the role of godparents for illegitimate children in the 18th century Vilnius deanery. The research is based on analysing baptism records from parishes within the Vilnius deanery during this period. The study delves into the selection of godparents for illegitimate children, investigating such factors as the number of godparents present at the baptism and whether they acted as spiritual guardians for multiple illegitimate children. Additionally, it examines the social status of the godparents, analyzing surnames, social standing, and place of residence to determine possible kinship, social, and territorial relations with the parents. Furthemore, the paper explores whether relationships between godparents and illegitimate children extended beyond the formal baptism ceremony. Keywords: illegitimate children, godparents, Vilnius, Vilnius deanery, 18th century
Formation and origin of the drymonyms of Molėtai district (Utena county) during the interwar period
No full textStraipsnyje darybos ir kilmės atžvilgiais išanalizuoti Utenos apskrities Molėtų valsčiaus drimonimai – miškų, jų dalių, miškelių, krūmų vardai, iš gyvosios kalbos užrašyti 1935–1937 m. Lietuvos žemės vardyno anketose. Atliktas tyrimas leido išryškinti kalbamojo ploto drimonimams būdingus darybos būdus ir priemones bei nustatyti jų sąsajas su apeliatyvais ar kitais onimais. Raktažodžiai: regioninė toponimija, drimonimų daryba, drimonimų kilmė, tarpukario laikotarpis.The article analyses 177 drymonyms (149 lexical items) of Molėtai District, Utena County, in terms of their formation and origin. The data were collected from the interwar Lithuanian ‘Land Names’ Questionnaires of 1935–1937 (Lietuvos žemės vardyno anketos), one of the main and most comprehensive sources of toponyms existing in the living Lithuanian language. The analysis helped to identify the main features of the formation and origin of these drymonyms. In terms of their origin, the predominate number of drymonyms are of appellative origin (85% of all the toponyms studied or ~82% of lexical items). The number of drymonyms of personal name origin and of toponymic origin was much lower (each accounting for ~6% of all the toponyms studied or ~7% of lexical items). Most of the drymonyms are related to the lexis of the Lithuanian language. In terms of derivation, 109 cases of secondary drymonyms (~62% of all the toponyms studied or ~62% of lexical units) and 63 cases of primary drymonyms (~36% of all the drymonyms studied or ~35% of lexical items) were recorded. The largest number of the secondary drymonyms are derivatives. Keywords: regional toponymy, formation of drymonyms, origin of drymonyms, interwar period
Mythical journey of the hero in Sigitas Geda's cycle of hymns 26 rudens ir vasaros giesmės
No full textStraipsnyje analizuojamas Sigito Gedos knygos „26 rudens ir vasaros giesmių“ rudens ciklo „Delčia rudenė deivė“ naratyvinis lygmuo. Rašytojas subjekto judėjimą myriop paverčia mitine herojaus kelione į požemio erdvę. Ši kelionė atitinka mitinio pasakojimo struktūrą: veikėjas susiranda pagalbininką, peržengia slenkstį, skiriantį profaniškąjį ir sakralų pasaulį, pasiekia jo erdvės centrą, kuriame patiria apoteozę, ir sugrįžta į kasdienį gyvenimą. S. Geda mitinę struktūrą papildo siurrealistiniais vaizdiniais. Rudens giesmių veikėjas yra poetas, kurio kelionės tikslas – atnaujinti žodinę kūrybą. Šį siekį galima įgyvendinti tik grįžus į kultūros priešistorę ir sunaikinus pasenusias raiškos formas. Mitiniame požemio erdvės centre subjektas miršta, kad prisikėlęs įgautų gebėjimą rekonstruoti poetinę kūrybą. „Delčioje rudenėje deivėje“ S. Geda plėtoja herojaus kelionės archetipą atsispirdamas ir nuo Dantės Alighieri poemos „Dieviškosios komedijos“ siužeto. Raktažodžiai: Sigitas Geda, „Delčia rudenė deivė“, naratyvinis teksto lygmuo, mitinė herojaus kelionė, poeto archetipas.The aim of this article is to analyse the narrative level of the autumn cycle ‘Delčia rudenė deivė’ (Waning Moon, the Autumn Goddess) in Sigitas Geda’s cycle of hymns 26 rudens ir vasaros giesmės (26 Hymns of Autumn and Summer). The writer turns the lyrical subject’s movement to death into a mythical journey to the underworld. This journey follows the structure of a mythic narrative: the hero finds a helper, crosses the threshold separating the profane and mythical worlds, and reaches the centre of the mythical space, where he experiences apotheosis and returns to everyday life. However, by supplementing the mythical journey with surreal imagery, Geda does not adhere to its strict archetype. The lyrical subject of the autumn cycle of the hymns is the poet whose aim is to renew the art of poetry. In a myth, this can only be done by returning to the prehistory of culture and destroying obsolete forms of expression. For this reason, the lyrical subject dies in the mythical centre of the underworld and is reborn in the everyday world to bring renewed poetic forms to his community. Keywords: Sigitas Geda, 26 rudens ir vasaros giesmės, autumn cycle of hymns, narrative level of the text, mythical hero’s journey, archetype of the poet
Antropocenas ir vertybės šiuolaikinėje Lietuvos filosofijoje
No full textŠiais laikais filosofija vertinama prieštaringai. Viena vertus, nuo seno ji yra teorinis abstraktus tikrovės reiškinių ir ją išreiškiančių idėjų pažinimas. Antra vertus, savo esme ji yra mokslas, apmąstantis pamatinių žmogiškų vertybių pokyčius. Vertybės mezgasi kiekvienos visuomenės sąrangoje, jai iškylančių aktualių klausimų įvairovėje. Dėl to savaime suprantama filosofija, siekdama sąlyčio su kintančia tikrove, reaguoja į visuomenėje aktualias problemas, turinčias ilgalaikį poveikį žmogui ir jį supančiai aplinkai. Suvokdamas antropoceno problematikos daugiasluoksniškumą, straipsnio autorius tyrinėja, kokios vertybės nagrinėjant antropoceno problematiką išryškėja Lietuvos filosofijoje. Šiuo tikslu diskutuojami lietuvių filosofų – Naglio Kardelio, Gintauto Mažeikio, Arvydo Šliogerio, Mintauto Gutausko, Danutės Bacevičiūtės – samprotavimai, labiausiai atspindintys antropoceno sukeltus gamtos pokyčius. Raktažodžiai: antropocenas, vertybės, klimato kaita, filosofija, gamtos pokyčiai.In modern times, philosophy finds itself in a contradictory position. On the one hand, it has long been a theoretical abstract knowledge of the phenomena of reality and the ideas that express it. On the other hand, it is, at its core, a science that reflects on changes in fundamental human values. Values are embedded in the structure of each society, in the variety of issues that it has to deal with. Therefore, to be in touch with changing reality, philosophy naturally responds to societal issues that have a lasting impact on human beings and their environment. Being aware of the multi-layered nature of the Anthropocene, the author of the article explores the values that emerge in Lithuanian philosophy in the context of research on the Anthropocene. For this purpose, the insights of Lithuanian philosophers Naglis Kardelis, Gintautas Mažeikis, Arvydas Šliogeris, Mintautas Gutauskas and Danutė Bacevičiūtė into the most significant changes in nature caused by the Anthropocene are discussed. Keywords: anthropocene, values, climate change, philosophy, changes in nature
Būsto politika Lietuvoje: kokybinis socialinio būsto problemų tyrimas
No full textŠiame darbe nagrinėjama Lietuvos būsto politikos sistema, ypatingą dėmesį skiriant socialinio būsto problemoms. Remiantis 20 pusiau struktūrizuotų interviu su politikos formuotojais ir socialinio būsto gavėjais, atskleidžiamos problemos, susijusios su socialinio būsto prieinamumu, valdymo ir administravimo klausimais, taip pat problemos, susijusios su socialinio būsto gavėjų stigmatizavimu, aptariamas bendras jų pasitenkinimas suteiktu būstu ir parama. Tyrimas rodo, kad gauti socialinį būstą ir gyventi jame nėra lengva užduotis. Socialinio būsto gavėjai turi ilgai stovėti eilėje, patirti stigmatizaciją ir nuolatinę baimę, kad dėl skrupulingo jų pajamų stebėjimo gali netekti socialinio būsto. Kita vertus, savivaldybė stengiasi pasiūlyti draugiškas strategijas atskiriems atvejams spręsti ir ieško geriausių sprendimų socialinio būsto gavėjų poreikiams tenkinti. Išvados rodo, kad masinis privatizavimas Lietuvoje sukūrė dualistinę būsto sistemą, kai pirmenybė teikiama būsto nuosavybei ir marginalizuoja socialinį būstą kaip saugumo garantą tik labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims. Tuo pat metu didžiulė būsto nuosavybė sukūrė saugumo garantą daugeliui, o šeimos ryšiai tapo saugaus būsto garantu. Socialinės paramos išmokos suteikia papildomą saugumo garantą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Raktažodžiai: būsto politika, socialinis būstas, Lietuva, Vidurio ir Rytų Europa, interviu.This article aims to examine the Lithuanian housing policy system, with a special emphasis on social housing issues. This study is based on 20 semi-structured interviews with the decision makers and recipients of social housing. The analysis reveals the issues related to access to social housing, management and administration issues, problems related to stigmatisation of social housing recipients, and their overall satisfaction with the provided support. The study shows that accessing social housing and living in social housing is not an easy task. Social housing recipients have to wait in queues for a long time, experience stigmatisation and constant fear that they may lose their social housing due to a strict income monitoring. On the other hand, the municipality tries to provide friendly strategies to solve individual cases and looks for the best solutions possible to meet the needs of social housing recipients. The findings show that massive privatisation in Lithuania created a dualistic housing market favouring home ownership and marginalising social housing as a safety net for the most vulnerable people. At the same time, a massive home ownership society formed a safety net for many, with family ties playing a crucial role. Housing safety is offered as a part of social assistance programs for the most vulnerable parts of the population. Keywords: housing policy, social housing, Lithuania, Central and Eastern Europe, interview
Start-up ecosystems: the experience of Latvia, Lithuania, Estonia
No full textThe present article aims to empirically confirm the role of start-up ecosystems in shaping and increasing the role of entrepreneurial activity in the socio-economic development of the Baltic countries (Latvia, Lithuania, Estonia). The following tasks were addressed sequentially: determining the relevance of the topic of start-up ecosystems, reflecting the given multifaceted phenomenon in the socio-economic works by contemporary authors, and examining the experience of teams of international research projects focused on start up ecosystems. Subsequently, the role of start-up ecosystems in the Baltic countries was assessed from a comparative standpoint. The paramount factors that serve as significant positive conditions for their impact on start-up ecosystems and the factors that hinder their positive dynamics were identified. The empirical basis for the research was international research projects: Global Start-up Ecosystem Report, data science competition platform Kaggle, Global Entrepreneurship Monitor (GEM), Global Talent Competitiveness Index (GTGI)), Global Competitiveness Report by World Economic Forum, as well as the authors’ own research studies on entrepreneurial activity and entrepreneurial universities. Causal and comparative analyses were used as the main research methods. During the research work, the terminology used was clarified so that it matched the main subject of the study – start-up ecosystems as the most important factor in the development of the innovative economy of countries and regions. A ranking of the factors that most positively influence the effectiveness of start-up ecosystems, especially from the perspective of their financing opportunities, were carried out. The study results showed the importance of start-up ecosystems among other drivers of the country’s socio-economic growth. The role of higher education, state and municipal support in expanding the practice of start-up ecosystems was also shown. In this aspect, it is extremely important to expand the practice of entrepreneurial education for students of all specialities, gradually transforming educational and research higher schools into entrepreneurial universities. Keywords: start-up ecosystems; innovative economy; crowdfunding; entrepreneurial universities; Latvia; Lithuania; Estonia