“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Need for social services for mothers of premature newborns in a neonatology clinic
No full textPriešlaikinis gimdymo priežastys yra vis dar nagrinėjamos, nors dauguma atvejų ir įvyksta spontaniškai, nei viena besilaukianti naujagimio motina nėra apsaugota nuo priešlaikinio gimdymo tikimybės. Gimdymas ir naujos gyvybės atsiradimas turėtų kelti džiaugsmą, geras emocijas, bet iš tiesų neišnešiotų naujagimių motinos susiduria su skaudžiais psichologiniais išgyvenimais, o vėliau ir socialiniais sunkumais. Todėl tikslinga ištirti socialinių paslaugų poreikį patiria neišnešiotų naujagimių motinos neonatologijos klinikoje, siekiant efektyviau teikti socialines paslaugas. Šio baigiamojo darbo tyrimo problema – kokių socialinių paslaugų poreikį patiria neišnešiotų naujagimių motinos neonatologijos klinikoje? Straipsnyje aptariama kas yra priešlaikinis gimdymas, kokios priežastys gali daryti įtaką priešlaikiniam gimdymui, kokius psichologinius išgyvenimus, patiria motinos, bei kokie yra motinų poreikiai. Apžvelgta, kokias socialines paslaugas gali gauti neišnešiotų naujagimių motinos neonatologijos klinikoje. Buvo atliktas kokybinis tyrimas pusiau struktūruoto interviu metodu. Tyrime dalyvavo 5 neišnešiotų naujagimių motinos, išėjusios iš neonatologijos klinikos. Kokybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tyrime dalyvavusios neišnešiotų naujagimių motinos neonatologijos klinikoje patiria bendrųjų socialinių paslaugų poreikį – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo ir transporto organizavimo. Tyrimo dalyvėms informavimo paslaugos reikia dėl vaiko užregistravimo, tvarkos ligoninėje, priklausančių išmokų, teisinių aspektų, transporto organizavimo. Konsultavimo paslaugos tyrimo dalyviams prireikia tuo metu, kai reikia tvarkyti dokumentus, bei spręsti patiriamus sunkumus. Tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos poreikį tyrime dalyvavusios neišnešiotų naujagimių motinos patiria, kai reikia gauti notaro, sielovados paslaugas, kai reikia pagalbos bendraujant su socialinių paslaugų įstaigomis, artimaisiais, medicinos personalu. Taip pat tyrimo dalyvės teigia, kad jos išgyvendamos krizinį gyvenimo etapą patiria psichosocialinės pagalbos paslaugos poreikį. Raktiniai žodžiai: neišnešiotas naujagimis, neonatologijos klinika, socialinės paslaugos.The causes of premature birth are still being researched, and while most cases happen spontaneously, no expectant mother is entirely immune to the risk. The arrival of a new baby should bring joy and positive emotions, but in reality, mothers of premature newborns often face significant psychological stress and subsequent social challenges. Therefore, it is crucial to examine the social services needed by mothers of premature newborns in the neonatology clinic to improve the efficiency of these services.The research problem addressed in this thesis is: What types of social services do mothers of premature newborns require in the neonatology clinic? This article explores what premature birth is, the potential causes, the psychological experiences of mothers, and their needs. It also reviews the social services currently available to mothers of premature newborns at the neonatology clinic. A qualitative study was conducted using semi-structured interviews with five mothers of premature newborns who had been discharged from the neonatology clinic. The study's findings revealed that these mothers require various general social services, including information, counseling, mediation and representation, and transportation organization within the neonatology clinic. The participants expressed a need for information services related to child registration, hospital procedures, available benefits, legal aspects, and transportation organization. They required counseling services to manage documentation and address encountered difficulties. Mediation and representation services were necessary for obtaining notary services, pastoral care, and assistance with communication involving social service institutions, relatives, and medical personnel. Additionally, the participants highlighted the need for psychosocial support services during crisis phases in their lives. Keywords: neonatology clinic, premature newborns, social services
Difficulties faced by social workers in sheltered housing for service recipients with psychosocial disabilities
No full textŠis straipsnis nagrinėja socialinių darbuotojų patiriamus sunkumus dirbant apsaugotame būste, kuriame gyvena paslaugų gavėjai su psichosocialine negalia. Šiuolaikinė visuomenė tampa pakantesnė asmenims turintiems negalią, tačiau psichosocialinė negalia vis dar stigmatizuojama ir apipinta mitais, kas daro neigiamą poveikį šių asmenų integracijai. Tyrimas remiasi mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, kurio metu buvo apklausti trys socialiniai darbuotojai dirbantys apsaugotame būste su psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais. Tyrimo tikslas - nustatyti socialinių darbuotojų patiriamus sunkumus dirbant apsaugotame būste, kuriame gyvena paslaugų gavėjais turintys psichosocialinę negalią. Straipsnyje aptariama psichosocialinės negalios samprata, jos priežastys ir teisinis reglamentavimas. Taip pat nagrinėjama apsaugoto būsto apibrėžtis ir socialinių darbuotojų veikla jame. Socialiniai darbuotojai apsaugotame būste stengiasi minimaliai padėti paslaugų gavėjui, taip skatindami paslaugų gavėjų savarankiškumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais sunkumais, tokiais kaip paslaugų gavėjų socialinių įgūdžių stoka, motyvacijos trūkumas, elgesio sutrikimai, pykčio ir agresijos proveržiai ir konfliktų sprendimo problemos. Taip pat pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai apsaugotame būste dažnai dirba vieni, neturėdami galimybės pasikonsultuoti kas apsunkina jų veiklą. Tyrimo išvados rodo, kad svarbu gerinti visuomenės požiūrį apie psichosocialinę negalią ir skirti socialiniams darbuotojams dirbantiems apsaugotame būste konsultacijas ir susitikimus, kurių metų jie galėtų aptarti kylančius sunkumus. Raktiniai žodžiai: psichosocialinė negalia; socialinis darbuotojas; apsaugotas būstas; paslaugų gavėjai.Aim of the research: to determine the difficulties experienced by social workers when working in sheltered housing where service recipients with psychosocial disabilities live. The problem of the research: what are the challenges faced by social workers in sheltered housing for service recipients with psychosocial disabilities? Conclusions: the results of the study revealed that the participants of the study, who work in sheltered housing with persons with psychosocial disabilities, had the most difficulties due to the inability of these persons to use public transport and a lack of social skills, such as: improper management of money, inability to independently prepare food and spend free time. The research participants also stated that difficulties in sheltered housing arise from the lack of motivation, behavioral disorders, frequent outbursts of anger and aggression, inability to resolve conflicts and lack of independence of persons with psychosocial disabilities. The research revealed that social workers work one by one in sheltered housing, for whom this activity is a new and unfamiliar experience, they often have no one to consult with, and there is no scientific literature on this topic. Keywords: psychosocial disability; social worker; sheltered housing; recipient of services
Emotions in a time of radical change: untangling narratives of pride and achievements in post-1989/1991 Lithuania and East Germany.
No full textIn times of major change, people reassess what is a valuable and, therefore, prideful achievement in the context of a new societal structure and culture. Our article challenges the traditional view of achievements and pride as purely individual experiences, arguing that pride has social and cultural sources and modes of articulation, which may shift dramatically during radical change. We find that people express pride in their achievements when they align with social structures of worth and when societal feeling rules confirm that pride is appropriate and justified. We demonstrate this by analysing four biographical interviews from two research projects with a similar methodology on the post-socialist transformation in Lithuania and in East Germany. By examining how people construe accounts of pride, we find that they express this emotion in recurrent narratives of hard work, notions of resourcefulness and agility, images of restructuring corporate structures, and constructions of ethnic belonging. Our findings reveal that while achievements often lead to pride, not all achievements are narrated with a sense of pride. Our contribution offers a novel, context-sensitive approach to this emotion by bringing together frameworks from cultural sociology and the sociology of emotions. Keywords: cultural sociology, East Germany, emotion sociology, Lithuania, post-socialist transformation, pride
Relationship between eating habits, thin/muscular-body internalization, and physical activity in the sample of students at Kauno kolegija higher education institution X faculty
No full textStudentai nepasižymi tinkamais maitinimosi įpročiais dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išsikraustymas gyventi savarankiškai, finansinės problemos, didelis akademinis darbo krūvis, laiko stoka ir informacijos trūkumas apie tinkamą mitybą (Almoraie ir kt., 2024). Tiek merginos tiek vaikinai siekdami stereotipinių išvaizdos “idealų“ labai dažnai taiko sveikatai nepalankias maitinimosi ir fizinio aktyvumo strategijas (Alcaraz-Ibáñez ir kt., 2021). Tyrimo problema – koks yra ryšys tarp Kauno kolegijos X fakulteto studentų maitinimosi įpročių, liekno ir atletiško kūno siekio bei fizinio aktyvumo? Tyrimo metodai – taikyta kiekybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo 243 studentai iš Kauno kolegijos X fakulteto, kurių amžiaus vidurkis buvo 22,58 (SD = 6,5). Duomenims surinkti naudota anketa, sudaryta iš 6 blokų: socialinė demografinė informacija; KMI buvo nustatomas pagal studentų nurodytą ūgį ir svorį; netinkamų maitinimosi įpročių skalė (Grabauskas ir kt., 2015); tinkamų maitinimosi įpročių skalė (Durán ir kt., 2014); Lietuvoje validuoto SATAQ-4 klausimyno dvi poskalės: liekno ir atletiško kūno siekio (Baceviciene ir kt., 2020; Schaefer ir kt., 2015); fizinis aktyvumas (Godin, 2011). Duomenų analizei atlikti taikyta SPSS Statistics 28 ir Microsoft Office Excel programos. Aprašant kokybinius kintamuosius buvo apskaičiuoti procentiniai dažniai (proc.) ir absoliutieji dydžiai (N), pateikiant kiekybinių kintamųjų rezultatus nurodytas vidurkis (V) ir standartinis nuokrypis (SD). Kiekybinių dydžių vidurkių palyginimui taikytas nepriklausomų imčių t testas. Įvertinant ryšį tarp kintamųjų, buvo taikyta koreliacinė analizė. Rezultatai: studentų didesnis atletiško kūno siekis yra reikšmingai susijęs su dažnesniais tinkamais maitinimosi įpročiais ir didesniu fiziniu aktyvumu. Didesnis fizinis aktyvumas yra reikšmingai susijęs su studentų dažnesniais tinkamais ir retesniais netinkamais maitinimosi įpročiais. Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, liekno ir atletiško kūno siekis, maitinimosi įpročiai, studentaiStudents don’t have good eating habits for a variety of reasons, such as moving out on their own, financial problems, heavy academic workload, lack of time and lack of information on good nutrition (Almoraie et al., 2024). Woman and man often adopt unhealthy eating and physical activity strategies in pursuit of stereotypical appearance “ideals” (Alcaraz-Ibáñez et al., 2021). Research problem: what is the relationship between eating habits, thin/muscular-body internalization and physical activity in a sample of students at Kauno kolegija Higher Education Institution X Faculty? Research methods: a quantitative research strategy was applied. 243 students of Kaunas kolegija Higher Education Institution X Faculty participated in the research, the average age of the respondents was 22.58 (SD = 6.5). A questionnaire consisting of 6 blocks was used to collect the data: socio-demographic information; BMI was calculated based on the height and weight reported by the students; a scale of unhealthy eating habits (Grabauskas et al., 2015); a scale of healthy eating habits (Durán et al., 2014); two subscales of the SATAQ-4 questionnaire validated in Lithuania: thin/muscular-body internalization (Baceviciene et al., 2020; Schaefer et al., 2015); physical activity (Godin, 2011). SPSS Statistics 28 and Microsoft Office Excel were used for data analysis. To describe the qualitative variables, percentage frequencies (%) and absolute frequencies (N) were calculated, while the results of quantitative variables were revealed by providing average (M) and standard deviation (SD). The independent samples t-test was used to compare the means of the quantitative variables. To assess the relationship between the variables correlation analysis was applied. Results: higher thin-body internalization is significantly associated with a higher body mass index; however, higher muscular-body internalization is significantly related to more frequent healthy eating habits and greater leisure-time activity among students. Keywords: eating habits, physical activity, students, thin/muscular-body internalizatio
XIV a. apeiginis kirvis iš Šventosios upės. Daiktas, tradicija ir simbolika.
No full textXIII–XIV a. ornamentuotų raginių dirbinių tradicija apima lietuvą ir aplinkinius kraštus: Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją. Istoriografija šiuo klausimu negausi. Po Peterio Paulseno monografijos pasirodymo 1956 m. naujų apibendrinančių tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Šio straipsnio tikslas – paskelbti 2013 m. birželį Ukmergėje, Šventosios upės dugne, atsitiktinai rasto ornamentuoto raginio kirvio nulaužtu mediniu kotu radimo aplinkybes, aprašymą, atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus ir interpretaciją. Vilniaus Fizinių ir technologijos mokslų centro (FtMC) laboratorijoje nustatyta, jog šis kirvis buvo pagamintas XIV a. – XV a. pradžioje. Tai kol kas vienintelė Viduramžių laikotarpio raginio dirbinio data iš Lietuvos ir antroji iš rytinės Baltijos pakrantės (datuotas dar vienas raginis kirvis iš Estijos). Visos kirvio iš Ukmergės plokštumos, išskyrus jo apačią ir pentį, yra ornamentuotos; grioveliai buvo užpildyti balta kreidinės kilmės medžiaga. simbolikos požiūriu raginis kirvis iš Ukmergės siejamas su Griausmavaldžio kultu. Ant jo išraižyti pilnatvės (gausos, gėrybių) ir skalsos (išlaikomo, daugėjančio turto) ženklai suartos žemės fone, siejami su pavasarine žemdirbių švente, skirta Pergrubiui (tai vienas iš dievo Perkūno vardų). Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Šventoji (upė), Ukmergė, raginis kirvis, simboliai, baltų religija ir mitologija
Rhetorical ompact of occasional expressions in persuasive advertising discourse
No full textStraipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – ištirti okazionaliųjų posakių retorinę vertę lietuviškoje socialinėje reklamoje. Derinant retorinės diskurso analizės ir interpretacinę technikas, siekta identifikuoti, kokie okazionalieji posakiai yra pasitelkiami Lietuvos realijoms aktualizuoti, opioms problemoms spręsti, sociumo poreikiams, vertybėms ir nuostatoms perteikti. Taip pat bandyta išsiaiškinti, kaip pasirinktais okazionaliaisiais posakiais kuriamas reklamų paveikumas. Okazionalieji posakiai tiriami kaip adresanto komunikacines intencijas išpildantys ir diskurso įtaigumą kuriantys instrumentai. Atliktas tyrimas parodė, kad okazionalieji posakiai pasitelkiami, kai norima išryškinti įsisenėjusias problemas, visuomenės priimamas kaip tam tikrą normą. Perkuriami tie posakiai, kurie yra gerai įsitvirtinę adresato kalbinėje sąmonėje, sietini su kultūrine tradicija, yra tapę identiteto žymeniu, dėl to veikia kaip patikrintas argumentas. Reikšminiai žodžiai: okazionalieji posakiai, paveikusis diskursas, persvazija, retorika, socialinė reklama.The purpose of the research is to discuss the rhetorical value of occasional expressions in Lithuanian social issue advertising (SIA). Combining rhetorical discourse analysis and interpretation techniques, the aim was to identify which occasional expressions are used to actualize the realities of the present day, to solve social problems, also to convey the needs and attitudes of society. Occasional expressions are studied as instruments that fulfill the communicative intentions of the addressee and create the persuasiveness of the discourse. The analysis showed that occasional expressions are used to highlight persistent problems that are accepted as a norm by society. It is common to recreate those expressions that are well established in the linguistic consciousness of the addressee, are associated with cultural tradition, have become a marker of identity, and therefore function as a verified argument. Keywords: occasional expressions, persuasion, persuasive discourse, rhetoric, social issue advertising (SIA)
Textual offshoots: glosses of the modern drafts.
No full textInterlinear or marginalia authorial notes as peculiar textual offshoots are particularly characteristic of self-revised holographs. It is not always easy to distinguish this kind of inscriptions from textual additions, expansions, or alternative variants, i.e., “competitive revisions”, when the author did not indicate which of the variants should have priority. The discussion of manuscripts by several twentieth-century Lithuanian poets reveals illuminative editorial misapprehensions and brings us to consider the functional variety of authorial notes. When discussing such cases, we face a more general theoretical problem: how do we modernize the arrangement of textual elements in a reading text so that we may stick to the original as much as possible, without sending false signals to the reader about the nature of textual elements? Keywords: authorial note, gloss, scholia, alternative variants, translation, Lithuanian literature, manuscripts
Reading the historiography about the July 1914 crisis
No full textStraipsnyje keliama mintis, kad istoriografijoje Pirmojo pasaulinio karo genezės tema įsigalėjęs kaltės dėl karo aiškinimosi motyvas turėjo tris negatyvias pasekmes. Pirma, tyrimo objektu faktiškai tapo didžiųjų imperinių valstybių kovos dėl galios arena; toks tyrimo rakursas savaime patrauklus, bet neteikiantis galimybių vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas gi yra tikrasis kaltininkas, ir „kaltininko“ įvardijimas tapo priklausomas nuo politinės konjunktūros. Antra, orientacija į prieškarinės sistemos pagrindinių veikėjų tarpusavio sąveiką objektyviai vedė į esamos europinės struktūros išsaugojimo paieškas; prieškarinis europinis koncertas faktiškai sutapatintas su europine civilizacija. Trečia, už tyrimo dėmesio ribų liko tautų apsisprendimo principo veiksnys, padaręs esminę įtaką transformuojant europinę sistemą demokratizacijos linkme. Apžvelgus Pirmojo pasaulinio karo genezei skirtą istoriografiją daromos išvados, kad ji visų pirma savo apimtimi liudija apie to karo ypatingą svarbą Europos, ir ne tik, istorijai. Neginčytina, kad po to karo pasidėjo nauja epocha, kurią įvairiai galima ženklinti, tačiau palyginus su ankstesnėmis epochomis nenuneigiamas jos šuolis demokratizacijos linkme. Bet aptartoje Pirmojo pasaulinio karo genezės istoriografijoje centrinę vietą užima kaltės dėl karo motyvas. Taip objektyviai – o kai kuriais atvejais ir subjektyviai – aptartos istoriografijos dėmesys telkiamas ne į minėto vertybinio šuolio genezę ir reikšmę, o į savotišką apologetiką iki karo egzistavusios sistemos, kurios pagrindiniai bruožai – europocentrizmas ir didžiųjų valstybių bei didžiųjų tautų viešpatavimas. Kaltės dėl karo motyvas aptartoje istoriografijoje paprastai orientuotas į techninius-operatyvinius sprendimus, vedusius arba galėjusius vesti į karą; už dėmesio ribų lieka eksplikacija konkretaus santykio tarp karo kilmės motyvų ir tautų apsisprendimo principo. Be to, istoriografijos raida nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XXI a. trečiojo dešimtmečio leidžia pastebėti pasireiškusią interpretacijų priklausomybę nuo tarptautinės politinės konjunktūros. Panašu, kad istoriografijos raidoje pasireiškęs interpretacinis vingis nėra vien akademinių diskusijų apraiška. Apžvelgtoje istoriografijoje dominuojanti tendencija ieškoti alternatyvos pasauliniam karui liudija apeliaciją į karo aukų beprasmiškumą. Bet kartu tai liudija nostalgiją ikikarinės sistemos atžvilgiu. O radikali tokios alternatyvos paieška reiškia nuostatą retrospektyviai konfliktą apriboti pangermanistinių ir panslavistinių galių kovos kontekstu. Apžvelgta Pirmojo pasaulinio karo kilmės istoriografija patvirtina koncepciją, pagal kurią nuo Apšvietos laikų Vakarai traktuoja Rytus (šiuo atveju Rytų Europą) kaip savo vaizduotės ir interesų produktą. Reikšminiai žodžiai: karo priežastis, nacionalinis klausimas, istoriografinis revizionizmas, „Fišerio kontroversija“, pangermanizmas, panslavizmas, lokalus karas prieš globalinį, eurocentrizmas.The article suggests that the motif of explaining the guilt of the war, which had prevailed in the historiography on the genesis of the First World War, had three negative consequences. First, the object of the study became the arena of the power struggle of great imperial powers. Although this angle of investigation is attractive in itself; it does not provide an opportunity to unambiguously answer the question– about the real culprit. Consequently, naming the “culprit” has become dependent on political conjuncture. Secondly, orientation towards the mutual interaction of the main actors of the pre-war system objectively led to the search of preservation of the existing European structure, with the pre-war European concert being identified with European civilization. Thirdly, the principle of self-determination of peoples, which had a fundamental impact on transforming the European system in the direction of democratization, had remained outside the scope of the research. Keywords: the culprit of war, national question, historiographical revisionism, the Fischer controversy, Pan-Germanism, Pan-Slavism, local war vs. global war, Eurocentrism
The Influence of creative and innovative loyalty programs’ features on customers’ attitudinal, conative, and behavioural loyalty
No full textCompanies allocate significant resources in loyalty programs with the primary goal of enhancing customer loyalty. However, the effectiveness of these programs is now a subject of academic debate. Scholars highlight concerns such as the creation of spurious loyalty, the need for perceived value, and evolving consumer expectations. To succeed in this changing landscape, companies must embrace creativity and innovation in their loyalty program design. As creativity and innovations in loyalty programs are new and little-studied phenomenon, a comprehensive assessment of potential creative and innovative features in loyalty programs is essential for a deeper understanding of their influence on customer loyalty. The aim of this study was to measure the influence of creative and innovative loyalty programs’ features on customers’ attitudinal, conative, and behavioural loyalty. 203 respondents took part in the research. Ordered logistic regression analysis was used to reach the aim of the study. The research findings indicate that engagement-, gamification-, personalization-, and experience-based loyalty programs have an influence on customer loyalty. All four types of features of creative and innovative loyalty programs influence attitudinal and behaviour loyalty, and three types of features of loyalty programs, i.e., engagement-, gamification-, and experience-based, influence conative loyalty. The study findings underscore the importance of designing new features of loyalty programs that align with specific loyalty dimensions, as they can have differential effects on attitudinal, conative, and behavioural aspects of customer loyalty. Such insights are valuable for companies seeking to enhance customer loyalty through creative and innovative loyalty program design and implementation. Keywords: attitudinal loyalty, behavioural loyalty, conative loyalty, creativity, customer loyalty, innovation, loyalty programs
The Quality of early childhood curricula and distributed leadership in Lithuanian ECEC institutions
No full textThe early childhood curriculum is an integral part of the educational process, and many countries are looking at how to ensure its quality. With the decentralization of educational content in Lithuania, each Early Childhood Education and Care (ECEC) institution develops its own curriculum. In this case, the role of the head teacher at school and the leadership style they adopt become very important. Our study aims to investigate the expression of shared leadership in Lithuanian preschool education institutions and how it relates to the curriculum quality. An online survey was conducted in spring–autumn 2023. The sample was randomly selected from a list of kindergartens (N = 549) operating in Lithuania, and 133 kindergartens were selected. Of these, 79 (59.4%) institutions responded and agreed to participate. The research sample comprised 461 early childhood educators. The analysis of the survey data showed that distributed leadership can explain 61.3% of the quality of the curriculum. This means that if there is a higher degree of distributed leadership in the early childhood education community, the quality of the ECEC curriculum will likely be higher. ECEC leaders should pay attention to the individual scales of distributed leadership, collaboration, and cooperation. Keywords: quality; early childhood education; curricula; distributed leadership