Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
Interaktyvių priemonių taikymas ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus
No full textThe article presents and analyses the application of interactive tools for children with special educational needs from an educational and health promotion perspective. Inclusive education, which is increasingly becoming more and more popular, requires the preparation of environments for children with special educational needs: the creation of educational sensory spaces, equipped with interactive tools. The writing approach is that the sensory space can be a key factor or tool for correcting children\u27s developmental disabilities and for creating conditions for a better, more engaging education. Preschool and pre-primary teachers and educational pedagogic aid specialists consider that a well-equipped sensory space with interactive tools stimulates positive attitudes and emotions, also promotes the cognitive abilities of the children. There are also negative aspects of the use of interactive tools, as reported by the pre-school teachers and pedagogic aid specialists working with children with developmental disorders who participated in the study.Straipsnyje pristatoma ir edukaciniu bei sveikatinimo aspektu analizuojama interaktyvių priemonių taikymo vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tematika. Įsibėgėjantis įtraukusis ugdymas reikalauja parengti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams aplinkas: kurti edukacines pojūčių erdves, aprūpinat jas interaktyviomis priemonėmis. Rašant laikomasi nuostatos, jog pojūčių erdvė gali tapti pagrindiniu veiksniu ar priemone, padėsiančia koreguoti vaikų raidos sutrikimus bei sukurti jiems sąlygas geresniam, patrauklesniam ugdymui(si). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų nuomone kokybiškai įrengta pojūčių erdvė su interaktyvios priemonės stimuliuoja teigiamas nuostatas ir emocijas, skatina ugdytinių kognityvinius gebėjimus. Pastebimi ir neigiami interaktyvių priemonių naudojimo aspektai, apie kuriuos pasisako tyrime dalyvavę ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai, dirbantys su raidos sutrikimų turinčiais vaikais
Žaliosios koncepcijos įgyvendinimas Klaipėdos jūrų uoste
No full textPorts are the foundation of international trade and a key indicator of globalization. Due to the observed environmental changes, the activities of green ports are becoming more and more relevant. In order to avoid irreversible, negative environmental changes, ports implement the Green Port concept. Green operations are a trend in seaports worldwide, and environmental management is becoming an important factor in the implementation of these port operations. In 2022, the Klaipėda State Port prepared and began to implement the Green Port concept, thus drawing guidelines for the further sustainable development of the port. The main task of this concept is not only to assess the impact of KVJU on the environment, but also to provide a plan on how to avoid the impact. The purpose of this study is: based on pollution data, the actions provided for in the concept of the Green Port, to propose relative pollution indicators that allow for a better assessment of the effectiveness of the applied environmental protection measures in the future.Uostai yra tarptautinės prekybos pagrindas ir pagrindinis globalizacijos rodiklis. Dėl stebimų aplinkos pokyčių ekologiškų uostų veikla tampa vis aktualesnė. Siekdami išvengti negrįžtamų, neigiamų aplinkos pokyčių, uostai diegia Žaliojo uosto koncepciją. Žalioji veikla yra jūrų uostų tendencija visame pasaulyje, o aplinkos valdymas tampa svarbiu šitos uosto veiklos įgyvendinimo veiksniu. 2022 metais Klaipėdos valstybinis uostas parengė ir ėmėsi įgyvendinti Žaliojo uosto koncepciją, taip nubrėždamas gaires tolimesniam darniam uosto vystymuisi. Šios koncepcijos pagrindinis uždavinys ne tik įvertinti KVJU daromą poveikį aplinkai, bet ir numatyti priemones, kaip mažinti daromą poveikį. Šio tyrimo tikslas – remiantis taršos duomenimis, Žaliojo uosto koncepcijoje numatytais veiksmais, pasiūlyti santykinius taršos rodiklius, leidžiančius ateityje geriau įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių veiksmingumą
MENTORIAUS VAIDMENS IR ELGSENOS VARIACIJOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE
No full textToday, in many different contexts of teacher education, emphasis is placed on the changing mentor’s role and the relationship with the mentee, where the mentor, from being a provider of technical professional skills and experience, becomes an equal partner to the mentee, building harmonious relationships, helping to construct the young person\u27s professional identity, supporting professional growth and professional integration. However, the psychosocial aspects of the mentor\u27s role and behaviour in relation to the mentee’s career as an educator are understudied.
The research questions are: What influences the roles and behaviours of pre-school teacher-mentors in mentoring relationships? How do mentor behaviours and the mentoring process manifest themselves in terms of relationship development, information, facilitation, regulation of activities and relationships, modelling of activities, and vision of the mentee? The study of the role and behaviour of mentors in pre-school institutions is based on Mezirow\u27s theory of transformative learning to justify the mentoring activity and the phenomenon of student trainees\u27 learning as a tool for the management of human resources, and on Schön\u27s theory of reflective experience, which emphasizes reflection on action, and which is the basis for the analysis of mentoring activity. The aim of the study is to reveal the role and behaviours of the mentor in pre-school institutions. Research methods included a survey (n=72), interview (n=9) and group discussion (n=4) used for data collection. The participants of the study were teachers and administrators of various pre-school institutions in Klaipėda. The study presents the results of the qualitative research – the role, attitudes, and behaviour of the mentors in Klaipėda pre-school educational institutions, in relation to the orientation of mentoring towards relationship development, informing, facilitating, regulating, modelling, and the vision of the mentee.
Conclusions. The literature review showed that recent research on mentoring is characterized by a diversity of academic settings, including university mentoring programmes and student teaching placements in educational institutions. The mentoring relationship and the interaction between the mentor and the mentee is a dynamic and evolving process. Mentor roles include collaborative learning partnerships; role modelling, emotional and learning support and socialization. Effective mentoring is linked to the mentor\u27s personal qualities and competences, which are manifested in the mentor providing psychosocial and career guidance and support, encouragement, open communication and feedback. The mentor’s behavior can take the form of modelling, coaching, giving feedback, counselling, recognition and validation, listening, constructive criticism, encouragement, support, and protection. The empirical research revealed the role, attitudes and behavioral expression of the participants - mentor teachers in pre-school educational institutions in Klaipėda. The results of the study revealed that there are real preconditions for the implementation of a formal mentoring programme, as the study found that mentoring focused on the aspects of developing the relationship, informing, regulating activities, and the vision of the mentee do not correspond well to the appropriate mentor\u27s behaviors, and they are the areas of improvement. Mentoring aimed at facilitating performance corresponds to the required mentoring behavior. This area of mentoring can be improved if the mentors themselves or the leaders of the organization identify the need for improvement. Mentoring aimed at modelling performance is generally in line with the mentor\u27s behavior and is not an area of mentoring activity and behavior that needs to be improved. The results of the interviews with the participants in the study revealed that mentors have their own unique ways of working, Lack of time management skills was identified as a major problem. Some of the problems faced by mentor teachers may be addressed through specific training, sharing good practices and self-learning. A structured and formal mentoring programme may help to reduce negative experiences in mastering and controlling certain aspects of mentoring relationships.Šiandieną įvairiuose pedagogų rengimo kontekstuose akcentuojamas pakitęs mentoriaus vaidmuo, jo elgsena, santykiai su proteguojamu asmeniu, kuomet iš techninių profesinės veiklos gebėjimų, patirties perteikėjo mentorius tampa lygiaverčiu proteguojamo asmens partneriu, kuriančiu darnius tarpusavio santykius, padedančiu konstruoti jauno žmogaus profesinį identitetą, palaikančiu jo profesinį augimą ir profesinę integraciją. Keliami tyrimo probleminiai klausimai: kaip reiškiasi mentoriaus elgsena ir mentorystės procesas, orientuojantis į santykių vystymąsi, informavimą, veiklos palengvinimą, veiklos ir santykių reguliavimą, veiklos modeliavimą, proteguojamo asmens viziją? Mentoriaus vaidmens ir elgsenos ikimokyklinio ugdymo institucijose tyrimas grindžiamas J. Mezirovo transformuojamojo mokymosi teorija, siekiant pagrįsti mentoriaus veiklą ir studentų praktikantų mokymosi reiškinį kaip žmogiškųjų išteklių valdymo priemonę, bei D. A. Schön reflektyviosios patirties teorija, akcentuojančia veiklos refleksiją, kuria remtasi atliekant mentoriaus veiklos analizę. Straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai: atskleistas mentoriaus vaidmuo, nuostatos, elgsenos raiška Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, siejant su mentorystės orientacija į santykių vystymą, informavimą, veiklos palengvinimą, veiklos reguliavimą, veiklos modeliavimą, proteguojamo asmens viziją
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BAIMĖS IR JŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS
No full textThe article discusses the problem of fears experienced by 3-4-year-old children. Theoretical analysis of fears and anxieties is presented on purpose to find out the possibilities to solve the problem of fears in children; recommendations to educators and families raising 3-4-year-old children who face the problem of fears are presented. The article raises a problematic question: what are common fears of preschoolers and what are possibilities to reduce fears? Research aim: to reveal the fears experienced by preschoolers and possibilities to reduce them. Research objectives: to substantiate the phenomenon of the fear in a preschool age, to determine the opinion of parents raising preschoolers, and the opinion of children about the fears they have experienced, to reveal possibilities to reduce preschoolers’ fears. Applied methods: analysis of scientific literature, written survey, oral survey, qualitative and quantitative analysis of the obtained data. Research results: preschoolers experience various fears: fear of strangers, unfamiliar places, things, phenomena. Fears of preschool children are specific and related to a child’s age and experience. Many fears go away with the time by themselves. Fearful children become anxious, angry and it is harder for them to concentrate. Children’s fears are related to separation from parents, unfamiliar environments and individuals, animals, supernatural things. Parents acknowledge that their children face a variety of fears and they try to help their children to overcome these fears. Interviews with children revealed that children are most often afraid of other children, animals, imaginary creatures, unknown situations or individuals. Children associate the overcoming of their fears with the help of people close to them (parents and teachers). Close family relationship, opportunity to talk, joint activities with other children, pedagogical help and keeping to the rhythm of the day help to overcome fears. In this process it is important cooperation between family and educational institution, development of teachers’ competencies and attention to individual needs of a child. Overcoming fears is related to joint efforts of parents and teachers, preparation of educational environment, proper presentation of educational materials.Straipsnyje analizuojama ikimokyklinio mažiaus vaikų patiriama baimės problema, Remiamasi mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai patiria keletą baimių, būdingų jų amžiui, šios baimės daugeliu atveju praeina, jei nėra pastiprinamos suaugusiųjų ar aplinkybių. Pedagogams ir tėvams svarbu žinoti, kad užsitęsusios baimės silpnina vaikų imunitetą, iššaukia vaikų ligas, agresiją, asocialaus elgesio požymius. Keliama problema: kokias baime patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kokios šių baimių mažinimo galimybės. Tyrimo tikslas – atskleisti vaikų patiriamą baimių reiškinį ir šių baimių mažinimo galimybes ikimokykliniame amžiuje. Taikyti metodai – mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu ir žodžiu, gautų duomenų kiekybinė bei kokybinė turinio analizė. Tyrimas atliktas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Esminiai tyrimo duomenys: ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria įvairias baimes, susijusias su atsiskyrimo nuo tėvų, susidūrimu su nepažįstamais asmenimis, naujomis aplinkomis, gyvūnais ir daiktais. Daugelis vaikiškų baimių su laiku praeina savaime. Tačiau jei šeimoje ir ugdymo įstaigoje nekreipiama dėmesio, kai vaikas susiduria su išskirtinėmis situacijomis ir patiria ilgalaikes baimes, susijusias su atsiskyrimu nuo namų, su kitais asmenimis aplinkomis, gyvūnais, vaikiškos baimės gali pereiti į ilgalaikį nerimą, nekontroliuojamas fobijas. Tokios situacijos yra pavojingos vaiko raidai, trukdo siekti naujų kompetencijų, bendrauti su bendraamžiais bei socializuotis. Vaikų baimių mažinimas galimas tobulinant tėvų ir pedagogų kompetencijas, bendraujant su vaikais, išklausant jų nuogąstavimus. Ikimokykliniame amžiuje tinkami metodai baimėms mažinti – žaidimų metodika, pasakų terapija, veiklos netradicinėse aplinkose, išvykos, ekskursijos, sporto veikla. Svarbu laiku išsiaiškinti esmines baimių priežastis, aptinkant baimių šaltinius ir mažinti jas bendromis šeimų ir pedagogų pastangomis
PEDAGOGŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS GEBĖJIMUS GAMTINĖSE APLINKOSE
No full textTheoretical assumptions on the basis of which the empirical study was conducted:
In the pursuit of developing children in innovative and creative manner, a preschool teacher himself must be creative. Creativity is associated with different characteristics and abilities of an individual.
Development of visual expression skills is a particularly important area of expression of the teacher’s creativity. Visual expression is the expression of the child in the language of images through painting, working with watercolours, drawing, sculpting, constructing, applying, printing, folding, cutting, etc.
An authentic context that allows children to learn about themselves and the world is present in natural environments. Natural environment and natural materials of the most diverse shades motivate children to be active. It creates expected and at the same time changing spaces for children’s activities.
Problematic issues:
Which qualities of a creative teacher manifest in accumulating children’s experience in various natural environments a guarantee of the success of creative activities?
How does creativity of teachers manifest in organising visual activities in natural environments?
Which qualities of a creative teacher are necessary in combining the development of visual expression in a group and in natural environments?
Objective – to analyse expression of creativity of teachers in developing the visual expression abilities of preschool children in natural environments.
Methodology of the study. The article has been prepared according to the study in which the methods of scientific literature analysis, focus group and content analysis were applied. The participants in the study were selected using a convenient selection method of non-probability sampling of qualitative research. Four study meetings of the focus group with preschool teachers of different nurseries-kindergartens of Klaipėda city took place. 23.8 percent of teachers and 26.2 percent of senior teachers participated in the study. Half (50 percent) of the participants in the study were teachers-methodologists. Nine to twelve respondents participated in each focus group study. 43 preschool teachers constitute the total sample of the focus group study. Informants in the text are coded by an institution, serial number of the informant, and by that in which natural environment the activity was carried out. During the study, the principles of the study ethics were followed.
Conclusions:
Preschool children depict what they have experienced and know rather that what they see. Teachers accumulate this experience and develop visual expression skills in the outdoor territory of the institution, in environments that are near/next to the kindergarten, in natural environments, when there is a need to travel by city transport, and in environments that are tens or hundreds of kilometres away from the institution. In organising visual expression activities in these natural environments, the creativity of teachers manifests itself in willingness to try new things, in courage to take responsibility, in exploring the environment, raising questions, looking for ideas, desire to know more.
In developing visual expression skills, it is necessary to remember that a preschool child is learning while creating. The teacher’s role is not only to enrich the child’s experience, but also to help him realize his ideas, create favourable contexts of education (self-education. In natural environments, there are conditions for the child’s expression in the language of images through drawing, painting, sculpting, applying, stamping, constructing, and the opportunity to observe and valuate works of art. In organising these activities, the creativity of preschool teacher manifests itself through freedom of imagination, the ability to fantasize, invent, see, to be resourceful, and through encouraging the creation of original, different ideas.
The interfaces between a group and natural environment are related to visual representation of impressions in natural environments in group activities, also to continuation of activities, that have been started in the group, in the natural environment, and to collection and use of natural material in the group. Creativity of teachers in combining the education of visual expression in a group and in natural environments manifests itself through flexible attitude, ability to see an idea from different perspectives, freedom of imagination, detailing of already existing ideas, creation of diverse ideas, and expression of feelings.Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais. Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai. Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kokios kūrybiško pedagogo savybės pasireiškia formuojant vaikų patyrimą įvairiose gamtinėse aplinkose; kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą gamtinėse aplinkose; kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose? Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai – ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu. Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje. Pedagogų kūrybiškumas derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose reiškiasi lanksčiu požiūriu, mokėjimu pamatyti idėją iš skirtingų perspektyvų, vaizduotės laisvumu, daugialypių idėjų kūrimu bei jausmų raiška
COOPERATION BETWEEN THE EDUCATIONAL INSTITUTION AND THE FAMILY OF A CHILD WITH DISABILITIES
No full textTaking care of the well-being of pupils with disabilities, schools and teachers look for new forms of collaboration in order to meet the expectations of parents and their children who, for various reasons, require additional care. This was the reason for starting the research on the cooperation between teachers and parents. The research aim was to recognise the needs of parents and teachers with regard to their collaboration and to determine the actual forms of this cooperation present in the surveyed entities.
The above-mentioned issues were taken into account when conducting a diagnostic survey on the process of cooperation between teachers and parents in selected primary schools educating children and young disabled people. The research covered primary schools attended by pupils with disabilities coming from the city of Biała Podlaska in the province of Lublin.
Research has shown that there are some factors that inhibit the collaboration of the school with parents bringing up children with disabilities. However, some factors that positively influence the process of cooperation have also been observed. The factors were indicated by both parents and teachers.Taking care of the well-being of pupils with disabilities, schools and teachers look for new forms of collaboration in order to meet the expectations of parents and their children who, for various reasons, require additional care. This was the reason for starting the research on the cooperation between teachers and parents. The research aim was to recognise the needs of parents and teachers with regard to their collaboration and to determine the actual forms of this cooperation present in the surveyed entities.
The above-mentioned issues were taken into account when conducting a diagnostic survey on the process of cooperation between teachers and parents in selected primary schools educating children and young disabled people. The research covered primary schools attended by pupils with disabilities coming from the city of Biała Podlaska in the province of Lublin.
Research has shown that there are some factors that inhibit the collaboration of the school with parents bringing up children with disabilities. However, some factors that positively influence the process of cooperation have also been observed. The factors were indicated by both parents and teachers
Karjeros pasirinkimo charakteristikos, susijusios su motinystės atostogomis
No full textThe aim of this work is to define what are main characteristics of career change choice of Generation Y females who have relation with maternity leave. Analysis of scientific literature and interview method are used in this study. Data were collected and finalized using qualitative content analysis process. Main research findings show that there are major differences in characteristics, which influence career choice in the context of maternity leave.Šio darbo tikslas – apibrėžti, kokios yra pagrindinės Y kartos moterų keičiančių karjeros kryptį ir turinčių ryšį su motinystės atostogomis kontekstu, charakteristikos. Šiame tyrime naudoti mokslinės literatūros ir interviu metodai. Duomenys rinkti ir apibendrinti naudojantis kokybinės turinio analizės procesu. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad yra reikšmingų charakteristikos skirtumų tarp ,, su motinystės atostogų kontekstu ir jo neturinčiu
Ozono pritekėjimo iš lauko į patalpą dėsningumų tyrimas
No full textSince people spend most of their time indoors, indoor ozone may be one of the main pollutants that have a negative impact on human health. The study was carried out indoors by analyzing ozone transport from outdoors to indoors when the ozone generating devices were not operated. It has been found that a constant value of ozone concentration indoors is reached 5 minutes after opening the window, and the complete decomposition of this pollutant occurs within 90 minutes after closing the window. The indoor ozone concentration is mostly affected by the indoor air at a distance of up to 2 m from the window.Kadangi žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, tai patalpų aplinkoje esantis ozonas gali būti vienas iš pagrindinių teršalų, turinčiu neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas atliktas patalpoje, analizuojant ozono pritekėjimą iš lauko į patalpą, kai ozono generavimo prietaisai neveikė. Nustatyta, kad po 5 minučių nuo lango atidarymo pasiekiama nekintanti ozono koncentracijos patalpoje vertė, o visiškas šio teršalo suirimas įvyksta per 90 minučių po lango uždarymo. Didžiausia lauko įtaka patalpos ozono koncentracijos lygiui stebima iki 2 m atstumu nuo lango
NAUDOTŲ DAIKTŲ PARDUOTUVĖS KAIP APLINKOSAUGOS SPRENDIMAS: PIRKĖJŲ IR AUKOTOJŲ MOTYVACIJOS
No full textThis study seeks to uncover the primary drivers influencing thrift shop buyers and donors. With the growing urgency surrounding waste management, thrift stores offer a promising solution for reimagining the fate of used goods and promoting sustainable consumption. Despite the limited existing research on the motivational factors underlying thrift shop involvement, preliminary investigations suggest a range of incentives, including economic considerations, support for social causes, the excitement of discovery, acquisition of unique items, personal gratification, and environmental consciousness. Employing a mixed-methods approach, this study collected data through 300 questionnaires administered to Lithuanian thrift shop consumers and donors. Further insights were gained through in-depth interviews with three thrift shop proprietors, each representing a different operational scale. The findings revealed that thrift shop buyers are primarily motivated by cost-effectiveness, the allure of distinctive merchandise, and the thrill of exploration.
Conversely, donors are primarily driven by altruism, aiding the less fortunate and promoting resource reuse. Strikingly, environmental sustainability emerged as a secondary motivator, indicating an area with untapped potential. It is evident from the study that thrift stores should strategically align with these identified motivators by managing pricing strategies, curating product offerings, and amplifying their societal contributions. Given the unexpectedly lower emphasis on sustainability, there is an exigent need for heightened public awareness and strategic communication efforts to position thrift stores as a pivotal solution for advancing environmental responsibility.Šis tyrimas siekia atskleisti pagrindinius veiksnius, skatinančius tiek naudotų daiktų pirkimą, tiek daiktų aukojimą visuomenėje. Dėl didėjančios atliekų tvarkymo svarbos naudotų daiktų parduotuvės tapo vienu iš įrankių galinčiu skatinti tvarų vartojimą. Nepaisant riboto mokslinių tyrimų kiekio susijusių su naudotų prekių parduotuvių įsitraukimu skatinant daryti įtaką vartotojų elgsenai, pirminiai atlikti tyrimai rodo, kad tarp populiariausių veiksnių yra ekonominis efektyvumas, noras remti socialinius projektus, atradimo džiaugsmas, unikalių daiktų įsigijimas, asmeninio pasitenkinimo jausmas ir aplinkosauginis sąmoningumas.
Tyrimas buvo atliktas naudojant mišraus tyrimo metodiką. Duomenys buvo gauti atlikus anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 300 naudotų daiktų pirkėjų bei aukotojų. Papildoma informacija buvo surinkta atlikus interviu su trimis naudotų daiktų parduotuvių darbuotojais.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėvėtų daiktų parduotuvių pirkėjus pirmiausia motyvuoja ekonominis efektyvumas, išskirtinių, unikalių prekių pasirinkimas ir tyrinėjimo džiaugsmas. Atvirkščiai, aukojimą pirmiausia skatina altruizmas, pagalba tiems, kuriems jos reikia ir pakartotinis išteklių naudojimo skatinimas. Stebėtina, kad aplinkosauginis tvarumas atsirado kaip antrinis motyvatorius, nurodantis sritį, kurios potencialas yra neišnaudotas. Iš tyrimo matyti, kad naudotų prekių parduotuvės turėtų strategiškai prisitaikyti prie šių identifikuotų motyvatorių, valdydamos kainodaros strategijas, kurdamos produktų pasiūlą ir didindamos savo socialinį indėlį. Atsižvelgiant į mažesnį dėmesį tvarumui, svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir taikyti strateginės komunikacijos veiksmus, kad naudotų daiktų parduotuvės būtų pozicionuojamos kaip vienas iš pagrindinių sprendimų skatinant tvarumą ir aplinkosaugos atsakomybę
Vaistiniai-fitoncidiniai augalai: alternatyvi ekologinės apsaugos priemonė nuo daržo augalų kenkėjų
No full textVolatile compounds that fragrant plants exclude are called phytoncides. Therefore, medicinal plants spreading heavy aroma are synonymously called phytoncide plants. It is assumed that aroma of these plants can repel flying and crawling pests of the garden plants and influence regulation of their population, and simultaneously improve the quality of vegetable production. While using chemical preparations the pests adapt to them eventually, besides a part of these substances stay in the plants. Moreover, the use of chemical pesticides is directly related to the protection of biodiversity. In Lithuania there are various skeptical attitudes towards the application of phytoncide plants in practice to control pests of garden plants. It is especially relevant for ecological, biodynamic and other farms interested in healthier production. Consequently, the aim of this study is to assess the possibilities of common perennial herbal medicinal plants with phytoncide characteristics and their feasibility to protect vegetables from the pests. The article presents results on the effectiveness of using Tanacetum balsamita L., Origanum vulgare L., Mentha piperita L. and Thymus serpyllum L. for the protection of onions, carrots and cabbage against insect pests.Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Todėl vaistiniai augalai, skleidžiantys stiprų aromatą, dar yra vadinami fitoncidiniais augalais. Manoma, kad tokių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius ir ropojančius daržo augalų kenkėjus bei turėti įtakos jų populiacijų reguliavimui, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant cheminius preparatus, ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie jų, dalis tokių medžiagų lieka augaluose. Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės mažėjimu. Lietuvoje dėl įvairių nuomonių skeptiškai žiūrėta į fitoncidinių augalų praktinį taikymą daržo augalų kenkėjų kontrolei. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Todėl šio tyrimo tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių žolinių vaistinių augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Straipsnyje pateikiami rezultatai apie vaistinės balzamitos, paprastojo raudonėlio, pipirmėtės ir paprastojo čiobrelio panaudojimo efektyvumą svogūnų, morkų ir kopūstų apsaugai nuo kenkėjiškų vabzdžių