Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
VISUOMENĖJE VYRAUJANČIŲ STEREOTIPŲ SĄSAJOS SU BŪSIMŲ PEDAGOGŲ PROFESINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMUSI
No full textThe relevance of the article is based on a scientific and practical problem related to the teaching profession, which is not the most popular in Lithuania, but a number of young people decide to become educators. It is a complex process during which a future teacher tries to define his/her role and essence. This paper presents the results of an empirical study and their analysis, which aims to reveal how stereotypes in society affect the professional identity of future teachers. The theoretical analysis and the results of the empirical study show that the main factors influencing the teacher\u27s image are the teacher\u27s communication style, relations with pupils and reforms in the education system. Although stereotypes are not a major barrier to a future career, most of the education students in the study build their professional identity through self-confidence and intrinsic motivation. Respondents also emphasise that their desire to enter the teaching profession is driven by inner determination and personal expectations and a desire to share knowledge.Straipsnio aktualumą pagrindžia mokslinė praktinė problema, susijusi mokytojo profesija, kuri Lietuvoje išgyvena ne pačius populiariausius laikus, tačiau nemažai jaunų žmonių nusprendžia tapti pedagogais. Tai sudėtingas, kompleksinis procesas, kurio metu būsimas mokytojas bando apsibrėžti savo vaidmenį ir esybę. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kurioje siekiama atskleisti, kaip visuomenėje vyraujantys stereotipai veikia būsimų pedagogų profesinį tapatumą. Teorinė analizė ir empirinio tyrimo rezultatai liudija, jog pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką mokytojo įvaizdžiui, yra mokytojo bendravimo stilius, santykiai su ugdytiniais bei švietimo sistemos reformos. Nors stereotipai nėra esminė kliūtis, siekiant būsimos profesinės karjeros, tačiau dauguma pedagogikos studijų krypties studentų, dalyvavusių tyrime, savo profesinį tapatumą kuria pasitikėdami savimi ir remdamiesi vidine motyvacija. Respondentai taip pat pabrėžia, kad jų norą rinktis mokytojo profesiją lėmė vidinis apsisprendimas ir asmeniniai lūkesčiai bei noras dalintis žiniomis
SENSORINIS MARKETINGAS: VIZUALINIŲ STIMULŲ ĮTAKA PIRKIMO KETINIMUI INTERNETU
No full textThis study investigates the critical role of visual imagery in influencing consumer purchase intentions within the online shopping environment. While extensive research has been conducted on online purchasing behaviors, comprehending how visual stimuli within sensory marketing frameworks specifically affect these intentions is needed. By reviewing existing literature, this research aims to bridge the gap by employing the Stimulus-Organism-Response (SOR) model and mental imagery theory to develop a theoretical framework for analyzing the impact of visual stimuli on purchase intentions across various digital contexts.Šis straipsnis nagrinėja sensorinio marketingo svarbą ir vizualinių dirgiklių poveikį vartotojų pirkimo ketinimams internetinės prekybos kontekste. Sensorinis marketingas apibrėžiamas kaip strategija, įtraukianti vieną ar kelis pojūčius – regą, klausą, kvapą, skonį ir lytėjimą – siekiant paveikti vartotojų sprendimus ir elgseną. Tačiau internetinėje prekyboje, kur vartotojai negali fiziškai patirti produkto, rega tampa pagrindiniu pojūčiu, leidžiančių įvertinti produkto savybes ir sumažinti neapibrėžtumą. Vizualiniai dirgikliai, tokie kaip aukštos kokybės, informatyvūs, estetiškai patrauklūs ir socialinį ryšį perteikiantys produktų vaizdai, yra itin svarbūs vartotojų įsitraukimui ir pirkimo sprendimams.
Straipsnyje pabrėžiama, kad emocinis įsitraukimas, estetinė produkto vaizdų patrauklumas ir jų gebėjimas sukurti socialinio artumo pojūtį yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys teigiamą vartotojų elgseną. Produktų vaizdai, kurie kelia teigiamas emocijas, skatina ne tik impulsyvų pirkimą, bet ir formuoja lojalumą prekės ženklui. Estetiškai patrauklūs, profesionaliai pateikti vaizdai didina produkto suvokimą kaip kokybiško, o tai tiesiogiai veikia vartotojų sprendimų priėmimą. Be to, socialinio artumo aspektas, sukurtas įtraukiant produktų naudojimo kontekstus ar modelius, leidžia vartotojams geriau įsivaizduoti, kaip produktas pritaikomas jų gyvenime, o tai didina pirkimo ketinimus.
Straipsnyje remiamasi Stimulo-Organizmo-Reakcijos (SOR) modeliu bei mentalinio vaizdavimo teorija, kurios padeda atskleisti, kaip vizualiniai dirgikliai per emocinius atsakus formuoja vartotojų elgesį. Išvadose pabrėžiama, kad strateginis vizualinės prezentacijos naudojimas yra esminis veiksnys internetinėje prekyboje, leidžiantis gerinti vartotojų pasitenkinimą, skatinti spontanišką pirkimą ir stiprinti emocinį ryšį su prekės ženklu
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOTYVAVIMO BŪDAI IR METODAI LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE TAIKANT INOVATYVIUS UGDYMO METODUS
No full textRelevance of the topic. The problem of learning motivation is highly relevant in the contemporary Lithuanian education system, especially in primary school Lithuanian language lessons. Motivation plays a crucial role in sustaining pupils’ interest, concentration, and academic progress. A lack of motivation often manifests through incomplete tasks, reluctance to participate, classroom distractions, and disruptive behavior. While learning motivation has been widely researched in psychology and pedagogy, there remains a lack of empirical studies that focus specifically on effective motivational strategies in Lithuanian language lessons at the primary school level. This study addresses the following pedagogical problem: which motivational methods and strategies encourage active learning and engagement of primary school pupils in Lithuanian language lessons?
Research object. Motivational methods and strategies applied in Lithuanian language lessons for primary school pupils at Klaipėda “Gilija” Primary School.
Research aim. To reveal the ways and methods that motivate primary school pupils in Lithuanian language lessons.
Research tasks:
To analyze the concept of learning motivation and the factors that stimulate it.
To examine the methods that motivate Lithuanian language learning in primary school settings.
To identify and assess the progress of 1st–4th grade pupils at Klaipėda “Gilija” Primary School after the implementation of motivational methods and strategies.
Research methodology. A mixed-method approach was applied. The theoretical part involved the analysis of scientific literature and educational policy documents, including the updated Lithuanian national curriculum (2022). The empirical part consisted of structured classroom observation based on V. Paužienė’s (2019) protocol and reflective diaries. A total of five Lithuanian language lessons were observed (three in grade 2, one in grade 1, and one in grade 3), and five lessons were conducted using innovative motivational methods (one in grade 4 and four in grades 2–3). Research ethics were respected throughout the study, ensuring confidentiality, integrity, and respect for participants.
Research results.
The observations revealed that traditional teaching practices, dominated by question–answer methods and individual tasks, often failed to stimulate pupil motivation. In many cases, only a small group of active pupils participated, while others remained passive or distracted. Lessons frequently lacked variety, visual aids, and interactive activities, which limited pupils’ engagement.
After the introduction of innovative motivational strategies, clear positive changes were observed. Lessons incorporating information and communication technologies (ICT), such as the interactive whiteboard, PowerPoint presentations, and online tools (Mentimeter, Quizzy), captured pupils’ attention and provided opportunities for real-time feedback. Pupils expressed enthusiasm toward interactive activities and valued the chance to participate actively. Pedagogical breaks, including short educational games and videos, helped sustain attention and reinforced newly acquired knowledge.
Additionally, lessons that began with engaging elements (e.g., storytelling, creative prompts, role play) successfully aroused curiosity and improved participation. The consistent use of verbal praise, encouragement, and peer assessment further strengthened pupils’ confidence and motivation. Collaborative methods fostered a positive classroom atmosphere, reduced disruptive behavior, and promoted peer support. Overall, innovative teaching methods created a more dynamic learning environment, enabling all pupils—not only the most active ones—to engage productively in Lithuanian language lessons.
Conclusions. The study demonstrated that effective motivation in primary school Lithuanian language lessons requires:
starting lessons with engaging and curiosity-arousing activities;
integrating ICT and interactive teaching tools;
applying pedagogical breaks to sustain concentration;
providing consistent and clear feedback;
maintaining a supportive and inclusive classroom climate.
The results confirm that innovative motivational strategies not only reduce passivity and disruptive behavior but also enhance pupils’ intrinsic motivation and learning outcomes. Thus, teachers are encouraged to apply diverse and creative methods in order to foster active and meaningful learning experiences in primary education.Mokymosi motyvacijos problema yra labai aktuali šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje, ypač pradinės mokyklos lietuvių kalbos pamokose. Motyvacija atlieka lemiamą vaidmenį palaikant mokinių susidomėjimą, koncentraciją ir akademinę pažangą. Motyvacijos stoka dažnai pasireiškia neišspręstomis užduotimis, nenoru dalyvauti, dėmesio blaškymu klasėje ir trukdžiais elgesiu. Nors mokymosi motyvacija yra plačiai tyrinėjama psichologijoje ir pedagogikoje, vis dar trūksta empirinių tyrimų, kurie būtų skirti būtent veiksmingoms motyvacijos strategijoms pradinių klasių lietuvių kalbos pamokose. Šiame tyrime nagrinėjama tokia pedagoginė problema: kokie motyvacijos metodai ir strategijos skatina aktyvų pradinių klasių mokinių mokymąsi ir įsitraukimą į lietuvių kalbos pamokas?Tyrimo objektas. Motyvaciniai metodai ir strategijos, taikomi lietuvių kalbos pamokose Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokiniams.Tyrimo tikslas. Aptarti būdus ir metodus, kurie motyvuoja pradinių klasių mokinius lietuvių kalbos pamokose.Tyrimo uždaviniai:1. Analizuoti mokymosi motyvacijos sąvoką ir ją stimuliuojančius veiksnius.2. Išnagrinėti metodus, kurie motyvuoja mokytis lietuvių kalbos pradinėje mokykloje.3. Nustatyti ir įvertinti Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos 1–4 klasių mokinių pažangą po motyvacinių metodų ir strategijų įgyvendinimo.Tyrimo metodika. Taikytas mišrus metodas. Teorinėje dalyje analizuota mokslinė literatūra ir švietimo politikos dokumentai, įskaitant atnaujintą Lietuvos nacionalinę mokymo programą (2022). Empirinė dalis apėmė struktūruotą pamokų stebėjimą pagal V. Paužienė (2019) protokolą ir refleksinius dienoraščius. Iš viso buvo stebėtos penkios lietuvių kalbos pamokos (tris 2 klasėje, viena 1 klasėje ir viena 3 klasėje), o penkios pamokos buvo vedamos taikant novatoriškus motyvacinius metodus (viena 4 klasėje ir keturios 2–3 klasėse). Tyrimo metu buvo laikomasi mokslinių tyrimų etikos principų, užtikrinant konfidencialumą, sąžiningumą ir pagarbą dalyviams.Tyrimo rezultatai.Stebėjimai parodė, kad tradiciniai mokymo metodai, kuriuose dominuoja klausimų ir atsakymų metodai bei individualios užduotys, dažnai neskatino mokinių motyvacijos. Daugeliu atvejų aktyviai dalyvavo tik nedidelė mokinių grupė, o kiti liko pasyvūs arba išsiblaškę. Pamokose dažnai trūko įvairovės, vaizdinių priemonių ir interaktyvių užduočių, o tai ribojo mokinių įsitraukimą.Įvedus novatoriškas motyvavimo strategijas, buvo pastebėti aiškūs teigiami pokyčiai. Pamokos, kuriose buvo naudojamos informacinės ir ryšių technologijos (IRT), pvz., interaktyvi lenta, „PowerPoint“ pristatymai ir internetiniai įrankiai („Mentimeter“, „Quizzy“), pritraukė mokinių dėmesį ir suteikė galimybę gauti grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku. Mokiniai entuziastingai reagavo į interaktyvias veiklas ir vertino galimybę aktyviai dalyvauti. Pedagoginės pertraukos, įskaitant trumpus edukacinius žaidimus ir vaizdo įrašus, padėjo išlaikyti dėmesį ir sustiprino naujai įgytas žinias.Be to, pamokos, kurios prasidėdavo įdomiais elementais (pvz., pasakojimais, kūrybiniais užduotimis, vaidmenų žaidimais), sėkmingai sukeldavo smalsumą ir didino dalyvavimą. Nuolatinis žodinis pagyrimas, skatinimas ir bendraamžių vertinimas dar labiau stiprino mokinių pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Bendradarbiavimo metodai skatino teigiamą klasės atmosferą, mažino trukdantį elgesį ir skatino bendraamžių paramą. Apibendrinant, novatoriški mokymo metodai sukūrė dinamiškesnę mokymosi aplinką, leidžiančią visiems mokiniams, ne tik aktyviausiems, produktyviai dalyvauti lietuvių kalbos pamokose.Išvados. Tyrimas parodė, kad veiksmingai motyvuoti pradinės mokyklos lietuvių kalbos pamokose reikia:• pradėti pamokas įdomiais ir smalsumą žadinančiais užsiėmimais;• integruoti IKT ir interaktyvias mokymo priemones;• taikyti pedagogines pertraukas, kad išlaikytų koncentraciją;• teikti nuoseklią ir aiškią grįžtamąją informaciją;• palaikyti palaikančią ir įtraukią klasės atmosferą.Rezultatai patvirtina, kad novatoriškos motyvacijos strategijos ne tik sumažina pasyvumą ir trukdantį elgesį, bet ir stiprina mokinių vidinę motyvaciją bei mokymosi rezultatus. Taigi mokytojai skatinami taikyti įvairius ir kūrybiškus metodus, siekiant skatinti aktyvų ir prasmingą mokymąsi pradinėje mokykloje
Ar žalinimo vadovai tikrai žali? Kritinės pastabos Vilniaus miesto želdinimo ir želdinių priežiūros standartui ir jo pirmtakui
No full textThe author of the article analyses the provisions of the Vilnius City Greening and Plantation Maintenance Standard – a new (2024) publication of the Vilnius City Municipality. It is called the Second Standard because the First standard, which regulates the maintenance and landscaping of city streets, Vilnius City Municipality Street Infrastructure Standard was published earlier, in 2021. Critical notes are provided for both publications. Both, the First “green” Vilnius Street Infrastructure Standard (2021) and the Second, new Vilnius City Greening and Maintenance of Plantations Standard (2024) will guide and encourage the wise, scientific user to think critically and act independently. Blind, literal following of these documents will hardly lead to a green, sustainable city, because there are many unfinished, debatable details. And as it has already been repeated many times, this Second Standard (2024) and its graphic expression should receive corrections in the administration of the Vilnius city municipality. We should once again return to his formulations, relying on the penetrating eye and wisdom of editors and specialists, scientific and practical knowledge, correct them, edit them – in other words, rebalance the degree of greenness maturity and sustainability.Straipsnio autorius analizuoja Vilniaus miesto želdinimo ir želdinių priežiūros standarto – naujo Vilniaus miesto savivaldybės leidinio – nuostatas. Jis vadinamas antruoju standartu, nes pirmasis standartas, reglamentuojantis miesto gatvių tvarkymą ir želdinimą, Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas buvo išleistas anksčiau, 2021 metais. Pateikiamos kritinės pastabos abiem leidiniams
Skaitmeninis kulisinio mechanizmo kinematinių parametrų modeliavimas
No full textThe article reviews scientific and technical problems related to digital modeling in the field of mechanical engineering. The development and improvement of machines is no longer possible without automated design systems that allow engineers to visualise, analyse and optimise prototypes before their manufacture. The object of research is the modeling and visualisation of kinematic parameters of link mechanisms using the SolidWorks Motion Analysis tool of the computer-aided design program. After creating a digital motion analysis model of the Scotch Yoke mechanism, diagrams of kinematic parameters were generated. The results obtained confirmed the accuracy, high speed and direct applicability of digital modeling in mechanical engineering studies.Straipsnyje apžvelgiamos mokslinės ir techninės problemos, susijusios su skaitmeniniu modeliavimu mechanikos inžinerijos srityje. Mašinų kūrimas ir tobulinimas nebeįmanomas be automatizuotų projektavimo sistemų, kurios leidžia inžinieriams vizualizuoti, analizuoti ir optimizuoti prototipus prieš juos gaminant. Tyrimo objektu pasirinktas kulisinių mechanizmų kinematinių parametrų modeliavimas ir vizualizacija, naudojantis kompiuterinės projektavimo programos SolidWorks Motion Analysis įrankiu. Sukūrus skaitmeninį sinusinio kulisinio mechanizmo judesio analizės modelį, buvo sugeneruotos kinematinių parametrų diagramos. Gauti rezultatai patvirtino skaitmeninio modeliavimo tikslumą, didelį greitį ir tiesioginį pritaikomumą mechanikos inžinerijos studijose
MOKYKLOS DIREKTORIAUS, KAIP FORMALAUS IR NEFORMALAUS LYDERIO, SAVYBĖS: MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ POŽIŪRIS: -
No full textLeadership in the modern school organization is key to forming a school team committed and motivated to fulfill the strategic goals of the institution, for its development and improvement of the organizational culture. The school principal is a leader by virtue of the authority given to him by holding the position, called to make management decisions. He can have "innate" qualities of a leader or acquire and develop them with the help of trainings and qualifications. Regardless of what type of leader the head is, he must build a vision for the development of the organization and motivate employees to follow it, create conditions for shared knowledge and achieve quality education and effective development of the institution with the participation of pedagogical specialists, parents, interested countries etc. For this purpose, the school director should possess certain qualities, which are the subject of research in this article. A survey conducted among teachers and students ranked the leadership qualities of the informal and formal leader in the educational institution. The most significant qualities according to the opinion of the respondents were analyzed and a comparison was made between the opinions of future and current teachers. The conclusions of the comparative analysis show the priority qualities of the formal and informal leader, as a result of which recommendations are given related to the characteristics of the leader, which must be possessed and developed for purposeful and effective performance of the position of director and for the fulfillment of the goals of the organizational strategy of the school.Vadovavimas šiuolaikinėje mokyklos organizacijoje yra esminis dalykas formuojant mokyklos komandą, atsidavusią ir motyvuotą siekti strateginių įstaigos tikslų, plėtoti ir tobulinti organizacijos kultūrą. Mokyklos direktorius yra vadovas pagal jam suteiktus įgaliojimus einant pareigas, pašauktas priimti valdymo sprendimus. Jis gali turėti „įgimtų“ lyderio savybių arba jas įgyti ir ugdyti mokymų ir kvalifikacijos pagalba. Nepriklausomai nuo to, kokio tipo vadovas yra vadovas, jis turi susikurti organizacijos plėtros viziją ir motyvuoti darbuotojus ja vadovautis, sudaryti sąlygas dalytis žiniomis ir pasiekti kokybišką išsilavinimą bei efektyvų įstaigos vystymąsi, dalyvaujant pedagoginiams specialistams, tėvai, suinteresuotos šalys ir kt. Šiuo tikslu mokyklos direktorius turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios yra šio straipsnio tyrimo objektas. Buvo atlikta įvairių specialybių Šumeno universiteto dėstytojų ir studentų apklausa. Jiems pateikiami teiginiai apie formalaus ir neformalaus vadovo savybes mokykloje, kuriuos jie turi surikiuoti pagal svarbą. Tyrimo tikslas – išryškinti reikšmingiausias formalaus ir neformalaus lyderio mokyklinio ugdymo sistemos institucijose profesines ir asmenines savybes. Mokinių ir dėstytojų išsakytos nuomonės sutapo dėl svarbiausių formalių ir neformalių lyderių įgūdžių. Abi respondentų grupės daugiau dėmesio skiria jo asmeninėms savybėms, dauguma jų kaip svarbiausią įvardija neformalaus lyderio gebėjimą dirbti komandoje ir skatinti bendradarbiavimą, o formalus vadovas, pasak daugiau nei 50 proc. geba sukurti pasitikėjimo požiūrį su komanda. Mokytojai ir studentai taip pat mano, kad jų vadovas turėtų būti sektinas pavyzdys, savybė, kuri patenka į trejetą svarbiausių vietų. Kitaip tariant, komandinis darbas ir geri santykiai tolerantiškoje ir palaikančioje aplinkoje, remiantis tyrimo rezultatais, lemia mokyklos lyderystę. Mokytojai mažiau dėmesio skiria vadovo įgūdžiams kurti įstaigos plėtros viziją ir vesti ugdymo proceso dalyvius bei suinteresuotas šalis, su kuriomis bendradarbiauja, keliu siekti norimos vizijos ir tikslų. Jie neišreiškia pasirengimo pokyčiams ir lyderio gebėjimo diegti naujoves nelaiko reikšmingu. Jie taip pat nerodo didelio noro dalyvauti valdyme ir prisiimti atsakomybę, kurią suteikia mokyklos autonomija. Skirtingai nei mokytojai, mokiniai labiau teikia pirmenybę vadovo įgūdžiams kurti ilgalaikį mokyklos plėtros planą su tam tikra vizija, deleguoti pareigas pedagogikos specialistams, kelti užduotis ir siekti grįžtamojo ryšio apie jų įgyvendinimą. Tačiau jie taip pat labiau orientuoti į asmenines lyderio savybes, į jo įgūdžius kuriant ir palaikant komandą. Tyrimo rekomendacijomis siekiama didinti dėstytojų (būsimų ir esamų) įsipareigojimą tirti, diegti ir plėtoti inovacijas, siekiant skleisti ir dauginti gerąsias praktikas, palaikančias organizacijos kultūros ir besimokančios organizacijos principų plėtrą. Apibendrintos tyrimo išvados rodo, kad mokyklos vadovas turi turėti profesinių gebėjimų kurti inovatyvaus institucijos plėtros viziją, o savo asmeniniu pavyzdžiu ir savybėmis įtraukti į ugdymo procesą dalyvius bei bendradarbius į jo įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas ugdymo procesas. ugdymo kokybę mokykloje
DIRBTINIO INTELEKTO PANAUDOJIMAS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME
No full textAs digital technologies become more and more popular, the question arises as to how they can help the educational process, what new methods can be used and what challenges they pose to educators. Does artificial intelligence help to differentiate tasks according to the individual needs of each child? Can it ensure the quality of education without violating ethical principles while respecting data protection?
The purpose of the research is to reveal the possibilities of using artificial intelligence in the education of pre-school and pre-primary children. Research methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey, quantitative data analysis. Key Findings: The potential of artificial intelligence-based digital technologies in education lies in their ability to create adaptive learning environments tailored to individual student needs and progress. Interactive learning environments driven by artificial intelligence and digital technology provide instant feedback to help children understand and correct their mistakes, thereby promoting deeper learning. During the empirical study, it was found that educators agree that digital technologies develop children\u27s learning to learn, problem-solving skills, digital intelligence and creativity. The inclusion of digital technologies in the educational process is considered an important aspect, but the lack of motivation and digital competence hinders successful integration.
Keywords: artificial intelligence, education, modern technologies.Skaitmeninėms technologijoms vis labiau įsigalint, kyla klausimas kaip jos gali prisidėti prie ugdymo proceso, kokius naujus metodus gali pasiūlyti ir kokius iššūkius kelia pedagogams. Ar padeda dirbtinis intelektas diferencijuoti užduotis, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius? Ar gali užtikrinti ugdymo kokybę, nepažeidžiant etikos principų, laikantis duomenų apsaugos? Tyrimo tikslas – atskleisti dirbtino intelekto panaudojimo galimybes ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, kiekybinė duomenų analizė. Pagrindinės išvados: Švietimo srityje dirbtiniu intelektu grįstų skaitmeninių technologijų potencialas slypi jų gebėjime kurti adaptuotas mokymosi aplinkas, pritaikytas individualiems mokinių poreikiams ir pažangai. Dirbtiniu intelektu grįstų skaitmeninių technologijų valdomos interaktyvios mokymosi aplinkos suteikia greitą grįžtamąjį ryšį, padedantį vaikams suprasti ir taisyti savo klaidas, taip skatinant gilesnį mokymąsi. Empirinio tyrimo metu nustatyta, jog pedagogai sutinka, kad skaitmeninės technologijos ugdo vaikų mokėjimą mokytis, problemų sprendimo įgūdžius, skaitmeninį sumanumą ir kūrybiškumą. Skaitmeninių technologijų įtraukimą į ugdymo procesą laiko svarbiu aspektu, bet priemonių, motyvacijos ir skaitmeninės kompetencijos stoka trukdo sėkmingai integracijai.
Raktiniai žodžiai: dirbtinis intelektas, edukacija, šiuolaikinės technologijos
EFEKTYVAUS TARPKULTŪRINIO BENDRAVIMO VAIDMUO MEDICINOS TURIZME LIETUVOJE
No full textEffective communication plays a critical role in international and multicultural settings, particularly within the rapidly growing medical tourism sector. Clear communication strategies help bridge linguistic and cultural barriers, fostering collaboration and building relationships that respect diverse viewpoints. In the medical tourism industry, which is projected to grow from USD 13.13 billion in 2021 to USD 53.51 billion by 2025, effective communication is essential for coordinating healthcare and logistics ( (Fortune Business Insights, 2023). Leading countries in this sector include Thailand, India, and Turkey, while Lithuania presents potential due to its quality healthcare and competitive pricing. However, it faces challenges such as insufficient governmental support and cultural communication barriers, hindering its growth.
This article aims to assess the impact of communication on medical tourism decisions in Lithuania, focusing on two primary areas: a review of existing literature pertaining to influencing factors and a comparison of intercultural communication styles among Lithuanian, Scandinavian, and British representatives. Employing research methods such as literature reviews, surveys, and descriptive statistical analysis, the study examines how medical organizations\u27 communication is perceived by intercultural medical tourists. Findings indicate that clear and purpose-driven communication significantly enhances medical tourist experiences and evaluations of services, underscoring the importance of communication efficiency in the medical tourism sector.Efektyvus bendravimas yra labai svarbus tarptautinėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, ypač sparčiai augančiame medicinos turizmo sektoriuje. Aiškios bendravimo strategijos padeda įveikti kalbinius ir kultūrinius barjerus, skatina bendradarbiavimą ir kuria santykius, kuriuose gerbiami skirtingi požiūriai. Medicinos turizmo sektoriuje, kuris, kaip prognozuojama, išaugs nuo 13,13 mlrd. JAV dolerių 2021 m. iki 53,51 mlrd. dolerių 2025 m., veiksmingas bendravimas yra labai svarbus koordinuojant sveikatos priežiūros ir logistikos paslaugas („Fortune Business Insights“, 2023 m.). Šiame sektoriuje pirmaujančios šalys yra Tailandas, Indija ir Turkija, o Lietuva turi potencialo dėl kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir konkurencingų kainų. Tačiau ji susiduria su tokiais iššūkiais kaip nepakankama vyriausybės parama ir kultūriniai bendravimo barjerai, kurie trukdo jos augimui.Šiame straipsnyje siekiama įvertinti bendravimo įtaką medicinos turizmo sprendimams Lietuvoje, sutelkiant dėmesį į dvi pagrindines sritis: esamos literatūros, susijusios su įtaką darančiais veiksniais, apžvalgą ir Lietuvos, Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos atstovų tarpkultūrinio bendravimo stilių palyginimą. Taikant tokius tyrimo metodus kaip literatūros apžvalga, apklausos ir aprašomoji statistinė analizė, tyrime nagrinėjama, kaip medicinos organizacijų komunikaciją vertina tarpkultūriniai medicinos turistai. Tyrimo rezultatai rodo, kad aiški ir tikslinga komunikacija reikšmingai pagerina medicinos turistų patirtį ir paslaugų vertinimą, todėl pabrėžiama komunikacijos efektyvumo svarba medicinos turizmo sektoriuje
UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS VYRESNIO AMŽIAUS BESIMOKANTIEMS SUAUGUSIESIEMS: PRELIMINARŪS PASTEBĖJIMAI
No full textWhen discussing the topic of teaching and learning foreign languages, what comes to one’s mind first seems often to be the school environment in which learning a foreign language is obligatory throughout the entire education. However, adult learners, including older adult learners (OALs), and their foreign language learning process require scientific investigation as part of life-long learning proven to be an important aspect of the well-being of seniors in the psychological, social and medical dimension.
The aim of the paper is to take a closer look at what experiences related to foreign language learning older adult learners have, what their motivation is about, what teaching methods and materials they find efficient, what difficulties they experience and what could enhance the process of foreign language learning. In order to find answers to these questions, an online Google form questionnaire was created which was filled in by respondents aged 60 or above.
The answers received, despite being limited in number, show that OALs have experience with learning several European languages, they want to communicate with foreigners, including members of their family, in both travel and at work. They prefer private classes based on conversations, as well as the use of course books and other printed materials. The main difficulties include a lack of time and memory-related problems while having an opportunity to use the language in practice and having a good teacher could enhance the foreign language process. Kalbant apie užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi, dažniausiai pirmiausia į galvą ateina mokyklinė aplinka, kurioje užsienio kalbos mokymasis yra privalomas visą mokymosi laiką. Tačiau suaugusieji besimokantieji, įskaitant vyresnio amžiaus besimokančiuosius, ir jų užsienio kalbų mokymosi procesas reikalauja mokslinio tyrimo, nes tai yra mokymosi visą gyvenimą dalis, kuri, kaip įrodyta, yra svarbus senjorų gerovės aspektas psichologiniu, socialiniu ir medicininiu aspektu.
Straipsnio tikslas - atidžiau pažvelgti, kokią patirtį, susijusią su užsienio kalbos mokymusi, turi vyresnio amžiaus suaugusieji besimokantieji, kokia jų motyvacija, kokie mokymo metodai ir medžiaga jiems atrodo veiksmingi, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kas galėtų pagerinti užsienio kalbos mokymosi procesą. Siekiant rasti atsakymus į šiuos klausimus, buvo sukurtas internetinis Google formos klausimynas, kurį pildė 60 metų ir vyresni respondentai.
Gauti atsakymai, nors jų skaičius ir nedidelis, rodo, kad OAL turi kelių Europos kalbų mokymosi patirties, nori bendrauti su užsieniečiais, įskaitant savo šeimos narius, tiek kelionėse, tiek darbe. Jie teikia pirmenybę privačioms pamokoms, pagrįstoms pokalbiais, taip pat naudojimuisi mokymo knygomis ir kita spausdinta medžiaga. Pagrindiniai sunkumai - laiko stoka ir su atmintimi susijusios problemos, o galimybė praktiškai vartoti kalbą ir geras mokytojas galėtų sustiprinti užsienio kalbos mokymosi procesą
ĮTRAUKIOJO UGDYMO ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE: TĖVŲ PATIRTYS
No full textInclusive education is today a widely used concept, referring to the integration of children with disabilities or developmental challenges into the general socialization and learning process. This concept emerged alongside educational reforms, which include ensuring inclusive education based on the principles of equality and non-discrimination. Inclusive education is considered a continuously evolving process, focused on accessibility, improving educational quality, and meeting the individual needs of each child. Although the topic is highly relevant and has been intensively studied, especially over the past decade, research on parents’ experiences in the context of inclusive education remains limited. The present study aimed to explore parents’ experiences related to the implementation of inclusive education in preschool settings, using theoretical literature analysis as well as empirical semi-structured interviews and qualitative content analysis. The results showed that parents’ experiences are diverse; however, inclusive education positively influences the learning processes of children with special educational needs (SEN). Successful inclusion requires ongoing collaboration among parents, educators, and other specialists. The study also highlighted key challenges: strengthening teachers’ preparedness to work with children with SEN; increasing parents’ active involvement in the educational process; adapting educational conditions to the individual needs of children; and providing additional consultations and support to parents.
The term acquired its meaning when children with disabilities or developmental disorders began to be included in the general process of socialization. This shift was influenced by educational reform, in which the implementation of inclusive education is one of the key components. The principles of equality and non-discrimination, as stipulated in the Law on Education, are also directly associated with inclusive education. This means that all educational institutions are required to create conditions for every child to learn and develop their abilities and skills, as well as to receive the necessary support, without discrimination based on diverse educational needs.
Relevance of the study. Understanding parents\u27 opinions on inclusive education is necessary in order to create effective forms of cooperation and ensure successful inclusion of children. Parents\u27 attitudes and experiences can have a significant impact on the effectiveness and success of the institution\u27s actions to implement inclusive education. Research problem, problem questions. What is the attitude of parents raising preschool children towards inclusive education? How does this attitude affect the implementation of inclusive education in preschool institutions?
The object of the study is the attitude of parents and their experiences towards the possibilities of implementing inclusive education in a preschool institution.
The aim of the study is to reveal parents\u27 attitudes and experiences regarding the possibilities of implementing inclusive education in preschool institutions.
Research objectives. 1) To analyse the scientific literature sources, to reveal the possibilities of implementing inclusive education in a preschool institution and the roles of parents in this process from a theoretical perspective. 2) To reveal the views of parents on the current implementation of inclusive education in preschool institutions. 3) To identify the experiences of parents that they experience in the context of inclusive education. 4) To highlight the challenges that parents had to face during the implementation of inclusive education principles in preschool institutions.
Research methodology and sample. The chosen qualitative research method is a semi-structured interview using open-ended questions. Considering that inclusive education has legally entered into force in Lithuanian educational institutions only since September 2024, it was very important to find out the views and experiences of parents raising children with special educational needs and typical development on the possibilities of implementing inclusive education in preschool institutions. Interviews were conducted with 10 people.
Research results: the results of the qualitative research confirmed that parents\u27 attitudes towards the inclusion of children with special educational needs are diverse, but inclusive education has a direct impact on the success of the educational processes of children with special educational needs. Cooperation between parents and educators and other specialists is necessary to achieve successful inclusion of a child in the activities of a preschool educational institution. Parents\u27 experiences also show that in order to achieve more productive work, educators need greater preparation, in order to ensure that the child\u27s education yields good results in a preschool educational institution. Based on the research data, several challenges can be highlighted that parents encountered during the implementation of inclusive education principles in preschool institutions. The first challenge concerns the need to strengthen teachers’ preparedness to work with children with special educational needs, to increase the number of specialist positions, and to involve additional professionals. This challenge manifests in the lack of competencies and the insufficient ability to promptly apply appropriate methods in real-time situations. The second challenge relates to parental involvement in the educational process, as well as active communication and cooperation, which are often hindered by parents’ limited engagement. The third challenge is the adaptation of inclusive education conditions to meet the individual needs of children with special educational needs, which is directly linked to the adjustment of the learning environment and teaching methods. Another challenge is the provision of support and additional consultations for parents, which not all parents are willing or able to accept.Įtraukusis ugdymas šiandien yra plačiai vartojama sąvoka, reiškianti vaikų, turinčių negalią ar sutrikimų, įtraukimą į bendrą socializacijos ir ugdymosi procesą. Ši koncepcija atsirado kartu su švietimo reforma, kurios dalis – užtikrinti įtraukųjį ugdymą, grindžiamą lygybės ir nediskriminavimo principais. Įtraukusis ugdymas laikomas nuolat kintančiu procesu, orientuotu į ugdymo prieinamumą, kokybės gerinimą ir individualų vaiko poreikių atitikimą. Nors tema yra aktuali ir intensyviai tiriama, ypač pastarąjį dešimtmetį, tyrimų apie tėvų patirtis įtraukiojo ugdymo kontekste yra nedaug. Pateiktame tyrime siekta atskleisti tėvų patirtis, susijusias su įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu ikimokyklinėse įstaigose, pasitelkiant teorinę literatūros analizę bei empirinį pusiau struktūruotą interviu metodą ir kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad tėvų patirtys yra įvairios, tačiau įtraukusis ugdymas teigiamai veikia vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdymosi procesus. Sėkmingai įtraukčiai būtinas nuolatinis tėvų, pedagogų ir kitų specialistų bendradarbiavimas. Tyrimas taip pat išryškino pagrindinius iššūkius: pedagogų pasirengimo darbui su vaikais, turinčiais SUP, stiprinimą; tėvų aktyvesnį įsitraukimą į ugdymo procesą; ugdymo sąlygų pritaikymą individualiems vaikų poreikiams; bei papildomų konsultacijų ir pagalbos teikimą tėvams