Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
Lietuvos dendrologinės vertybės – augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai
No full textThis article contains information on Lithuanian Dendrological values of 650 trees, which are granted by national plant genetic resources status of incremental trees and tree groups in the category, pointing out their differences from the botanical natural heritage objects.Straipsnyje pateikiama informacija apie Lietuvos dendrologines vertybes – 650 medžių, kuriems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas Pavienių medžių ir medžių grupių kategorijoje, nurodomi jų skirtumai nuo botaninių gamtos paveldo objektų
Kraštovaizdžio architektūros specialistų rengimo Lietuvoje problemos ir tobulinimo aspektai
No full textIn Lithuania in recent decades the problems connected with a landscape design, reconstruction of parks, culture of an urban landscape are observed. There are no suitably established green areas; influence of public spaces and social green areas on quality of aesthetical expression and functionality of architectural environment, urban spaces, recreational, residential and other territories is ignored. All this forces to explore these problems more detail in this sphere. One of the major problems is the problem of preparation of landscape design experts. By 2010 in Lithuania in the list of study programmes there was no study programme of landscape architecture. Universities and colleges, understanding necessity of training of such experts, searched for the decision of the given problem. One of the ways was to prepare the study programme of landscape architekture. However, the given study programme is not recognized in Europe and in the rest of the world. Lack of professionals has influenced a worsening quality of residential environment. Therefore the object of this research is to improve the quality of preparation of experts on landscape design and ensure high quality of residential environment in the future.Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais stebimos kraštovaizdžių formavimo, parkų rekonstrukcijos, miestų kraštovaizdžių kultūros problemos. Stinga tinkamai įrengtų želdynų, ignoruojama viešųjų erdvių funkcionavimo ir socialinio želdynų vaidmens įtaka architektūrinės aplinkos, miestų erdvių, rekreacinių, gyvenamųjų ir kitų teritorijų estetinei raiškai ir funkcinei kokybei. Visa tai verčia išsamiau patyrinėti šios srities sunkumus. Viena svarbiausių tokių problemų priežaščių – kraštovaizdžio formavimo specialistų rengimo problema. Iki 2010 metų Lietuvoje vykdomų studijų programų sąraše nebuvo kraštovaizdžio architektūros studijų. Universitetai ir kolegijos suprasdami, kad tokie specialistai turi būti rengiami, ieškojo visokių išeičių. Viena tokių buvo kraštotvarkos krypties studijos, tačiau taip pavadintos studijos nepripažįstamos nei Europoje, nei kitur. Specialistų stygius lėmė vis prastėjančią gyvenamosios aplinkos kokybę. Todėl šio tyrimo tikslas – iš esmės pagerinti kraštovaizdžio formavimo specialistų rengimo kokybę, tai pat ateityje užtikrinant aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę
Buvusių dvarų sodybų želdynai ir jų tvarkymas
No full textIn 1999-2009 200 parks in former manor places were explored and evaluated. 107 historic parks have mixed (53,5%), 55 parks (27,5%) have geometric and 38 parks (19%) have irregular structure of the plan. 350 species and cultivars of introduced ligneous plants are registered (95 are Pinophyta, 255 are Magnoliophyta) which belong to 39 families and 93 genera (Pinophyta – 4 families and 11 genera, Magnoliophyta – 35 and 82). It is established that the first steps of renovation of the historic park should be the basic clear-out and maintenance works and the main attention has to be paid to the reconstruction of the spatial structure of the park. Well maintained parks live and retain features of authenticity for 200–300 years but every generation has the right to arrange the park satisfying it needs without compromising the future generations to meet their own needs and not decreasing the cultural value of the park.1999–2009 m. buvo ištirta per 200 šalies dvarų parkų. Pagal išplanavimo pobūdį šiuos parkus galima būtų suskirstyti taip: geometrinio plano – 55 parkai (27,5 %), mišraus – 107 (53,5 %) ir peizažiniai – 38 (19 %). Iš viso šalies dvarų parkuose šiuo metu auga apie 350 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir dekoratyvinių formų (Pinophyta – 95, Magnoliophyta – 255), priklausančių 39 šeimoms ir 93 gentims (Pinophyta – 4 šeimos ir 11 genčių, Magnoliophyta – 35 ir 82). Kiekvieno senojo parko renovaciją reiktų pradėti nuo elementarių jo tvarkymo ir priežiūros darbų. Tai vadinamasis „rūdžių pašalinimas“ nuo seno meno kūrinio, leidžiantis aiškiau pajausti šio kūrinio dvasią ir parinkti tinkamiausius renovacijos kelius ir metodus. Vykdant renovacijos darbus, pagrindinį dėmesį reikia skirti parko erdvinei struktūrai atkurti. Gerai prižiūrimi parkai, išsaugodami daugiau ar mažiau ryškius autentiškumo bruožus, išgyvena 200–300 metų. Kiekviena karta jiems suteikia kažką savo, pritaikydama savo poreikiams ir interesams bei savo laikmečio dvasiai
Partnerystė kaip prasminga daiktinės aplinkos dizaino formavimo priemonė mokymosi procese
No full textThis paper explores the process of practical industrial product design education peculiarities at Vilnius Gediminas Technical University, by examining it from Problem-Based Service-Learning (PBSL) perspectives. The author viewpoint is developed from conceptual idea to prototype and used as a basis for debate about the following question: How well does the design education prepare students for real practical activity? In fact, the historically dominant model in design education, which focuses mainly on vocational skills without real practical adaptation, is investigated. On one hand, the author observes that this model is still not suitable to provide designers with the critical skills and knowledge required for practical-based projects. On the other hand, the author identifies that traditional teaching can result in a procedural, technical and cognitive limitation. Equilibrating design-based skills with real practical-based skills is an interesting challenge for Industrial product design teachers. Discussion around PBSL method issues will be introduced in the case studies format and wider influence of real practical-based projects in industrial product design education. Additionally, we could study from similar case studies of vocational disciplines (such as Architecture or Design) that are moving towards a real practical-based approach to their education.Šio straipsnio tikslas yra aptarti praktinius daiktinės aplinkos taikomojo dizaino formavimo ugdymo(si) ypatumus, tiriant juos, probleminio mokymo(si) metodo, orientuoto į partnerystės (angl. Problem-Based Service-Learning (PBSL)), pritaikomumo kontekste. PBSL metodo taikymo problematika straipsnyje tiriama pasitelkus teorijų, literatūros, praktinės patirties ir lyginamosios analogų analizės, apklausų ir procesų stebėsenos metodus. Autoriaus požiūris yra koncentruojamas nuo konceptualios idėjos iki daiktinės aplinkos prototipų viešosiose erdvėse (eksterjeruose ir / ar interjeruose. – aut. pastaba) realizavimo problematiką, keliant diskusinius klausimus: ar dizaino teorinis ugdymas atsietas nuo praktinių problemų sprendimų yra pakankamas, kad studentai gebėtų spręsti realias daiktinės aplinkos dizaino formavimo problemas? Iš tiesų tiriamas istoriškai dominuojantis dizaino mokymo(si) modelis, kurį taikant, pagrindinis dėmesys telkiamas profesinių gebėjimų be realios praktinės patirties studentų ugdymui. Tyrimais nustatyta, kad tradicinis mokymas(is) dėl procedūrinių, techninių ir kognityvinių ribotumų, negali užtikrinti visaapimančio specialisto ugdymo plėtotės. VGTU Pramonės gaminių dizaino studijų programos dėstytojams keliamas svarbus uždavinys – suderinti dizaino mokymosi auditorijoje teorinius metodus su realių praktinių problemų sprendimu. Diskusija apie PBSL metodo problematiką straipsnyje aptariama platesniame, dalyvavimo realiuose projektuose atvejų analizės kontekste
Растения отдела Pinophyta в ландшафтах парка «Александрия»
No full textThe article contains data on the time of appearance of the first introducents of coniferous plants in the park. The results of the inventory of the modern taxonomic composition of the Pinophyta section (95 species, 7 varieties, 245 cultivars) in the Alexandria arboretum, including 36 species and 13 cultivars, which grow in the park landscapes, are presented. A brief description is given (year of introduction, number of specimens, type of planting and methods of use). The estimation of their durability in local conditions and prospects of their use in green construction is given.В статье приведены данные о времени появления в парке первых интродуцентов хвойных растений. Приведены результаты инвентаризации современного таксономического состава отдела Pinophyta (95 видов, 7 разновидностей, 245 культиваров) в дендропарке «Александрия», в том числе 36 видов и 13 культиваров, которые произрастают в ландшафтах парка. Дана краткая характеристика (год интродукции, количество экземпляров, тип посадок и способы использования). Дана оценка их стойкости в местных условиях и перспектив их использования в зеленом строительстве