Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
Vitamino C kiekybinis palyginimas Lietuvoje parduodamuose citrusiniuose vaisiuose
No full textThis paper presents the latest scientific information on the importance of vitamin C for the body and the results of a quantitative study on vitamin C in citrus fruits. The aim of the study was to compare the vitamin C content of citrus fruits commercially available on Lithuanian marketplaces. The citrus fruits used for the study (oranges, mandarins, grapefruit, lemons) were purchased from different supermarkets in February and were imported from different countries. The high-performance liquid chromatography method was used for the determination of vitamin C. The highest levels of vitamin C were found in mandarins and grapefruits, the average – in oranges and the lowest – in lemons, but the levels of vitamin C in the same type of fruit varied, suggesting that they depend more on the country of origin of the fruit, the variety of the conditions of transport, storage and other factors.Straipsnyje pateikta naujausia mokslinė informacija apie vitamino C reikšmę organizmui, taip pat pristatyti vitamino C citrusiniuose vaisiuose kiekybinio tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas – palyginti vitamino C kiekį Lietuvoje parduodamuose citrusiniuose vaisiuose. Tyrimui naudoti skirtingų rūšių citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos) buvo įsigyti iš skirtingų prekybos centrų vasario mėn., atvežti iš skirtingų šalių. Vitamino C nustatymui naudotas efektyviosios skystinės chromatografijos metodas. Didžiausias vitamino C kiekis buvo rastas mandarinuose ir greipfrutuose, vidutinis – apelsinuose, mažiausias – citrinose, tačiau vitamino C koncentracija tos pačios rūšies vaisiuose buvo nustatyta skirtinga, todėl galima daryti išvadas, kas ji daugiau priklauso nuo vaisių kilmės šalies, veislės, nuo jų transportavimo, laikymo sąlygų ir kt. veiksnių.
Sportuotojų maisto papildų poreikiai kūno kompozicijai koreguoti
No full textThe article aims to determine which dietary supplements athletes choose to correct body composition. The study analyzes the motivation and supplement choices of athletes who visit dietary supplement stores to improve body composition. The study draws attention to the significant influence of social media networks and peers on supplement use, indicating the need for evidence-based information campaigns promoting science-based choices among athletes.Straipsnio tikslas – nustatyti, kokius maisto papildus sportuojantys asmenys renkasi kūno kompozicijos korekcijai. Tyrime analizuojama sportuojančių asmenų, besilankančių maisto papildų parduotuvėse, motyvacija ir papildų pasirinkimai, siekiant pagerinti kūno kompoziciją. Tyrime atkreipiamas dėmesys į didelę socialinės žiniasklaidos tinklų ir bendraamžių įtaką papildų vartojimui, nurodant poreikį vykdyti įrodymais pagrįstas informavimo kampanijas, skatinančias moksline informacija paremtus sportininkų pasirinkimus.
SAVANORIŠKOS VEIKLOS ESMĖ, NAUDA IR MOTYVAI: TEORINĖ APŽVALGA
No full textFor several decades, international and national documents and researchers\u27 reports have highlighted the importance of volunteering. Researchers positively assess the government\u27s focus on promoting and facilitating volunteering but also notice the difficulties in transforming documents into practice. Therefore, the article aims to theoretically analyze the essence, benefits, and motives of volunteering. The analysis of documents and scientific literature was used to achieve the goals. The analysis indicates that in describing volunteering, the authors most often use the terms activity, society, time, volunteer, social, free, person, society, benefits, volunteer, friend, work, age, etc. The analysis of the literature revealed the following characteristics of volunteering: it is unpaid and non-obligatory; it can be organized and informal; it is a resource-needed activity; it is beneficial, and it is dependent on the effectiveness of motivators. Volunteering combines personal benefits and societal impact, fostering collaboration, social inclusion, and resilience while enhancing individual well-being. For young people, it provides opportunities for skill development, career exploration, and empowerment through active contributions to meaningful causes. For older adults, it offers purpose, connection, and a chance to share their experience, promoting physical and mental health while combating loneliness.Jau kelis dešimtmečius tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose bei mokslininkų ataskaitose pabrėžiama savanoriškos veiklos svarba. Tyrėjai teigiamai vertina vyriausybės dėmesį savanoriškos veiklos skatinimui ir palengvinimui, tačiau taip pat pastebi sunkumus, kylančius paverčiant dokumentus praktika. Todėl straipsnyje siekiama teoriškai išanalizuoti savanorystės esmę, naudą ir motyvus. Tikslams pasiekti pasitelkta dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Analizė rodo, kad apibūdindami savanorystę autoriai dažniausiai vartoja sąvokas veikla, visuomenė, laikas, savanoris, socialinis, laisvas, žmogus, visuomenė, nauda, savanoris, draugas, darbas, amžius ir kt. Literatūros analizė atskleidė šiuos savanoriškos veiklos bruožus: ji yra nemokama ir neprivaloma; gali būti organizuota ir neformali; tai veikla, kuriai reikalingi ištekliai; ji yra naudinga ir priklauso nuo motyvatorių veiksmingumo. Savanoriška veikla sujungia asmeninę naudą ir poveikį visuomenei, skatina bendradarbiavimą, socialinę įtrauktį ir atsparumą, kartu didindama asmeninę gerovę. Jauniems žmonėms ji suteikia galimybę tobulinti įgūdžius, ieškoti karjeros galimybių ir įgalinti save, aktyviai prisidedant prie prasmingų tikslų. Vyresnio amžiaus žmonėms ji suteikia tikslą, ryšį ir galimybę dalytis savo patirtimi, stiprina fizinę ir psichinę sveikatą ir kartu padeda kovoti su vienatve
PATYČIŲ PROBLEMA IR JOS MAŽINIMO GALIMYBĖS PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE
No full textIdentification of the problem and relevance of the paper. There is a growing body of scientific evidence to support the fact that bullying begins in the preschool years (Swit, Blakely-McClure, & Kamper-DeMarco, 2023). According to the data of the World Health Organization (2020), Lithuanian schoolchildren experience the most bullying compared to other European countries. Bullying for a long time is one of the most important topics studied by researchers when we talk about school-age children, however, bullying occurs much earlier, so there is a growing need to talk about this problem at a younger preschool age (Bistrong, Bradshaw, Morin, & Saracho, 2016). Therefore, the problem question emerges - how do manifestations of bullying occur in preschool-age children and what are the possibilities for reducing bullying? The aim of the work. To identify the problem of bullying and the possibilities of reducing it in preschool age.
Objectives of the work (the objectives defined in the introduction are rewritten): to theoretically substantiate the problem of bullying in preschool age. Carry out an empirical study to determine pedagogues\u27 attitudes towards the problem of bullying and the possibilities of reducing it. Methods of the work project. Analysis of scientific literature, interview (oral), data processing methods – generalization and analysis of content.
Organization of the study – in order to reveal the problem of bullying and the possibilities of its reduction in preschool age in Kaunas nursery school-kindergarten “X”, a commissioned study was conducted in March-April 2025. The educational institution, understanding the relevance of the problem of bullying and seeking to find possibilities of reducing the problem in its organization, commissioned researchers to conduct this study, aiming at the quality of education, the creation of effective educational environments, successful cooperation between parents and educators, and the effectiveness of the implementation of inclusive education. The study sample – 15 preschool and pre-primary education educators working in nursery school-kindergarten “X” were interviewed during live meetings. The study used purposive (criterion-based) selection, since the participants were selected according to criteria important for the purpose of the study – professional experience and direct work with preschool children.
The results of the study revealed: Expression of bullying. Bullying behavior begins to manifest itself in preschool age, and later - in preschool age - it intensifies. Informants notice manifestations of bullying in the groups in which they work. Educators understand bullying as teasing, fighting, nicknames and separation from games. Causes of bullying. In the opinion of educators, bullying behavior is learned, its expression is mainly influenced by the family and environment in which the child grows up. A larger part of educators attribute bullying behavior to boys, but the rest believe that gender does not play a role. The child\u27s behavior can inform educators that the child may be a potential initiator of bullying. Consequences of bullying. Bullying causes consequences for all its participants. The consequences can manifest themselves in the long and short term, are psychological, social and mixed in nature. Bullying causes the greatest damage to a child\u27s self-esteem, a child who has experienced bullying may not want to go to school, may experience fear when socializing. Bullying prevention. Bullying prevention should be carried out from the age of 4-5, when children begin to understand this phenomenon. In order to prevent bullying, it is worth choosing effective bullying prevention programs. Educators indicated that their educational institution implements the program "Zippo\u27s Friends" and the projects "A Week Without Bullying" and "You and I Are Friends".Problemos identifikavimas ir straipsnio aktualumas. Vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad patyčios prasideda ikimokykliniame amžiuje (Swit, Blakely-McClure ir Kamper-DeMarco, 2023). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2020), Lietuvos moksleiviai patiria daugiausia patyčių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Ilgalaikės patyčios yra viena iš svarbiausių tyrėjų nagrinėjamų temų, kai kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau patyčios atsiranda daug anksčiau, todėl vis labiau reikia kalbėti apie šią problemą jaunesniame ikimokykliniame amžiuje (Bistrong, Bradshaw, Morin ir Saracho, 2016). Todėl iškyla probleminis klausimas – kaip patyčių apraiškos pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kokios yra galimybės mažinti patyčias? Darbo tikslas. Nustatyti patyčių problemą ir jos mažinimo galimybes ikimokykliniame amžiuje.
Darbo uždaviniai (įvade apibrėžti uždaviniai perrašyti): teoriškai pagrįsti patyčių problemą ikimokykliniame amžiuje. Atlikti empirinį tyrimą, siekiant nustatyti pedagogų požiūrį į patyčių problemą ir jos mažinimo galimybes. Darbo projekto metodai. Mokslinės literatūros analizė, interviu (žodinis), duomenų apdorojimo metodai – apibendrinimas ir turinio analizė.
Tyrimo organizavimas – siekiant atskleisti patyčių problemą ir jos mažinimo galimybes ikimokykliniame amžiuje Kauno lopšelyje-darželyje „X“, 2025 m. kovo–balandžio mėn. buvo atliktas užsakomasis tyrimas. Švietimo įstaiga, suprasdama patyčių problemos aktualumą ir siekdama rasti problemos mažinimo galimybių savo organizacijoje, užsakė tyrėjams atlikti šį tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti ugdymo kokybę, veiksmingų ugdymo aplinkų kūrimą, sėkmingą tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo efektyvumą. Tyrimo imtis – 15 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dirbančių lopšelyje-darželyje „X“, buvo apklausti gyvų susitikimų metu. Tyrime buvo taikyta tikslinė (kriterinė) atranka, nes dalyviai buvo atrinkti pagal tyrimo tikslui svarbius kriterijus – profesinę patirtį ir tiesioginį darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais.Tyrimo rezultatai atskleidė: Patyčių raiška. Patyčių elgesys pradeda reikštis ikimokykliniame amžiuje, o vėliau – ikimokykliniame amžiuje – sustiprėja. Informantai pastebi patyčių apraiškas grupėse, kuriose dirba. Pedagogai patyčias supranta kaip erzinimą, muštynes, pravardžiavimą ir atsiribojimą nuo žaidimų. Patyčių priežastys. Pedagogų nuomone, patyčių elgesys yra išmokstamas, jo raiškai daugiausia įtakos turi šeima ir aplinka, kurioje vaikas auga. Didesnė dalis pedagogų patyčių elgesį priskiria berniukams, tačiau likusieji mano, kad lytis nevaidina vaidmens. Vaiko elgesys gali informuoti pedagogus, kad vaikas gali būti potencialus patyčių iniciatorius. Patyčių pasekmės. Patyčios sukelia pasekmes visiems jų dalyviams. Pasekmės gali pasireikšti ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje, yra psichologinės, socialinės ir mišrios. Patyčios daro didžiausią žalą vaiko savigarbai, vaikas, patyręs patyčias, gali nenorėti eiti į mokyklą, gali jausti baimę bendraudamas. Patyčių prevencija. Patyčių prevencija turėtų būti vykdoma nuo 4–5 metų amžiaus, kai vaikai pradeda suprasti šį reiškinį. Siekiant užkirsti kelią patyčioms, verta rinktis veiksmingas patyčių prevencijos programas. Pedagogai nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje vykdoma programa „Zippo draugai“ bei projektai „Savaitė be patyčių“ ir „Mes su tavimi esame draugai“
MOKINIŲ MOTYVACIJOS IR ĮSITRAUKIMO RAIŠKA TAIKANT INTERAKTYVIAS SKAITMENINES PRIEMONES MATEMATIKOS PAMOKOSE
No full textThis study examines the expression of students’ motivation and engagement in primary mathematics education through the use of interactive digital tools. The relevance of the topic is highlighted by the increasing integration of digital technologies into the educational process, aiming to enhance students’ active participation, deepen understanding of mathematical concepts, and develop essential competencies that form the foundation for further learning. Mathematics in primary education plays a crucial role in developing conceptual understanding, procedural fluency, strategic problem-solving skills, logical and spatial reasoning, the ability to communicate mathematical ideas, and collaboration with peers. Additionally, fostering a positive attitude toward mathematics is particularly important, allowing students to perceive the subject\u27s relevance and applicability in everyday life. Digital tools such as GeoGebra, Matific, ClassWise, augmented reality (AR), virtual reality (VR), and the EDUKA platform support these objectives by promoting student motivation, engagement, and academic achievement (Bertrand et al., 2024; Radović et al., 2018; Gulbinas & Arkušauskaitė, 2015).
The research problem is based on the observation that although interactive digital tools are increasingly used in mathematics lessons, empirical data on their impact on student motivation and engagement are limited. Student behavior, activity levels, and collaboration depend on lesson structure, pedagogical methods, classroom microclimate, and the nature of the tools used, necessitating analysis in authentic educational contexts (Mula et al., 2025; Radišić & Baucal, 2024).
The study aimed to analyze students’ motivation and engagement during mathematics lessons employing interactive digital tools. Research tasks included reviewing scientific literature, outlining the advantages and challenges of integrating digital tools, and analyzing observational data to identify forms of behavioral and emotional motivation. The study employed a qualitative research methodology, using structured observation to systematically record students’ engagement and motivation in lessons incorporating GeoGebra, Matific, ClassWise, AR/VR, and EDUKA. Data were analyzed using qualitative content analysis to identify key themes and interpret findings (Kardelis, 2016). The observation protocol focused on three domains: student behavior, emotional expression, and teacher activity. Approximately 40 students and four teachers from two Lithuanian primary schools participated in eight mathematics lessons, allowing for a diverse dataset reflecting different educational contexts.
Results revealed that student engagement and motivation are closely linked to the type of interactive tool, the incorporation of gamified elements, and the structure of lesson activities. Lessons using Matific, GeoGebra, or ClassWise promoted higher attention, active participation, collaboration, and emotional involvement. Gamification features, such as point collection and visual performance indicators, enhanced extrinsic motivation, while Matific’s star ratings supported intrinsic motivation, encouraging students to achieve understanding beyond task completion (Noverianto & Munahefi, 2023). Less interactive tools, such as EDUKA modules without gamified features, elicited lower engagement and mechanical task completion.
AR and VR applications stimulated curiosity, spatial reasoning, and visual understanding, although technical difficulties occasionally reduced motivation temporarily. Nevertheless, students’ overall responses to AR/VR experiences were positive, demonstrating interest and willingness to repeat activities (Bulut & Borromeo Ferri, 2023; Cao, 2023). The findings also indicated that long-term motivation depends on pedagogical context—consistent teacher support, structured lessons, clear objectives, and high interactivity levels reinforce not only short-term engagement but also sustained interest in mathematics.
The study highlighted that technical challenges, including equipment availability, system failures, and platform licensing, can temporarily hinder motivation. Pedagogical preparedness is critical, as even advanced technologies do not yield results without structured lesson planning, gamification, and teacher guidance. Digital tools are most effective when combined with a positive classroom climate, social context, and diverse pedagogical strategies.
In conclusion, interactive digital tools significantly enhance students’ motivation, engagement, collaboration, and ability to visualize complex mathematical phenomena. Their effectiveness, however, depends on teacher preparation, technological competence, classroom microclimate, and proper structuring of activities. Integrating interactive, gamified digital resources with social and pedagogical support provides conditions for meaningful, effective, and sustained learning in primary mathematics. The study emphasizes that successful digital tool implementation can maintain intrinsic motivation, foster ongoing learning enthusiasm, and improve academic outcomes, while also providing teachers with flexibility to differentiate tasks according to individual student abilities.Tyrime nagrinėjama mokinių motyvacijos ir įsitraukimo į pradinio ugdymo matematikos ugdymą raiška naudojant interaktyvias skaitmenines priemones. Temos aktualumą pabrėžia didėjanti skaitmeninių technologijų integracija į ugdymo procesą, siekiant skatinti aktyvų mokinių dalyvavimą, gilinti matematinių sąvokų supratimą ir ugdyti esmines kompetencijas, kurios sudaro tolesnio mokymosi pagrindą. Matematika pradiniame ugdyme vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant sąvokų supratimą, procedūrinį sklandumą, strateginio problemų sprendimo įgūdžius, loginį ir erdvinį mąstymą, gebėjimą perteikti matematines idėjas ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Be to, ypač svarbu ugdyti teigiamą požiūrį į matematiką, leidžiantį mokiniams suvokti dalyko aktualumą ir pritaikomumą kasdieniame gyvenime. Skaitmeninės priemonės, tokios kaip „GeoGebra“, „Matific“, „ClassWise“, papildyta realybė (AR), virtuali realybė (VR) ir EDUKA platforma, padeda siekti šių tikslų skatindamos mokinių motyvaciją, įsitraukimą ir akademinius pasiekimus (Bertrand ir kt., 2024; Radović ir kt., 2018; Gulbinas ir Arkušauskaitė, 2015). Tyrimo problema grindžiama pastebėjimu, kad nors interaktyvūs skaitmeniniai įrankiai vis dažniau naudojami matematikos pamokose, empirinių duomenų apie jų poveikį mokinių motyvacijai ir įsitraukimui yra nedaug. Mokinių elgesys, aktyvumo lygis ir bendradarbiavimas priklauso nuo pamokos struktūros, pedagoginių metodų, klasės mikroklimato ir naudojamų įrankių pobūdžio, todėl analizė reikalinga autentiškuose ugdymo kontekstuose (Mula ir kt., 2025; Radišić ir Baucal, 2024).
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti mokinių motyvaciją ir įsitraukimą matematikos pamokų metu, naudojant interaktyvius skaitmeninius įrankius. Tyrimo užduotys apėmė mokslinės literatūros peržiūrą, skaitmeninių įrankių integravimo privalumų ir iššūkių aprašymą bei stebėjimo duomenų analizę, siekiant nustatyti elgesio ir emocinės motyvacijos formas. Tyrime buvo taikyta kokybinė tyrimo metodologija, naudojant struktūrizuotą stebėjimą, siekiant sistemingai užfiksuoti mokinių įsitraukimą ir motyvaciją pamokose, kuriose naudojamos „GeoGebra“, „Matific“, „ClassWise“, AR/VR ir EDUKA. Duomenys buvo analizuojami naudojant kokybinę turinio analizę, siekiant nustatyti pagrindines temas ir interpretuoti išvadas (Kardelis, 2016). Stebėjimo protokolas buvo sutelktas į tris sritis: mokinių elgesį, emocinę raišką ir mokytojo veiklą. Maždaug 40 mokinių ir keturi mokytojai iš dviejų Lietuvos pradinių mokyklų dalyvavo aštuoniose matematikos pamokose, todėl buvo surinktas įvairus duomenų rinkinys, atspindintis skirtingus ugdymo kontekstus.
Rezultatai parodė, kad mokinių įsitraukimas ir motyvacija yra glaudžiai susiję su interaktyvios priemonės tipu, žaidimo elementų įtraukimu ir pamokų veiklų struktūra. Pamokos, kuriose buvo naudojamos „Matific“, „GeoGebra“ arba „ClassWise“, skatino didesnį dėmesį, aktyvų dalyvavimą, bendradarbiavimą ir emocinį įsitraukimą. Žaidimo elementai, tokie kaip taškų rinkimas ir vizualiniai veiklos rodikliai, sustiprino išorinę motyvaciją, o „Matific“ žvaigždučių įvertinimai palaikė vidinę motyvaciją, skatindami mokinius siekti supratimo, viršijančio užduočių atlikimą (Noverianto ir Munahefi, 2023). Mažiau interaktyvūs įrankiai, tokie kaip EDUKA moduliai be žaidimo elementų, skatino mažesnį įsitraukimą ir mechaninį užduočių atlikimą.AR ir VR programos skatino smalsumą, erdvinį mąstymą ir vaizdinį supratimą, nors techniniai sunkumai kartais laikinai sumažindavo motyvaciją. Nepaisant to, bendra mokinių reakcija į AR/VR patirtį buvo teigiama, rodanti susidomėjimą ir norą kartoti veiklas (Bulut ir Borromeo Ferri, 2023; Cao, 2023). Išvados taip pat parodė, kad ilgalaikė motyvacija priklauso nuo pedagoginio konteksto – nuosekli mokytojo parama, struktūrizuotos pamokos, aiškūs tikslai ir aukštas interaktyvumo lygis sustiprina ne tik trumpalaikį įsitraukimą, bet ir ilgalaikį susidomėjimą matematika.
Tyrimas pabrėžė, kad techniniai iššūkiai, įskaitant įrangos prieinamumą, sistemos gedimus ir platformos licencijavimą, gali laikinai trukdyti motyvacijai. Pedagoginis pasirengimas yra labai svarbus, nes net pažangios technologijos neduoda rezultatų be struktūrizuoto pamokų planavimo, žaidimų kūrimo ir mokytojo konsultavimo. Skaitmeniniai įrankiai yra veiksmingiausi, kai jie derinami su teigiamu klasės klimatu, socialiniu kontekstu ir įvairiomis pedagoginėmis strategijomis.
Apibendrinant galima teigti, kad interaktyvūs skaitmeniniai įrankiai žymiai sustiprina mokinių motyvaciją, įsitraukimą, bendradarbiavimą ir gebėjimą vizualizuoti sudėtingus matematinius reiškinius. Tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo mokytojų pasirengimo, technologinių kompetencijų, klasės mikroklimato ir tinkamo veiklų struktūrizavimo. Interaktyvių, žaidimo pagrindu sukurtų skaitmeninių išteklių integravimas su socialine ir pedagogine parama sudaro sąlygas prasmingam, veiksmingam ir tvariam mokymuisi pradinėse matematikos klasėse. Tyrime pabrėžiama, kad sėkmingas skaitmeninių įrankių diegimas gali palaikyti vidinę motyvaciją, skatinti nuolatinį mokymosi entuziazmą ir pagerinti akademinius rezultatus, kartu suteikiant mokytojams lankstumo diferencijuoti užduotis pagal individualius mokinių gebėjimus
JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ, TURINČIŲ ELGESIO SUTRIKIMŲ, SAVIREGULIACIJOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS MOKYTOJŲ POŽIŪRIU
No full textThere is a growing number of studies examining the education of students with behavioural disorders in general education schools. In educational practice, it is not only behavioural or emotional disorders that are encountered more frequently, but also behavioural or emotional difficulties and challenging behaviour. In today\u27s schools, when educating students with behavioural disorders, it is essential to identify the participants in the educational process, analyse the factors that influence desirable or undesirable behaviour, and develop strategies for action. In recent years, the term self-regulation has been most used when discussing children with behavioural disorders or difficulties, which is similar to the concept of self-control, enabling the student to regulate their behaviour, attention, and emotions. These are some of the most important skills that determine normal development. When assessing the importance of self-regulation for pupils with behavioural disorders, it was important to examine the difficulties of self-regulation that occur in younger school-age children with behavioural disorders, to review the measures, ways of creating an environment, and games that help develop self-regulation skills. Problematic questions raised: 1. What are the difficulties of self-regulation in the educational process for younger school-age students with behavioural disorders? 2. What preventive measures do teachers most often use?
The object of the research is the development of self-regulation skills in younger school-age students with behavioural disorders.
The aim of the research is to analyse the development of self-regulation skills in younger school-age students with behavioural disorders.
Research methods: 1) analysis of scientific literature, 2) oral interview using semi-structured interviews, 3) data processing using content analysis.
The results of the study revealed that younger school-age students with behavioural disorders experience difficulties with self-regulation in the educational process, which are most often associated with emotional outbursts and behaviour (anger, shouting, crying, throwing things, defiant and aggressive behaviour, running out of the room, not accepting defeat). Teachers note that for younger school-age students with behavioural disorders, appropriate preventive measures are needed to teach and maintain positive behaviour: a structured daily routine, positive relationships, and motivation building with the student. Another very important method is the presence of an adult, i.e., the teacher and the student\u27s assistant observe and help regulate emotions that arise during conflict situations when there is a lot of excitement. It became clear that teachers create a positive environment by adhering to common agreements, offering children active activities, rest areas where they can calm down, and organizing individual breaks. The study revealed that teachers highlight difficulties in organizing the educational process due to students\u27 lack of self-regulation, as it is not always possible to achieve the lesson objectives. For younger school-age students with behavioural disorders, self-regulatory behaviour is related to the selection and promotion of appropriate educational strategies, creating a positive relationship with the student, and providing a suitable environment both during lessons and breaks.Ugdymo praktikoje vis dažniau susiduriama ne tik su elgesio ar emociniais sutrikimais, bet ir su elgesio ar emociniais sunkumais bei sudėtingu elgesiu. Šiandienos mokyklose, ugdant elgesio sutrikimų turinčius mokinius, būtina identifikuoti ugdymo proceso dalyvius, analizuoti veiksnius, kurie daro įtaką pageidaujamam ar nepageidaujamam elgesiui, ir parengti veiksmų strategijas. Pastaraisiais metais, kalbant apie vaikus, turinčius elgesio sutrikimų ar sunkumų, dažniausiai vartojamas terminas „savireguliacija“, kuris yra panašus į savikontrolės sąvoką ir reiškia, kad mokinys gali reguliuoti savo elgesį, dėmesį ir emocijas. Tai yra vieni iš svarbiausių įgūdžių, lemiančių normalią raidą. Vertinant savireguliacijos svarbą mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, buvo svarbu išnagrinėti savireguliacijos sunkumus, su kuriais susiduria jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio sutrikimų, apžvelgti priemones, aplinkos kūrimo būdus ir žaidimus, kurie padeda ugdyti savireguliacijos įgūdžius. Keliami probleminiai klausimai: 1. Kokie yra savikontrolės sunkumai ugdymo procese jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų? 2. Kokias prevencines priemones mokytojai naudoja dažniausiai?
Tyrimo objektas – savikontrolės įgūdžių ugdymas jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų.
Tyrimo tikslas – analizuoti savikontrolės įgūdžių ugdymą jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų.
Tyrimo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė, 2) žodinis interviu naudojant pusiau struktūruotus interviu, 3) duomenų apdorojimas naudojant turinio analizę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnio amžiaus mokiniai, turintys elgesio sutrikimų, patiria savireguliacijos sunkumų ugdymo procese, kurie dažniausiai susiję su emociniais protrūkiais ir elgesiu (pyktis, šauksmai, verksmas, daiktų mėtymas, iššaukiantis ir agresyvus elgesys, bėgimas iš klasės, nesugebėjimas priimti pralaimėjimo). Mokytojai pažymi, kad jaunesnio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, reikalingos tinkamos prevencinės priemonės, kad būtų galima išmokyti ir išlaikyti teigiamą elgesį: struktūruota kasdienė rutina, teigiami santykiai ir motyvacijos ugdymas su mokiniu. Kitas labai svarbus metodas yra suaugusiojo, t. y. mokytojo ir mokinio padėjėjo, buvimas, kuris stebi ir padeda reguliuoti emocijas, kylančias konfliktinėse situacijose, kai yra daug jaudulio. Paaiškėjo, kad mokytojai sukuria teigiamą aplinką laikydamiesi bendrų susitarimų, siūlydami vaikams aktyvias veiklas, poilsio zonas, kuriose jie gali nusiraminti, ir organizuodami individualias pertraukas. Tyrimas parodė, kad mokytojai pabrėžia sunkumus organizuojant ugdymo procesą dėl mokinių savireguliacijos trūkumo, nes ne visada įmanoma pasiekti pamokos tikslų. Jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, savireguliacinis elgesys yra susijęs su tinkamų ugdymo strategijų pasirinkimu ir skatinimu, teigiamų santykių su mokiniu kūrimu ir tinkamos aplinkos užtikrinimu tiek pamokų, tiek pertraukų metu
ŠVIETIMAS ATEIČIAI: ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS IR ATSAKINGAS DIRBTINIS INTELEKTAS PASAULINIAME AUKŠTAJAME MOKSLE
No full textGlobal higher education is increasingly turning to artificial intelligence (AI) instead of traditional administrative reforms to achieve strategic educational goals. This requires urgent investment in strategic human resource development to create the best educational management system. This article uses qualitative research based on decolonial theory and draws on decades of experience integrating AI into higher education in the US, Europe, and Asia to answer the key question: What human resource practices can be applied to promote equity and responsible use of DI in global higher education? The results of the study show that despite expanded access to digital technologies, countries with poor governance are likely to experience diminishing returns in terms of both human resources and educational quality. To counter this trend, the study proposes a multifaceted approach that includes: fostering critical digital literacy; encouraging hypothesis discovery to navigate conditions of uncertainty; analyzing the interests of dominant technological powers; experimenting with local and global knowledge systems; affirming fundamental human values that AI cannot replicate; engaging with the unresolved complexities of human consciousness that exceed the cognitive capabilities of artificial intelligence; and reforming education management to unlock human potential. Applying decolonial theory, this article contributes to the discussion on the future and responsibility of higher education by proposing a more just and human-centered education ecosystem. It concludes with policy recommendations tailored to the unique challenges faced by countries with weak governance.Based on decolonial theory, this study calls on policymakers to reconsider the integration of developing HE systems into existing higher education systems that already exhibit significant inequalities. The colonization of DI risks deepening existing inequalities, particularly in countries with weak governance. For DI to be truly accountable, it must be reimagined as part of an alternative ecosystem that fosters trust and empowers each individual to reach their potential. While comprehensive higher education policy frameworks to ensure equitable access to AI tools are a step forward, they are still insufficient to overcome the entrenched power asymmetries between dominant technology corporations and developing countries.We need to think more deeply about how we can more broadly include people in the creation and implementation of AI across different sectors so that AI does not perpetuate existing structural inequalities. We must demand that AI and technology companies invest first and foremost in the development of safe AI and conduct more thorough research into human interfaces in the AI design process. We must resist the current development of AI and imagine a better ecosystem that promotes the dignity and well-being of people and nature on this planet. In summary, digital literacy and participatory governance are becoming fundamental principles in the development of responsible AI strategies that are contextually grounded and socially inclusive. Local stakeholders must critically evaluate how AI is developed and implemented to serve the interests of dominant, often neocolonial, power structures. This approach rejects the notion of AI as a value-neutral technology and exposes its embedded biases, colonial logics, and potential to perpetuate systemic inequalities. By highlighting the voices and knowledge of historically marginalized communities, decolonial higher education systems offer bottom-up, culturally sensitive solutions that resist technological determinism and promote justice-based innovation. A more just and inclusive digital environment must be fostered through the analysis and resolution of epistemic and algorithmic injustices, rather than their reinforcement. Therefore, responsible AI in global higher education is not about AI machines taking more responsibility for their autonomous decisions. It should be a shared responsibility among informed stakeholders who pursue the fundamental goals of education: the holistic development of the individual and the common good. Better ecosystems must be created for AI to be used appropriately in global higher education.
Translated with DeepL.com (free version)
Pasaulinis aukštasis mokslas vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI), vietoj tradicinių administracinių reformų, siekiant strateginių švietimo tikslų. Tai reikalauja skubiai investuoti į strateginį žmogiškųjų išteklių vystymą, siekiant sukurti geriausią švietimo valdymo sistemą. Šiame straipsnyje naudojamas kokybinis tyrimas, grindžiamas dekolonijine teorija, ir remiamasi dešimtmečių patirtimi integruojant DI į aukštąjį mokslą JAV, Europoje ir Azijoje, siekiant atsakyti į pagrindinį klausimą: kokios žmogiškųjų išteklių praktikos gali būti taikomos siekiant skatinti lygybę ir atsakingą DI naudojimą pasauliniame aukštajame moksle? Tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant išplėstos prieigos prie skaitmeninių technologijų, šalys, kuriose prastas valdymas, tikėtinai patirs mažėjančią naudą tiek žmogiškųjų išteklių, tiek švietimo kokybės srityje. Siekiant priešintis šiai tendencijai, tyrimas siūlo daugialypį požiūrį, kuris apima: kritinio skaitmeninio raštingumo ugdymą; hipotezių atradimo skatinimą, siekiant orientuotis neapibrėžtumo sąlygomis; dominuojančių technologinių galių interesų analizę; eksperimentavimą su vietinėmis ir pasaulinėmis žinių sistemomis; pagrindinių žmogiškųjų vertybių, kurių DI negali atkartoti, patvirtinimą; įsitraukiant į neišspręstus žmogaus sąmonės sudėtingumus, viršijančius dirbtinio intelekto kognityvinius pajėgumus; ir švietimo valdymo reformą, siekiant atskleisti žmogaus potencialą. Pritaikant dekolonijine teoriją, šis straipsnis prisideda prie diskusijos apie aukštojo mokslo ateitį ir atsakomybę, siūlant teisingesnę ir į žmogų orientuotą švietimo ekosistemą. Tai užsibaigia politikos rekomendacijomis pritaikytoms unikaliems iššūkiams, su kuriais susiduria šalys, turinčios silpną valdymą.
Pagrįstas dekolonijine teorija, šis tyrimas ragina politikos formuotojus persvarstyti besivystančių DI sistemų integravimą į esamas aukštojo mokslo sistemas, kurios jau pasižymi dideliais netolygumais. DI kolonizacija kelia grėsmę esamų nelygybių gilėjimui, ypač šalyse, kuriose silpnas valdymas. Kad DI būtų iš tiesų atsakingas, jis turi būti pergalvotas kaip dalis alternatyvios ekosistemos, kuri skatina pasitikėjimą ir suteikia galių kiekvienam asmeniui pasiekti savo potencialą. Nors išsamūs aukštojo mokslo politikos pagrindai, siekiant užtikrinti lygiavertę prieigą prie DI priemonių, yra žingsnis į priekį, jie vis dar nepakankami, kad panaikintų įsišaknijusias galios asimetrijas tarp dominuojančių technologijų korporacijų ir besivystančių šalių.
Turime giliau mąstyti apie tai, kaip galime plačiau įtraukti žmones į DI kūrimą ir diegimą įvairiuose sektoriuose, kad DI neįamžintų esamų struktūrinių nelygybių. Turime reikalauti, kad DI ir technologijų įmonės pirmiausia investuotų į saugaus DI kūrimą ir nuodugniau tyrinėtų žmogaus sąsajas DI dizaino procese. Turime priešintis dabartiniam DI vystymui ir įsivaizduoti geresnę ekosistemą, kuri skatintų žmonių ir gamtos orumą bei gerovę šioje planetoje.
Apibendrinant, skaitmeninis raštingumas ir dalyvaujantis valdymas tampa pagrindiniu principu, kuriant atsakingas DI strategijas, kurios yra kontekstualiai pagrįstos ir socialiai įtraukios. Vietinės suinteresuotosios šalys turi kritiškai vertinti, kaip DI yra kuriamas ir diegiamas, kad tarnautų dominuojančių, dažnai neokolonijinių, galios struktūrų interesams. Toks požiūris atmeta DI kaip vertybių neturinčios technologijos sampratą ir atskleidžia jo įdiegtus šališkumus, kolonijines logikas ir potencialą palaikyti sistemines nelygybes. Išryškinant istoriškai marginalizuotų bendruomenių balsus ir žinias, dekolonijinės aukštojo mokslo sistemos siūlo „iš apačios“ kylančius, kultūriškai jautrius sprendimus, kurie priešinasi technologiniam determinizmui ir skatina teisingumu grįstas inovacijas. Teisingesnė ir įtraukesnė skaitmeninė aplinka turi būti puoselėjama per episteminių ir algoritminių neteisybių analizę ir sprendimą, o ne jų stiprinimą. Todėl atsakingas DI pasauliniame aukštajame moksle nėra apie tai, kad DI mašina prisiimtų daugiau atsakomybės už savo autonominius sprendimus. Tai turėtų būti bendroji atsakomybė tarp informuotų suinteresuotųjų šalių, siekiančių pagrindinių švietimo tikslų: visapusiško žmogaus ugdymo ir bendrojo gėrio. Geresnės ekosistemos turi būti kuriamos, kad DI būtų tinkamai naudojamas pasauliniame aukštajame moksle
VEIKSNIAI, LEMIANTYS APSKAITĄ TVARKANČIŲ ASMENŲ LOJALUMĄ APSKAITOS PROGRAMAI
No full textThe development of digital technologies has a significant impact on the organisation of business processes, especially in the field of finance and accounting, where business management systems and accounting programs become an essential tool for data management, accuracy and decision-making. In view of the variety of accounting software available on the market, the choice of software requires not only technical analysis, but also an assessment of the satisfaction and loyalty of the user, an accounting professional. Due to the constantly changing business environment and technological progress, business management systems and accounting programs are used, updated and implemented in Lithuanian companies and organisations. The wide variety, range, and choice of these systems raise the question of what factors determine the loyalty of accounting personnel to the accounting program.
The object of the research is the factors that determine the loyalty of accounting handling persons to the accounting programme.
The research aims to analyse the factors that determine the loyalty of accounting personnel to the accounting program.
Tasks of research:
Examine the factors that determine the loyalty of users to business management systems from a theoretical point of view.
Identify the factors of loyalty of accounting handling persons to the accounting program.
Methods of research: analysis of scientific literature, systematization, comparison, generalization, and questionnaire survey.
After analysing, from a theoretical perspective, the factors that determine consumer loyalty to business management systems, it can be said that consumer loyalty and satisfaction with business management systems depend on many interrelated factors. Engagement, stemming from perceived utility and ease of use, acts as an important intermediate element between satisfaction and loyalty. Factors determining the loyalty: quality of information and system, perceived usefulness and satisfaction. Factors relevant to satisfaction: accounting benefits, operating benefits, individual benefits and management commitment, as well as consumer satisfaction. The survey results found that most accountants remain loyal to the current accounting programme, with only a fifth recommending it be replaced, while the vast majority would recommend it to others. The responses of the participants in the survey revealed that they have different views with regard to changing the accounting programme: some accountants expressed attachment to the existing system, concerns about the need for additional work and training, while others expressed a desire for a more modern programme with more functional capabilities. Empirical analysis has shown that the loyalty of accountants is determined by the following factors: adaptation of the program to smart systems, sufficient use of the application, quality and speed of service and maintenance of the program, ability to work at home, ability to keep records of several companies, and an acceptable price for the program and its servicing. This suggests that not only the technological but also the practical aspect of the system\u27s adaptability and user-friendliness is important for the loyalty of the accounting program.Skaitmeninių technologijų plėtra daro didelę įtaką verslo procesų organizavimui, ypač finansų ir apskaitos srityje, kur verslo valdymo sistemos ir apskaitos programos tampa esminėmis duomenų valdymo, tikslumo ir sprendimų priėmimo priemonėmis. Atsižvelgiant į rinkoje esančių apskaitos programinės įrangos įvairovę, programinės įrangos pasirinkimas reikalauja ne tik techninės analizės, bet ir vartotojo, apskaitos specialisto, pasitenkinimo bei lojalumo įvertinimo. Dėl nuolat kintančios verslo aplinkos ir technologinės pažangos verslo valdymo sistemos ir apskaitos programos yra naudojamos, atnaujinamos ir diegiamos Lietuvos įmonėse ir organizacijose. Didelė šių sistemų įvairovė, spektras ir pasirinkimas kelia klausimą, kokie veiksniai lemia apskaitos personalo lojalumą apskaitos programai.
Tyrimo objektas – veiksniai, lemiantys apskaitos tvarkytojų lojalumą apskaitos programai.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti veiksnius, lemiančius apskaitos personalo lojalumą apskaitos programai.
Tyrimo uždaviniai:1. Teoriniu požiūriu išnagrinėti veiksnius, lemiančius vartotojų lojalumą verslo valdymo sistemoms.2. Nustatyti apskaitos tvarkytojų lojalumo apskaitos programai veiksnius.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, palyginimas, apibendrinimas ir anketinė apklausa.
Teoriškai išanalizavus veiksnius, lemiančius vartotojų lojalumą verslo valdymo sistemoms, galima teigti, kad vartotojų lojalumas ir pasitenkinimas verslo valdymo sistemomis priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Įsitraukimas, kylantis iš suvokiamo naudingumo ir naudojimo paprastumo, yra svarbus tarpinis elementas tarp pasitenkinimo ir lojalumo. Lojalumą lemiantys veiksniai: informacijos ir sistemos kokybė, suvokiamas naudingumas ir pasitenkinimas. Pasitenkinimui svarbūs veiksniai: apskaitos nauda, veiklos nauda, individuali nauda ir vadovybės įsipareigojimas, taip pat vartotojų pasitenkinimas. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma buhalterių išlieka ištikimi dabartinei apskaitos programai, tik penktadalis rekomenduoja ją pakeisti, o didžioji dauguma rekomenduotų ją kitiems. Apklausos dalyvių atsakymai atskleidė, kad jie turi skirtingas nuomones dėl apskaitos programos keitimo: vieni buhalteriai išreiškė prisirišimą prie esamos sistemos, susirūpinimą dėl papildomo darbo ir mokymų poreikio, kiti išreiškė norą modernesnės programos su daugiau funkcinių galimybių. Empirinė analizė parodė, kad buhalterių lojalumą lemia šie veiksniai: programos pritaikymas išmaniosioms sistemoms, pakankamas programėlės naudojimas, programos aptarnavimo ir priežiūros kokybė bei greitis, galimybė dirbti namuose, galimybė tvarkyti kelių įmonių apskaitą ir priimtina programos bei jos aptarnavimo kaina. Tai rodo, kad apskaitos programos lojalumui svarbus ne tik technologinis, bet ir praktinis sistemos pritaikomumo bei patogumo vartotojui aspektas
Bagažo valdymo sistema, skirta sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir užtikrinti tvarumą
No full textAir transport is a vital enabler of growth in the economy. It contributes to the economy by supporting trade and tourism. However, air transportation also affects our environment by increasing carbon emissions. Additionally, the use of private vehicles or taxis to access the airport also contributes to carbon emissions. With this study, considering that transportation to the airport has different difficulties in big cities, a mobile system will be developed that offers processes such as airport access, check-in, and luggage delivery in a single module, facilitates the person\u27s transportation process to the airport and aims to protect the environment by directing them to public transportation. The main goal to be achieved with the luggage management software is to direct people\u27s individual transportation to the airport to public transportation and thus, reduce carbon emissions. It is also aimed to automate the check-in process of luggage given to the plane and to reduce the time spent at the airport. Since the main aim of this study is to improve airport luggage handling, a business process improvement (BPM) approach will be adopted. Business process analysis and improvement will be used to identify, analyze, and optimize existing luggage processes. Additionally, user-centered design principles will be applied to add many user interface features to enhance user experience. The systems offering the same service are limited and there is a clear market in this field. The process will be digitized and streamlined. Time lost at the airport is going to be minimized and flight access is going to be facilitated
Gliukozinolatai ir jų metabolitai kryžmažiedėse daržovėse: biologinis aktyvumas ir nauda sveikatai
No full textThe purpose of the article is to review the scientific literature on glucosinolates and their metabolites, their benefits for the health and the prevention of diseases. The article analyses the benefits for the human body of the active substances glucosinolates contained in cruciferous vegetables and their metabolites – sulforaphane and other isothiacyanates, their effectiveness in various conditions, preservation of biological activity through various treatments of cruciferous vegetables, and the possibilities of supplementing the diet with these substances.
The article presents the possibilities of using glucosinolates as functional additives to increase the antioxidant potential of food products, as well as to prevent bacterial and fungal spoilage of food products.Straipsnio tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie gliukozinolatus ir jų metabolitus, jų naudą sveikatai bei ligų prevencijai. Straipsnyje analizuojama kryžmažiedėse daržovėse esančių veikliųjų medžiagų gliukozinolatų bei jų metabolitų – sulforafano ir kitų izotiacianatų – nauda žmogaus organizmui, jų veiksmingumas įvairiomis sąlygomis, biologinio aktyvumo išsaugojimas įvairiais būdais apdorojant kryžmažiedes daržoves bei galimybės šiomis medžiagomis papildyti maisto racioną.
Straipsnyje pristatomos gliukozinolatų, kaip funkcionaliųjų priedų, panaudojimo galimybės norint padidinti maisto produktų antioksidacinį potencialą, taip pat siekiant užkirsti kelią bakteriniam ir grybiniam maisto produktų gedimui