Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
LYDERYSTĖS UGDYMAS JAUNIMO ORGANIZACIJOSE
No full textIn the contemporary context, the concept of leadership is well established as a significant object of management research and practice. It is among the most frequently used terms across various spheres of human activity, including business, politics, religion, and sports. Increasing attention is directed toward understanding the role of leadership in the lives of young individuals, particularly through the development of personal qualities and competencies. Leadership today is not exclusively associated with managerial positions; teachers, students, and active youth members may all demonstrate leadership qualities.
Young people recognize that modern society demands adaptability to constantly changing conditions. Therefore, leadership development has become a key process for both individuals and youth organizations. It contributes to the formation of self-confidence, responsibility, initiative, and cooperation skills.
The relevance of this topic is reinforced by the continuing academic debate concerning the multifaceted interpretations of leadership. Scientific literature highlights its decisive role in ensuring the effectiveness of individuals, teams, and organizations. Leadership is often incorrectly equated with authority or high-level positions (Šilingienė, 2011); however, in essence, it represents a personal and social development process that transcends formal hierarchies.
Previous studies (Hartley, 2018; Chelsey, 2020) have predominantly focused on leadership among organizational managers, while youth leadership development has been explored mainly within school education. To date, no studies of this kind have been conducted in youth organizations in Klaipėda. Therefore, this research seeks to identify how leadership development is implemented and which methods are most effective, based on the experiences and perceptions of youth organization members.
Research object – leadership development within youth organizations in Klaipėda.
Research aim – to develop a youth leadership development model grounded in the experiences and opinions of Klaipėda youth organization members.
Research methods. Theoretical analysis, synthesis, and comparison of scientific literature, as well as a quantitative written questionnaire survey. Collected data were processed using SPSS and Microsoft Excel software.
Theoretical Insights. Leadership is conceptualized as a continuous and purposeful process of personal growth and influence. A central component of leadership is emotional intelligence — the capacity to understand and regulate one’s own emotions and to respond appropriately to the emotions of others. Emotionally intelligent leaders demonstrate empathy, collaboration, and motivation, which enable them to inspire and guide their teams effectively.
Youth leadership development enhances young individuals’ ability to participate meaningfully in organizational and community life while fostering self-awareness, ethical decision-making, and communication competence. Transformational approaches — including experiential learning, critical reflection, coaching, and mentoring — are particularly effective, as they promote adaptability, creativity, and resilience in dynamic environments.
Empirical Findings. Empirical data from Klaipėda youth organizations indicate that respondents most strongly associate leadership with personal growth (mean 4.00), followed by group activity and leader guidance (mean 3.89) and a process grounded in values and beliefs (mean 3.75). Participants emphasized the significance of emotional intelligence in effective leadership, particularly its role in adapting to complex and changing circumstances. The most frequently applied methods include conflict resolution training (mean 4.5), cooperation exercises (mean 3.4), and mentoring or coaching (mean 3.4). Respondents identified the most desirable development methods as leadership in diverse situations (mean 4.7), critical reflection (mean 4.6), network building (mean 4.5), emotional intelligence training (mean 4.3), and effective communication and motivation (means 4.2). The developed youth leadership development model integrates theoretical and empirical insights. It encompasses key dimensions such as leader identification, skills formation, emotional intelligence, and self-awareness. Implementation relies on structured educational interventions — leadership programs, critical thinking workshops, mentoring, and communication training — which together foster the comprehensive development of young leaders.
In conclusion, leadership development is a dynamic, continuous process oriented toward personal and social growth, responsibility, and the ability to influence others positively. The findings demonstrate that Klaipėda’s youth organizations employ diverse leadership development methods that strengthen collaboration and initiative. The proposed model provides a structured framework aligning theoretical knowledge with practical experience, emphasizing self-expression, accountability, and civic engagement as essential elements of effective youth leadership.Šiuolaikiniame kontekste lyderystės sąvoka yra gerai įsitvirtinusi kaip reikšmingas vadybos tyrimų ir praktikos objektas. Tai vienas dažniausiai vartojamų terminų įvairiose žmogaus veiklos srityse, įskaitant verslą, politiką, religiją ir sportą. Vis daugiau dėmesio skiriama lyderystės vaidmens jaunų žmonių gyvenime supratimui, ypač ugdant asmenines savybes ir kompetencijas. Šiandien lyderystė siejama ne tik su vadovaujančiomis pareigomis; lyderio savybes gali demonstruoti mokytojai, studentai ir aktyvūs jaunimo nariai.
Jauni žmonės pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė reikalauja prisitaikymo prie nuolat kintančių sąlygų. Todėl lyderystės ugdymas tapo pagrindiniu procesu tiek individams, tiek jaunimo organizacijoms. Jis prisideda prie pasitikėjimo savimi, atsakomybės, iniciatyvumo ir bendradarbiavimo įgūdžių formavimo.
Šios temos aktualumą sustiprina nuolatinės akademinės diskusijos apie daugiaplanes lyderystės interpretacijas. Mokslinėje literatūroje pabrėžiamas jos lemiamas vaidmuo užtikrinant individų, komandų ir organizacijų efektyvumą. Lyderystė dažnai neteisingai tapatinama su autoritetu ar aukšto lygio pareigomis (Šilingienė, 2011); tačiau iš esmės ji yra asmeninio ir socialinio tobulėjimo procesas, peržengiantis formalias hierarchijas.Ankstesni tyrimai (Hartley, 2018; Chelsey, 2020) daugiausia buvo skirti lyderystei tarp organizacijų vadovų, o jaunimo lyderystės ugdymas daugiausia buvo nagrinėjamas mokyklinio ugdymo kontekste. Iki šiol tokio pobūdžio tyrimai jaunimo organizacijose Kalifornijoje nebuvo atlikti. Todėl šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip įgyvendinamas lyderystės ugdymas ir kurie metodai yra veiksmingiausi, remiantis jaunimo organizacijų narių patirtimi ir suvokimu.
Tyrimo objektas – lyderystės ugdymas jaunimo organizacijose Kalifornijoje.Tyrimo tikslas – sukurti jaunimo lyderystės ugdymo modelį, pagrįstą Kalifornijos jaunimo organizacijų narių patirtimi ir nuomonėmis.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros teorinė analizė, sintezė ir palyginimas, taip pat kiekybinė rašytinė anketa. Surinkti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS ir „Microsoft Excel“ programinę įrangą.Teorinės įžvalgos. Lyderystė suvokiama kaip nuolatinis ir tikslingas asmeninio augimo ir įtakos procesas. Centrinis lyderystės komponentas yra emocinis intelektas – gebėjimas suprasti ir reguliuoti savo emocijas bei tinkamai reaguoti į kitų emocijas. Emociškai protingi lyderiai demonstruoja empatiją, bendradarbiavimą ir motyvaciją, o tai leidžia jiems efektyviai įkvėpti ir vadovauti savo komandoms. Jaunimo lyderystės ugdymas stiprina jaunų asmenų gebėjimą prasmingai dalyvauti organizacijos ir bendruomenės gyvenime, kartu ugdydamas savimonę, etišką sprendimų priėmimą ir bendravimo kompetenciją. Transformaciniai metodai, įskaitant patirtinį mokymąsi, kritinę refleksiją, koučingą ir mentorystę, yra ypač veiksmingi, nes skatina prisitaikymą, kūrybiškumą ir atsparumą dinamiškoje aplinkoje.
Empiriniai duomenys. Empiriniai duomenys iš Klaipėdos jaunimo organizacijų rodo, kad respondentai lyderystę stipriausiai sieja su asmeniniu augimu (vidurkis 4,00), po to seka grupinė veikla ir lyderio konsultavimas (vidurkis 3,89) bei vertybėmis ir įsitikinimais pagrįstas procesas (vidurkis 3,75). Dalyviai pabrėžė emocinio intelekto svarbą efektyviame vadovavime, ypač jo vaidmenį prisitaikant prie sudėtingų ir kintančių aplinkybių. Dažniausiai taikomi metodai apima konfliktų sprendimo mokymus (vidurkis 4,5), bendradarbiavimo pratimus (vidurkis 3,4) ir mentorystę arba koučingą (vidurkis 3,4). Respondentai nurodė pageidaujamus ugdymo metodus kaip lyderystę įvairiose situacijose (vidurkis 4,7), kritinę refleksiją (vidurkis 4,6), ryšių kūrimą (vidurkis 4,5), emocinio intelekto ugdymą (vidurkis 4,3) ir efektyvų bendravimą bei motyvavimą (vidurkis 4,2). Sukurtas jaunimo lyderystės ugdymo modelis integruoja teorines ir empirines įžvalgas. Jis apima tokius pagrindinius aspektus kaip lyderio identifikavimas, įgūdžių formavimas, emocinis intelektas ir savimonė. Įgyvendinimas remiasi struktūrizuotomis edukacinėmis intervencijomis – lyderystės programomis, kritinio mąstymo seminarais, mentoryste ir bendravimo mokymais – kurios kartu skatina visapusišką jaunųjų lyderių vystymąsi.
Apibendrinant galima teigti, kad lyderystės ugdymas yra dinamiškas, nuolatinis procesas, orientuotas į asmeninį ir socialinį augimą, atsakomybę ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką kitiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos jaunimo organizacijos taiko įvairius lyderystės ugdymo metodus, kurie stiprina bendradarbiavimą ir iniciatyvumą. Siūlomas modelis suteikia struktūrizuotą sistemą, sujungiančią teorines žinias su praktine patirtimi, pabrėžiant saviraišką.Lyderystės ugdymas yra dinamiškas, nuolatinis procesas, orientuotas į asmeninį ir socialinį augimą, atsakomybę ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką kitiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos jaunimo organizacijos taiko įvairius lyderystės ugdymo metodus, kurie stiprina bendradarbiavimą ir iniciatyvumą. Siūlomas modelis pateikia struktūrizuotą sistemą, sujungiančią teorines žinias su praktine patirtimi, pabrėžiant saviraišką, atskaitomybę ir pilietinį įsitraukimą kaip esminius veiksmingos jaunimo lyderystės elementus
STUDENTŲ GEROVĖ KAIP SVARBUS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO VEIKSNYSės užtikrinimo rodiklis
No full textCaring for the well-being of students represents one of the many challenges for maintaining the continuity of the quality assurance system within higher education institutions whose students are important stakeholders. In addition, learning and teaching focused on students, as well as their well-being, are part of the ESG standards, indispensable in the process of evaluating the quality of study programs in national and international frameworks. This motivated us to research the perception of the dimensions of student well-being.
The aim of the work was to identify the perceptions of the dimension of student well-being in the student population and to investigate the role of innovative approaches and the application of new technological solutions in collecting student feedback and improving the quality assurance system. The above-mentioned goals were incorporated into the framework of an online survey conducted in 2024 on Zagreb School of Business students as part of the StudentPulse platform.
The results showed differences in the perception of certain dimensions of well-being between students with regard to the undergraduate and graduate level of study. Furthermore, the use of digital technologies in the approach to students proved to be motivating for their engagement and interaction, as well as that the introduction of innovations can improve the internal quality assurance system.Rūpinimasis studentų gerove yra vienas iš daugelio iššūkių siekiant išlaikyti kokybės užtikrinimo sistemos tęstinumą aukštosiose mokyklose, kuriose studentai yra svarbūs suinteresuotieji subjektai. Be to, į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas, taip pat jų gerovė yra ESG standartų, būtinų vertinant studijų programų kokybę nacionalinėse ir tarptautinėse sistemose, dalis. Tai paskatino mus ištirti studentų gerovės dimensijų suvokimą.Darbo tikslas buvo nustatyti studentų gerovės dimensijos suvokimą studentų populiacijoje ir ištirti inovatyvių metodų ir naujų technologinių sprendimų taikymo vaidmenį renkant studentų atsiliepimus ir tobulinant kokybės užtikrinimo sistemą. Minėti tikslai buvo įtraukti į Zagrebo verslo mokyklos studentų internetinės apklausos, atliktos 2024 m. kaip platformos „StudentPulse“ dalis, sistemą.Rezultatai parodė tam tikrų gerovės dimensijų suvokimo skirtumus tarp studentų, atsižvelgiant į bakalauro ir magistro studijų pakopą. Be to, paaiškėjo, kad skaitmeninių technologijų naudojimas kreipiantis į studentus motyvuoja juos įsitraukti ir bendrauti, taip pat kad inovacijų diegimas gali pagerinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą
VARTOTOJŲ ĮGALINIMAS KAIP VERTĖS BENDRAKŪROS STRATEGIJA NEVYRIAUSYBINĖSE ORGANIZACIJOSE
No full textThis article examines the concept of consumer empowerment as a strategy for co-creating value in non-governmental organizations (NGOs). These organizations play an important role in contemporary society. They often address social, economic, and environmental challenges that neither government institutions nor the private sector are able to overcome effectively. Due to their unique position, NGOs are able to mobilize communities, leverage specialized skills, and initiate changes that have a long-term impact. NGOs make a particularly important contribution to solving problems that require community-based, people-oriented solutions. The authors emphasize that the role of these organizations is becoming increasingly important where other actors are unable to meet the needs of society. Because their activities are based on a social mission and a focus on the public good, NGOs are becoming important drivers of social innovation and the strengthening of civil society. Although consumer empowerment and co-creation of value are widely discussed in academic literature and widely used in business, their application in the NGO sector remains fragmented and requires deeper theoretical justification. With this in mind, this article aims to broaden the understanding of how empowerment can strengthen stakeholder participation, organizational transparency, trust, and social value creation.Classic studies on consumer empowerment have shown that by giving consumers more power to make decisions or contribute to service development, organizations encourage greater motivation and loyalty. In a business context, empowered consumers become not only service recipients but also sources of innovation, actively participating in value creation processes. This logic has gradually been transferred to the NGO sector, where consumers (community members, volunteers, donors, service recipients) can contribute not only to the shaping of services, but also to the implementation of the organization\u27s mission, the resolution of social problems, or the initiation of innovations.Digitization has further strengthened the importance of empowerment. Digital platforms, social networks, and artificial intelligence solutions provide users with new opportunities for engagement, allowing them to exchange information more quickly, provide feedback, participate in consultations, and have a real impact on organizational decisions. Such tools increase transparency and become an important communication network through which NGOs can strengthen their reputation, accountability, and community trust.Based on a review of the literature, the article identifies four dimensions of consumer empowerment that are particularly relevant in the context of NGOs: informational, participatory, psychological, and technological. The informational dimension emphasizes that transparent, understandable, and accessible information is the basis of empowerment. Only informed consumers can make informed decisions, critically evaluate the activities of organizations, and actively participate in co-creation. The participation dimension reveals that empowerment is not only about receiving services, but also about the opportunity to participate in the development of decisions, services, or organizational strategies. Participation can take the form of consultation, cooperation, volunteering, or involvement in decision-making processes. The psychological dimension emphasizes internal user attitudes, such as self-confidence, a sense of competence, and perceived influence. Users who feel that their involvement is meaningful and has an impact tend to cooperate more actively, remain loyal and involved for longer. The technological dimension highlights the ability of digital tools to expand forms of empowerment, allowing NGOs to reach wider audiences, gather insights in real time, and create interactive co-creation practices.In order to integrate these four dimensions into a coherent system of user empowerment, the article draws on the DART model, which encompasses dialogue, access, risk sharing, and transparency. Dialogue enables the creation of bilateral relationships, access provides users with the necessary information and resources, risk sharing strengthens partnerships, and transparency increases trust. The conceptual framework proposed in the article explains how the DART model acts as an intermediary mechanism, linking the four dimensions of empowerment with the final outcomes: greater stakeholder satisfaction, organizational innovation, stronger community cohesion, and a stronger NGO reputation.In summary, the article reveals that consumer empowerment in the NGO sector is a complex phenomenon that takes on both managerial and social characteristics. However, a review of the literature reveals a clear gap in research that systematically analyzes how different dimensions of empowerment affect co-creation processes in NGO activities. Therefore, further research is needed to understand the specific contexts of NGOs in which empowerment can contribute most to the creation of social value and the sustainable development of organizations.Straipsnyje nagrinėjama vartotojų įgalinimo samprata (angl. Consumer empowerment) kaip vertės bendrakūros kūrimo strategija nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Šios organizacijos užima svarbią vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Jos dažnai sprendžia socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius, kurių tiek valstybės institucijos, tiek privatus sektorius nepajėgia efektyviai įveikti. Dėl savo unikalios pozicijos NVO geba sutelkti bendruomenes, pasitelkti specializuotus gebėjimus ir inicijuoti pokyčius, turinčius ilgalaikį poveikį. NVO ypač prisideda sprendžiant problemas, kurioms būtini bendruomeniniai, į žmones orientuoti sprendimai. Autoriai pabrėžia, kad šių organizacijų vaidmuo tampa vis svarbesnis ten, kur kiti veikėjai nesugeba patenkinti visuomenės poreikių. Kadangi jų veikla grindžiama socialine misija ir orientacija į viešąjį gėrį, NVO tampa reikšmingais socialinių inovacijų ir pilietinės visuomenės stiprinimo varikliais. Nors vartotojų įgalinimas ir vertės bendrakūra plačiai aptarti mokslinėje literatūroje, plačiai naudojami versle, jų taikymas NVO sektoriuje tebėra fragmentiškas ir reikalaujantis gilesnio teorinio pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje siekiama išplėsti supratimą apie tai, kaip įgalinimas gali sustiprinti suinteresuotųjų grupių dalyvavimą, organizacijų skaidrumą, pasitikėjimą ir socialinės vertės kūrimą.
Klasikiniai vartotojų įgalinimo tyrimai parodė, kad suteikdamos vartotojams daugiau galios priimti sprendimus ar prisidėti prie paslaugų kūrimo, organizacijos skatina didesnę motyvaciją ir lojalumą. Verslo kontekste įgalinti vartotojai tampa ne tik paslaugų gavėjais, bet ir inovacijų šaltiniais, aktyviai dalyvaujančiais vertės kūrimo procesuose. Ši logika palaipsniui perkelta ir į NVO sektorių, kuriame vartotojai (bendruomenių nariai, savanoriai, donorai, paslaugų gavėjai) gali prisidėti ne tik prie paslaugų formavimo, bet ir prie organizacijos misijos įgyvendinimo, socialinių problemų sprendimo ar inovacijų inicijavimo.
Skaitmenizacija dar labiau sustiprino įgalinimo reikšmę. Skaitmeninės platformos, socialiniai tinklai ir dirbtinio intelekto sprendimai suteikia vartotojams naujų įsitraukimo galimybių, kurios leidžia greičiau keistis informacija, pateikti grįžtamąjį ryšį, dalyvauti konsultacijose ir daryti realią įtaką organizacijų sprendimams. Tokios priemonės didina skaidrumą ir tampa svarbiu komunikacijos tinklu, per kurį NVO gali stiprinti savo reputaciją, atskaitomybę ir bendruomenės pasitikėjimą.
Remiantis atlikta literatūros analize, straipsnyje išskiriamos keturios vartotojų įgalinimo dimensijos, kurios turi ypatingą reikšmę NVO kontekste: informacinė, dalyvavimo, psichologinė ir technologinė. Informacinė dimensija pabrėžia, kad skaidri, suprantama ir prieinama informacija yra įgalinimo pagrindas. Tik informuoti vartotojai gali priimti pagrįstus sprendimus, kritiškai vertinti organizacijų veiklą ir aktyviai dalyvauti bendrakūroje. Dalyvavimo dimensija atskleidžia, kad įgalinimas yra ne vien paslaugų gavimas, bet ir galimybė dalyvauti kuriant sprendimus, paslaugas ar organizacijos strategijas. Dalyvavimas gali reikštis konsultacijomis, bendradarbiavimu, savanoryste ar įtraukimu į sprendimų priėmimo procesus. Psichologinė dimensija akcentuoja vidines vartotojo nuostatas, tokias kaip pasitikėjimas savimi, kompetencijos jausmas ir suvokiama įtaka. Vartotojai, jaučiantys, kad jų įsitraukimas yra prasmingas ir daro poveikį, linkę aktyviau bendradarbiauti, ilgiau išlikti lojalūs ir įsitraukę. Technologinė dimensija išryškina skaitmeninių įrankių gebėjimą išplėsti įgalinimo formas, leidžiančias NVO pasiekti platesnes auditorijas, rinkti įžvalgas realiu laiku ir kurti interaktyvias bendrakūros praktikas.
Siekiant integruoti šias keturias dimensijas į nuoseklią vartotojų įgalinimo sistemą, straipsnyje remiamasi DART modeliu, apimančiu dialogą, prieigą, rizikos pasidalijimą ir skaidrumą. Dialogas leidžia kurti dvišalius ryšius, prieiga suteikia vartotojams reikiamą informaciją ir resursus, rizikos pasidalijimas stiprina partnerystę, o skaidrumas didina pasitikėjimą. Straipsnyje pasiūlyta konceptuali schema paaiškina, kaip DART modelis veikia kaip tarpinis mechanizmas, jungiantis keturias įgalinimo dimensijas su galutiniais rezultatais: didesniu suinteresuotųjų šalių pasitenkinimu, organizacijų inovatyvumu, stipresne bendruomenių sanglauda ir tvirtesne NVO reputacija.
Apibendrinant, straipsnis atskleidžia, kad vartotojų įgalinimas NVO sektoriuje yra kompleksinis reiškinys, įgaunantis tiek vadybinį, tiek socialinį pobūdį. Vis dėlto literatūros analizė rodo akivaizdžią spragą tyrimų trukume, kurie sistemingai analizuotų, kaip skirtingos įgalinimo dimensijos veikia bendrakūros procesus NVO veikloje. Todėl būtini tolimesni tyrimai, siekiant suprasti specifinius NVO kontekstus, kuriuose įgalinimas gali labiausiai prisidėti prie socialinės vertės kūrimo ir tvarios organizacijų plėtros
ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO(SI) GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE
No full textThe relevance of the topic arises from the increasing international communication and connections between different nations. In the contemporary world, the ability to speak foreign languages is becoming essential as it contributes to personal development, communication with the world, understanding of other cultures, access to information sources, and exchange of information with people from other countries. Early foreign language teaching/learning allows us to take advantage of the age period, which provides favorable for language learning and improves learning outcomes in later stages. Research reveals that early language teaching/learning improves language skills and promotes cognitive development, problem-solving abilities, and cultural understanding.
The research on this topic is valuable and necessary in order to achieve a deeper understanding and find practical solutions that can help teach foreign languages more effectively to preschool children. The research problem arises from concerns that early foreign language teaching at preschool age may hinder the development of children’s native language. In Lithuania, there is a lack of a unified opinion on this issue, and the topic has not been widely discussed by scientists. Foreign research reveals that early language teaching/learning can positively impact children\u27s cognitive development and language skills. However, in Lithuania, discussions are still continuing regarding the impact of this teaching on children\u27s native language. Finding ways to integrate foreign language teaching effectively into the preschool curriculum without harming children\u27s native language is essential. Aim of the Paper: To explore the possibilities of early foreign language teaching/learning at the preschool age. Objectives of the Paper. To justify the relevance of early foreign language teaching/learning at the preschool age from a theoretical perspective. To empirically determine the views of teachers and speech therapists on its relevance. Methods. Analysis of scientific literature and documents; verbal survey (interviews). The results: Foreign language learning in preschool age: stimulates brain activity, helps develop memory, creativity, problem-solving skills, and makes it easier to learn and master other subjects, including mathematics and natural sciences. Scientists emphasize that early foreign language learning can give children self-confidence and enthusiasm for language learning and school. Without much effort, children can develop pronunciation, intonation, expand their vocabulary, and master linguistic structures. Children learn best through games, songs, or active activities – this helps them naturally absorb new words and phrases. Using pictures, animations, or colourful illustrations can help children associate language with specific objects or actions. It should be emphasized that regular language repetition is important – by repeating words and phrases, children can strengthen their foreign language skills. Reading, the use of ICT, immersion and other methods all help to create a supportive environment in which children can learn foreign languages naturally and enjoyably.
The results of the preliminary study showed that teachers and speech therapists speak positively about early foreign language learning, highlighting its usefulness and importance for children\u27s linguistic, social and cognitive development. Speech therapists more often emphasize an individual approach to each child\u27s language development and possible challenges for children with language disorders. They note that teaching foreign languages can potentially complicate the phonological system of the native language for children with language disorders. Teachers emphasize cognitive benefits, such as developing memory, concentration and problem-solving, as well as cultural awareness and tolerance. Speech therapists recommend starting to learn foreign languages as early as possible, some even from infancy. Teachers also believe that foreign language learning should begin at the age of 3–4 or even from infancy, emphasizing that early language learning develops the brain and helps to more easily acquire language through natural situations.Straipsnyje gilinamasi į aktualią problemą – ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) poreikius, iššūkius, galimybes ikimokykliniame amžiuje. Šiuolaikiniame pasaulyje gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis tampa esminiu, nes jis prisideda prie asmeninio tobulėjimo, bendravimo su pasauliu, kitų kultūrų supratimo, prieigos prie informacijos šaltinių ir keitimosi informacija su žmonėmis iš kitų šalių. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis leidžia pasinaudoti amžiaus periodu, kuris yra palankus kalbų mokymuisi, ir pagerina mokymosi rezultatus vėlesniuose etapuose. Tyrimai rodo, kad ankstyvasis kalbų mokymas/mokymasis gerina kalbos įgūdžius ir skatina kognityvinį vystymąsi, problemų sprendimo gebėjimus ir kultūrų supratimą.
Šios temos tyrimai yra vertingi ir būtini siekiant gilesnio supratimo ir rasti praktinių sprendimų, kurie padėtų veiksmingiau mokyti užsienio kalbų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimo problema kyla dėl susirūpinimo, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis ikimokykliniame amžiuje gali trukdyti vaikų gimtosios kalbos raidai. Lietuvoje šiuo klausimu trūksta vieningos nuomonės, o mokslininkai apie tai plačiai nediskutavo. Užsienio tyrimai rodo, kad ankstyvasis kalbų mokymas/mokymasis gali teigiamai paveikti vaikų kognityvinį vystymąsi ir kalbinius įgūdžius. Tačiau Lietuvoje vis dar vyksta diskusijos apie šio mokymo poveikį vaikų gimtajai kalbai. Būtina rasti būdų, kaip veiksmingai integruoti užsienio kalbų mokymą į ikimokyklinio ugdymo programą, nekenkiant vaikų gimtajai kalbai. Straipsnio tikslas: Ištirti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(-si) galimybes ikimokykliniame amžiuje. Straipsnio uždaviniai. Teoriškai pagrįsti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(-si) aktualumą ikimokykliniame amžiuje. Empiriškai nustatyti mokytojų ir logopedų požiūrį į jo aktualumą. Metodai. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; žodinė apklausa (interviu). Rezultatai: Užsienio kalbų mokymasis ikimokykliniame amžiuje: stimuliuoja smegenų veiklą, padeda lavinti atmintį, kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius, palengvina kitų dalykų, įskaitant matematiką ir gamtos mokslus, mokymąsi ir įvaldymą. Mokslininkai pabrėžia, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis gali suteikti vaikams pasitikėjimo savimi ir entuziazmo mokytis kalbų ir mokytis mokyklos. Vaikai be didelių pastangų gali lavinti tarimą, intonaciją, plėsti žodyną, įvaldyti kalbines struktūras. Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, daineles ar aktyvią veiklą – tai padeda jiems natūraliai įsisavinti naujus žodžius ir frazes. Paveikslėlių, animacijų ar spalvingų iliustracijų naudojimas gali padėti vaikams susieti kalbą su konkrečiais objektais ar veiksmais. Reikėtų pabrėžti, kad reguliarus kalbos kartojimas yra svarbus – kartodami žodžius ir frazes, vaikai gali stiprinti savo užsienio kalbos įgūdžius. Skaitymas, IKT naudojimas, panardinimas ir kiti metodai padeda sukurti palankią aplinką, kurioje vaikai gali mokytis užsienio kalbų natūraliai ir maloniai.
Preliminaraus tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai ir logopedai teigiamai atsiliepia apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi, pabrėždami jo naudingumą ir svarbą vaikų kalbiniam, socialiniam ir pažintiniam vystymuisi. Logopedai dažniau pabrėžia individualų požiūrį į kiekvieno vaiko kalbos raidą ir galimus iššūkius vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio kalbų mokymas gali apsunkinti gimtosios kalbos fonologinę sistemą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Mokytojai pabrėžia pažintinę naudą, pavyzdžiui, atminties, susikaupimo ir problemų sprendimo ugdymą, taip pat kultūrinį sąmoningumą ir toleranciją. Logopedai rekomenduoja pradėti mokytis užsienio kalbų kuo anksčiau, kai kurie net nuo kūdikystės. Mokytojai taip pat mano, kad užsienio kalbų mokymasis turėtų prasidėti nuo 3–4 metų amžiaus ar net nuo kūdikystės, pabrėždami, kad ankstyvas kalbų mokymasis lavina smegenis ir padeda lengviau įgyti kalbos natūraliose situacijose
Klaipėdos apskrities žemės ūkio naudmenų plotų 2004-2024 metų kaita ir jos priežastys
No full textStudies on agricultural land area changes are crucial for ensuring food security, promoting sustainable land use, protecting the environment, supporting economic growth, monitoring climate change impacts, and guiding policy development. They help identify challenges and plan long-term solutions to balance food production, environmental conservation, and economic development. The change in agricultural land use is influenced by several key factors: economic (market fluctuations, subsidies, farm modernization), demographic and social changes (emigration, aging farmers, farm consolidation), natural factors (climate change, soil degradation), and urbanization (urban expansion, infrastructure development). Environmental policy also has a significant impact, promoting the restoration of natural ecosystems and reducing the agricultural impact on the environment.After analyzing the changes in agricultural land areas in Klaipėda County between 2004 and 2024, it was determined that the area of agricultural land decreased by 9,775.89 ha or 3.46%. During this period, arable land decreased by 5,367.78 ha or 2.28%, orchard areas decreased by 4,240.15 ha or 83.89%, and the area of meadows and natural pastures also decreased by 167.96 ha or 0.41%.Between 2004 and 2024, agricultural land in most municipalities of Klaipėda County has decreased. Notably, Klaipėda and Palanga municipalities saw the most significant declines, with reductions of 22.45% and 13.41%, respectively.Žemės ūkio naudmenų naudojimo pokyčių tyrimai yra svarbūs užtikrinant maisto saugumą, skatinant tvarų žemės naudojimą, saugant aplinką, palaikant ekonomikos augimą, stebint klimato kaitos poveikį ir formuojant politikos kryptis. Jie padeda identifikuoti iššūkius ir planuoti ilgalaikius sprendimus, siekiant subalansuoti maisto gamybą, aplinkos apsaugą ir ekonominį vystymąsi. Žemės ūkio naudmenų plotų kaitą lemia keli pagrindiniai veiksniai: ekonominiai (rinkos svyravimai, subsidijos, ūkininkavimo modernizacija), demografiniai ir socialiniai pokyčiai (emigracija, ūkininkų senėjimas, ūkių stambėjimas), gamtiniai veiksniai (klimato kaita, dirvožemio degradacija) ir urbanizacija (miestų plėtra, infrastruktūros kūrimas). Taip pat didelį poveikį turi aplinkosaugos politika, kurioje skatinama atkurti natūralias ekosistemas ir mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.Išnagrinėjus žemės ūkio naudmenų plotų pokyčius Klaipėdos apskrityje nuo 2004 iki 2024 metų, nustatyta, kad žemės ūkio naudmenų plotas sumažėjo 9775,89 ha arba 3,46 %. Šiuo laikotarpiu ariamos žemės plotas sumažėjo 5367,78 ha arba 2,28 %, sodų plotai sumažėjo 4240,15 ha arba 83,89 %, o pievų ir natūralių ganyklų plotas sumažėjo 167,96 ha arba 0,41 %. Nuo 2004 iki 2024 metų žemės ūkio naudmenų plotai daugelyje Klaipėdos apskrities savivaldybių sumažėjo. Didžiausia plotų kaita nustatyta Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse, kuriose žemės ūkio naudmenų plotai sumažėjo atitinkamai 22,45 % ir 13,41 %
Skaitmeninė transformacija ir organizaciniai pokyčiai: literatūros analizė
No full textDigital transformation is changing the way organizations are structured and operate, but many of its impacts remain unclear. In this article, we break digital transformation into three key components: digitization and full-scale transformation. We then present an integrated framework that addresses not only technological changes, but also shifts in organizational structure and culture. By reviewing literature from 2018 to 2024 and examining real-world examples, from the successes of companies like Amazon and GE to the struggles seen in cases like Blockbuster and Nokia, we show that digital transformation can lead to flatter hierarchies and more agile, data-driven decision-making processes. However, challenges remain, such as cultural resistance and the difficulties of integrating legacy systems. Our findings show that successful transformation requires careful alignment of technology, culture and strategy. Moreover, we propose a diagnostic tool designed to assess an organization\u27s digital maturity and emphasize that digital transformation is not a one-time event but a continuous strategic journey aimed at maintaining competitive advantage in a rapidly evolving digital environment.Skaitmeninė transformacija keičia organizacijų struktūrą ir veikimo būdus, tačiau daugelis jos poveikių išlieka neaiškūs. Šiame straipsnyje skaitmeninę transformaciją suskaidome į tris pagrindinius komponentus: skaitmenizavimą ir visapusišką transformaciją. Toliau pateikiame integruotą sistemą, kuri apima ne tik technologinius pokyčius, bet ir organizacinės struktūros bei kultūros poslinkius. Apžvelgdami literatūrą nuo 2018 iki 2024 metų ir nagrinėdami realaus pasaulio pavyzdžius – nuo tokių įmonių kaip „Amazon“ ir „GE“ sėkmės istorijų iki tokių atvejų kaip „Blockbuster“ ir „Nokia“ patirtų sunkumų – parodome, kad skaitmeninė transformacija gali lemti plokštesnes hierarchijas ir lankstesnius, duomenimis grįstus sprendimų priėmimo procesus. Vis dėlto išlieka tokių iššūkių kaip kultūrinis pasipriešinimas ir sunkumai integruojant esamas sistemas. Mūsų tyrimai rodo, kad sėkminga transformacija reikalauja kruopštaus technologijų, kultūros ir strategijos suderinimo. Be to, siūlome diagnostinį įrankį, skirtą organizacijos skaitmeninei brandai įvertinti, ir pabrėžiame, kad skaitmeninė transformacija nėra vienkartinis įvykis, o nuolatinė strateginė kelionė, kurios tikslas – išlaikyti konkurencinį pranašumą sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje
Burnos higienistų žinios apie sistemines ligas ir jų ryšį su burnos sveikata
No full textOral health is an integral part of overall health. Systemic diseases and conditions can influence the risk of developing oral diseases. Dental hygienists can play an important role in the early detection of signs of systemic diseases and in coordinating patient care. Research findings indicate that dental hygienists recognize the connections between oral health and various systemic diseases.Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendrosios sveikatos. Sisteminės ligos ir būklės gali turėti įtakos burnos ligų išsivystymo rizikai. Burnos higienistai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant ankstyvus sisteminių ligų požymius ir koordinuojant pacientų sveikatos priežiūrą. Tyrimo rezultatai rodo, kad burnos higienistai pripažįsta ryšius tarp burnos sveikatos ir įvairių sisteminių ligų
KAUNO KOLEGIJOS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ TARPTAUTINIO JUDUMO GALIMYBĖS
No full textThe article focuses on the topic of students’ international mobility during their studies. It offer a review of the obstacles by implementing the principle of international mobility in study process and highlights the benefits of the international experience gained during studies. It also presents the results of an empirical study conducted in 2024 at Kauno Kolegija HEI (KK). By analyzing European and national educational documents, it has been observed that, in recent years, specific requirements have been formulated for higher education institutions to include a mandatory study component abroad or other forms of gaining international experience for a defined duration within their study programs. Researchers from the Department of Pedagogy at KK, who train preschool (IPU) teachers, have identified the need to assess students’ international studies’ and professional development experiences, as well as their readiness for international mobility – both for full-time and part-time students. The research problem is how prepared are the students of the KK IPU study program to implement the principle of international mobility within the study program? The aim of the research conducted by the Department of Pedagogy at KK was to reveal the readiness for the international mobility of students of the Preschool Education (IPU) study program. 261 full-time and part-time students participated in the survey. Before conducting the empirical research, the task was set to theoretically identify the obstacles and advantages of implementing the principle of international mobility in studies. Based on the analysis of selected sources, the main obstacles by implementing the principle of international mobility in studies are considered to be issues related to an individual’s physical condition, educational barriers, cultural differences and discrimination, social obstacles, economic difficulties, systemic barriers (such as in education / training systems and programs), and a lack of foreign language skills. The advantages of international student mobility emerge at several levels: individual level (personal qualities and skills are improved, and individual experiences are gained); institutional level (professional qualifications are enhanced, and inter-institutional connections are established); systemic level (the overall quality of higher education improves through academic exchanges); European level (a sense of European unity and cooperation is fostered). The empirical research revealed that KK IPU program students, regardless of their study form, have not studied abroad for an extended period (over 1 month). Only a few part-time students, for whom studies at KK are not their first education, have international experience, such as volunteering in a preschool education institution, internships at vocational schools, or internships abroad funded by their workplace or other institutions. The research revealed marginal student participation in the Erasmus exchange program, particularly among part-time students. This includes limited experience in interacting with foreign students at KK, participating in international projects, and informal interactions with foreign guests visiting the KK. The analysis of data on students\u27 attitudes and opportunities regarding studying abroad showed that half of both full-time and part-time students would be willing to study abroad for one semester, as they view it as a valuable opportunity for personal and professional growth. Nearly half of the students are motivated by the opportunities for personal and professional development that studying abroad would provide. However, the requirement for mandatory studies abroad, as stipulated in the study organization guidelines, has no significant impact on the motivation of the surveyed students to study in another country. Respondents who indicated they would not agree to study abroad for one semester cited the following main reasons: full-time students mentioned financial challenges, difficulties in the study process, and integration into a new study environment, while part-time students referred to family-related, financial, and work-related circumstances. Both full-time and part-time respondents preferred short-term opportunities for gaining international experience during their studies, such as summer camps, international internships, and placements, or studies at a foreign higher education institution lasting up to one month. For one-third of part-time students, intensive programs or projects (e.g., one-week programs) in Lithuania or abroad were also acceptable.Straipsnyje gilinamasi į studentų tarptautinio judumo studijų metu temą: apžvelgiamos tarptautinio judumo studijose principo įgyvendinimo kliūtys, išrykinami tarptautinės patirties, įgyjamos studijų metu, privalumai, pristatomi empirinio tyrimo, atlikto 2024 metais Kauno kolegijoje rezultatai. Analizuojant europinius ir nacionalinius švietimo srities dokumentus pastebima, kad paskutiniais metais formuluojami konkretūs reikalavimai aukštosioms mokykloms įtraukti į studijų programas privalomą studijų dalį užsienyje ar kitokiomis formomis įgyti nustatytos trukmės tarptautiškumo patirties. Kauno Kolegijos (KK) Pedagogikos katedroje atlikto tyrimo tikslas buvo atskleisti KK Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos (IPU) studentų tarptautinio judumo galimybes. Anketinėje apklausoje dalyvavo 261 nuolatinių ir ištęstinių studijų formos studentas. Tyrimas atskleidė, kad KK IPU programos studentai, nepriklausomai nuo studijų formos, ilgesnį laiką (virš 1 mėn.) nėra studijavę užsienyje, menkai dalyvauja „Erasmus“ mainų programoje, ypač ištęstinių studijų studentai. Maždaug pusė tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentų sutiktų pastudijuoti vieną semestrą užsienio šalyje, nes tai vertina kaip gerą progą tobulėti tiek asmeniniame, tiek ir profesiniame lygmenyje. Respondentai, nurodę, kad nesutiktų vieną semestrą pastudijuoti užsienio šalyje, svarbiausiais argumentais nurodo: nuolatinių studijų – finansines, studijų proceso ir integracijos į naują studijų aplinką sunkumus, o ištęstinių studijų studentai – šeimynines, finansines ir su darbo santykiais susijusias aplinkybes. Tiek nuolatinių, tiek ir ištęstinių studijų respondentai priimtiniausiomis formomis įgyti tarptautinės patirties studijų metu rinktųsi trumpalaikes priemones – vasaros stovyklas, tarptautines praktikas ir stažuotes, studijas užsienio aukštojoje mokykloje iki vieno mėnesio trukmės. Trečdaliui ištęstinių studijų studentų būtų priimtina intensyvios trumpalaikės programos / projektai Lietuvoje ar užsienio šalyje
DIRBTINIS INTELEKTAS IR SKAIDRUMAS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE: ĮRODYMAI IŠ ALBANIJOS IR PASAULINIŲ LYGIŲ
No full textPublic procurement absorbs a substantial share of public spending—around thirteen percent of GDP across OECD members—and therefore holds immense influence over how effectively governments deliver public goods. Yet procurement is still hampered by hidden information and high monitoring costs. Officials often cannot observe supplier quality or collusion, while firms may struggle to understand evaluation procedures. E-procurement platforms have reduced paperwork but not always corruption. This research asks whether artificial intelligence can narrow those informational gaps and make procurement not only faster but fairer.To explore that question, the paper constructs the AI Procurement Transparency and Asymmetry Index (AIPTI), grounded in information-asymmetry and transaction-cost theory. The framework groups indicators into four pillars—Disclosure, Competition, Value for Money, and Integrity—that together describe the informational health of a procurement system. The disclosure dimension tracks how completely and promptly governments publish contract data; competition measures bidder diversity and market openness; value for money examines alignment between estimated and awarded prices and the frequency of amendments; integrity reflects how effectively risk-detection algorithms uncover and deter fraud. Equal weighting keeps the index balanced, while validity checks show strong correlation with existing transparency measures such as the CPI and AI Readiness Index.Applying this framework to Albania, Italy, Greece, Montenegro, Serbia, and North Macedonia reveals a moderate positive relationship between AI readiness and integrity. Italy leads with a higher AIPTI value, followed by Greece, while Albania ranks in the middle—digitally well-equipped yet institutionally constrained. Its high e-government index (0.80) signals solid infrastructure, but its corruption-perception score (42 / 100) shows that technology has not yet translated into deeper trust. The pattern suggests that AI can amplify governance quality only when laws, oversight, and civic engagement keep pace.International experiences deepen that insight. Korea’s KONEPS system integrates procurement end-to-end and now uses AI for forecasting; Chile’s ChileCompra pairs algorithms with ethical-AI standards; Brazil’s Alice cuts audit time from months to days; and Italy’s ANAC analytics save billions through early detection. Each example confirms that success stems from standardised data and institutional discipline rather than the mere presence of algorithms. Conversely, cases without transparent governance risk turning automation into a new kind of opacity.For Albania, the lesson is two-fold. The digital foundation exists, and initiatives like Diella—a virtual minister for procurement—signal ambition. What remains is the slower work of legal embedding and skill-building. Strengthening interoperability between agencies, ensuring algorithmic explainability, and opening datasets to civic scrutiny will determine whether AI delivers genuine integrity gains or just procedural novelty. The AIPTI offers a diagnostic path for tracking that progress objectively.In conclusion, the study finds that artificial intelligence has the potential to convert data abundance into public value. Its real promise lies not in replacing officials but in assisting them—flagging irregularities, improving predictions, and encouraging accountability. When grounded in ethical oversight and human expertise, AI becomes a partner in good governance rather than a black box of decisions. For countries navigating the intersection of digital transformation and institutional reform, this approach provides a measured, evidence-based route toward more transparent, efficient, and trusted public spending.Viešieji pirkimai sunaudoja didelę viešųjų išlaidų dalį – apie trylika procentų BVP visose EBPO narėse – todėl daro didžiulę įtaką tam, kaip efektyviai vyriausybės teikia viešąsias gėrybes. Vis dėlto viešuosius pirkimus vis dar stabdo paslėpta informacija ir didelės stebėsenos išlaidos. Pareigūnai dažnai negali stebėti tiekėjų kokybės ar susitarimų, o įmonėms gali būti sunku suprasti vertinimo procedūras. Elektroninių viešųjų pirkimų platformos sumažino dokumentų skaičių, bet ne visada korupciją. Šiame tyrime klausiama, ar dirbtinis intelektas gali sumažinti šias informacijos spragas ir padaryti viešuosius pirkimus ne tik greitesnius, bet ir sąžiningesnius.
Norint išnagrinėti šį klausimą, straipsnyje sukuriamas dirbtinio intelekto viešųjų pirkimų skaidrumo ir asimetrijos indeksas (AIPTI), pagrįstas informacijos asimetrija ir sandorių sąnaudų teorija. Sistema suskirsto rodiklius į keturis ramsčius – atskleidimą, konkurenciją, kainos ir kokybės santykį ir sąžiningumą – kurie kartu apibūdina viešųjų pirkimų sistemos informacinę sveikatą. Atskleidimo aspektas stebi, kaip išsamiai ir laiku vyriausybės skelbia sutarčių duomenis; konkurencija matuoja konkurso dalyvių įvairovę ir rinkos atvirumą; kainos ir kokybės santykis nagrinėja numatomų ir skirtų kainų atitikimą bei pakeitimų dažnumą; sąžiningumas atspindi, kaip efektyviai rizikos aptikimo algoritmai atskleidžia ir atgraso nuo sukčiavimo. Vienodas svoris išlaiko indekso pusiausvyrą, o galiojimo patikrinimai rodo stiprią koreliaciją su esamais skaidrumo matais, tokiais kaip VKI ir DI pasirengimo indeksas.
Taikant šią sistemą Albanijai, Italijai, Graikijai, Juodkalnijai, Serbijai ir Šiaurės Makedonijai, matyti vidutinis teigiamas ryšys tarp DI pasirengimo ir sąžiningumo. Italija pirmauja su didesne AIPTI verte, po jos seka Graikija, o Albanija yra viduryje – skaitmeniniu požiūriu gerai aprūpinta, tačiau instituciškai suvaržyta. Aukštas jos e. valdžios indeksas (0,80) rodo tvirtą infrastruktūrą, tačiau korupcijos suvokimo balas (42/100) rodo, kad technologijos dar nepasiekė didesnio pasitikėjimo. Šis modelis rodo, kad DI gali pagerinti valdymo kokybę tik tada, kai įstatymai, priežiūra ir pilietinis įsitraukimas neatsilieka.
Tarptautinė patirtis pagilina šią įžvalgą. Korėjos KONEPS sistema integruoja viešuosius pirkimus nuo pradžios iki pabaigos ir dabar naudoja DI prognozavimui; Čilės „ChileCompra“ susieja algoritmus su etikos ir DI standartais; Brazilijos „Alice“ sutrumpina audito laiką nuo mėnesių iki dienų; o Italijos ANAC analitika sutaupo milijardus per ankstyvą aptikimą. Kiekvienas pavyzdys patvirtina, kad sėkmė kyla iš standartizuotų duomenų ir institucinės drausmės, o ne vien dėl algoritmų buvimo. Ir atvirkščiai, atvejai be skaidraus valdymo rizikuoja automatizavimą paversti naujo tipo neskaidrumu.
Albanijai pamoka yra dvejopa. Skaitmeninis pagrindas egzistuoja, o tokios iniciatyvos kaip „Diella“ – virtualus viešųjų pirkimų ministras – rodo ambicijas. Lieka tik lėtesnis teisinio įtvirtinimo ir įgūdžių ugdymo darbas. Agentūrų sąveikumo stiprinimas, algoritminio paaiškinamumo užtikrinimas ir duomenų rinkinių atvėrimas pilietinei kontrolei nulems, ar dirbtinis intelektas iš tikrųjų pagerins sąžiningumą, ar tik sukurs procedūrinį naujoviškumą. AIPTI siūlo diagnostinį kelią, kaip objektyviai stebėti šią pažangą.
Apibendrinant, tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas turi potencialą paversti duomenų gausą viešąja verte. Tikrasis jo pažadas slypi ne pareigūnų pakeitime, o jų padėjime – pažeidimų žymėjime, prognozių gerinime ir atskaitomybės skatinime. Kai dirbtinis intelektas grindžiamas etine priežiūra ir žmonių patirtimi, jis tampa gero valdymo partneriu, o ne juodąja sprendimų dėže. Šalims, kurios susiduria su skaitmeninės transformacijos ir institucinių reformų sankirta, šis požiūris suteikia pamatuotą, įrodymais pagrįstą kelią link skaidresnių, efektyvesnių ir patikimesnių viešųjų išlaidų
Lietuvos apskričių krovininio kelių transporto rodiklių lyginamoji analizė
No full textThe paper analyses the road freight transport indicators for Lithuanian counties in the period 2020-2024 in order to assess their distribution and impact on regional economies. Based on statistical data, the study applies a comparative analysis, where statistical indicators are converted into relative indicators and evaluated. The aim of the paper is to compare the performance of road freight transport in Lithuania by county. The study analyses the change in the number of road freight transport operators, the vehicle fleet, the road network as part of the transport infrastructure and trends in local freight transport.The paper highlights the underlying causes of regional disparities. The main influences on counties are the density of transport undertakings and their activity intensity, which depends on the volume of freight loaded, as well as the accessibility of the road network and the development of infrastructure. In regions where the concentration of freight transport enterprises and the number of vehicles are higher, the transport sector represents an important part of the economy of a given county, with a positive impact on employment and business development. Straipsnyje analizuojami Lietuvos apskričių 2020–2024 m. krovininio kelių transporto rodikliai, siekiant įvertinti jų pasiskirstymą ir poveikį regionų ekonomikai. Remiantis statistiniais duomenimis tyrime taikoma lyginamoji analizė, kur statistiniai rodikliai perskaičiuojami santykiniais rodikliais, ir vertinami. Straipsnio tikslas: palyginti Lietuvos krovininio kelių transporto veiklos rodiklius pagal apskritis. Tyrime analizuojama krovininio kelių transporto ūkio subjektų skaičiaus kaita, transporto priemonių parkas, kelių tinklas, kaip transporto infrastruktūros dalis bei vietinių krovinių vežimo tendencijos.Straipsnyje išryškinamos esminės regioninių skirtumų priežastys. Apskričių ekonominiam augimui įtaką turi transporto įmonių tankis ir jų veiklos intensyvumas, kuris priklauso nuo pakraunamų krovinių kiekio, taip pat kelių tinklo prieinamumo ir infrastruktūros išvystymo. Regionuose, kur krovininio transporto įmonių koncentracija ir transporto priemonių skaičius yra didesni, transporto sektorius sudaro svarbią konkrečios apskrities ekonomikos dalį, o tai daro teigiamą poveikį užimtumui ir verslo plėtrai