Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS ĮTRAUKIOJO UGDYMO KONTEKSTE
No full textInclusive education aims to ensure that all learners have equal access to quality education in educational institutions. The growing number of children with special educational needs in mainstream education is increasing the number of teaching assistants in classrooms. Support for a child with special educational needs is very individual and not always clear and understandable to the pupil assistant. This study focuses on the provision of special support for children with individual educational needs. The article focuses on the provision of special assistance and the relevance of developing the skills and competences of the pupil assistant in the context of inclusive education. The study shows that preschool and primary teachers have a positive attitude towards the peculiarities of communication of pupil assistants with children with special educational needs (respectful behaviour, ability to control their feelings and emotions, patience, attentiveness), sufficient understanding of their individual needs, and coordination of activities with the teacher, cooperates with other participants in the educational process (educational support specialists), but teachers emphasise that special assistance lacks the ability to work with pupils with behavioural problems, to explain the content of the curriculum in a way that takes into account their learning difficulties, to promote their independence, and to keep the teacher informed about their progress. The teaching assistant plays a variety of roles to support the pupil in the group/classroom. Different educational activities require different teaching assistant skills to work with children with individual needs. Įtraukiojo ugdymo tikslas – užtikrinti, jog visiems besimokantiems būtų sudarytos vienodos galimybės gauti kokybišką ugdymą švietimo įstaigose. Augantis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų skaičius bendrojo ugdymo įstaigose, didina mokinio padėjėjų skaičių gupėse/ klasėse. Pagalba vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, būna labai individuali, mokinio padėjėjui ne visada aiški, suprantama, ko iš jo tikimasi. Šis tyrimas orientuotas į specialiosios pagalbos teikimą vaikams su individualiais ugdymosi poreikiais. Straipsnyje nagrinėjamas specialiosios pagalbos teikimas bei mokinio padėjėjo gebėjimų, kompetencijų plėtojimo aktualumas įtraukiojo ugdymo kontekste. Atliktas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų požiūriu pozityviai vertina mokinio padėjėjų bendravimo ypatumus su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais (pagarbią elgseną, gebėjimą kontroliuoti savo jausmus, emocijas, kantrumą, dėmesingumą), pakankamai supranta jų individualius poreikius, derina veiklas su mokytoju, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais (švietimo pagalbos specialistais), tačiau mokytojai akcentuoja, jog teikiant specialiają pagalbą stokojama gebėjimų dirbti su ugdytiniais, turinčiais elgesio problemų, tinkamai paaiškinti pateiktą mokymo turinį atsižvelgiant į ugdymosi sunkumus, skatinti šių ugdytinių savarankiškumą, informuoti mokytoją apie vaiko daromą pažangą. Mokinio padėjėjas atlieka įvairius vaidmenis, teikdamas pagalbą ugdytiniui grupėje/ klasėje. Įvairios ugdomosios veiklos reikalauja skirtingų mokytojo padėjėjo gebėjimų darbui su vaikais, turinčiais individualių poreikių
SAVIREALIZACIJOS GALIMYBĖS KARJEROJE IR JŲ SĄSAJOS: SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PATIRTYS
No full textThe paper analyses health professionals\u27 experiences of fulfilment and career paths, arguing for their interrelationships. Analysis of key findings from a qualitative study revealed that: health professionals\u27 experiences of career self-realisation are diverse, conditioned by their competences, goals, desires, opportunities, enabling conditions, and abilities to know themselves and their career options, to make their own career decisions, to plan and realise their careers, and to take responsibility for their personally managed career process; healthcare professionals are provided with both horizontal and vertical career opportunities, meeting both personal and organisational career needs; healthcare professionals prioritise horizontal career paths, learning and development experiences, internal comfort, positive emotionality, satisfaction with activities, discovering meaning, and the harmonisation of career and other areas of their lives. The theoretical approaches and the qualitative research carried out confirmed the validity of the links between self-fulfilment and career: Career and self-fulfilment is a lifelong development process involving attitudes, skills, abilities, values, personality traits; the holistic expression of career and self-fulfilment creates meaning and fulfillment in work, increases self-esteem and self-confidence, provides emotional and pragmatic satisfaction, motivates performance and quality, and ensures continuity of successful career opportunities for health professionals.Straipsnyje analizuojamos sveikatos priežiūros specialistų patirtys apie savirealizacijos ir karjeros galimybes, pagrindžiant jų tarpusavio sąsajas. Kokybinio tyrimo esminių radinių analizė atskleidė, kad: sveikatos priežiūros specialistų savirealizacijos karjeroje patirtis yra įvairi, sąlygojama jų kompetencijų, tikslų, norų, galimybių, sudaromų sąlygų, gebėjimų pažinti save ir karjeros galimybes, pačiam priimti karjeros sprendimus, planuoti ir realizuoti karjerą, prisiimant atsakomybę už asmeniškai valdomą karjeros procesą; sveikatos priežiūros specialistams sudaromos tiek horizontalios, tiek vertikalios karjeros galimybės, atliepiančios tiek asmeninės, tiek organizacinės karjeros poreikius; sveikatos priežiūros specialistai prioritetą teikia horizontaliajai karjeros krypčiai, įgyjamai mokymosi bei tobulėjimo patirčiai, aktualizuodami vidinį komfortą, pozityvų emocingumą, pasitenkinimą veikla, jos prasmės atradimą, karjeros ir kitų jiems aktualių gyvenimo sričių harmonizavimą. Teorinės prieigos ir atliktas kokybinis tyrimas patvirtino savirealizacijos ir karjeros sąsajų pagrįstumą: karjera ir savirealizacija yra visą gyvenimą trunkantis tobulėjimo procesas, apimantis nuostatas, įgūdžius, gebėjimus, vertybes, asmenybės savybes; karjeros ir savirealizacijos holistinė raiška sukuria darbo prasmę ir gyvenimo pilnatvę, didina savivertę ir pasitikėjimą savimi, teikia emocinį ir pragmatinį pasitenkinimą, motyvuoja siekti veiklos rezultatų ir kokybės, užtikrina sveikatos priežiūros specialistų sėkmingos savirealizacijai karjeros galimybių tęstinumą
MOTINŲ ĮSITRAUKIMO Į DARBĄ, PRIKLAUSOMYBĖS NUO DARBO IR JŲ VAIKŲ ELGESIO YPATUMŲ SĄSAJOS
No full textAn analysis of scientific research shows that scientists have sought links between mothers\u27 involvement in work, dependence on work, and children\u27s strengths and difficulties, but this topic has been little studied scientifically. The aim of the study is to reveal the links between children\u27s strengths and difficulties and the characteristics of their mothers\u27 participation in work and dependence on work. The author\u27s questionnaire on women\u27s involvement in work was used to assess mothers\u27 involvement in work. Work addiction was assessed using the Dutch Work Addiction Scale (DUWAS-10) (Schaufeli & Taris, 2004)), while mothers assessed their children\u27s strengths and difficulties using the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ) developed by R. Goodman (Goodman, 1997) and adapted into Lithuanian (Gintilienė, Girdzijauskienė, Černiauskaitė, Lesinskienė, Povilaitis, and Pūras, 2004). The study involved 162 working mothers raising children aged five to eleven. The research data was collected via an online survey. To achieve the aim of the study, the author created a questionnaire on women\u27s involvement in work, which met the criteria of reliability and allowed for the assessment of the participants\u27 work ability, stress experienced at work, and attitudes towards the importance of work. The following characteristics of working mothers\u27 involvement in work, dependence on work, and links with sociodemographic characteristics were revealed: the study participants were characterized by a high level of dependence on work; the older the women and their children, the less importance they attach to work; the importance of work is rated higher by women with secondary and vocational education who belong to the lowest staff level; stress at work is more common among women in the highest positions; the older women are, the less stress they feel at work; the tendency to work excessively is more common among women in middle management. As women\u27s dependence on work increases, their work capacity and stress levels increase, but their assessment of the importance of work decreases. The quantitative expression of the abilities and difficulties of children as reflected by their mothers corresponds to the established norms for this age group. Older mothers are more lenient in their assessment of their children\u27s difficulties; the older the children, the less pronounced their hyperactivity; mothers with higher education see a stronger expression of their children\u27s abilities; emotional symptoms are more often reflected by mothers of boys, while behavioral problems are more often reflected by mothers of girls. The more mothers value the importance of work, the less inclined they are to value their children\u27s abilities; the greater the mothers\u27 dependence on work and the stress experienced at work, the more strongly the child\u27s difficulties are reflected. Mokslinių tyrimų analizė rodo, jog mokslininkai ieškojo sąsajų tarp motinų įsitraukimo į darbą, priklausomybės nuo darbo ir vaiko galių ir sunkumų, tačiau ši tema moksliškai nagrinėta mažai. Tyrimo tikslas – atskleisti vaikų galių ir sunkumų sąsajas su jų motinų įsitraukimo į darbą bei priklausomybės nuo darbo ypatumais. Motinų įsitraukimo į darbą vertinimui panaudotas darbo autorės sukurtas Moters įsitraukimo į darbą klausimynas. Priklausomybės nuo darbo įvertinta Olandijos Priklausomybės nuo darbo klausimynu (angl. Dutch Work Addiction Scale – DUWAS-10) (Schaufeli & Taris, 2004)), o savo vaikų galias ir sunkumus motinos vertino Galių ir sunkumų klausimyno (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire – SDQ), sukurto R. Goodmano (Goodman, 1997), adaptuota lietuviška forma (Gintilienė, Girdzijauskienė, Černiauskaitė, Lesinskienė, Povilaitis ir Pūras, 2004). Tyrime dalyvavo 162 dirbančios ir vaikus nuo penkerių iki vienuolikos metų auginančios motinos. Tyrimo duomenys surinkti internetinės apklausos būdu. Darbo tikslui pasiekti autorės sukurtas Moters įsitraukimo į darbą klausimynas atitiko patikimumo kriterijus ir leido įvertinti tyrimo dalyvių darbingumą, darbe patiriamą įtampą ir požiūrį į darbo svarbą. Atskleisti šie dirbančių motinų įsitraukimo į darbą, priklausomybės nuo darbo ypatumai ir sąsajos su sociodemografiniais požymiais: tyrimo dalyvės pasižymėjo aukštu priklausomybės nuo darbo lygiu; kuo vyresnės moterys ir kuo vyresni jų vaikai, tuo mažiau vertinama darbo svarba; darbo svarbą aukščiau vertina moterys, turinčios vidurinį ir profesinį išsilavinimą ir priklausančios žemiausiai personalo grandžiai; įtampą darbe dažniau patiria aukščiausias pareigas užimančios moterys; kuo vyresnės moterys, tuo mažiau įtampos jaučia dirbdamos; polinkis perdėtai daug dirbti labiau būdingas vidurinei personalo grandžiai priklausančioms moterims. Didėjant moterų priklausomybei nuo darbo, auga jų darbingumo ir įtampos darbe rodikliai, bet mažėja darbo svarbos vertinimas. Motinų reflektuojamų vaikų galių ir sunkumų kiekybinė išraiška atitinka nustatytas šio amžiaus normas. Vyresnės motinos atlaidžiau vertina vaikų patiriamus sunkumus; kuo vyresni vaikai, tuo mažiau išreikštas jų hiperaktyvumas; aukštąjį išsilavinimą turinčios motinos mato stipresnę savo vaikų galių raišką; emocinius simptomus dažniau reflektuoja berniukų, o elgesio problemas – mergaičių motinos. Kuo labiau motinos vertina darbo svarbą, tuo mažiau linkusios vertinti savo vaikų galias; kuo didesnė motinų priklausomybė nuo darbo ir darbe patiriama įtampa, tuo stipriau reflektuojami vaiko sunkumai
Seras Patrick Geddes (1854–1932) ir jo pasekėjai: ekologinio miestų planavimo ištakos ir tradicija – analizės metmenys
No full textThe article presents and analyses the development of the idea and tradition of ecological planning and design in town planning and landscape architecture, emphasizing the creative contributions of Patrick Geddes (1854–1932), Ian Lennox McHarg (1920–2001), John Ormsbee Simonds (1913–2005) and others to this field. The aspects of urban planning in harmony with nature, the scientific and methodical activities of these masterminds, which were and remain significant and relevant for the development of Lithuanian urban planning and landscape architecture, are analysed.Straipsnyje pristatoma ir analizuojama ekologinio planavimo ir projektavimo urbanistikoje ir kraštovaizdžio architektūroje idėjos ir tradicijos raida, akcentuojant Patrick Geddes (1854–1932), Ian Lennox McHarg (1920–2001), John Ormsbee Simonds (1913–2005) ir kitų kūrybinį indėlį į šią sritį. Analizuojami urbanistinio planavimo darnoje su gamta aspektai, mokslinė ir metodinė šių kūrėjų veikla, kuri buvo ir išlieka reikšminga ir aktuali ir Lietuvos urbanistikos bei kraštovaizdžio architektūros raidai
Gelžbetoninių tiltų ilgaamžiškumo ir tvarumo didinimas optimizuojant betoninę dangą
No full textTransportation systems play a pivotal role in the economic progress of communities. Within these systems, bridges are crucial for linking regions, facilitating the crossing of obstacles such as rivers and valleys. These structures, however, demand significant human and monetary investments. In the realm of civil engineering, rein-forced concrete bridges stand as monumental feats of design and function. A critical factor in the longevity and eco-friendliness of these structures lies in the concrete cover that protects the reinforcing steel. In this paper, we explore the multifaceted role of concrete cover in not only extending the lifespan of these bridges but also in advancing their sustainability. Properly managing such an infrastructure, including reinforced concrete (RC) road bridges, aligns with multiple United Nations Sustainable Development Goals. Goal #9 focuses on establishing robust infrastructure, encouraging inclusive and sustainable industrial growth, and spurring innovation. Con-versely, subpar and inefficient planning could impede the realization of goal #15, dedicated to the preservation of land ecosystems. Acknowledging the inevitable corrosion issues in reinforced concrete bridges, this paper introduces a sensitivity analysis of the cover protective layer of the reinforcement. A case study of a Portuguese concrete bridge belonging to the A25 highway is presented. A deterioration model is applied for the quantifica-tion of the lifetime and correspondent users’ costs of the reinforced concrete bridge of different solutions of rein-forced concrete cover. The sensibility analysis was performed for concrete thickness of 25 mm, 30 mm, 35 mm, 40 mm and 45 mm. Based on the findings of the research it can be concluded that adopting solutions, or materials that provide wider lifespan, of the concrete bridges, will decrease significatively the total costs and environmen-tal impact of the construction of bridges.Transporto sistemos yra gyvybiškai svarbios ekonominei pažangai, o tiltai atlieka labai svarbų vaidmenį sujungiant regionus ir įveikiant gamtines kliūtis, pvz., upes ir slėnius. Šioms struktūroms reikia didelių žmogiškųjų ir finansinių investicijų. Civilinėje inžinerijoje gelžbetoniniai tiltai yra monumentalūs dizaino ir funkcionalumo pasiekimai. Pagrindinis jų ilgaamžiškumo ir tvarumo elementas yra betoninė danga, apsauganti armatūrinį plieną.Šiame darbe nagrinėjama betoninės dangos svarba pailginant tiltų eksploatavimo laiką ir didinant jų tvarumą. Tinkamas tokios infrastruktūros valdymas dera su keliais Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT). Konkrečiai, 9-asis tikslas skirtas atspariai infrastruktūrai kurti, skatinant įtraukų ir tvarų pramonės augimą bei inovacijas. Kita vertus, prastas ir neefektyvus planavimas gali trukdyti pasiekti 15-ą tikslą, kuris skirtas žemės ekosistemų apsaugai. Dokumente pripažįstama neišvengiama gelžbetoninių tiltų korozijos problema ir pateikiama apsauginio betono dangos sluoksnio jautrumo analizė. Pateikiamas Portugalijos betoninio tilto A25 greitkelyje atvejo tyrimas. Siekiant kiekybiškai įvertinti gelžbetoninio tilto, kurio betono dangos storis yra 25 mm, 30 mm, 35 mm, 40 mm ir 45 mm, eksploatavimo laiką ir susijusias naudotojo išlaidas, taikomas nusidėvėjimo modelis.Išvados rodo, kad sprendimų ar medžiagų, užtikrinančių ilgesnį betoninių tiltų eksploatavimo laiką, priėmimas gali reikšmingai sumažinti bendras tiltų statybos išlaidas ir poveikį aplinkai. Šis tyrimas pabrėžia kritinį betono dangos vaidmenį tiek gelžbetoninių tiltų patvarumui, tiek tvarumui, akcentuojant tinkamo planavimo ir medžiagų parinkimo poreikį, kad būtų pasiekta ilgalaikė nauda
MOKYTOJŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS VIRTUALIOSE APLINKOSE
No full textIn modern society, the role of the teacher has changed dramatically compared to the traditional notion of teaching. A creative teacher is defined as a seeker of continuously better educational solutions, helping to discover new learning opportunities through innovation, making use of all environments - the child is educated in the real and virtual worlds, inside and outside the institution. In line with the requirements of the most recent documents governing pre-school education, teachers should pay more attention to the creation of virtual contexts as well as real ones. The word \u27virtual\u27 usually refers to an apparent phenomenon that simulates reality in some way (e.g. on a computer screen). In the Inventory of Achievement for Preschool Children (2016), minimal reference was made to educating children in virtual environments. Meanwhile, in line with the requirements of the Curriculum Guidelines for Pre-School Education (2023), teachers are focusing more on creating virtual contexts as well as real ones. This raises questions about the importance and extent of teachers\u27 creativity in organising activities for pre-school children in virtual environments. What are the characteristics of teacher creativity in the context of content development? How does the creativity of pre-school teachers manifest itself in the use of virtual environments, in the perception of their advantages and in the overcoming of challenges in the educational process? The research methods used were: scientific literature analysis, focus groups and content analysis. The study found that the creative teacher\u27s initiative is manifested in the use of virtual environments as a motivating factor for children\u27s activities, as an exploratory activity, and as a factor that responds to the needs of each child. In order to overcome the challenges of limited technical resources, technical barriers and the organisation of the activity itself, teachers\u27 creativity is manifested in intellectual curiosity, initiative and the search for non-traditional solutions to problems.Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojo vaidmuo smarkiai pasikeitė, palyginti su tradicine mokymo samprata. Kūrybiškas mokytojas apibūdinamas kaip nuolatinių geresnių edukacinių sprendimų ieškotojas, padedantis atrasti naujas mokymosi galimybes taikant inovacijas, išnaudojant visas aplinkas – vaikas ugdomas realiame ir virtualiame pasaulyje, įstaigoje ir už jos ribų. Vadovaujantis naujausiuose ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį turėtų skirti ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui. Žodis „virtualus“ paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2016) minimaliai buvo užsimenama apie vaikų ugdymą virtualiose aplinkose. Tuo tarpu vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (2023) nurodytais reikalavimais, mokytojai didesnį dėmesį skiria ne tik realių, bet ir virtualių kontekstų kūrimui. Kyla klausimų, kuo svarbus ir kaip reiškiasi mokytojų kūrybiškumas, organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas veiklas virtualiose aplinkose? Kuo pasižymi mokytojų kūrybiškumas ugdymo turinio plėtotės kontekste? Kaip pasireiškia ikimokyklinio ugdymo mokytojų kūrybiškumas, taikant virtualias aplinkas, suvokiant jų privalumus ir įveikiant iššūkius, kylančius ugdymo procese? Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, focus grupės ir turinio (content) analizės metodai. Tyrimo metu nustatyta, jog kūrybiško mokytojo iniciatyvumas reiškiasi virtualias aplinkas panaudojant kaip vaikus motyvuojantį veiklai, tiriamojo pobūdžio veiklai ir kiekvieno vaiko poreikius atliepiantį veiksnį. Siekiant įveikti ribotų techninių išteklių, techninių kliūčių ir pačios veiklos organizavimo iššūkius, mokytojų kūrybiškumas reiškiasi intelektiniu smalsumu, iniciatyvumu bei netradicinių problemos sprendimo būdų paieška
ORGANIZACIJOS DARBUOTOJŲ MOTYVACINĖS SISTEMOS PAGRINDU SUKURTA VERTĖ
No full textToday\u27s organisations operate in an intensely competitive and highly dynamic external environment. In this context, the ability to identify appropriate, impactful and progressive objectives in a strategy, and the ability to achieve the objectives set, become crucial. An organisation\u27s strategy becomes relevant when it is necessary to anticipate the direction of business development, the demand for the products and services to be developed, the need to remain in the market and to make a profit. Strategic planning therefore becomes an essential foundation for a stable business. Organisations need to have unique and distinctive resources in order to achieve the objectives planned in the strategy. One of the most important is the workforce. This is one of the most difficult competitive advantages to achieve. Having employees (human resources) is not the most important task, the most important task is the organisation\u27s knowledge, sharing with employees and the ability to manage employees in a strategic way. The ability to align the objectives of individual employees with those of the organisation, to get the best result and to achieve the organisation\u27s objectives together, becomes a key task for the organisation\u27s managers. It becomes important not only to have outstanding human resources, but also to create a motivational system that will lead to employees contributing to the achievement of strategic objectives.Šiandieninės organizacijos veikia intensyvios konkurencijos ir labai dinamiškos išorinės aplinkos sąlygomis. Šių aplinkybių kombinacijoje itin aktualūs tampa gebėjimai strategijoje identifikuoti tinkamus, efektą - pažangą duodančius tikslus, bei gebėjimas pasiekti išsikeltus tikslus. Organizacijos strategija tampa aktuali, kai reikia numatyti verslo plėtros kryptį, kuriamų produktų ir teikiamų paslaugų paklausą, išlikti rinkoje ir gauti pelno. Todėl strateginis planavimas tampa ypač svarbus stabilaus verslo pagrindas. Organizacijos norėdamos pasiekti strategijoje suplanuotus tikslus, turi turėti unikalius, išskirtinius išteklius. Vienas svarbiausių – darbuotojai. Tai yra vienas sunkiausiai pasiekimų konkurencinių pranašumų. Turėti darbuotojus (žmogiškuosius išteklius) nėra svarbiausia užduotis, svarbiausia užduotis yra organizacijos žinios, dalijimasis su darbuotojais bei gebėjimas strategiškai kryptingai valdyti darbuotojus. Organizacijos vadovų pagrindinė užduotis tampa gebėjimas suderinti atskirų darbuotojų ir organizacijos tikslus, gauti geriausią rezultatą bei kartu pasiekti organizacijos užsibrėžtus tikslus. Svarbu tampa ne tik turėti išskirtinius žmogiškuosius išteklius, tačiau ir sukurti tokią motyvacinę sistemą, kuri sąlygotų darbuotojų prisidėjimą prie strateginių tikslų įgyvendinimo
ŠVIETIMO POLITIKA IR ŽINIOMIS GRINDŽIAMA EKONOMIKA: GRUZIJOS ATVEJIS
No full textGeorgia is gradually shifting to a Knowledge Based Economy (KBE). The following study examines the relationship between the government’s expenditure on education and enrollment rates in Georgia, which focuses on the ongoing education reforms in the country. The research aims to assess the extent view to which increased public investment in education has influenced enrollment rates across the three levels of education (primary, secondary, and tertiary levels). Due to a lack of historical and inaccurate statistics from 1990 to 2006, a longitudinal analysis is conducted data from 2006 to the present day, with particular attention to two distinct periods: 2006–2016 and 2016–present, it is also important to note that Georgia has joined Bologna Process in 2005 and establish EHEA (European Higher Education Area). Methodologically, regression analysis is used to quantify the impact of educational spending on enrollment rates, while controlling for other socio-economic variables. The findings reveal a positive, albeit delayed; correlation between education expenditure and enrollment rates increased, with the most significant improvements observed in the post-2016 period, coinciding with intensified reform efforts and the government’s prioritization of education. However, the study acknowledges that it may not fully capture the true dependency of enrollment rates on spending, as other influential factors, such as demographic shifts and economic conditions, are not included. Despite these limitations, the analysis provides a partial yet substantive explanation of the core relationship between government spending and enrollment rates.Gruzija palaipsniui pereina prie žinių ekonomikos (ŽE). Šiame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp vyriausybės išlaidų švietimui ir mokinių skaičiaus Gruzijoje, daugiausia dėmesio skiriant šalyje vykdomoms švietimo reformoms. Tyrimu siekiama įvertinti, kokiu mastu padidėjusios valstybės investicijos į švietimą paveikė stojančiųjų į tris švietimo lygius (pradinį, vidurinį ir aukštąjį) rodiklius. Kadangi trūksta istorinių ir netikslių statistinių duomenų nuo 1990 m. iki 2006 m., atliekama longitudinė duomenų analizė nuo 2006 m. iki šių dienų, ypatingą dėmesį skiriant dviem skirtingiems laikotarpiams: 2006-2016 m. ir 2016 m. - dabartis, taip pat svarbu pažymėti, kad Gruzija 2005 m. prisijungė prie Bolonijos proceso ir įsteigė EHEA (Europos aukštojo mokslo erdvę). Metodologiškai regresinė analizė naudojama siekiant kiekybiškai įvertinti švietimo išlaidų poveikį stojančiųjų skaičiui, kontroliuojant kitus socialinius ir ekonominius kintamuosius. Išvados atskleidžia teigiamą, nors ir pavėluotą, koreliaciją tarp švietimo išlaidų ir stojančiųjų skaičiaus didėjimo, o reikšmingiausias pagerėjimas pastebėtas laikotarpiu po 2016 m., kuris sutapo su intensyvesnėmis reformų pastangomis ir vyriausybės prioriteto teikimu švietimui. Vis dėlto tyrime pripažįstama, kad jis gali nevisiškai atspindėti tikrąją priėmimo į mokyklas rodiklių priklausomybę nuo išlaidų, nes neįtraukti kiti įtakingi veiksniai, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai ir ekonominės sąlygos. Nepaisant šių trūkumų, analizė iš dalies, tačiau iš esmės paaiškina pagrindinį ryšį tarp vyriausybės išlaidų ir mokinių skaičiaus
ŠIUOLAIKINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA LANKYTINŲ VIETOVIŲ TURISTINIAM PATRAUKLUMUI
No full textThe changes in demand created by innovation-savvy consumers are also leading to a corresponding transformation of the tourism sector. Rapid technological advances and the increasing availability of technological solutions for both tourism businesses and travellers are increasing the innovativeness of the tourism sector. Modern technology offers consumers more choice and service providers can share new offers more quickly, thereby stimulating the interest of potential visitors and contributing to the attractiveness of the destination. The aim of the study is to assess the impact of modern technologies on the tourist attractiveness of a destination. Methods: Systematic critical analysis of scientific literature, written survey, systematic comparative analysis of research results.Inovacijoms imlių vartotojų kuriami paklausos pokyčiai lemia ir atitinkamas turizmo sektoriaus transformacijas. Sparti technologijų pažanga ir didėjantis technologinių sprendimų prieinamumas tiek turizmo verslo atstovams, tiek keliautojams didina turizmo sektoriaus inovatyvumą. Šiuolaikinės technologijos suteikia vartotojui daugiau pasirinkimo galimybių, o paslaugų teikėjai gali operatyviau dalintis naujais pasiūlymais, tuo skatindami potencialių lankytojų susidomėjimą ir prisidėdami prie lankytinos vietovės patrauklumo stiprinimo. Tyrimo tikslas – įvertinti, kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro lankytinos vietovės turistiniam patrauklumui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė kritinė analizė, apklausa raštu, tyrimo rezultatų sisteminė lyginamoji analizė.
Mokslinėje literatūroje lankytinos vietovės turistinis patrauklumas apibrėžiamas kaip lankytinos vietovės gebėjimas teikti socialines, fizines ir ekonomines naudos formas ir pasitenkinimą turistui, išskiriant tris pagrindines lankytinos vietovės turistinį patrauklumą formuojančias dedamąsias: gamtinę aplinką, socialinę aplinką ir infrastruktūrą. Šiuolaikinių technologijų taikymas, kuriant lankytinos vietovės turistinį patrauklumą, daugiausia siejamas su virtualių bendruomenių kūrimo ir turizmo pasiūlos suasmeninimu. Virtualios bendruomenės leidžia žmonėms bendrauti, gaunant informaciją ir ja dalinantis. Inovatyvių technologijų diegimas padeda turizmo paslaugų teikėjams išanalizuoti turistų pirkimo modelius, profilius ir pageidavimus ir pasiūlyti vartotojui individualizuotas paslaugas, atitinkančias vartotojo lūkesčius.
Atlikus turistų iš Lietuvos ir užsienio apklausą, nustatyta, kad turistai iš užsienio vertina šiuolaikines technologijas kaip idėjų, ką aplankyti, šaltinį ir patogesnę paslaugų užsakymo galimybę, o turistai iš Lietuvos pažymi komunikacinę šiuolaikinių technologijų naudą. Tiek turistai iš Lietuvos, tiek turistai iš užsienio sutinka su tuo, kad šiuolaikinių technologijų taikymas turi reikšmingos įtakos lankytinos vietovės turistiniam patrauklumui, daugiausia šiuolaikinių technologijų naudos įžvelgia trumpinant informacijos paieškos laiką
PROFESINIS PERDEGIMAS DIETISTŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE: IŠŠŪKIŲ IR PATIRČIŲ DIMENSIJOS
No full textThe article addresses professional burnout among dietitians in the Lithuanian healthcare system through qualitative research using in-depth interviews. It explores the multidimensional nature of burnout, highlighting individual experiences and systemic challenges.
The study reveals five core causes of burnout among dietitians: the undervaluation and low status of the profession, emotional exhaustion, a gap between study content and real work practice, lack of collegial support combined with competition, and the search for meaningfulness and motivation in their work. These factors collectively affect dietitians’ health and work quality, emphasizing the urgent need to improve study programs, workplace conditions, and societal perceptions of dietitians. The findings align with international research, underscoring burnout as both an individual and systemic phenomenon requiring comprehensive preventive measures and workplace improvements.
Burnout is contextualized as a psychological condition marked by emotional exhaustion, depersonalization, and reduced professional accomplishment, previously well-documented among healthcare workers like doctors and nurses, but underexplored in dietitians. The multifaceted roles dietitians play—from nutritional counselling to managing financial and organizational duties—increase psychological strain, further exacerbated by inadequate recognition and support. International surveys show high burnout prevalence among dietitians, linked to heavy workloads and lack of professional appreciation.
The research methodology involved deep interviews with five Lithuanian dietitians with diverse institutional backgrounds and work experience over three years. The data were analyzed thematically to uncover subjective experiences and emotions related to burnout and professional satisfaction. Key challenges emerged, including professional isolation, financial insecurity, high workloads, bureaucratic barriers, and client misunderstandings driven by misinformation.
Participants expressed that professional fulfilment largely stems from witnessing clients’ positive nutritional changes, gaining trust, and contributing meaningfully to public health education. However, work satisfaction is compromised by systemic issues like unclear professional status in medical settings, insufficient practical training in educational programs, and a competitive, sometimes unsupportive work environment. The study highlights a mismatch between academic preparation and workplace realities, with calls for more practical, client-interaction-focused training and enhanced teamwork skills.
Emotional exhaustion is described as a significant drain, aggravated by individual work settings and minimal institutional backing. The study reflects similar findings from Canadian and Australian research, pointing to high emotional distress linked with understaffing, inadequate leadership support, and complex interdisciplinary interactions. These conditions threaten the continuity and quality of nutritional care, as frequent staff turnover disrupts patient services.
The article underscores the importance of societal and institutional recognition of dietitians’ roles, which remain insufficiently defined and appreciated in Lithuania, affecting morale and career development prospects. Participants noted that the dietitian’s role is often misunderstood or diminished to food preparation tasks, leading to professional devaluation. They also face outdated or excessive academic curricula not aligned with real-world skills needs. Addressing these systemic gaps is crucial for improving professional well-being and reducing burnout risk.
The research also discusses the emotional labour inherent in dietetics, where resistance or misinformation from clients about nutrition imposes psychological stress. This emotional dimension ties closely to client interaction dynamics, which can either support professional satisfaction or fuel burnout when clients are unreceptive or hostile toward recommended dietary changes.
Lastly, the article points to international systematic reviews and meta-analyses highlighting the severity of emotional burnout in dietitians globally, advocating for standardized burnout definitions and assessment tools specific to this profession. It emphasizes the need for interventions tailored to sociocultural and educational contexts to enhance the resilience and sustainability of dietetics professionals.
In conclusion, the article argues for multi-level actions to combat burnout among dietitians in Lithuania, including improving educational content, enhancing interprofessional collaboration, fostering collegial support, refining professional identity and status, and providing institutional and societal backing. Such steps will help maintain dietitians’ emotional health, professional motivation, and effectiveness in delivering high-quality nutritional care, which ultimately benefits public health outcomes. This comprehensive exploration adds valuable insight to an under-researched but critical issue in healthcare workforce sustainability and well-being.Straipsnyje nagrinėjamas dietologų profesinis išsekimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, remiantis kokybiniais tyrimais ir išsamiomis apklausomis. Jame nagrinėjamas daugialypis išsekimo pobūdis, pabrėžiant individualias patirtis ir sistemines problemas.Tyrimas atskleidžia penkias pagrindines dietologų išsekimo priežastis: profesijos nuvertinimas ir žemas statusas, emocinis išsekimas, studijų turinio ir realios darbo praktikos neatitikimas, kolegų paramos trūkumas ir konkurencija, bei prasmės ir motyvacijos paieškos darbe. Šie veiksniai kartu daro įtaką dietologų sveikatai ir darbo kokybei, pabrėždami skubų poreikį tobulinti studijų programas, darbo sąlygas ir visuomenės požiūrį į dietologus. Tyrimo rezultatai atitinka tarptautinius tyrimus, pabrėždami, kad išsekimas yra tiek individualus, tiek sisteminis reiškinys, reikalaujantis visapusiškų prevencinių priemonių ir darbo vietos sąlygų gerinimo.Išsekimas apibūdinamas kaip psichologinė būklė, kuriai būdingas emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažėjęs profesinis pasiekimas. Anksčiau tai buvo gerai dokumentuota tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, pvz., gydytojų ir slaugytojų, tačiau dietologų atveju tai buvo mažai tirta. Daugiafunkcinis dietologų vaidmuo – nuo mitybos konsultacijų iki finansinių ir organizacinių pareigų – didina psichologinę įtampą, kurią dar labiau sustiprina nepakankamas pripažinimas ir parama. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad dietologų išsekimas yra labai paplitęs, o tai siejama su dideliu darbo krūviu ir profesinio pripažinimo trūkumu.Tyrimo metodika apėmė išsamius interviu su penkiais Lietuvos dietologais, turinčiais įvairią institucinę patirtį ir darbo patirtį per trejus metus. Duomenys buvo analizuojami tematiškai, siekiant atskleisti subjektyvias patirtis ir emocijas, susijusias su perdegimu ir profesiniu pasitenkinimu. Buvo nustatyti pagrindiniai iššūkiai, įskaitant profesinę izoliaciją, finansinį nesaugumą, didelę darbo apkrovą, biurokratines kliūtis ir klientų nesusipratimus, kuriuos lemia klaidinga informacija.Dalyviai pareiškė, kad profesinis pasitenkinimas daugiausia kyla iš to, kad jie mato teigiamus klientų mitybos pokyčius, įgyja pasitikėjimą ir reikšmingai prisideda prie visuomenės sveikatos švietimo. Tačiau darbo pasitenkinimą mažina sisteminės problemos, pvz., neaiškus profesinis statusas medicinos įstaigose, nepakankamas praktinis mokymas švietimo programose ir konkurencinga, kartais nepalaikanti darbo aplinka. Tyrime pabrėžiamas akademinio pasirengimo ir darbo vietos realijų neatitikimas, raginama rengti praktiškesnius, į klientų sąveiką orientuotus mokymus ir gerinti komandinio darbo įgūdžius.Emocinis išsekimas apibūdinamas kaip didelis išsekimas, kurį dar labiau sustiprina individualios darbo sąlygos ir minimalus institucinis palaikymas. Tyrimas atspindi panašius Kanados ir Australijos tyrimų rezultatus, nurodydamas didelį emocinį stresą, susijusį su darbuotojų trūkumu, nepakankama vadovybės parama ir sudėtingais tarpdisciplininiais santykiais. Šios sąlygos kelia grėsmę mitybos priežiūros tęstinumui ir kokybei, nes dažna darbuotojų kaita trikdo pacientų aptarnavimą.Straipsnyje pabrėžiama visuomenės ir institucijų pripažinimo dietologų vaidmens svarba, kuris Lietuvoje tebėra nepakankamai apibrėžtas ir vertinamas, o tai daro įtaką moralinei būklei ir karjeros perspektyvoms. Dalyviai pažymėjo, kad dietologo vaidmuo dažnai yra klaidingai suprantamas arba sumažinamas iki maisto ruošimo užduočių, o tai veda prie profesinio nuvertinimo. Jie taip pat susiduria su pasenusiais arba pernelyg sudėtingais akademiniais mokymo planais, kurie neatitinka realių įgūdžių poreikių. Šių sisteminių spragų šalinimas yra labai svarbus profesinės gerovės gerinimui ir perdegimo rizikos mažinimui.Tyrime taip pat aptariamas dietetikai būdingas emocinis darbas, kai klientų pasipriešinimas ar klaidinga informacija apie mitybą sukelia psichologinį stresą. Šis emocinis aspektas yra glaudžiai susijęs su klientų sąveikos dinamika, kuri gali arba padėti siekti profesinio pasitenkinimo, arba skatinti perdegimą, kai klientai yra nepriimantys ar priešiški rekomenduojamiems mitybos pokyčiams. Galiausiai straipsnyje nurodoma į tarptautines sistemines apžvalgas ir metaanalizes, kuriose pabrėžiamas emocinio išsekimo sunkumas dietologų tarpe visame pasaulyje, ir raginama sukurti standartizuotas išsekimo apibrėžtis ir vertinimo priemones, pritaikytas šiai profesijai. Jame pabrėžiama būtinybė imtis priemonių, pritaikytų prie sociokultūrinio ir švietimo konteksto, siekiant didinti dietologų atsparumą ir tvarumą.Apibendrinant, straipsnyje teigiama, kad reikia imtis daugiapakopių veiksmų, siekiant kovoti su dietologų išsekimu Lietuvoje, įskaitant švietimo turinio tobulinimą, tarpprofesinio bendradarbiavimo stiprinimą, kolegialios paramos skatinimą, profesinės tapatybės ir statuso tobulinimą bei institucinę ir visuomeninę paramą. Tokie veiksmai padės išlaikyti dietologų emocinę sveikatą, profesinę motyvaciją ir veiksmingumą teikiant aukštos kokybės mitybos priežiūros paslaugas, o tai galiausiai bus naudinga visuomenės sveikatos rezultatams. Šis išsamus tyrimas suteikia vertingos informacijos apie nepakankamai ištirtą, bet labai svarbų sveikatos priežiūros darbuotojų tvarumo ir gerovės klausimą