Verbum
Not a member yet
216 research outputs found
Sort by
MOKYTOJŲ VERTYBINĖS NUOSTATOS APIE SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ MOKYMĄ VIDURINĖJE MOKYKLOJE LIETUVOJE
No full textThe beliefs teachers hold are acknowledged to shape their classroom practice and influence the achievements of their students. Understanding the beliefs of teachers is significant to improve pre-service and in-service teacher development programmes and to increase the teaching quality. In this study teachers’ beliefs are approached as social, dynamic and context-bounded entities that are constructed through social interaction (Woods, 2006). This case study investigated English language teachers’ beliefs about teaching reading in a secondary school in Lithuania. The goal of the study was to understand teachers’ beliefs about their students’ needs when teaching reading and what reading methods teachers use to meet those needs. The study also aimed to explore the extent to which a small sample of teachers’ believed they met their students’ needs. The findings revealed that most of the interviewed teachers’ beliefs about the reading process were conceptualized in terms of lexical and grammatical knowledge. However, their beliefs about classroom practice revealed that teachers used multiple methods to teach reading and viewed the teaching of reading as an interactive, social and process-oriented event. These beliefs originated from practice and allowed inferences to be made that beliefs about reading development were not completely consistent with beliefs about how to teaching reading. Finally, the study identified that teachers share the belief that they lacked sufficient knowledge of how to meet the reading needs effectively of their students and this seemed to impact on how they constructed their identities as teachers. The given data suggest that the interviewed teachers’ theoretical beliefs about reading development are at variance with their personal beliefs of how to teach reading. The variation in the beliefs of these teachers originates from several context-bounded sources such as the requirements of exams, personal experiences of teachers, and learners’ needs.Mokslinėje literatūroje yra pripažįstama, kad mokytojų turimos vertybinės nuostatos daro įtaką metodologinių sprendimų pasirinkimui ir mokinių akademiniams pasiekimams. Šių nuostatų analizė yra svarbi ir reikšminga, vystant ir diegiant būsimų ir esamų mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir siekiant tobulinti užsienio kalbos mokymo metodiką. Vertybinės nuostatos šiame straipsnyje yra apibrėžiamos kaip daugianaris konceptas, kuris apima profesines žinias, asmenines savybes, požiūrius, įsitikinimus ir pažinimus, kurie yra formuojami ir įtakojami socialinės aplinkos, kurioje individai vykdo savo veiklą. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, interviu metodu apklausus penkias anglų kalbos mokytojas, dėstančias anglų kalbą vidurinėje mokykloje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip tyrimo dalyviai suvokia, kokie yra mokinių poreikiai ugdant skaitymo įgūdžius ir kokiomis vertybinėmis nuostatomis mokytojos vadovaujasi, parinkdamos skaitymo ugdymo būdus ir metodus. Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kaip mokytojos vertina skaitymo metodų taikymo efektyvumą. Duomenų analizė atskleidė, kad visos tyrime dalyvavusius mokytojos teoriškai skaitymą suprato kaip linijinį psichologinį procesą, kurio metu mokiniams yra svarbu įsisavinti ir gilinti žodyno ir gramatines žinias. Tačiau respondentai, paklausti apie metodologinę skaitymo mokymo praktiką, atskleidė daugiasluoksnę nuostatą, kad skaitymas yra raštingumo ugdymo procesas, kurio metu turi būti ne tik integruotai mokomi kalbėjimo, rašymo ir klausymo įgūdžiai, bet ir formuojama asmenybė, skatinant kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Tyrimas taip pat parodė, kad respondentams trūksta anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir žinių apie naujausius skaitymo mokymo metodus, siekiant patenkinti mokinių poreikius, jiems formuojant skaitymo įgūdžius. Duomenų analizė leidžia prieiti išvados, kad teorinės respondentų žinios apie skaitymo mokymą nesutampa su jų asmenine vertybine nuostata apie skaitymo metodologinę praktiką. Respondentai atskleidė, kad šiems vertybinių nuostatų skirtumams darė įtaką tokie faktoriai kaip egzaminų reikalavimai, asmeninė mokytojų patirtis ir mokinių poreikiai
Le subjonctif, va-t-il disparaître?
Get PDFLe présent article vise à définir la valeur du subjonctif français et à montrer la vitalité de ses formes en français contemporain. L’analyse de différentes théories grammaticales et des faits linguistiques concernant l’emploie du mode subjonctif en français contemporain nous a amené à faire quelques conclusions. D’abord nous avons pu constater que le subjonctif n’est, à proprement parler, ni le mode du doute, ni celui de la négation, ni celui du sentiment, ni celui de la volonté, ni celui de l’appréciation, mais il exprime ce que ces différentes idées ont de commun, à savoir que l’action est simplement « envisagée » au lieu d’être « affirmée ». Le mode subjonctif présente le procès à travers l’esprit du sujet parlant, il exprime l’attitude personnelle du sujet parlant à l’égard de l’énonce. Il est bien évident pourtant que l’emploi du subjonctif au XX siècle dans le français contemporain est moins fréquent quʼau XIX siècle. L’utilisation des formes simples du subjonctif (présent et l’imparfait) par exprimer une action passée a baissé de 29% dans les textes littéraires de XX siècle. Ce fait révélé, signifie-t-il sa disparition complète ? Nous ne le croyons pas car le mode subjonctif reste toujours indispensable à la langue française. Aucun autre mode ou temps ne peut le remplacer, c’est pourquoi les propos sur l’inutilité du mode subjonctif qu’on entend de plus en plus souvent le dernier temps s’avèrent faux. On peut conclure donc que le subjonctif dans le français contemporain reste une forme vivante et indispensable au système temporel du français pour l’expression de multiples nuances stylistiques effectives
Adquisición de los pronombres personales de complemento directo e indirecto con verbos transitivos en los niveles lingüísticos inicial e intermedio (A2-B2) en contexto institucional
Get PDFSe presenta parte de los resultados de una descripción focalizada de la interlengua (IL) de 30 aprendices letones, que estudiaron español en los niveles lingüísticos A2-B2 en contexto institucional durante el curso académico 2012-2013. El objetivo general era definir las características idiosincrásicas de la IL de español con relación a los pronombres personales de complemento directo (PCD) e indirecto (PCI) con verbos transitivos, e interpretar los datos a la luz de la teoría de Liceras (1996) sobre los procesos de adquisición de lenguas segundas. La metodología utilizada fue el análisis de juicios de gramaticalidad, un ejercicio de lectura focalizada en aspectos gramaticales y una redacción sobre un tema dado. Las variables dependientes fueron el número de estructuras correctas, de omisiones, de errores y, en los juicios de gramaticalidad, también el número de dudas. Las variables independientes fueron el letón como lengua madre, y los aspectos marcados del español con relación al sistema de pronombres personales señalados. El resultado más importante es la existencia de más aciertos que errores en todos los grupos. Sin embargo, todos ellos obtuvieron el mayor número de dudas en los pronombres estudiados. Estos resultados indican una influencia parcial de la lengua letona. Además, parece que los aspectos idiosincráticos del sistema de PCD y PCI con verbos transitivos ha tenido una influencia mayor en la formación de la IL de los informantes, sobre todo en el alto número de ítems señalados como dudosos en los juicios de gramaticalidad, en los errores en la focalización del complemento directo y en la elección morfológica errónea de pronombres clíticos, especialmente en los Grupos 1 y 2
STRUCTURER LE LEXIQUE DE L’ESPAGNOL MOYENNANT DES CLASSES SÉMANTIQUES
Get PDFIn this paper, we present the hierarchy of semantic labels for Spanish that we are building in the frame of the research project FFI2013-44185-P Semantic labels hierarchy for the genus proximum (next kind) of lexicographic definition (UAB). We describe the notions of semantic label and the notion of actantial formula. The semantic label constitutes the syntactic head of the entry’s formal definition. It must be noted that the definiendum almost never corresponds with the entry form (the lemma) but with a propositional form or actant structure (actantial formula) that includes all the semantic actants of the lemma. Semantic labels are actual linguistic signs of Spanish and not a metalinguistic device. This implies that the regular semantic, syntactic and restricted lexical cooccurrence of a given label with the definiendum can and must be controlled before attributing a lemma to it. This control plays a key role in the elaboration of the hierarchy as it is the central criterion for the attribution of a label. Moreover, it is a distinctive trait of our hierarchy since most sets of semantic labels are made up of metalinguistic entities. Labelling in this way we obtain both a minimal paraphrase of the lemma’s signified and a syntactical substitute in any context. It is worth emphasising that our hierarchy of semantic labels is language-dependent. As a result, it cannot be directly used for translation or for multilingual search operations. However, different mechanisms of connections or equivalences between hierarchies can be proposed in order to consider translinguistic applications. We discuss also several mechanisms of semantic description, as the inclusive disjunction, the exclusive disjunction or the fission of variables. One of the questions that we need to address in the future is how to adapt our hierarchy to label not only the nouns but the other parts of speech as well. We illustrate our comments with Spanish examples accompanied with French translations.Nous présentons la hiérarchie d’étiquettes sémantiques de l’espagnol que nous sommes en train d’élaborer dans le cadre du projet de recherche FFI2013-44185-P Hiérarchie d’étiquettes sémantiques pour les genres prochains de la définition lexicographique (UAB). Nous décrivons les notions d’étiquette sémantique (qui représente une classe sémantique ou un ensemble de classes sémantiques) et de formule actancielle (qui permet d’indiquer les actants sémantiques d’un prédicat ou d’un quasi-prédicat et ses structures syntaxiques profondes). Nous commentons différents mécanismes de description sémantique, comme les disjontions inclusives et exclusives ou la fission de variables. Nous illustrons nos propos par de nombreux exemples en espagnol en proposant les traductions françaises correspondantes
LYGINAMOJI IDIOMŲ SU ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ PAVADINIMAIS ANALIZĖ ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE
No full textBased on the assumption that language reflects the cultural constructs of its users, the article examines idioms containing equine component, i.e. those referring to horse and to donkey, in English, Spanish and Lithuanian. The data are collected from major phraseological dictionaries and are examined applying componential analysis, initially identifying basic meaning components characteristic of horse/donkey, dividing all idioms according to the positive or negative connotation contributed, and then establishing the idiom-distinctive meaning component. The analysis of idioms reveals that, apart from common areas of perceiving animals as a means of transportation, several language-specific traits can be identified, e.g. horse as used for racing specifically in British culture, or predominantly positive attitude to donkey (vs horse) in Spanish. The negative connotation is characteristic of all donkey idioms in Lithuanian. The results demonstrate that the negative connotation across the three languages is conveyed when the animal is attributed personifying features referring to human behaviour.Šio straipsnio tyrimo tikslas – lyginamoji idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais analizė anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Nors tekstynuose idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais beveik nepasitaiko, jos sudaro svarią frazeologijos žodynų dalį visose trijose kalbose. Straipsnyje buvo keliama hipotezė, kad idiomų palyginimas gali padėti atskleisti sąvokas, kurios yra reikšminės skirtingoms kultūroms. Surinktos idiomos tirtos remiantis komponentine analize: sąvoka su arklinių šeimos gyvūnu buvo suskaidyta į minimalias reikšmės dalis. Lyginamoji analizė leido iškelti prielaidą, jog gyvūno samprata analizuojamose kalbose priklauso tiek nuo kalbančiųjų geografinės padėties, tiek nuo istorinių tradicijų. Pavyzdžiui, arklių lenktynių sąvoka randama tik anglų kalboje, o asilas yra svetimas lietuvių kultūrai, todėl jo paminėjimas idiomose visuomet turi neigiamą konotaciją. Ispanų kalboje, skirtingai nuo anglų ir lietuvių kalbų, yra daugiau teigiamą konotaciją turinčių idiomų su asilo komponentu nei idiomų su arklio komponentu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visose trijose kalbose idiomos turi neigiamą konotaciją, kai žmogaus elgesiui apibūdinti vartojami fiziniai gyvūno bruožai
DON ŽUANO GALIOS ŽINIA
No full textDon Juan, one of the most popular cultural figures in the Western civilization, has deserved the attention of philosophers relatively recently. Postmodern and post-structuralist reflections on the issues related to the character of Don Juan refer to the figure as a ready-made construct whose implications and meanings are well-established. It indicates that the Don Juan figure represents a certain cultural phenomenon in social (and philosophical) consciousness. That image is an instrument of reflection on the social perception of human sexuality in general, and attempts to systematize and govern it in particular. The article suggests a reading of the Don Juan figure within the frames of Michel Foucault’s theory of power claiming that the meaning of the character of Don Juan lies in its power-based relations with his environment. Seen in the Foucauldian light, Don Juan is an instrument of the system of surveillance over the ‘law of marriage’, to quote Foucault; he is the one who disobeys the discipline of the social system, and seems to have the privilege of being exempt from its requirements. The analysis of the three power-based relations (Don Juan’s domination over the society, over the women whom he violates, and over his own discourse) leads to the conclusion that Don Juan is a political power-figure, because he acts as an instrument of surveillance over the social male-female relationship. Yet the story of Don Juan also raises the problem of an individual against an authority, and the limits of a system as opposed to individual freedom. Along with being an ‘irritator’, a certain ‘tester’ of the limits of the social tolerance to individual violations of the accepted moral laws, Don Juan becomes the symbolical figure that embodies the inherent human need to transgress the accepted norms, to explore the limits of freedom. Don Juan’s seduction becomes an invitation to partake of his liberty, to spend a moment in an unrestricted existence, in the primeval freedom of self-enjoyment. At the same time, however, the seduction process performed by Don Juan launches the inner censorship, or the inner surveillance apparatus of every individual – the female victim, her male protector (father, brother or any other), other members of the Don Juan’s society, as well as male and female members of his audience (i.e. the spectators, or the readers). That is, the article suggests, the power message that the Don Juan figure broadcasts to the culture it acts in.Don Žuanas – viena populiariausių kultūrinių Vakarų civilizacijos figūrų, tačiau filosofų dėmesio sulaukė palyginti neseniai. Postmodernistai ir poststruktūralistai nagrinėja Don Žuaną kaip susiformavusį konstruktą su nusistovėjusiomis reikšmėmis ir potekstėmis. Don Žuanas kaip figūra atskleidžia tam tikrą kultūrinį reiškinį socialinėje (ir filosofinėje) sąmonėje. Šis reiškinys veikia kaip mąstymo apie socialinę seksualumo sampratą ir konkrečius bandymus jį sistematizuoti bei valdyti įrankis. Straipsnyje Don Žuanas tyrinėjamas remiantis Michelio Foucault galios teorija, manoma, kad Don Žuano reikšmė slypi galia grįstuose jo santykiuose su aplinka. Analizuojant šiuos dominavimu pagrįstus santykius – Don Žuano dominavimas visuomenėje, santykiuose su moterimis ir jo paties diskurso atžvilgiu – siekiama ištirti reguliavimo metodus, kuriuos visuomenė taiko savo narių seksualumui ir asmens laisvės riboms apibrėžti. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad Don Žuanas yra politinė galios figūra, nes jis veikia kaip socialinės vyrų ir moterų santykių priežiūros įrankis. Suvedžiodamas Don Žuanas paskatina įsijungti kiekvieno asmens vidinį ‚priežiūros‘ įtaisą: tiek moters aukos, tiek jos gynėjo vyro (tėvo, brolio ar kito), tiek kitų visuomenės narių, tiek vyriškos bei moteriškos lyties auditorijos, t. y. žiūrovų arba skaitytojų. Tai, straipsnio teigimu, ir yra Don Žuano galios žinia (angl. power message), perduodama kultūrai, kurioje jis veikia
ФОРМИРОВАНИЕ МЕЖКУЛЬТУРНОЙ КОМПЕТЕНТНОСТИ У СТУДЕНТОВ-ЭКОНОМИСТОВ В ПРОЦЕССЕ ПРЕПОДАВАНИЯ ДЕЛОВОЙ КОММУНИКАЦИИ
Get PDFThe problem of forming and improving intercultural competence of students is being studied in the general context of teaching foreign languages and is in the focus of the researchers’ attention, as the expanding of business contacts and the globalization of economic life put forward such a task. Therefore, the students of economic specialities, who specialize in the sphere of international economic relations, need not only to develop the skills of business communication in a foreign language, but also in the study of cross-cultural business communication features. The process of mastering basics of oral and written business communication in a foreign language by the students must be organized in interactive forms of work with sample documents, authentic texts for reading and listening to learn the terminology, expand the knowledge of socio-cultural context of business contacts and learn how to apply this knowledge in modeling situations of business communication. The use of interactive teaching methods in the classroom and individual work will allow students to solve business problems, develop their creative abilities in the process of professionally oriented activities and learn cross-cultural communication standards. Review of the theoretical assumptions for the formation and improvement of students’ intercultural competence as a structural component of professional foreign language communicative competence, justification for the use of interactive forms of work, study of their teaching capacities and development of effective exercises is the result of this article. The use of sound theoretical and practical conclusions offered in this paper would contribute to enhancing the effectiveness of joint training of teachers and students in accordance with modern requirements for foreign language education at universities and the needs of the trainees.В статье рассматриваются теоретические предпосылки для формирования и усовершенствования у студентов межкультурной компетентности как структурного компонента иноязычной профессиональной коммуникативной компетентности, обосновывается необходимость использования интерактивных форм работы, изучаются их дидактические возможности и предлагаются некоторые упражнения. Такая задача обусловлена тем, что студенты экономических специальностей, которые специализируются в сфере международных экономических отношений, нуждаются в развитии умений деловой коммуникации с учетом ее межкультурных особенностей. Изучение студентами основ устной и письменной деловой коммуникации на иностранном языке должно проходить в интерактивных формах работы с образцами документов, с аутентичными текстами для чтения и аудирования, чтобы усвоить терминологию, расширить знания социокультурного контекста деловых контактов и научиться применять эти знания при моделировании ситуаций делового общения. На основе результатов исследования утверждается, что использование приемов интерактивного обучения позволит студентам решать деловые проблемы, развивать свои творческие способности в процессе профессионально ориентированной деятельности и соблюдать межкультурные нормы общения
Some issues of intercultural sensitivity and values
Get PDFIntercultural sensitivity, being defined as an attitude reflecting the degree of willingness to interact with people from different cultures, is considered to be crucial to promote dialogue between cultures and social cohesion in today’s diverse and globalised world. Based on the qualitative research carried out at Vilnius University, the article presents the findings of students’ viewpoints on the place of values in decision making process in an intercultural workplace environment. The respondents’ answers revealed their emotional empathy as well as readiness to solve conflicting situations in a constructive way, in the form of dialogue and negotiations, with reference to values as the criteria of evaluation. A conclusion is made that the demonstrated level of students’ emotional empathy and their reliance on values could have a positive impact on their intercultural sensitivity
„GIMTOSIOS KALBOS“ SĄVOKA LIETUVOS GYVENTOJŲ PASAULĖVAIZDYJE: LIETUVOS INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TYRIMAS
No full textВ бытовой русской и литовской речи для обозначения первого (или основного, или доминирующего, или материнского) языка человека используются словосочетания «родной язык» и, соответственно, „gimtoji kalba”. Термин «этнический язык» в бытовой речи практически не используется, этот термин релевантен для текстов, написанных в рамках социолингвистики, разграничивающей термины «этнический язык» и «родной язык». Например, в учебном пособии Беликова, Крысина (2001) приводятся такие примеры несовпадения родного и этнического языков из российских реалий: для эвенка, со младенчества проживающего в Якутии, родным языком, скорее всего, будет якутский. Для литовской реальности несовпадение родного и этнического языков является достаточно новым явлением. Показательно то, что лишь несколько лет назад при анкетировании населения (в ходе переписи населения Литвы в 2011 г.) графу «родной язык» стало возможным заполнять не одним, а двумя языками. Данные переписи 2011 г. показали, что этническая принадлежность человека и его родной язык не являются взаимообусловленными категориями для представителей литовского общества. Таким образом, становится очевидным, что понятие «родной язык» / „gimtoji kalba” претерпевает определенные трансформации в сознании граждан Литвы. В статье приводятся результаты исследования, целью которого являлось описание содержания понятия «родной язык» / „gimtoji kalba” в картине мира жителей Литвы. Исследование проводилось на материале современных электронных масс-медиа Литвы, русскоязычных и литовскоязычных.Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja kalba“ (rus. родной язык). Terminas, kuris pabrėžtų kalbos ir tautos sąsajas (pavyzdžiui, „tautos kalba“ arba „etninė kalba“), nėra būdingas nei lietuvių, nei rusų kasdienei kalbai, tačiau mokslininkams yra svarbu atskirti šiuos reiškinius. Sociolingvistai vartoja terminus, kurie tiksliau negu šnekamojoje kalboje paplitusi „gimtosios kalbos“ sąvoka nusako asmens santykį su vartojama kalba. Vladimiras Belikovas ir Leonidas Krysinas (2001) pateikia tokį žmogaus etninės, tautos kalbos ir jo pirmosios, dominuojančios kalbos nesutapimą: evenkas, kuris nuo vaikystės gyvena Jakutijoje, gimtąja kalba greičiausiai vadins jakutų kalbą, o ne evenkų. Lietuvoje gimtosios kalbos ir tautybės nesutapimas yra gana naujas reiškinys. Tik prieš kelerius metus, 2011 m., kai Lietuvoje vyko šalies gyventojų surašymas, į klausimo laukelį „gimtoji kalba“ buvo galima įrašyti ne vieną, o dvi kalbas. Surašymo duomenys atskleidė, kad Lietuvos žmonėms tautybė ir gimtoji kalba nėra viena nuo kitos priklausiančios kategorijos. Taigi akivaizdu, kad gimtosios kalbos sąvoka Lietuvos visuomenės sąmonėje patiria tam tikrą kaitą. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio tikslas buvo aprašyti „gimtosios kalbos“ sąvoką Lietuvos žmonių pasaulėvaizdyje, rezultatai. Duomenys rinkti iš Lietuvos internetinių svetainių: Apklausa. lt, Delfi.lt, Manodrabuziai.lt, Respublika.lt, Supermama.lt, Tautosjaunimas.lt, pasirinktų tekstų žanras – dažniausiai komentarai ir samprotavimai, publikavimo data: nuo 2004 m. iki 2014 m., tekstų kalba – dažniausiai lietuvių, tačiau pagal pasakymų turinį bei kitus požymius buvo aišku, kad diskurso subjektas nėra lietuviakalbis. Analizei buvo atsirinkti tik tie pasakymai, kuriuose „gimtosios kalbos“ sąvoka buvo verbalizuota, t. y. pavartotas žodžių junginys родной язык arba gimtoji kalba. Analizė atskleidė, kad pagrindinis „gimtosios kalbos“ sąvokos sandas yra: pirma, vaikystė, šeima. Tyrimas taip pat atskleidė, kad yra reikšmingi tokie žodžių junginiai: antroji gimtoji kalba, tapti antrąja gimtąją kalba, gimtosios kalbos praradimas, anglų kalbos grėsmė, raštingumas, vertybė, senamadiškas reiškinys.