Verbum
Not a member yet
216 research outputs found
Sort by
Pragmatique et didactique du dictionnaire: quelques réflexions terminologiques
Get PDFoai:ojs.www4063.vu.lt:article/4937Il est difficile de définir ce qu’est « un bon dictionnaire » car il faudrait tenir aussi compte du bon/ mauvais usage de la part d’un utilisateur. De toute façon, la réponse requiert qu’il y ait une très bonne connaissance de l’ouvrage dictionnairique et une très bonne relation entre nous et le dictionnaire. Dans notre article, nous proposons une réflexion de terminologie et de méthodologie sur la possibilité de faire de la pragmatique et de la didactique du dictionnaire deux disciplines incontournables au sein de l’enseignement d’une langue étrangère (dans notre cas du FLE). Si la pragmatique du dictionnaire est l’occasion d’une relation qui va se créer entre l’usager potentiel et les signes (lexicographiques), la didactique du dictionnaire, en revanche, serait un support indispensable pour la mise en pratique de stratégies d’exploitation et de consultation de l’ouvrage lexicographique. Les deux disciplines seront possibles dans la probabilité d’avoir un bon dictionnaire et une mauvaise utilisation ou un mauvais dictionnaire et une bonne utilisation. Si les deux figures principales sont le dictionnaire et son usager, il faut tenir également compte du rôle joué par le lexicographe et l’enseignant. Notre travail devient l’occasion de proposer également quelques recommandations générales qui pourraient être utiles aux lexicographes, aux didacticiens et aux enseignants
On the Use of CLIL at Lithuanian Schools
Get PDFThe changing globalized world has brought a new generation of students with a new mindset who are particularly focused on learning by doing. Young people are used to traveling, going to international camps, mixing with foreigners studying at their schools, fighting online computer game battles in teams with their contemporaries abroad. While being involved in any of these activities, they pick up some English. Many English course books that students use in class are also constructed according to the task-based approach to language learning where they use English as a tool to solve problems, design brochures, plan their tourist routes, etc. Consequently, Content Integrated Language Learning (CLIL) with its focus on integration must look very natural and motivating for these students enabling them to achieve both content and language goals. On the other hand, teachers must also be familiar and ready to use CLIL as they are participating in projects and attending numerous continuous development seminars where CLIL is one of the popular topics. Moreover, during the recent decades quite a few school teachers of other subjects or primary classes have acquired English teacher’s qualification as a result of requalification programs making them ideal candidates to combine content and language in their teaching. The aim of the article is to reveal the current situation regarding the use of CLIL. In order to achieve the aim a survey among Šakiai district teachers was carried out to find out their involvement in CLIL as well as problems they face. The research has shown that the majority of educators in the district are aware of CLIL and more than 30% of them have not only read related literature or discussed the issue with colleagues but have also participated in certain seminars, lectures and courses, some even abroad. Despite that, the educators still feel the lack of training, knowledge and competence to use it in their everyday work. The article presents a detailed discussion of the findings
The Meaning of Soul in Ælfric’s “Catholic Homilines”
Get PDFÆlfric’s writings accurately reflect the early medieval or Anglo-Saxon deep contemplation of the universe, for Anglo-Saxon scholar’s ideas were culture-specific. Meanwhile, “Catholic Homilies” reveal the author’s personal style as well as the didactic concerns to teach his audience moral and spiritual values. In his sermons, the Anglo-Saxon abbot of Eynsham has an abiding interest in doctrinal issues namely salvation, baptism, resurrection of the body, the soul and body dualism. The abbot identified the soul with the tenet of immortality. Therefore, the analysis focuses on the meaning of soul in Ælfric’s “Catholic Homilies”. The article advocates an interdisciplinary approach which embraces the fields of cognitive semantics, the history of the English language, culturology, philosophy, and theology. As far as Ælfric’s Sermons are concerned, they are regarded as a considerable and invaluable resource for a wide variety of linguistic and theological investigations. In his “Catholic Sermons”, the importance of soul and its faculties are indicated by the size and diversity of the vocabulary. The research reveals the connotations of sawel, i. e. sawel as a superordinate, and other words (such as gast ‘soul, spirit’, mōd ‘mind, soul, heart, spirit, mood’, gemynd ‘memoria’, gescead ‘ratio and wylla ‘voluntas’) as its hyponyms
Onomasiologinis neekvivalentiškumas ir jo traktavimas lietuviškuose dvikalbiuose žodynuose
Get PDFTai, kad transkodavimo procesas (dekodavimas ar užkodavimas) dvikalbiame žodyne yra apskritai įmanomas ir kad vienos kalbos konceptams galima rasti leksinę raišką kitose kalbose, įvairių šalių mokslininkams nekyla abejonių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai perėjimas nuo vieno leksinio kodo prie kito tampa tikru iššūkiu leksikografui. Taip atsitinka tuomet, kai jis susiduria su ypatingu leksikos tipu – vadinamąja ekvivalentų neturinčia leksika. Šias leksemas yra sudėtinga perteikti kita kalba, nes jose nuo leksinės, gramatinės, stilistinės ir vertinamosios reikšmės yra neatsiejamas jų kultūrinis komponentas, suteikiantis neįkainojamos informacijos apie šiais žodžiais įvardytų reiškinių ypatumus ir jų vaidmenį konkrečiai kalbinei bendruomenei. Neatsižvelgus į kultūrinio reikšmės komponento niuansus, neįmanoma rasti adekvataus atitikmens verčiamojoje kalboje. Taigi šio darbo tikslas – panagrinėti ekvivalentų neturinčios leksikos leksikografinio aprašo ypatumus aktyviuosiuose lietuviškuose žodynuose, daugiausiai dėmesio skiriant onomasiologiniam neekvivalentiškumui. Analizės objektu yra pasirinkti keturi didelės apimties dvikalbiai žodynai: „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2003), „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2005), „Lietuvių–ispanų kalbų žodynas“ (2002) ir „Didysis lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“ (2006)
Laiko sampratos interpretacija skirtingos kultūrose
Get PDFIeškant bendrų sąlyčio taškų Europos aukštojo mokslo erdvėje (Londono komunikatas, 2007 m. gegu- žės 18 d., p. 106), iškyla būsimų pedagogų, gebančių mokytis bei dirbti tarptautiniuose kontekstuose, ugdymo klausimas. Aukštojo mokslo institucijoms, rengiančioms pedagogus, tenka peržiūrėti studijų programas, suformuluoti naujus mokymo(si) siekinius, kurie atitiktų gimtosios šalies švietimo sistemos prioritetus, kintančios visuomenės poreikius, o taip pat būtų atsakas į tarptautinio bendradarbiavimo keliamus iššūkius. Plečiantis šiandienos Europos pedagogui reikalingų kompetencijų sąrašui, tampa svarbu ugdyti tarpkultūrines komunikacines kompetencijas. Nors teoriniu lygmeniu plačiai aptariami tarpkultūrinių komunikacinių kompetencijų modeliai ir ugdymo ypatumai, tačiau praktinė šių kompetencijų raiška išryškėja tik bendraujant ir dirbant su svetimos kultūros žmonėmis. Straipsnyje pateikiamas kokybinio tyrimo fragmentas. Būsimieji pedagogai iš Erasmus intensyviosios programos projekto „Europos modernizacija rengiant pedagogus novatoriš- kai“(toliau – IP) iš septynių Europos universitetų: Cá Foscari universiteto (Italija), Nanto universiteto (Prancūzija), Kipro universiteto (Kipras), Aarhus universiteto (Danija), Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija), Eötvös Loránd Universiteto (Vengrija) ir Tirolio žemės Pedagoginio universiteto (Austrija), atvykę į Lietuvą, vykdė etnografinį tyrimą. IP dalyvių pildomi dienoraščiai atspindėjo skirtingų kultūrų elgesio, jausenos ir galvosenos atstovų 15 sąlyčio taškų interpretacijas. Vienas svarbiausių sąlyčio taškų – laiko samprata – ir aptariama šiame straipsnyje
Shaping and Reshaping the Professional Self
Get PDFThe article introduces the concept of teacher identity and the variety of factors that influence its construction. Teacher identity covers the characteristics which the society assigns to the teacher profession and those which individual teachers attribute to it. Continuous changes in the education system impel teachers to develop specific competences and reshape their role in the teaching process. A survey carried out in Lithuania among English teachers aims to reveal which competences and roles are internalized without a considerable strain, and which cause more problems and discussions, and why. Although the majority of teachers have a positive attitude towards the repositioning of the professional self, respondents of the survey are quite critical about their minimal involvement in the decision making related to education policy. The survey also tries to define the main reasons for teachers’ stress at work, the topic which has been under a close investigation in the recent years. The issues analyzed in this article are illustrated by a review of professional literature devoted to this topic and the findings of a survey. The results prove that the problems discussed in professional literature are of great relevance to the present situation in Lithuanian educational institutions