Verbum
Not a member yet
216 research outputs found
Sort by
CARTOON NETWORK ĮTAKA AMERIKIEČIŲ ANGLŲ KALBOS ĮSISAVINIMUI VAIKYSTĖJE
No full textThis work tries to make a connection between English-language acquisition, especially reaching near-native pronunciation in American English, with cartoon-watching during childhood. The basis for the conclusion is found in the survey administered to eight first- and second-year Physics and Economics students at Vilnius University, Lithuania, who demonstrate a native-like speaking proficiency in American version of the English language. None of them have lived in an English-speaking country. In a questionnaire the students filled out, they were asked to assess which medium helped them most to learn the language, how much time they spent watching cartoons in their childhood, and which cartoons they watched most. They were also asked about their awareness of using certain lines from cartoons or films they watched, and about their identification with cartoon or film characters. The result proved the hypothesis that cartoon-watching is pivotal in reaching the near-native adoption of American English and the conclusion reached is that watching cartoons, combined with limited usage, is sufficient for such effective language acquisition. This link supports the findings of linguists that the chance of children reaching a near-native pronunciation of English is highest until the age of six, very small after the age of 13, and probable between those two ages. The students who were questioned watched American cartoons from early childhood to adolescence, and in that way improved their listening and speaking skills. After puberty, they complemented their writing and reading proficiency by using other media, most notably the internet.Šiame straipsnyje ieškoma animacinių filmukų žiūrėjimo vaikystėje ir anglų kalbos įsisavinimo sąsajų, ypač tais atvejais, kai beveik pasiekiamas gimtosios amerikiečių kalbos tarimo lygis. Formuluojant išvadas, remtasi anketa, kuri buvo išdalinta aštuoniems Vilniaus universiteto pirmo ir antro kurso fizikos ir ekonomikos studentams, kurių anglų kalbos žinios puikios, o jų tarimas artimas amerikietiškam. Nė vienas iš jų negyveno šalyje, kurioje kalbama angliškai. Anketoje, kurią užpildė, jie buvo paprašyti įvertinti, kuri priemonė jiems labiausiai padėjo mokantis kalbos, kiek laiko jie praleisdavo žiūrėdami filmukus vaikystėje, kokius dažniausiai žiūrėdavo. Jie taip pat turėjo pasakyti, ar prisimena, kad vartojo tam tikrus pasakymus iš animacinių filmukų, kad buvo susitapatinę su animacinių filmukų veikėjais. Tyrimo rezultatas patvirtino hipotezę, kad animacinių filmukų žiūrėjimas lemia tokį kalbos išmokimą, kuris artimas gimtajai. Prieinama prie išvados, kad, norint taip veiksmingai įsisavinti kalbą, pakanka žiūrėti animacinius filmukus, nors kalbos vartojimas ir ribotas. Šis teiginys paremtas ir kalbininkų išvadomis, kuriose teigiama, jog vaikai iki šešerių metų gali pasiekti geriausių rezultatų mokydamiesi tokio anglų kalbos tarimo, kuris beveik nesiskiria nuo gimtosios. Mokymosi galimybės labai sumažėja sulaukus trylikos metų, o tarp šešerių ir trylikos metų tikėtina, kad rezultatas bus teigiamas. Studentai, kurie buvo apklausti, žiūrėjo amerikietiškus animacinius filmukus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės ir tokiu būdu pagerino savo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius. Pasibaigus paauglystei, jie patobulino savo rašymo ir skaitymo įgūdžius naudodamiesi kitomis informacijos priemonėmis, labiausiai internetu
Una nuova lista di “falsi amici” e di “interferenze onomastiche” nella lingua italiana e lituana
Get PDFIn un precedente studio (Pavan 2010 ) si è messa in rilievo l’influenza dei “falsi amici” tra gli apprendenti lituani della lingua italiana presso l’Università di Vilnius. I “falsi amici”, cioè i termini di una lingua che somigliano a quelli di un’altra ma che producono significati diversi, sono presenti in numero ridotto anche tra la lingua lituana e quella italiana. Nello stesso studio era stata anche fornita una lista di “falsi amici”, molti dei quali utilizzati per valutarne l’influenza nell’apprendimento dell’italiano. Questo studio intende da un lato ampliare la lista di “falsi amici” proponendone e commentandone una nuova serie, dall’altro introdurre un nuovo tipo di interferenza linguistica che viene qui definita “interferenza onomastica”. L’onomastica in questo caso è quella dei nomi propri di persona, tralasciando in questo caso l’onomastica geografica dei nomi propri di luogo. Viene evidenziato un nuovo problema di false analogie linguistiche che, in certi casi, potrebbe influire in senso negativo sulla comprensione della lingua, soprattutto ai livelli più bassi di apprendimento. Alcuni nomi propri di persona lituani, infatti, producono termini con un significato nella lingua italiana, generando una possibile interferenza nella comprensione linguistica ai livelli più bassi di apprendimento. Lo scopo principale delle liste di termini qui esposti è quello di contribuire alla auspicabile stesura di un dizionario di “falsi amici” per la lingua lituana e quella italiana, che possa tornare utile agli studenti e agli studiosi delle due lingue
Epistemic Modality in Georgian
Get PDFThe epistemic modality consists of epistemic possibility and necessity. Particle “Unda” (must) is the main formative of the epistemic necessity. Originating from a notional verb, it still retains its verbal functions. In the conjugation of an object, “Unda” is the III person form. It means “wish”, “want”. However, in modern Georgian, it is a multifunctional particle, with the epistemic necessity being one of the meanings thereof. “Unda” is associated with a verb in the subjunctive mood and expresses the speaker’s opinion, evaluation and attitude to the reality, the speaker’s assumption, conviction or the lack thereof. The said modality expresses intellectual perception of the speaker. Sentence1.“ის ახლა სახლში უნდა იყოს” [is axla saxlshi unda ix’os] – He must be at home now. “Unda” (must) expresses the speaker’s certainty ensuing from the analytical assessment of reality. The sentence implies his belief that someone must be at home since it is the most logical possibility based on the fact that lights are on. 2. “მას კარგად უნდა გაეკეთებინა ეს საქმე” [mas k’argad unda gaek’etebina es sakme] – He must have done a good job of it. Here “Unda” implies that as far as I know him, his capabilities and sense of responsibility, I believe that he must have got on with the job well enough. So, the epistemic necessity is expressed by “Unda” modal particle and a verb in the subjunctive mood and implies a logical necessity based on the speaker’s belief. In the determination of the epistemic modality, not only the analysis of the modal particle and a verb matters but the definition of the semantic groups of the verbs involved in the pattern. The paper will contain the functional and semantic analysis of the patterns expressing the aepistemic necessity
BŪDO PRIEVEIKSMIŲ POZICIJA ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE: TEKSTYNO TYRIMAS
No full textThe present study is concerned with a quantitative analysis of six manner adverbs in English and their translation equivalents in Spanish and Lithuanian. As is known, within the generative syntactic framework, manner adverb placement is regarded as a basic diagnostic tool used to define the position of the verb on the syntactic tree. The study uses Rochette’s (1990) classification of adverbs into six classes, depending on a range of possible positions: Initial, VP-external/Aux, or VP-internal. The corpus study of the selected group of manner adverbs has revealed that, traditionally regarded as the lowest, the English manner adverbs well and fast are not confined to VP-internal position and can also precede the verb, which suggests that they might be positioned higher in the adverb hierarchy than traditionally assumed. The findings also reveal that manner adverbs in Spanish and Lithuanian may take different positions from their English counterparts and can therefore be assigned to different adverb classes. For example, English and Spanish manner adverbs belong to Class IV in Rochette’s classification, whereas their Lithuanian counterparts exhibit features of Class I adverbs. The study shows that English and Spanish manner adverbs most frequently appear in two positions, pre- and post verbally, whereas their distributional diversity is greatest in Lithuanian, which might be due to issues related to the information structure of the language.Straipsnyje tiriama šešių būdo prieveiksmių pozicija anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Remiamasi generatyvinės sintaksės metodologija, pagal kurią prieveiksmis sintaksiniame medyje yra laikomas viena stabiliausių kalbos dalių, padedančių nusakyti veiksmažodžio poziciją sakinyje. Taip pat remiamasi Anne Rochette (1990) prieveiksmių klasifikacija, pagal kurią prieveiksmiai gali užimti vieną ar kelias iš šių pozicijų: pradinę (angl. initial), už veiksmažodžio grupės ribų (angl. VP-external/ Aux) arba veiksmažodžio grupės viduje (angl. VP-internal). Tekstyno duomenų tyrimas atskleidė, jog žemiausią vietą prieveiksmių hierarchijoje užimantys anglų kalbos prieveiksmiai well ir fast ne visada eina veiksmažodžio grupės viduje, bet gali eiti ir prieš veiksmažodį, tai leidžia manyti, kad jie gali būti ir aukštesnę vietą sakinio narių hierarchijoje užimantys vienetai. Taip pat buvo pastebėta, jog būdo prieveiksmiai ispanų ir lietuvių kalbose kartais užima skirtingas pozicijas sakinyje nei jų angliški atitikmenys ir todėl priklauso skirtingoms prieveiksmių klasėms. Pavyzdžiui, anglų ir ispanų kalbų prieveiksmiai priklauso IV prieveiksmių klasei, o lietuvių kalbos atitikmenų pozicija sakinyje leidžia juos priskirti I klasei. Straipsnyje pabrėžiama, kad anglų ir ispanų kalbų prieveiksmiai dažniausiai eina tik dviejose pozicijose, t. y. iš karto prieš veiksmažodžio grupę ir jos viduje. Lietuvių kalboje prieveiksmių pozicinė įvairovė yra didžiausia, kuri, manytina, yra susijusi su perteikiamos informacijos kalbančiojo požiūriu svarba
Jungiamieji prieveiksmiai kaip teksto rišlumo kūrimo priemonė akademiniuose rašiniuose anglų kalba
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The aim of the present research was to analyze the usage of conjunctive adverbs in the university law students’ academic essays in their role to achieve cohesion, i.e. make the text comprehensible, logical and complete. The concept of cohesion has been defined and its different types explained. The subject of the paper was conjunctive adverbs as a sub-group of grammatical cohesion, so their classification based on their meaning and function was provided. According to the hypothesis of this paper, learners of English use various types of conjunctive adverbs to join certain parts of their academic essay together, provide background for their arguments, and produce a cohesive academic piece of writing. 88 law students’ academic essays have been collected and analysed with the focus on conjunctive adverbs: the area of their usage has been defined, the reasons for a particular usage have been given, faulty usage has been illustrated and interpreted, synonymous adverbs have been explained and separated. To determine the frequency of the adverbs, a corpus tool AntConc has been used and raw frequencies of the conjunctive adverbs have been accordingly provided. The overall results have shown that although conjunctive adverbs belong to only one area of grammatical cohesion, they have appeared in every essay under investigation and thus are a crucial device to achieve cohesion.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti jungiamųjų prieveiksmių vartoseną ir jų vaidmenį siekiant rišlumo angliško akademinio rašinio kūrime. Tyrimo objektas – jungiamieji prieveiksmiai teisės studentų akademiniuose rašiniuose. Analizei buvo atrinkti 88 rašiniai. Priežastis, dėl kurios buvo renkamasi analizuoti būtent šiuos rašinius yra negimtakalbiai, vartojantys anglų kalbą kaip profesinę kalbą ir besimokantys jos kaip antros kalbos. Remiantis šio tyrimo hipoteze, specialybės anglų kalbos besimokantys studentai vartoja įvairių tipų jungiamuosius prieveiksmius tam, kad sujungtų atskiras rašinio dalis, pagrįstų savo argumentus ir sukurtų rišlų akademinį darbą. Dėmesio centre buvo jungiamieji prieveiksmiai: apibrėžta jų vartojimo sfera, paaiškintos specifinės vartosenos priežastys, įvardinta bei interpretuota klaidinga vartosena, išaiškinti sinonimiški prieveiksmiai. Siekiant nustatyti jungiamųjų prieveiksmių vartojimo dažnumą, buvo pasitelkta tekstynų kūrimo programa „AntConc“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog nepaisant jungiamųjų prieveiksmių priklausymo tik vienai gramatinio rišlumo priemonių sričiai, juos buvo galima rasti visuose tirtuose rašiniuose. Tai tik įrodo, jog jungiamieji prieveiksmiai yra būtina priemonė, kuriant akademinio teksto rišlumą. Studentai studentai šią būtinybę supranta ir pakankamai tasiyklingai šią priemonę vartoja
MIŠRUSIS ANGLŲ KALBOS MOKYMAS (-IS) UNIVERSITETE
No full textThe article deals with a research into students’ viewpoints on the usage of blended learning in studies of professional English. Universities are expected to follow contemporary trends of employing ICT for mastering foreign languages. Recent linguistic publications prove that ICT is making great influence on language classrooms. Currently, ‘blended learning‘ is defined as the integrated combination of traditional face-to-face (F2F) learning with online activities. This article presents the findings on students’ viewpoints on the priorities of traditional and e-learning forms. The analysis of the research data revealed that the respondents, who were students of linguistics and law, demonstrated readiness to be involved in various online and traditional classroom activities. The frequencies of positive and negative responses to a specially designed survey are analyzed. Not all the students enjoy e-learning in spite of its advantages, which might be due to their individual likes and dislikes. Statistical treatment of the students’ responses by a means of Software Package for Social Sciences (SPSS) includes the computations of correlation coefficients, which indicate the strength of relationships and their statistical significance. The findings showed that the students’ attitudes to online learning seem to differ for different activities, but they are quite similar at the first sight. Moreover, direct relationships have been observed between the samples of different specializations with the probabilities either 95% or 99%, which are acceptable in the research of Social Sciences. It should be mentioned that negative responses of students seem to depend on their individual approaches to online activities and personal perceptions, i.e. resistance towards online learning might be due to individual likes and dislikes.Šiame straipsnyje analizuojamas paplitęs XXI amžiuje mišrusis mokymasis, kuris leidžia derinti internetinį bei klasikinį mokymą (-si) auditorijoje. Straipsnyje aprašomas tyrimas analizuoja studentų požiūrį į internetinių užduočių integravimą į anglų kalbos mokymo seminarus auditorijoje. Tyrimui parengtas specialus klausimynas pagal mokslinių anketų sudarymo metodiką, smulkiai aprašytą literatūroje (Dornyei, 2010). Tyrime dalyvavę respondentai yra trijų skirtingų specialybių universiteto studentai, kurie mokosi specialybės anglų kalbos. Darbe pateikiami respondentų teigiamų ir neigiamų atsakymų dažniai, kurie analizuojami taikant statistinius metodus. Reikia pažymėti, kad ne visi studentai pozityviai vertina e-mokymą (-si). Tokiam respondentų požiūriui įtaką gali daryti asmeniniai polinkiai ir pomėgiai. Statistinis tyrimo duomenų apdorojimas, panaudojant socialinių mokslų statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą (SPSS), leidžia nustatyti rezultatų patikimumą. Cronbach Alpha koeficientų reikšmės lygūs 0,985 teigiamų atsakų atveju ir lygūs 0,784 neigiamų atsakų atveju. Tai rodo, kad gauti duomenys yra patikimi. Pearson-o koreliacijos koeficientų skaičiavimai parodė, kad egzistuoja tiesioginiai ryšiai tarp skirtingų specializacijų studentų atsakų, ir jų tikimybės sudaro 95% arba 99% esant reikšmingumo koeficientų vertėms 0,05 arba 0,01. Tokie rezultatai yra priimtini atliekant tyrimus socialinių mokslų srityje, nes sutinkamai su statistikos dėsniais aiškiai demonstruoja, kad, nepaisant esamų palyginti nedidelių imčių dydžių, rezultatus galima taikyti esant didelės imties dydžiui
THE RESEARCH PROCESS IN THE SOCIAL SCIENCES
Get PDFTHOMAS, Gary 2010. How to do Your Research Project.A Guide for Students in Education and Applied Social Sciences.London: SAGE Publications. 254 p. ISBN 978-1-84787-442-
Единица – архетипы и современность
Get PDFВ статье рассматриваются архетипические корни чисел и числительных от 1 до 9/10 на примере двух культур – древнегреческой (философия Пифагора) и осмысления чисел от 1 до 9/10 древними тюрками. Сделан вывод о том, что природоцентрический подход пифагорейцев и антропоцентрический – древних тюрков имеет одну общую основу – разделения Единого, Единицы на бинарные противоположности и формирования мно- жеств через последующие разделения. Общим оказыватся и механизм отделения Числа от предмета – абстракция числа происходила через геометрию у пифагорейцев и через геометризацию пространства у древних тюрков – юрты и орнамента, как модели Все- ленной. Геометрия Пифагора и геометризация пространства у древних тюрков пред- ставляют собой тот общий когнитивный механизм, который позволял познать Сущее путем выхода за пределы естественного языка. На примере функционирования слова единица в современном медийном дискурсе в русском языке показано, что термин “единица” благодаря связи с архетипическим представлением о ее первичной нерасчлененности, неделимости стал обозначать меру априорно нерасчлененных грамматикой русского языка множеств, а с другой стороны показывает тенденцию к обозначению виртуальной меры априорно не поддающихся объективному материальному измерению абстрактных понятий, обозначающих эмоции, нравственные качества, ментальные характеристики человека
Paveikiojo diskurso argumentacija: argumentum ad tempus
Get PDFPaveikiojo diskurso argumentacijos ypatumai straipsnyje analizuojami retoriniu aspektu. Siekiama atskleisti, kaip verbaliniame reklamos lygmenyje funkcionuoja retorinis apeliavimo į laiką argumentas (lot. argumentum ad tempus) – nustatyti pagrindinius apeliacijų raiškos modelius ir jų santykį su reklamos objekto verte. Retorinė tyrimo prieiga grindžiama viena iš pamatinių retorinės tradicijos kategorijų – kairos – tinkamo laiko ir erdvės diskurso įtikimumui skleistis principu: retorikos teorijoje kairos apibrėžiamas kaip teisingo arba tinkamo laiko ir vietos kontekstas paveikiam įrodymui išsakyti. Įtikinamajame diskurse kairos yra argumentum ad tempus išeities taškas: čia aktualizuojamas įprasmintas laikas – adresatui reikšmingi įvykiai, situacijos, jausenos. Tyrimas atskleidžia, kad reklamos kuriamoje pseudotikrovėje dominuoja fragmentuoto laiko samprata: laikas patiriamas kaip išskirtinių akimirkų, simbolizuojančių esminius adresato (ne)pasitenkinimo būtimi ir buitimi momentus, santalka. Reklamos objekto vertę suponuoja jo įlaikinimas ir laiko įdaiktinimas. Pastebėtina, jog apeliavimo į laiką argumentas reklamoje funkcionuoja kaip lankstus manipuliacijos instrumentas, emocinis dirgiklis, aktualizuojantis „čia ir dabar“ efektą
Ispanų kalbos skoliniai lietuvių kalboje
Get PDFKiekviena etninė kalba turi daugiau ar mažiau skolinių, tad jau XX a. pradžioje Hermannas Paulis sukuria pirmąją sistemą, mėginančią juos suklasifikuoti. Nors per pastarąjį šimtmetį buvo nuolatos bandoma surasti geriausią ir aiškiausią skolinių klasifikacijos schemą, nesunku pastebėti, kad pateikiami šių sistemų kriterijai yra labai panašūs ir persipinantys. Dėl to neretai susiduriama su sunkumais, bandant priskirti vieną ar kitą iš svetimos kalbos atėjusį žodį kuriai nors konkrečiai skolinių kategorijai. Ne mažiau neaiškumų kyla dėl skolinius įvardijančių terminų. Antai lietuvių kalboje greta sąvokos „skolinys“, vartojamos ir tokios kaip „svetimžodis“, „svetimybė“, „vertinys“, „barbarizmas“. Viena vertus, šitokia terminų gausa liudija kalbos turtingumą ir jos leksines galimybes bei padeda tiksliau apibūdinti skolinius. Kita vertus, ji įneša nemažai painiavos ir subjektyvumo vertinant lingvistinius reiškinius. Šiame straipsnyje buvo surinkti dažniausiai lietuvių kalboje vartojami ispanų kalbos skoliniai (ispanizmai) ir, juos susisteminus ir suklasifikavus į skirtingas grupes, sudarytas jų sąvadas. Darbe taip pat buvo aptarta gausi terminija, vartojama šiuolaikinėje lietuvių kalboje svetimos kilmės žodžiams apibūdinti, bei pagrįsta nuostata, kodėl straipsnyje buvo pasirinktas „skolinio“ terminas