Verbum
Not a member yet
216 research outputs found
Sort by
Empreinte ou emprise néolibérale sur les politiques éducatives européennes : regard et éclairage culturometrique sur le cadre européen commun de référence pour les langues (CECRL)
Get PDFCes trois dernières décennies témoignent de l’affermissement des politiques néolibérales menées avec succès par les gouvernements de nombreux états. Partant du constat que les politiques néolibérales eurent pour effet de creuser l’écart entre les riches et les pauvres par la réduction des prestations sociales, de décimer les services publics par le transfert de gestion à des agents privés et de fracturer les infrastructures sociales comme la Santé et l’Education, leurs effets délétères sont restés peu controversés comme le manifeste l’acceptation tacite de ceux qui en sont les plus affectés. De fait, dans les démocraties représentatives, enseignants, étudiants et leurs familles, les communautés et les institutions, soutiennent indûment les politiques éducatives prônées par le Conseil de l’Europe sous le couvert de promouvoir la diversité culturelle et faciliter la mobilité professionnelle. Cet article discute des effets de la politique éducative néolibérale sur l’apprentissage des langues vivantes, et ce au travers de la définition culturométrique de l’identité culturelle, un concept originellement inextricablement lié à l’apprentissage linguistique. En retraçant les changements téléologiques en didactique des langues liés aux vicissitudes conjoncturelles sociopolitiques et économiques, il examine comment la promotion de la diversité invoquée dans le CECRL se voit révoquée à celle de formation à l’emploi sous l’impulsion de la gouvernance néolibérale ; autrement dit, cet article fait état de la dérive éducative comminatoire vers la simple option professionnelle de construction identitaire de ‘l’employé idéal
Būtinybė žiūrėti į IDKM žodyno mokymą kompleksiškai
Get PDFLietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, bei įvertinti, kaip šias sudedamąsias dalis naudojo dalyko mokytojai per dvejus IDKM metodikos mokymo programos Vilniaus universitete metus. Straipsnyje išryškinamos svarbiausios IDKM žodyno ypatybės, siūloma mokant mokytojus IDKM metodikos daugiau dėmesio skirti tekstinės medžiagos rengimui. Tai aiškinama tuo, kad dalyko mokytojai jau pripažįsta dominuojantį tam tikro dalyko žodyno vaidmenį, tačiau jiems sunkiau yra suvokti, kad dažnai vartojamų akademinių terminų žodynų ir metakognityvių įgūdžių kalba taip pat yra tos pačios visumos dalis, o todėl ir neatsiejama jų darbo dalis. Kartu su nevisiškai susiformavusia gimtosios kalbos kompetencija, IDKM dalyko mokytojai jaučiasi metodiškai nevisaverčiais, o tai tik patvirtina ilgalaikio profesinio tobulinimosi poreikį
LIETUVIŲ STUDENTŲ ANGLŲ KALBA: BRITŲ AR AMERIKIEČIŲ VARIANTAS?
No full textThe aim of the research was to examine Lithuanian learners’ conscious and subconscious preference for one of the two major varieties of the English language: British and American. Three aspects – spelling, the choice of lexical items, and prepositions – were selected for the study. The data on these aspects as well as on Lithuanian learners’ overt preference and explicit choice of the variety were obtained from a questionnaire completed by 124 students of all the study programmes at the Institute of Foreign Languages. Since spelling is believed to be the most indicative of varietal differences, it was seen as the key aspect of the present research. Six systemic spelling groups were analysed in five corpora of Lithuanian learners’ English: AFK1, LICLE-VU, LICLE-VDU, CALE-SUM-LIT and CALE-RPA-LIT. The questionnaire- and corpora-based research revealed an insignificant preference of British English norms. The overtly expressed preference for British English correlates with the year of study. This finding is consistent with the studies that reported on direct correlation between the language level and the preference for British English. The questionnaire revealed the tendency to use British English even when it was not the students’ choice. The conflicting results of the students’ ideas of which variety they use and real usage are indicative of the lack of learners’ awareness concerning varietal differences. This can also be supported by the fact that there was not a single respondent whose use of the norms characteristic of one variety was consistent. The corpora-derived data highlighted possible institutionally-induced differences since LICLE-VU and LICLE-VDU revealed the opposite tendencies, the former favouring British, while the latter – American spelling. The analysis of separate spelling groups, however, indicated inconsistent choice of varietal norms among them. The scope of the present research was limited in terms of the number of respondents and the size of the questionnaire. The results, therefore, should be treated as tentative and should be tested on a larger sample of respondents.Šio tyrimo tikslas – ištirti sąmoningą ir nesąmoningą lietuvių studentų pasirinkimą vartoti vieną iš dviejų pagrindinių anglų kalbos variantų: britų ir amerikiečių. Tyrimui buvo pasirinkti trys aspektai: rašyba ir leksinių vienetų bei prielinksnių vartojimas. Duomenys šių aspektų ir lietuvių studentų anglų kalbos varianto pasirinkimo tyrimui buvo gauti iš 124 studentų, studijuojančių skirtingose Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto vykdomose programose, užpildytų klausimynų. Dėl vyraujančios nuomonės, kad anglų kalbos variantų skirtumus geriausiai gali atspindėti rašybos normų laikymasis, pagrindinis dėmesys buvo skirtas rašybos tyrimui. Šešios sisteminės rašybos gupės buvo išanalizuotos penkiuose lietuvių studentų anglų kalbos tekstynuose. Tris iš jų sudarė rašiniai, parašyti anglų filologijos sudentų, studijuojančių Vilniaus (AFK1 ir LICLE-VU) ir Vytauto Didžiojo (LICLE-VDU) universitetuose. Kitus du tekstynus sudarė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto lingvistinių programų studentų santraukos (CALE-SUM-LIT) ir kursiniai darbai (CALE-RPA-LIT). Klausimynu ir studentų tekstynais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad lietuvių studentai nežymiai teikia pirmenybę britų anglų kalbos normoms, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp požiūrio į anglų kalbos variantus nebuvo nustatytas. Išryškėjęs skirtumas tarp studentų įsivaizduojamo ir realaus anglų kalbos variantų vartojimo gali žymėti nepakankamą studentų suvokimą apie studijuojamos kalbos variantus. Šią prielaidą sustiprina faktas, kad nebuvo nei vieno klausimyną pildžiusio studento, kuris būtų nuosekliai laikęsis vienam kalbos variantui būdingų normų. Tirtų tekstynų duomenys išryškino galimus su mokymo institucijomis susijusius skirtumus. Bendri LICLE-VU ir LICLE-VDU rezultatai atspindi priešingas tendencijas, tačiau atskirų rašybos grupių analizė rodo nenuoseklų normų laikymąsi. Dėl tyrimui naudotos mažos tiriamųjų imties ir klausimyno apimties, rezultatai turėtų būti traktuojami kaip preliminarūs
TEMPERATŪROS METAFOROS LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOSE: GRETINAMOJI ANALIZĖ
No full textThe article reports findings of a contrastive analysis of temperature metaphors and forms of their expression in two languages – Lithuanian and English. Based on corpora data, the study reveals both common tendencies and specific features of conceptual temperature metaphors and metaphorical expressions that realise them. Due to the similar physical experience and shared cultural traditions, the majority of temperature metaphors are congruent in Lithuanian and English. The features conceptualised through them are usually attributed to humans, their emotions, activities and relationships with other people. Heat as the concept of high temperature most frequently metaphorises the intensity of emotions, activities, complicated, dangerous situations. Metaphors of warmth associated with the human body conceptualise what is positive and provides comfort – pleasant feelings, sensations, friendly relationships. The targets of cold and/or coolness metaphors are the opposites of the above mentioned – the lack or absence of intensity (in the domain of emotions, activity) and negative feelings, unpleasant sensations, unfriendly relationships. The Lithuanian and English languages also share the metaphors URGENCY, RECENCY ARE HEAT and AN INITIAL STAGE IS A WARM-UP. The scope of temperature as a source domain is wider in the English language, where the concepts of heat and coolness are more productive – heat metaphors conceptualise popularity, appeal, while coolness is a metaphor for being attractive, fashionable, etc. A more frequent and varied expression of metaphors for reserve, self-control, rationality in English presumably reflects the national traits of the British character. From the linguistic point of view, metaphorical expressions differ along the following lines: grammatical status of the expression (the scope of unit, part of speech), collocability patterns and other lexico-semantic features, including derivatives, idioms, degree of conventionalisation and level of specificity. Cases of language interaction are also observed – foreign collocation patterns, new terms, semantic borrowings, English words or imitations of their phonetic form appear in Lithuanian due to cultural globalisation and the influence of the English language.Straipsnyje pristatoma gretinamoji analizė, kurios objektas – temperatūros metaforos ir jų raiška lietuvių ir anglų kalbose. Tekstynų medžiaga paremtas tyrimas atskleidžia ir bendras metaforizacijos tendencijas, ir specifinius kalbų bruožus – savitas konceptualiąsias metaforas ir jų raiškos būdus. Dėl universalios fizinės patirties ir bendrų kultūros tradicijų didžioji dalis metaforizuojamų požymių gretinamose kalbose sutampa. Šie požymiai dažniausiai priskiriami žmogui, jo emocijoms, veiklai ir santykiams su kitais žmonėmis. Karštis kaip aukšta temperatūra metaforizuoja didelį intensyvumą (emocijų, veiklos, sudėtingų, nemalonių situacijų), šiluma, tapatinama su paties žmogaus kūno temperatūra, – malonius jausmus, pojūčius, draugiškus, artimus santykius, o šaltis ir (ar) vėsuma – šių požymių priešybes, t. y. mažą emocijų ir veiklos intensyvumą ar visišką nebuvimą arba neigiamus jausmus, pojūčius, santykius. Abiejose kalbose taip pat realizuojamos konceptualiosios metaforos SKUBA, NAUJUMAS YRA KARŠTIS ir PRADINIS ETAPAS YRA APŠILIMAS. Anglų kalboje temperatūros kaip metaforų ištakos srities apimtis didesnė. Čia produktyvesnės karščio ir vėsumos metaforos – remiantis karščio konceptu metaforizuojamas populiarumas, gera kokybė, o vėsumos konceptą reprezentuojantis cool reiškia šaunumą, patrauklumą, madingumą. Anglų kalboje dažnesnė ir įvairesnė teigiamų vėsumos metaforomis konceptualizuojamų požymių – savitvardos, santūrumo, racionalumo – raiška, sietina su tautiniais britų charakterio ypatumais. Kalbos lygmenyje metaforiniai pasakymai skiriasi keliais aspektais: gramatiniais požymiais (pasakymų apimtimi, kalbos dalimis), junglumo modeliais, specifiniais dariniais, frazeologizmais, konvencionalumu ir abstraktumo/konkretumo lygiu. Pastebėta ir gretinamų kalbų sąveika – anglų kalbos, dominuojančios šiuolaikinėje globalioje kultūroje, metaforų ir jų raiškos formų skverbimasis į lietuvių kalbą (vartojami semantizmai, nebūdingi junginiai, anglų kalbos elementai, nauji terminai)
Užsienio kalbos kompetencijų aktualumas veiklos pasaulio kontekste aukštojo mokslo institucijos absolventų požiūriu
Get PDFUžsienio kalbų kompetencija yra viena iš bendrųjų kompetencijų, reikalingų XXI amžiaus globalios žinių visuomenės piliečiui, bendraujančiam ir bendradarbiaujančiam tarptautinėje sociokultūrinėje, profesinėje ir akademinėje erdvėje mokymosi visą gyvenimą paradigmoje. O užsienio kalbų kompetencijos plėtojimas yra neatsiejama universitetinio lavinimo dalis. Straipsnis skirtas užsienio kalbos kompetencijų plėtojimo aukštojo mokslo institucijoje problemos nagrinėjimui ir užsienio kalbos kompetencijos plėtojimo aukštojo mokslo institucijoje turinio modernizavimui (atnaujinimui). Nagrinė- jamos problemos kontekstas ir aktualumas aptariamas remiantis Europos Sąjungos (ES) švietimo ir kalbų politikos bei Lietuvos švietimo ir kalbų politikos dokumentų atliktos analizės pagrindu, juose skelbiamų direktyvų, rekomendacijų, nuostatų, išvadų palyginimu. Straipsnyje pristatoma absolventų požiūrio į užsienio kalbos kompetencijų aktualumą (svarbą) veiklos pasaulyje empirinio tyrimo rezultatų analizė. Šios analizės pagrindu pateikiamas apibendrinimas, pagrindžiama užsienio kalbos kompetencijų plėtojimo aukštojo mokslo institucijoje turinio modernizavimo būtinybė, siūlomi turinio modernizavimo komponentai bei rekomendacijos tolimesniems tyrimams, skirtiems egzistuojan- čiai problemai spręsti
APIE KAI KURIAS LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ PRIEŠDĖLIŲ YPATYBES
No full textIn the present article, the methodology developed by Svenonius (2008, 2004a, b) was applied to analyse Lithuanian prefixes as part of the ongoing research on the position of the reflexive/reciprocal marker (i)s(i)- in Lithuanian. Prefixes constitute an interesting domain since they are traditionally believed to induce the movement of the reflexive marker. However, the reasons why the reflexive marker cannot raise beyond a particular point were unclear. Showing first the phrasal status of all verbal prefixes in Lithuanian, the proposed approach divides verbal prefixes into two main groups: lexical and superlexical prefixes. Lexical prefixes derive from prepositions and can contribute both literal and idiosyncratic meanings. They can also change the event structure of the verb as well as affect its argument composition. Meanwhile superlexical prefixes contribute regular temporal or modal meanings and can stack above lexical prefixes. On the basis of these properties, previous research on Germanic particles and Slavic prefixes as well as idiom construction principle outlined in Marantz (1988), the conclusion was made that Lithuanian lexical and superlexical prefixes have different merging positions. Thus lexical prefixes originate within the verbal complex and undergo subsequent movement to an aspectual projection to realise the resultative meaning overtly. Meanwhile superlexical prefixes originate in the respective projections above the projection of lexical prefixes, which is in line with the historical origins of these prefixes. The different merging positions of prefixes help account for the fact why the reflexive/reciprocal marker never raises beyond the lexical prefix: as a physically manifest trace of the subject argument, it stays within the material originating within the verbal complex.Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodologija. Lietuvių kalbos priešdėliai pasižymi tuo, kad juose sangrąžos dalelytė -si- juda iš veiksmažodžio galo į poziciją tarp priešdėlio ir veiksmažodžio, tačiau tokia sangrąžos vieta bei priežastys, kodėl sangrąža nekyla virš tam tikros ribos sintaksiniame medyje, lieka neaiškios.Straipsnyje pirmiausia atskleidžiamas frazinis visų lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėlių statusas. Toliau, taikant Svenonio kriterijus, priešdėliai suskirstomi į dvi grupes: leksinius ir superleksinius priešdėlius. Leksiniai priešdėliai kilo iš prielinksnių: jie gali suteikti tiek tiesioginę, tiek perkeltinę reikšmę. Superleksiniai priešdėliai kilo iš dalelyčių: jie gali eiti prieš leksinius priešdėlius sintaksiniame medyje, o jų perteikiama reikšmė nebūna perkeltinė. Remiantis Aleco Marantzo (1988) idiomos konstravimo principu, parodoma, kad sintaksiniame medyje leksiniai priešdėliai atsiranda (angl. merge) po veiksmažodžio, tačiau juda į poziciją prieš veiksmažodį, kad įgautų rezultato reikšmę, o superleksiniai priešdėliai atsiranda prieš veiksmažodį. Skirtinga priešdėlių atsiradimo vieta paaiškina sangrąžos vietą veiksmažodžio struktūroje: sangrąža visuomet lieka veiksmažodžio komplekso viduje kaip fizinis veiksnio pėdsakas (angl. trace)
SPALVŲ REIKŠMĖS PRANCŪZŲ IR LIETUVIŲ PATARLĖSE
Get PDFThe aim of the article is a comparison of Lithuanian and French proverbs by choosing the names of colours as the main aspect. This is to some extent a new way of analysing proverbs with colour as the key word. Seven main aspects of proverbs are mentioned in the article supported by an analysis and comparison of proverbs in both languages. Two different dictionaries have been used for the research: K. Grigas, L. Kudirkienė, R. Kašetienė, G. Radvilas ir D. Zaikauskienė Lietuvių Patarlės ir Priežodžiai and M. Maloux LAROUSSE Dictionnaire des proverbes sentences et maximes. It is clearly seen from the examples that colours may have various shades, which is illustrated by presenting the names of colours and their codes, as well as by translating French proverbs into the Lithuanian language. In addition, the meaning of colours as symbols is explained comprehensively and it is noted that the real meaning of a colour in a proverb can be interpreted freely, since it does not have one unequivocal meaning. The modern usage of French and Lithuanian proverbs is not a common phenomenon; it is considered that proverbs are more a part of the folklore. However, it is emphasised that proverbs are historic and cultural heritage of a nation and show its individuality and relations with other cultures. While studying the proverbs, it has been noticed that a list of the colours mentioned in the proverbs of both languages could be longer or more comprehensive. However, it is observed that the most common colours used in proverbs are black, white, green, red, blue and brown, thus the greatest attention was given to those colours in particular. Examination of the meaning of those colours in proverbs revealed traces of commonness of both languages. Despite the lexical, historic or cultural differences of both languages, the meaning of colours is the same, for example, in both languages black colour means bad, dishonest things and, on the contrary, white colour means beauty and goodness. Presumably, this is because people, even though they speak in different languages, are likely to experience similar associations when looking at the same colours.Paremiologinėje literatūroje patarlės yra nagrinėjamos naudojant daugelį skirstymo metodų, vienas iš jų – pagal jose vartojamus raktinius žodžius. Šiame straipsnyje tokiais raktiniais žodžiais pasirinkti spalvų pavadinimai, esantys vienu iš produktyviausių patarlių kūrimo būdų. Lyginant prancūzų ir lietuvių patarlėse minimas spalvas, aiškėja ir pačių patarlių reikšmingumas, savitumas bei svarba. Dažniausiai patarlėse randamos spalvos yra juoda, balta, žalia, raudona, mėlyna ir ruda. Remiantis pavyzdžiais, yra gretinamos patarlės, aprašomos minimų spalvų reikšmės ir parodomas abiejų kalbų patarlėse vartojamų spalvų reikšmių panašumas. Nors prancūzų kalboje spalvų pavadinimų yra kur kas daugiau, patarlėse dažniausiai vartojami tik pagrindiniai jų pavadinimai, todėl vartojamų spalvų kiekis abiejose kalbose smarkiai nesiskiria. Šio straipsnio tikslas – ištirti spalvų reikšmes abiejų kalbų patarlėse, atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus