Verbum
Not a member yet
216 research outputs found
Sort by
ON SOME HUMOROUS ASPECTS OF CONCEPTUAL BLENDING IN POLITICIZED DISCOURSE
Get PDFIn this paper, a very dynamic linguistic phenomenon, humour, is analysed on the basis of the Theory of Conceptual Blending developed by Gilles Fauconnier and Mark Turner (2002). It was discovered that in Lithuanian politicized discourse during and after the period of elections (2012, 2016) the majority of political events and personalities were given an evaluative implicit assessment through humour/irony, which can be seen as an emergent result of blending processes. In the paper, the tendency to ridicule politicians and political events on news websites is discussed focusing exceptionally on the processes of blending at the lexical level. The research reveals that the coinage of new lexical units by fusing at least two source words or splinters follows certain patterns. The structural analysis is based on the works of Anita Lehrer, Michael Kelly, Stefan Gries, and Ekaterine Bakaradze. The main claims of the paper are supported by 362 blends collected from the headlines and comments of delfi.lt, lrytas. lt, and blogs, during the period of 2012–2016
ADAPTATION DES METHODOLOGIES NON- CONVENTIONNELLES LORS DES PAUSES CREATIVES
Get PDFCet article invite à se souvenir des méthodologies non-conventionnelles (MNC) et, en les innovant, à adapter dans l’enseignement moderne des langues étrangères afin d’en rendre l’enseignement / l’apprentissage plus attractif et moins ennuyeux, sans contrevenir aux programmes, au contrôle continu, à la notation imposés par les institutions ainsi que d’autres éléments indispensables dans le cadre scolaire ou universitaire, qui rendent le travail routinière et entrainent les conséquences négatives telles que le désintérêt pour la discipline enseignée, une faible motivation. Les auteurs de cet article cherchent à retrouver dans la multitude des documents pédagogiques des alternatives à l’enseignement traditionnel. A cet égard, les pauses pourraient servir d’un outil novateur à apprendre et transmettre des savoirs avec plus d’effectivité et moins d’ennui. Les auteurs se penchent sur les fondements du «Mieux apprendre» de B. Hourst, le Français fluide de Jason Levêque, Swingo d’Alexander Haupens Tankara, la psychodramaturgie de Bernand Dufeu. Toutes ces approches innovatrices, issues des méthodologies non-traditionnelles, favorisent une bonne ambiance physique et mentale, stimulent la créativité et l’imagination. Ces nouvelles approches, selon les auteurs, pourraient servir d’efficaces outils complémentaires aux supports habituels à exploiter lors des pauses créatives ou récréatives.Le but de cet article est de rappeler les MNC et d’encourager les professionnels à chercher de nouveaux défis et profits dans l’enseignement/ l’apprentissage des langues étrangères
SPALVĄ REIŠKIANČIŲ BŪDVARDŽIŲ DERINIMAS SU DAIKTAVARDŽIAIS LIETUVIŲ IR PRANCŪZŲ KALBOSE
Get PDFLietuvių ir prancūzų kalbose būdvardžiai plačiai vartojami tiek kasdienėje kalboje, tiek literatūroje, o bene svarbiausias taisyklingo jų vartojimo aspektas – būdvardžių derinimas su daiktavardžiais. Šiame straipsnyje analizuojami minėtųjų kalbų spalvą reiškiantys būdvardžiai ir jų derinimas su daiktavardžiais, kuriuos apibūdina. Tiriamos būdvardžių rūšys bei funkcijos minėtose kalbose, didžiausią dėmesį sutelkiant ties spalvą reiškiančiais būdvardžiais. Remiantis pavyzdžiais, analizuojama kokiomis kategorijomis šie būdvardžiai derinami prancūzų bei lietuvių kalbose. Šių dviejų kalbų būdvardžių derinimas su daiktavardžiais gerokai skiriasi. Skiriasi ir spalvą reiškiančių būdvardžių pozicija daiktavardinėse frazėse, kas taip pat turi įtakos jų derinimui. Straipsnio tikslas – atskleisti spalvą reiškiančių būdvardžių derinimo su daiktavardžiais lietuvių ir prancūzų kalbose panašumus bei skirtumus, iliustruojant juos surinktais pavyzdžiais
IL CITOYEN NEI DIZIONARI FRANCESI TRA XVII E XVIII SECOLO
Get PDFÈ intenzione del presente studio esplorare la voce citoyen attraverso le entrate di alcuni fra i più rilevanti dizionari, dal Thresor de la langue françoyse di Jean Nicot, del 1606, all’edizione del Dictionnaire de L’Académie françoise del 1798. Si ha così l’occasione per censire i mutamenti semantici e culturali, l’étendue des sens, tra la pubblicazione del primo dizionario moderno della lingua francese e la quinta edizione dell’Accademia, che precede la fine del periodo rivoluzionario, assunto dalla storiografia come spartiacque fra età moderna e età contemporanea. Nel XVII secolo il termine citoyen rimanda, in modo pressoché costante, alla cultura giuridica greco-romana, per la quale cives erano gli abitanti di Roma, Atene, Sparta etc. La concezione della città-Stato, che caratterizza soprattutto il mondo greco, diverrà, seppur con qualità specifiche, un tratto tipico di Roma anche successivamente all’espansione dell’impero, ragion per cui, pur in presenza di una forte estensione territoriale, il cittadino romano resta ancorato all’Urbe. Tale modo di concepire il cittadino è rinvenibile in tutti i dizionari francesi qui analizzati. Non va dimenticato che il concetto di “Stato”, nel suo significato moderno, si afferma convenzionalmente solo dopo il Trattato di Westphalia del 1648, quando sulla scena internazionale si affacciano gli Stati nazionali. Solo nel XVIII secolo, e in particolare con la Rivoluzione francese, si passa a un citoyen inteso come soggetto parte della nazione e depositario della sovranità popolare
EINSATZ VON GESCHLOSSENEN AUFGABEN BEIM PRÜFEN DES LESEVERSTEHENS IM FACHSPRACHENUNTERRICHT AN DER UNIVERSITÄT VILNIUS
Get PDFDer vorliegende Beitrag widmet sich der Thematik der geschlossenen Testaufgaben zur Überprüfung der Fertigkeit Leseverstehen sowie ihrem Einsatz im Fachsprachenunterricht. In der Fremdsprachendidaktik wird die Typologie der Testaufgaben nach dem Grad ihrer Offenheit vorgenommen, wobei man offene, halboffene und geschlossene Aufgaben unterscheidet. Der vorliegende Beitrag hat zum Ziel geschlossene Aufgaben zu analysieren, weil sie gut für die Überprüfung des Leseverstehens geeignet sind. Beim Lösen der geschlossenen Aufgaben muss man unter den vorgegebenen Antworten die richtige auswählen. Dabei unterscheidet man Multiple-Choice-Aufgaben, Ja/ Nein-Aufgaben und Zuordnungsaufgaben. Im vorliegenden Artikel werden zunächst spezifische Erstellungsmerkmale der oben erwähnten Aufgaben besprochen sowie ihre Vorteile und Nachteile beim Überprüfen der Fertigkeit Lesen analysiert. Des Weiteren versucht man zu bestimmen, welcher Aufgabentyp zur welcher Leseart am besten passt. Anschließend werden die Ergebnisse einer von den Verfassern angefertigten Aufgabe, die speziell zum Einsatz im Fachspracheunterricht Deutsch für die Studierenden der medizinischen Fachrichtungen der Universität Vilnius entwickelt wurde, vorgestellt und diskutiert
PROFESINĖS TERMINIJOS LOTYNŲ KALBA PAGRINDŲ MOKYMASIS: STUDENTŲ POŽIŪRIS
Get PDFMokymo veiksmingumas yra dažnai aptariamas, diskutuojamas ir vertinamas. Akivaizdu, kad jis tiesiogiai susijęs su studentų mokymusi. Bet kaip įvertinti mokymo (-si) kokybę? Vienas iš indikatorių gali būti studentų požiūris, kadangi jie tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Tyrimo idėja kilo siekiant grįžtamojo ryšio iš studentų profesinės terminijos lotynų kalba pratybose ir studijų įvado pratybose. Straipsnyje aptariami profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso veiksniai remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos pirmo kurso studentų požiūrio pilotiniu tyrimu. Tyrimo tikslas – remiantis LSMU Medicinos akademijos pirmakursių požiūriu, gauti grįžtamąjį ryšį apie profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso teigiamus bei neigiamus veiksnius, kad būtų užtikrinta šio proceso kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamus ir tobulintinus profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymo(-si) proceso aspektus
VILKAVIŠKIO JAUNUOLIŲ KALBINĖ GIMTINĖ: RIBOS, TAISYKLINGUMO IR PATRAUKLUMO VERTĖS
Get PDFStraipsnyje pristatomas Vilkaviškio jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdinių tyrimas. Tiriamoji medžiaga – pagal perceptyviosios dialektologijos metodologiniais principais parengtą anketą surinkti duomenys.Moksleivių savimonėje susiformavęs nevienalytis gimtųjų apylinkių šnektos vaizdas – Vilkaviškyje kalbama ir tarminiu, ir netarminiu, ir abiem kalbos variantais. Kalbinės gimtinės kaip tarminės raiškos plotas paprastai apima gretimas sritis arba beveik sutampa su patarmės, regiono ribomis. Kalbinė gimtinė kaip bendrinės kalbos zona, Vilkaviškio jaunuolių požiūriu, neatsiejama nuo Marijampolės, kurioje taip pat fiksuota trejopa kalbinė raiška.Vilkaviškio apylinkėse vartojamos šnektos gyvybingumą ir tęstinumą rodo ne tik beveik pusės respondentų pasirinkimas kalbėti tarmiškai, palankus tarmės vertinimas ir jos vartojimas visuose domenuose, tarmiškai kalbančio žmogaus siejimas su kilme, gyvenamąja vieta, praeitimi, vyriausiąja karta ir pagarba savam kraštui, tradicijoms, bet ir sudėtingas savajai šnektai būdingų tarminių ypatybių įvardijimas
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ KALBINIŲ GEBĖJIMŲ INTEGRUOTAS UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE: ISTORINIO LAIKO TĖKMĖS SUPRATIMO ATVEJIS
Get PDFGeri kiekvieno asmens kalbiniai gebėjimai – pamatas kokybiškam mokymuisi, kokybiškam gyvenimui. Vienas iš pažangių kalbos gebėjimų ugdymo būdų – integruotas ugdymas, kai kalbos gebėjimai ugdomi ne tik kalbų, bet ir kitų dalykų pamokose. Be to, tuo pat metu remiantis kalbiniais gebėjimais įsisavinamas dalykinis turinys, t. y. ugdomas tam tikro dalyko raštingumas. Straipsnyje pateikiama kalbinių gebėjimų integruoto ugdymo teorinė ir studija, pagrindžianti tokio ugdymo galimybes bei rekomendacijas Lietuvos ugdymo turinio tobulinimui. Empirinis tyrimas atliktas aiškinantis pradinių klasių mokinių istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimus, pasireiškiančius vaikų argumentuota kalba
PREPOSIZIONI ITALIANE E ARTICOLI: DIFFICOLTÀ E STRATEGIE NELL’APPRENDIMENTO AI LIVELLI PIÙ BASSI DEL QCER
Get PDFIn questo studio si affronta uno dei temi che procura maggiori ostacoli nell’apprendimento della lingua italiana da parte di studenti stranieri: le preposizioni, qui intese come preposizioni proprie. L’uso delle preposizioni italiane nella lingua è complicato da una casistica piuttosto vasta di variabili, a partire dalla presenza o meno degli articoli determinativi, che danno luogo alle preposizioni articolate. Per gli studenti L2 nel livello A1 del QCER risulta spesso problematico usare le preposizioni con o senza l’articolo, dal momento che gli aspetti grammaticali che interessano questo tema sono molti e non facilmente gestibili. La difficoltà aumenta se si tratta di studenti la cui lingua madre non proviene dall’area delle lingue romanze, come nel caso del lituano, che è una lingua che non fa alcun uso di articoli.Si propone, in questa sede, un excursus attraverso l’evoluzione di alcune preposizioni, comparando la teoria esposta in varie grammatiche storiche. Poi si espongono alcune strategie di apprendimento dell’uso degli articoli con le preposizioni dell’italiano odierno, per fornire al docente L2 qualche spunto nel momento in cui deve introdurre questo tema nelle lezioni