Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Ernesto Laclau populizmo teorija ir jos operacionalizacija: politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejis
Full text linkThis article aims to explain the rise of the Lithuanian political party “The Way of Courage” using Ernesto Laclau’s discourse theory of populism, in which populism is understood as a logic of collective identity formation. The advantages of this theoretical approach are revealed by comparing it with other tendencies of conceptualizing populism. In addition, this article is an attempt to solve the main disadvantage of E. Laclau’s theory – its high level of abstractness, understood as an obstacle for operationalization. Therefore, various possibilities of combining E. Laclau’s theory with other methodological perspectives are discussed, and a new research model is suggested, which is later applied in the discourse analysis of the political party “The Way of Courage.”Straipsnyje politinės partijos „Drąsos kelias“ iškilimui aiškinti pritaikoma Ernesto Laclau diskursyvi populizmo teorija, kuria remiantis populizmas suprantamas kaip kolektyvinio identiteto formavimosi logika. Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų – per didelis abstraktumas, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams. Straipsnyje aptariamos teorijos operacionalizavimo galimybės derinant ją su kitomis metodologinėmis perspektyvomis bei pasiūlomas naujas tyrimo modelis, kuris ir pritaikomas populistinės politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejo tyrime
Nemonogamija: sociologiniai kintančio intymumo tyrimai
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article discusses the concepts of monogamy, nonmonogamy and consensual nonmonogamy (swinging, polyamory and open relationships). The cultural forces questioning the perspectives of the normativity of monogamy are similarly being argued. In addition, issues regarding the mono-normative position of monogamy, its legitimacy and relationship with the concepts of monogamy and nonmonogamy are also explored.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje pristatomos monogamijos, nemonogamijos ir konsensualinės nemonogamijos (svingo, poliamorijos ir atvirų santykių) sąvokos bei aptariamos kultūrinės jėgos, verčiančios kvestionuoti monogamijos normatyvumo perspektyvas. Svarstomi monogamijos mononormatyvių pozicijų, jų pagrįstumo bei monogamijos ir nemonogamijos tarpusavio santykio klausimai
Stambiųjų žemės ūkių triumfas ir jų socialinis bei ekonominis poveikis
Full text linkLarge-scale farming that utilizes industrial methods to intensify production is becoming more significant worldwide. This study explores this phenomenon and sheds light on its consequences. Contingency factors serve as key drivers when determining the advantages and disadvantages of both large-scale and small-scale farming. Significant shifts in agro-production methods have fundamentally altered ownership and production structures in agriculture and had a disastrous impact on the livelihoods of people living in rural areas.Straipsnyje analizuojamas stambusis ūkininkavimas, kai taikomi pramoniniai metodai, kad būtų gaminama daugiau žemės ūkio produkcijos, ir jo socialiniai padariniai. Stambūs agrariniai ūkiai įgyja vis svaresnį vaidmenį pasaulinėje rinkoje. Nepaisant teorinių diskusijų apie smulkiojo ar stambiojo ūkininkavimo pranašumus ar trūkumus, tikrovėje dažniausi veikia atsitiktinio pobūdžio veiksniai, konkrečiu atveju nulemiantys, kuris iš būdų yra priimtinesnis ar atmestinas. Tačiau slinktis link stambaus ūkininkavimo iš pagrindų pakeitė nuosavybės ir gamybos santykių struktūrą žemės ūkyje ir turėjo pražūtingą poveikį žmonių pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse
Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės: žemėlapiai šiapus ir anapus pasakojimo
Full text link[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
This article discusses the relationship that occurs between a map and a narrative. As a mean of visualization, a map is used in varied contexts, where it is usually interpreted as a representation of a certain territory, both real and fictitious. The dependence on temporality and a multitude of possible layers (multifacetedness) reveal that no map can represent any single territory completely. If the only aim of any map is as precise as a representation of a certain space as possible, then cartography becomes a never-ending, unrealizable and futile activity. Though a map cannot be reduced to a mere representation, it tells stories that alternatively justify its existence. Therefore, it is important to answer the following: what is the epistemological status of map? Is a “mute” map possible? Are there any unmappable narratives? As an illustration of the narrative nature of the map, the Atlas of Russian History by George Maciunas is provided and analyzed.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. Žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. Bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. Jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, neįgyvendinamas ir bergždžias užsiėmimas. Tačiau žemėlapis nėra vien reprezentacija – kiekvienas žemėlapis „pasakoja“ tam tikras istorijas, kurios alternatyviai pateisina jo egzistavimą. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks yra epistemologinis žemėlapio statusas, ar galimas „nebylus“ žemėlapis ir ar esama pasakojimų, kurių nebūtų galima užfiksuoti žemėlapyje. Kaip žemėlapio naratyvumo iliustracija naudojamas ir nagrinėjamas Jurgio Mačiūno sudarytas Rusijos istorijos atlasas
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Te visad dega šviesos: Lietuvos energetinio saugumo problemos sociologijos šviesoje
Full text link[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
„Čia ne(buvo) Lietuva“: Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo – naujosios visuomenės prisiminimai
Full text link[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
In this article, I address an issue of how structures of cultural, national and generational memories are reproduced in the personalized narratives of the past, and how the meta-narratives of the society are adjusted to the needs of a person in constructing the meaning of the past. The article discusses the complex relationship between ideology and biographical memory: which expressions do individuals use in their personal life stories/family histories about life in postwar Lithuania, and how are the narratives structured by the idea of building a new society, which was a central constituent of the Soviet ideology? How was the image of a new society constructed in the Soviet times and which of its structural components are still actualized in personal life stories/family histories of today’s Russian-speaking community, which was the biggest ethnic group in postwar Klaipėda?The article starts with a brief introduction to the idea of this research and explains why it is focused on the Russian-speaking community in Klaipėda. Following an overview of historical studies on the migration of Russian-speaking people in postwar Lithuania gives a social and demographical profile of the context that structured the collective experience and memories. After an explanation of the analytical model and the methodological assumptions, I proceed to the narrative analysis of life stories/family histories told by Russian-speakers and explore how the narratives are structured by the ideology of the Russified Soviet identity and how this discourse is transformed. By investigating these transformations, I try to show the complex relations between direct and indirect experiences, collective memory as an ideological structure and a city as a living space of different social groups. The analysis of the life stories/family histories of the Russian-speaking community of Klaipėda supports the thesis that the family stories told by these people are transformed taking into account the personal and generational interests to display loyalty to their families and naturalized attachments to their place of residence.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje svarstomas klausimas, kaip kultūrinės, tautinės ir generacinės atminties struktūros lemia praeities pasakojimų reprodukavimą ir kaip šios struktūros padeda visuomenės metanaratyvus pritaikyti individualiems prasmės kūrimo bei interpretavimo poreikiams. Straipsnyje analizuojamas sudėtingas ideologijos ir biografinės atminties santykis: kokias išraiškas įgyja naujos visuomenės sovietinė ideologema asmeniniuose žmonių gyvenimo pasakojimuose apie savo gyvenimą pokarinėje Klaipėdoje? Kaip buvo kuriamas naujos visuomenės vaizdinys ir kokie jo struktūriniai komponentai aktualizuojami asmeninėse istorijose šiandieninėje rusakalbių bendruomenėje, kuri buvo itin gausi pokario Klaipėdoje ir aktyviai kūrė miesto tapatybę?Straipsnio pradžioje trumpai pristatomos bendresnės šio tyrimo ištakos ir paaiškinama, kodėl analizei pasirinkta Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Reziumuojant istorines studijas apie rusakalbių gyventojų migracijos procesus pokario Lietuvoje, parodomas socialinis kontekstas, formavęs kolektyvinės patirties ir atminties struktūras. Vėliau pereinama prie analitinio modelio pristatymo, paaiškinamos metodologinės ir empirinės medžiagos analizės prielaidos. Analizėje siekiama nustatyti, kiek rusakalbių šeimos istorijų naratyvuose naudojami struktūriniai rusifikuotos sovietinės tapatybės ideologijos komponentai ir kiek jie transformuojami. Tyrinėjant šias transformacijas lemiančius veiksnius siekiama parodyti kompleksiškas sąsajas tarp tiesioginės ir netiesioginės patirties, kolektyvinės atminties, kaip ideologinio darinio, ir miesto, kaip įvairių socialinių grupių gyvenamosios erdvės. Rusakalbių klaipėdiečių šeimos istorijų naratyvų analizė atskleidžia, kad šių žmonių papasakotos šeimos istorijos pertvarkomos paisant tiek asmeninių ir kartos poreikių, tiek siekiant išlaikyti lojalumą ne tik šeimai, bet ir valstybei, kurioje pasirinkta gyventi
„Profesionalaus“ pilietinio dalyvavimo įtaka demokratijos deficitui
Full text linkThis paper examines the new forms of political participation, whose central feature is not a gathering power of political solidarity, but a chequebook participation that developed in recent decades as a result of neoliberal policies. This so called “professionalised” approach overtakes traditional grassroots activists’ practises. Political solidarity – one of the three essential elements of democracy (together with freedom and equality) – has been gradually replaced by managerial techniques resulting in a deepening deficit of democracy. One of the reasons behind the changing trends in political participation is the so-called professionalisation of the non-governmental sector, when hired administrators substitute face-to-face grassroots actions by managerial sales strategies. As a result, we see more individualised participatory actions which do not aim at changing any existing political institutions into more socially just ones. Individualised civic participation changes the traditional forms and motives of political solidarity as well as political mobilisation; as a result, democratic citizenry experiences are reduced to political participation.Straipsnyje siekiama aptarti, kaip kinta politinis dalyvavimas, kai jo šerdis yra ne sušaukimo galią turintis politinis solidarumas, o dėl neoliberalios viešosios politikos įtakos atsiradusi „čekio išrašymo“ politinė kultūra. Joje „profesionalūs“ samdomi pilietiniai aktyvistai perima grass roots aktyvistų praktikas. Politinis solidarumas, kaip vienas iš trijų pamatinių demokratijos elementų (kartu su laisve ir lygybe), per daugiau kaip trisdešimt neoliberalizmo vyravimo metų buvo palaipsniui pakeistas vadybinėmis technikomis grįstu pilietiniu dalyvavimu, padidinusiu demokratijos deficitą