Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Maskvos patriarchato stačiatikių vyskupijos Lietuvoje diskurso adaptacijos 2022–2024 metais
Full text linkThe full-scale Russian invasion of Ukraine in February 2022 intensified geopolitical tensions and brought the issue of Orthodox church organizations’ ties to the Moscow Patriarchate to the forefront of the political agenda. The Orthodox Diocese of Vilnius and Lithuania, as part of the Moscow Patriarchate, became a focal point of public debate, facing growing societal distrust and political pressure. The diocese had to navigate between loyalty to Moscow and the need to maintain legitimacy within Lithuanian society. This study examines the discursive practices employed by the diocese to sustain its legitimacy, utilizing critical discourse analysis based on Teun van Dijk’s ‘ideological square’ model. It highlights how the diocese transformed its communication strategies by emphasizing Lithuanian identity, reducing public associations with the Moscow Patriarchate, and presenting itself as a guarantor of peace and stability. Additionally, the research explores how historical narratives, sacralization strategies, and the delegitimization of opposing groups were used to strengthen its position. The study reveals that the diocese strategically modified its communication to mitigate criticism and maintain influence within Lithuanian society. These findings suggest that religious institutions, during times of crisis, actively adjust their discursive practices to safeguard legitimacy and shape public perception.Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą 2022 m. vasarį sustiprino geopolitinę įtampą ir iškėlė stačiatikių bažnytinių organizacijų ryšių su Maskvos patriarchatu klausimą politinėje darbotvarkėje. Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, būdama Maskvos patriarchato dalimi, atsidūrė viešų diskusijų centre, susidūrusi su didėjančiu visuomenės nepasitikėjimu ir politiniu spaudimu. Vyskupija turėjo balansuoti tarp ištikimybės Maskvai ir siekio išlaikyti legitimumą Lietuvos visuomenėje. Tyrime analizuojamos vyskupijos diskursyviosios praktikos, skirtos legitimumo išsaugojimui, remiantis kritinio diskurso analize pagal Teuno van Dijko „ideologinio kvadrato“ modelį. Tokia analizė leidžia geriau suprasti, kaip vyskupija transformavo savo komunikacijos strategijas, pavyzdžiui, pabrėždama lietuviškąją tapatybę, mažindama viešąjį ryšį su Maskvos patriarchatu ir pristatydama save kaip taikos bei stabilumo garantą. Taip pat nagrinėjama, kaip ji naudojo istorinius naratyvus, sakralizacijos strategijas ir priešiškų grupių diskreditavimą, siekdama stiprinti savo pozicijas. Vyskupijos komunikacija buvo strategiškai modifikuojama siekiant sumažinti kritiką ir išlaikyti įtaką Lietuvos visuomenėje. Tokios strategijos rodo, kad religinės institucijos krizės metu gali aktyviai keisti savo diskurso praktikas, siekdamos legitimumo ir viešojo įvaizdžio kontrolės
Apie socialinę ir kultūrinę atskirtį pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Simetrinės antropologijos apybraiža
Full text linkThis essay explores the social and cultural marginalization of the southern neighborhoods of Klaipėda, Lithuania. The approach is based on an expanded methodology of symmetrical anthropology that includes nonhuman actors and organizations in addition to human social and cultural interactions. The marginalization of this locality is first demonstrated by examining the socio-spatial relations that contribute to its social isolation from the city’s more prestigious districts, as well as by addressing the neglect of natural diversity and the anthropocentric degradation of local landscapes. The essay then analyzes how social and cultural tensions between Lithuanian and Russian-speaking residents manifest within the context of urban renewal initiatives. Finally, it assesses practices aimed at “filling” critical spaces—such as the display of artworks in public places, the construction of children’s playgrounds, and the donation of spatial art objects to the city—demonstrating how these interventions reflect the relationship between society, its institutions, and the role of art and artists.Straipsnyje aptariami socialinės ir kultūrinės atskirties ženklai Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Jų pažinimas ir identifikavimas remiasi išplėsta simetrinės antropologijos metodika, į pažinimo lauką integruojančia ne tik socialinius ir kultūrinius žmonių sąveikos elementus, bet taip pat nežmones ir institucijas. Pasirinktos vietovės atskirtis pirmiausia rekonstruojama analizuojant jos atotrūkio nuo prestižinių miesto dalių priežastis ir įvedant gamtinės įvairovės ignoravimo ir antropocentrinio kraštovaizdžio eikvojimo temą. Vėliau parodoma, kaip miesto renovacijos projektų kontekste skleidžiasi socialinė ir kultūrinė trintis tarp lietuvių ir rusakalbių Klaipėdos gyventojų. Vertinant kritinių erdvių „užpildymo“ praktikas, tokias kaip meno kūrinių eksponavimas viešose erdvėse, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas ir erdvinių meno objektų dovanojimas miestui, parodoma, kaip jose užkoduojamas visuomenės ir jos institucijų santykis su menu ir menininkais
Ieškant politikos prigimties
Full text linkBook Review: of Alvydas Jokubaitis. 2024. Politinio proto kritika [The Critique of Political Reason]. Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. p. 176. ISBN 978-5-420-01868-2Knygos recenzija: Alvydas Jokubaitis. 2024. Politinio proto kritika. Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. p. 176. ISBN 978-5-420-01868-
Pedagogų požiūris į privatų švietimą: meritokratinė galimybių (ne)lygybė neoliberalizmo kontekste
Full text linkThe meritocratic system, grounded in individual achievement and the principle of equality of opportunity, seeks to promote social mobility through education. In Lithuania, however, private educational practices that contradict this principle have become increasingly widespread. Drawing on semi-structured interviews with 17 teachers in the compulsory formal education system, this article examines how private educational practices relate to equality of opportunity within a neoliberal context, aiming to reveal the ideological compatibilities and contradictions between these phenomena. Teachers’ perspectives indicate that private education embodies key features of neoliberal economization, including the display of high social status linked to the accumulation of human capital, a formally increasing freedom of choice, intensified competition, the spread of marketing practices, and the promise of higher educational quality. Yet, their attitudes also highlight a fundamental contradiction: the expansion of educational privatization fosters social inequality, diminishes the prestige of public education, and leads to unequal fulfillment of educational needs. This undermines the pursuit of equality of opportunity. In theoretical terms, these findings suggest that meritocracy, shaped in the post-war welfare state era, and neoliberalism may be incompatible, as neoliberalism undermines the conditions necessary for realizing equality of opportunity, rendering the principle largely declarative.Meritokratinė sistema, grindžiama individualiais pasiekimais ir galimybių lygybės principu, siekia atviresnio socialinio mobilumo, o šį siekį įgyvendinant svarbus vaidmuo tenka švietimui. Tačiau Lietuvoje vis plačiau taikomos privačios švietimo praktikos šiam principui prieštarauja. Straipsnyje, paremtame pusiau struktūruotais interviu su 17 mokytojų, dirbančių privalomojo formalaus ugdymo sistemoje, nagrinėjamas privačių švietimo praktikų ir galimybių lygybės principo santykis neoliberalizmo sąlygomis, siekiant atskleisti ideologinius suderinamumus ir prieštaravimus tarp šių reiškinių. Pedagogų požiūrių analizė atskleidė, kad privatus švietimas atliepia pagrindinius neoliberalios ekonomizacijos bruožus: aukšto socialinio statuso demonstravimą, susietą su galimybe kaupti ir maksimizuoti žmogiškąjį kapitalą; formaliai augančią pasirinkimo laisvę; konkurencijos didėjimą; rinkodaros praktikų plėtrą ir pažadą, kad ugdymo kokybė bus geresnė. Remiantis mokytojų išsakytomis nuostatomis, galima identifikuoti esminį prieštaravimą – švietimo privatizacijos plėtra prisideda prie socialinės nelygybės didėjimo ir reprodukavimo, viešojo švietimo prestižo nykimo ir nevienodo švietimo poreikių atliepimo, todėl konfliktuoja su galimybių lygybės siekiu. Šios nuostatos, grindžiamos teorija, leidžia daryti prielaidą, kad meritokratija, susiformavusi pokario gerovės valstybės laikais, ir neoliberalizmas gali būti nesuderinami, nes pastarasis, ko gero, panaikino svarbias sąlygas galimybių lygybei įgyvendinti, todėl šis principas liko tik deklaratyvus
Transklasės samprata prancūzų sociologijoje: fenomenologinė socialinio mobilumo interpretacija
Full text linkThis article examines a subfield of French sociology that explores and provide phenomenological interpretation of the experience of social transclass—specifically, the transition from one social class to another. It begins by outlining the core conceptual principles of this sociological approach and then examines the internal discussions surrounding transclass discourse, along with the differing perspectives on the very concept of transclass. One of the central issues within this discourse is the relationship between this sociological approach and French literature. The article aims to clarify what sociologists studying transclass seek in certain literary works and how sociological studies of transclass experiences provide meaning and an existential background for literary writing. The analysis of transclass discourse concludes with an examination of its feminist perspective and the ideological dilemmas inherent in this field of sociology.Straipsnyje pristatoma prancūzų sociologijos atšaka, analizuojanti socialinės transklasės (perėjimo iš vienos socialinės klasės į kitą) reiškinį ir siūlanti fenomenologines šio reiškinio interpretacijas. Pirmiausia pateikiami šios sociologijos atšakos esminiai konceptualūs postulatai, o vėliau aptariama vidinė transklasės diskurso polemika, besiskiriantys požiūriai į transklasės sąvoką ir sampratą. Vienas svarbesnių diskurso klausimų yra šios sociologijos atšakos sąsajos su prancūzų grožine literatūra. Straipsnyje siekiama paaiškinti, ko tam tikruose literatūros kūriniuose ieško sociologai ir kaip sociologinės transklasės studijos suteikia prasminį ir egzistencinį pagrindą kai kurių rašytojų kūrybai. Transklasės diskurso analizė užbaigiama aptariant feministinę šio diskurso pakraipą ir nušviečiant šios sociologijos atšakos ideologinės pozicijos dilemą
Militarizuoti vyriškumai: lyčių normos, moterų padėtis ir LGBTIQ+ asmenys Europos karinėse struktūrose
Full text linkThis article examines the construction of militarized masculinities within the European Union. It aims to identify the qualities deemed necessary for a militarized masculine man in this context. The analysis focuses on three dimensions: the normative image of militarized masculinity, the position of women in the military, and the integration of LGBTIQ+ individuals, particularly homosexual and transsexual persons. The findings suggest that women are often positioned as complementary to men, thereby reinforcing traditional gender hierarchies. Homosexual men may be accepted, but typically only if they conform to dominant masculine norms. Drawing on Judith Butler’s theory of gender performativity, the article argues that militarized masculinity is not inherent but socially constructed. Jasbir Puar’s concept of homonationalism is used to demonstrate how selective aspects of homosexual identities are incorporated into military structures in Lithuania, Greece, Germany, and the Netherlands. The empirical component is based on semi-structured interviews with eight military professionals, revealing prevailing gender norms, behavioral expectations, and the conditional inclusion of sexual minorities within military institutions. The article concludes that rethinking the military beyond a narrowly defined masculine ideal is essential for promoting greater inclusivity and challenging dominant gender norms.Straipsnyje nagrinėjama kaip konstruojami militarizuoti vyriškumai ir kokias pagrindines savybes turi turėti vyras, dirbantis NATO karinėse struktūrose. Analizė apima tris temas: militarizuoto vyriškumo normatyvinis vaizdinys, moterų padėtis karinėse struktūrose bei LGBTIQ+ asmenų – ypač homoseksualių ir transseksualių asmenų – integracija. Tyrimas grindžiamas interviu su aštuoniais karinio personalo profesionalais ir jų požiūriu į vyraujančias lyčių normas, elgesio ypatybes ir sąlyginį seksualinių mažumų įtraukimą į karines struktūras. Interviu dominuojantys vaizdiniai rodo, kad moterys dažnai suvokiamos kaip papildančios vyrus kariuomenėje, taip atkuriant tradicines lyčių hierarchijas. Homoseksualūs vyrai gali būti priimami į karines struktūras, tačiau dažnu atveju tik tuomet, kai atitinka vyraujančias vyriškumo normas. Remiantis Judith Butler lyčių performatyvumo teorija, straipsnyje teigiama, kad militarizuotas vyriškumas nėra įgimtas, bet socialiai konstruojamas. Taip pat pasitelkiama Jasbir Puar homonacionalizmo sąvoka siekiant atskleisti, kaip tik tam tikri homoseksualios tapatybės bruožai gali būti integruojami į normatyvinį karinių struktūrų vaizdinius Lietuvoje, Graikijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Straipsnyje daroma išvada, kad norint skatinti didesnę skirtingų žmonių įtrauktį ir kvestionuoti dominuojančias lyčių normas, būtina iš naujo permąstyti karinių struktūrų sąvoką ir peržengti siaurai apibrėžto vyriškumo idealo ribas
„Prigimtinės šeimos“ gynimas Lietuvoje: lytinis nacionalizmas ir familizmas dešiniųjų populistų diskurse
Full text linkThe aim of this article is to examine the interplay between gender and nationalism in the political discourse of right-wing populists in Lithuania. In recent years, the political landscape in Central and Eastern Europe has been increasingly characterized by the rise of right-wing populism and anti-gender campaigns. The founding of the Lithuanian political party the National Alliance is linked to this shift. This party is defined as nationalist, conservative, anti-system and populist political movement. Employing political discourse analysis, this study analyses the National Alliance’ public statements from 2020 to 2024. The analysis shows that the discourse of the National Alliance uses a hyperbolic and alarmist language to represent progressive gender policies, invokes gendered nationalist and familist notions to delegitimize them, and advocates a model of society based around the “natural family” in which identity is controlled and space for expressions of non-conformity is restricted.Šio straipsnio tikslas – ištirti lyties kaip socialinės kategorijos ir nacionalizmo sąveiką dešiniųjų populistų diskurse Lietuvoje. Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos šalių politinėje erdvėje iškilo dešinysis populizmas ir prieš lyčių lygybę nukreiptos antigenderistinės kampanijos. Lietuvos politinės partijos Nacionalinis susivienijimas įkūrimas siejamas su šiais procesais. Ši partija gali būti apibūdinta kaip nacionalistinis, konservatyvus, antisisteminis populistinis politinis judėjimas. Pasitelkus politinę diskurso analizę, šiame tyrime analizuojami 2020–2024 m. paskelbti vieši Nacionalinio susivienijimo pareiškimai. Diskurso analizė rodo, kad Nacionalinis susivienijimas, pristatydamas progresyvias politines iniciatyvas lyčių lygybės klausimais, vartoja hiperbolizuotą alarmistinę kalbą. Siekdama tas iniciatyvas delegitimuoti, ši partija remiasi antigenderistinėmis, nacionalistinėmis ir familistinėmis nuostatomis ir pasisako už visuomenės modelį, kurio centre yra „prigimtinė šeima“, kontroliuojanti tapatybės apibrėžtis ir ribojanti nonkonformizmo raišką
Saugios vietos beieškant: queer migrantų patirtys Lietuvoje
Full text linkLithuania presents a dual context for studying queer migration. On the one hand, queer Lithuanians emigrate to more liberal environments; on the other, the country receives queer migrants fleeing persecution based on their sexual identity. This paper examines how intersectionality, heteronormativity, and religion shape queer migration experiences within the Lithuanian context. Drawing on semi-structured interviews with LGBTIQ+ Lithuanian emigrants and immigrants to Lithuania, the analysis highlights how sociopolitical conditions and struggles for equal LGBTIQ+ rights strongly influence migration decisions. Lithuanian migrants often move to Western countries in search of broader legal recognition and opportunities, while migrants from more homophobic regions seek basic safety in nearby European countries such as Lithuania. For Lithuanian migrants abroad, intersecting identities can sometimes facilitate integration, whereas for queer migrants in Lithuania, they often exacerbate challenges. Finally, migration trajectories and experiences are profoundly shaped by prevailing heteronormative attitudes, reinforced by religious discourse. Lietuva pasižymi dvilypiu queer migracijos kontekstu. Šalis patiria queer lietuvių emigraciją į liberalesnes aplinkas, bet kartu Lietuva priima queer migrantus, bėgančius nuo persekiojimo dėl savo seksualinės tapatybės kituose regionuose. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip intersekcionalumas, heteronormatyvumas ir religija formuoja queer migracijos patirtis Lietuvos kontekste. Straipsnis pagrįstas pusiau struktūruotais interviu su LGBTIQ+ Lietuvos emigrantais ir imigrantais, atvykusiais į Lietuvą iš kitų regionų. Straipsnyje argumentuojama, kad queer migracijos motyvams įtaką daro sociopolitinės sąlygos, susijusios su iššūkiais užtikrinant lygias LGBTIQ+ teises. Migrantai iš Lietuvos keliauja į vakarietiškas šalis, ieškodami geresnio teisinio priėmimo ir galimybių, o asmenys iš homofobiškų šalių ieško saugumo artimose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje. Daugeliu atvejų skirtingų susipinančių tapatybių sąveika palengvina integraciją Lietuvos migrantams užsienyje, tačiau apsunkina imigrantų integraciją Lietuvoje. Queer migracijos trajektorijoms ir patirtims taip pat daro įtaką vyraujančios heteronormatyvios nuostatos, kurias sustiprina dominuojantys religiniai diskursai