Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: sociologinė analizė
Full text link The main purpose of this article is to discuss the social aspects of the apparitions of the Virgin Mary, the development of apparition places, as well as the motivation and behavioral characteristics of pilgrims going to the miraculous places of the Virgin Mary in Lithuania. The article reviews the criteria recognized by the Church for assessment of the authenticity of apparitions, their characteristics, paradigm, and other scientific researches, a list of the Vatican-approved apparitions and apparition places in Lithuania. We used the main elements of the paradigm of apparitions for an empirical study of the officially recognized apparition in Šiluva, Lithuania. Finally, we also explore the complex motivation of religious tourism and pilgrimage. It relates to the manifestation of pilgrims’ personal or community values and identity as well as other cognitive or social motives. The paper concludes that the apparitions of the Virgin Mary take place in locations where social groups resist political, social, or moral change. Therefore, places of apparitions become a continuously re-created and re-interpreted social reality.Pagrindinis straipsnio tikslas – aptarti socialinius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų ypatumus, apsireiškimų vietų vystymąsi, taip pat motyvaciją ir elgesio bruožus piligrimų, vykstančių į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiami Bažnyčios naudojami kriterijai vertinant apsireiškimų autentiškumą, apsireiškimų charakteristikos, jų paradigma, kiti su apsireiškimais susiję mokslininkų tyrimai, pristatomi Vatikano patvirtinti apsireiškimai ir Lietuvoje įvykusių apsireiškimų vietos. Pagal pagrindinius apsireiškimų paradigmos elementus analizuojamas oficialiai pripažintas Šiluvoje įvykęs apsireiškimas. Galiausiai tiriama religinio turizmo ir piligriminių kelionių kompleksinė motyvacija, susijusi tiek su piligrimų asmeninių ar bendruomeninių vertybių ir tapatumo raiška, tiek su kitais pažintiniais ar socialiniais motyvais. Straipsnyje daroma išvada, kad Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai vyksta vietose, kuriose priešinamasi politiniams, socialiniams ar moraliniams pokyčiams, o apsireiškimų vietos tampa nuolat kuriama ir interpretuojama socialine realybe, lankoma piligrimų
Lietuvos miesto studijos: ką jos mums pasakoja ir ką nutyli apie Vilnių?
Full text linkThis article analyses the dominant discourses about cities in Lithuanian urban studies. Approaching urban processes in a different way, I suggest to study cities as a dense cluster of dwellings and consider housing as the main field (the Bourdieu’s concept) that structures the material forms of the city. In the first two sections of the article I consider the case of Vilnius and criticize the dominant natural and geopolitical categories and metaphors as limiting our understanding about urban processes. In the third part I argue how a historical genealogy of the symbolic forms of the city might reveal spatial manifestations and practices of power relations. Supplementing the genealogy of the symbolic forms with the analysis of social structures, it is possible to suggest a more relevant approach to study Lithuanian cities. Also, such an approach might facilitate productive cooperation between urban researchers working with different epistemological traditions.Šiame straipsnyje analizuoju pastarojo dešimtmečio Lietuvos miesto studijose dominuojančius kalbėjimo apie miestus būdus. Ieškodamas alternatyvų į miestus siūlau žvelgti kaip į tankią būstų sankaupą, o į būstą – kaip į pagrindinį lauką (Bourdieu sąvoka), kuriantį materialias miesto formas. Pasitelkdamas Vilniaus miesto atvejį, pirmose dviejose straipsnio dalyse kritikuoju šiuo metu plačiai vartojamas gamtines ir geopolitines kategorijas bei metaforas, kurios riboja mūsų suvokimą apie urbanistinius procesus. Trečioje dalyje parodau, kaip Vilniaus miesto istorinė genealogija padeda suprasti simbolines miesto formas, kurios pasitelkiamos erdvinėse miesto praktikose besireiškiančiuose galios santykiuose. Jas siejant su socialinių struktūrų analize galima būtų sukurti aktualius ir įtraukiančius pasakojimus apie Lietuvos miestus. Tokius pasakojimus įgalintų didesnės pastangos ieškoti sąsajų tarp labai skirtingų epistemologinių tradicijų besilaikančių miesto tyrėjų
Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Discourse analysis in Lithuania, despite being a popular research strategy, lacks clarity and precision in methodological choices. It is quite common to use Foucault’s approach while discussing discourse, but it leads to an overemphasis on structure and ignores agency. However, there is no issue if this position is reflected. That is why it is important to understand the variety of the possible positions in the dialectics of structure-agency within discourse analysis. They are summarized here within a continuum that rests between an emphasis on structure and an emphasis on agency, and which is divided as follows: (1) being concerned exclusively with the structure of discourse without any attention to the agent; (2) being concerned with discourse structure as something that lies “beyond,” where agents are more or less seen as the passive carriers of a discursive order with almost no possibility of agency; (3) the discourse and agent being seen as taking part in a balanced dialectical relationship, influencing each other; (4) the agent being seen as dependent on structure to some extent, but also as the one with the power or the one who should be empowered; (5) the center of an analysis being the practices of the actors, not the discourse in particular. This classification explains the specific epistemological and methodological strategies based in specific areas of the social sciences and the humanities. When reflected, these strategies help to understand what position on the role of agency is taken in a particular discourse analysis.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. Taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis M. Foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. Tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. Todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. Diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. Iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. Jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime
Moteriškasis habitus „štangos“ sporte: lytis ir simbolinis dominavimas
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Based on P. Bourdieu’s concepts of habitus, field and masculine domination, the main objective of this article is to reconstruct the social boundaries of women’s weightlifting and the operating principles of the woman’s habitus within the field of bodybuilding. It is argued that women’s body fitness and women’s bodybuilding are inevitably related to power and gender. An analysis of qualitative, semi-structured interviews with four female athletes (of whom two are female fitness athletes and two others are former female bodybuilders) provides answers to the main research question: what embodied social regulations enable (or restrict) the access of women to an athletic discipline if it is traditionally defined in terms of masculinity? It is further argued that two main criteria arise and take effect in the field of weightlifting: besides the necessity to follow a strict regime and maintain the body in proper shape, a no less important social rule is to embody a socially acceptable form of femininity. The concept of a “synchronized body” is suggested in order to explain the everyday effort to keep the athletic body in between the ever insufficient femininity and the excessive masculinity. Finally, in terms of their bodies, women athletes practice specific strategies in order to suppress the identity conflict between their athletic and “normal,” mundane lives.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Pagrindinis straipsnio tikslas – rekonstruoti socialinį „štangos“ sporto lauką ir moteriško habitus jame veikimo principus. Remiantis P. Bourdieu siūlomomis sąvokomis, norima parodyti, kad sportinis moterų kultūrizmas ir moterų kūno fitnesas yra neatsiejami nuo galios struktūrų ir jų sąsajų su lytiškumo kategorijomis. Taikant kokybinę metodologiją, straipsnyje pristatoma pusiau struktūruotų interviu analizė su sportininkėmis, sykiu atsakant į pagrindinį tyrimo klausimą: kokios įkūnytos taisyklės įgalina (arba riboja) moterų patekimą į sportinį lauką, jei šis tradiciškai apibrėžiamas kaip vyriškas? Straipsnyje teigiama, kad, be sportinio režimo ir kūno treniravimo, jėgos sportininkėms keliamas ne mažiau svarbus reikalavimas tinkamai įkūnyti socialiai priimtiną moteriškumą, šiuos du kriterijus suvokiant kaip pagrindines šios sporto šakos lauko taisykles. Galiausiai į „štangos“ sportininkes pasiūloma žvelgti kaip į „suderinto kūno“ savininkes – kas dieną balansuojančias ant nepakankamo moteriškumo ir perdėto vyriškumo ribos. Pabaigoje aptariamos moterų praktikuojamos strategijos siekiant normalizuoti sportinės ir ne sportinės tapatybių konfliktą
Potestas quaerens auctoritatem. Politinė teologija tarp hierateumos ir strateumos
Full text link[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
This article discusses the concept of the quality of being political and the relationship between power and authority. The theories of Carl Schmitt and Eric Voegelin were chosen as the main points of reference. Problems of the interaction of power and authority are discussed in the paper as well as the genesis of the quality of being political. The article attempts to prove that the phenomenon of power occurs in the Iron Age with the disappearance of the Eastern dominances. The prominence of a principle of supremacy of power becomes an issue when the authority, which demands hierarchy and alludes to the traditions of dominance, is sought to be eliminated.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje aptariama politiškumo samprata, taip pat galios ir autoriteto santykis. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Carlo Schmitto ir Erico Voegelino – teorijos. Svarstomos autoriteto ir galios sąveikos problemos, taip pat politiškumo fenomeno genezė. Mėginama įrodyti, kad galios fenomenas atsiranda geležies amžiuje, suirus Rytų pasaulio viešpatijoms. Galios viršenybės principo iškėlimas tampa problema, kai iš politinio gyvenimo mėginama pašalinti viešpatystės tradicijas primenantį ir hierarchijos reikalaujantį autoritetą
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)
Full text link[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
This study is an analysis of a sociological research about the scientific activities performed by natural scientists. It is composed of three parts: a critical overview of Bruno Latour’s theoretical writings on the Actor-Network Theory, the description of the research and reflections on the findings. The research discussed in this study was a didactical experiment consisting of focus group discussions. The aim of the experiment was to facilitate an epistemological rupture, which, in the science studies, might be interpreted as a shift from the sociology of the social to the sociology of translation or the Actor-Network Theory treating non-social objects of nature, nonhumans or things as social entities within associations and networks. The sociology students who participated in the didactical experiment were very positive about their experience regarding the epistemological rupture and its role in shaping their knowledge about sociology itself. In this issue, we publish the first part of the study and discuss the ideas of B. Latour on the sociology of transduction and science studies.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Studijoje, kurią sudaro trys dalys – kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas, – analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai
Ar tikrai karalius nuogas? Apie filosofo kaltinimus mokslininkams
Full text link[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2)
Full text linkThis article further develops the ideas expressed in our previous publication – On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1) – and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of “the new scientific spirit,” elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White’s theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for “the new scientific spirit.” The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors’ reflections regarding the formation of their own sociological habitus. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard’o „naujosios mokslinės dvasios“ epistemologija ir H. White’o tropų teorija, kuri suteikė „naujosios mokslinės dvasios“ formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi