Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Sociologijos ištakų beieškant
No full textReview: Weber, Max. 1997. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vilnius: Pradai.Recenzija: Weber, Max. 1997. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vilnius: Pradai
Transcendentalinės sąmonės pro-simboliai
Get PDFThe article analyzes the problem of defining the concept of consiousness in the modern sciences. The author notes that consiousness does exist in the form of reality, image, metaphycical pressuposition or human condition. Rather consiousness shows itseld as an expression of a specific phenomena beyond and before itself. The author develops a phenomenological analysis of the process of formation of consiousness in the context of symbolic formations, concepts and personal experiences. Change and steadiness, rules of interrelations as a phenomena can been seen as references and qualities through which a pre-symbolic consiousness of consciousness (or consiousness of prime symbols) appears.Straipsnyje nagrinėjama sąmonės sąvokos apibrėžimo moksluose problema. Autorius pabrėžia, jog, viena vertus, sąmonės – kaip tikrovės, vaizdinio, metafizinės prielaidos, žmogaus būklės – iš viso nėra. Sąmonė atsiveria kaip specifinio fenomeno raiška anapus jos ir iki jos; būtų klaidinga manyti, kad ją pagrindžia tikrovė, kaip sąmonė. Sąmonės formavimąsi autorius nagrinėja simbolinių formacijų, sąvokų, asmeniškų patyrimų kontekste. Kismas ir patvarumas bei atitinkamos sąryšių taisyklės, kaip fenomenai, tampa nuorodomis arba savybėmis, per kurias atsiveria ikisimbolinė sąmonės arba pro-simbolių (Ur simbolių) sąmonė
Serbų ir kroatų nacionalizmo atgimimo prielaidos XX a. pabaigoje
No full textNationalism in one way or the other affected all the political processes in the Yugoslavian territories. The tension between Serbian and Croatian nationalism is of special importance. Therefore the analysis of these nationalisms is central for understanding the political events in the region. The article differentiates a few interrelated preconditions for the understanding of the two nationalisms. These are the history, the economic conditions, social-psychological factors and the interaction between foreign politics and nationalism.Nacionalizmas vienaip ar kitaip veikė visus politinius procesus buvusioje Jugoslavijoje. Ypač didelę reikšmę turėjo serbų bei kroatų nacionalizmo susidūrimas. Todėl šių tautų nacionalizmo specifikos nagrinėjimas yra reikšmingas norint aiškiau suprasti ten vykstančius politinius įvykius. Straipsnyje išskiriamos kelios tarpusavyje susijusios prielaidos, kuriomis remiantis nagrinėjama serbų ir kroatų nacionalizmo specifika ir tarpusavio panašumai. Tai šių tautų nacionalizmo istorija, ekonomikos įtaka nacionalizmui, socialinės-psichologinės priežastys bei užsienio politikos ir nacionalizmo sąveika
Postkomunistinės revoliucijos želmenys: į postmodernią Lietuvą?
No full textNowadays we could hardly find a sociologist, who could reasonably deny the significance of the structural changes in the decade after the start of ‘singing revolution’ in Lithuania. The change occurred not only in the spheres of politics and economics; it slowly and reluctantly transformed the structure of the society, its values and norms. What is the logic of such change? Is it already possible to define the stages of post-communist development? Is it possible to delineate tendencies of the development? Whether Lithuania – together with other neighbors in the Eastern Europe – is capable of following the path of ‘post-modern’ democracy in the West; or, despite all the efforts, the paths of development are unprecedent.Šiandieną vargu ar surastume sociologą, kuris sugebėtų argumentuotai paneigti, kad, praėjus jau bene dešimtmečiui po "dainuojančios revoliucijos" pradžios, Lietuvoje tikrai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių. Pasikeitė ne tik politinis krašto statusas, ekonomikos ir monetarinės politikos modelis - po truputį, nors ir labai nenorom ir palengva, transformuojasi ir tai, kas keičiasi lėčiausiai: visuomenės struktūra, jos pobūdis, vertybės, kasdienio bendrabūvio normos bei nuostatos. Kokia yra tokių pokyčių logika, ar jau galima įvardinti postkomunistinio socialinio kismo etapus, nuspėti tolesnes raidos tendencijas? Ar Lietuva, sykiu su kitomis Rytų Europos kaimynėmis, įstengs supanašėti su "post-modernėjančiomis" Vakarų pasaulio demokratijomis, ar, nepaisant visų pastangų, jos laukia ypatingas, Vakaruose dar nematytas visuomeninis būvis
Georgas Herbertas Meadas ir asmens savimonės teorija
Get PDFMead’s theory defines the individual as a rational and an active being. While at the time Freud’s influence was substantial, the notion of the unconscious plays a limited role in Mead\u27s discussion of the rational ‘me’ or the ego. Most often the unconscious refers to social action that is not thought of consciously. The main object of Mead\u27s analysis is the self and its bases in the social interaction.Meado teorija, kaip ir vėlesnis simbolinis interakcionizmas, individą supranta kaip racionalią ir aktyvią būtybę. Nors tuo metu psichologijoje aktyviai sau kelią skynėsi freudizmas, tačiau Meadą nelabai domino pasąmoniniai psichikos mechanizmai ir jų poveikis racionaliajam aš arba ego. Dažniausiai tie pasąmoniniai reiškiniai, apie kuriuos kalba Meadas, yra asmens iki galo neįsisąmoninta socialinė veikla. Pagrindinis Meado analizės objektas yra asmens aš, kuris aiškiai suvokia save patį ir šiame santykyje su juo pačiu atsispindinčią socialinio elgesio logiką
Kaip/ar gimsta akademinis žurnalas
No full textReview essay: "Sociologija. Mintis ir veiksmas", Klaipėdos universiteto leidykla, 1997, Nr. 1Recenzija: "Sociologija. Mintis ir veiksmas", Klaipėdos universiteto leidykla, 1997, Nr. 1
Įvadinis žodis: Pastabos apie patyrimą, kurio negalima išvengti
No full textNowadays it is trivial to claim, that the science is grounded both on theory and on observation or practice. The development of conceptual systems is as important as the empirical observation. The article is to discuss the influence of the Soviet science system for the development of sociology in Lithuania, which is both constrained and grounded on previous system of classification of scientific disciplines.Šiandieną trivialu teigti, kad mokslas tarsi remiasi dviem kojom - teorija ir stebėjimu, arba praktika. Loginė mokslo vystymosi arba pagrindinių kategorijų apibrėžimo ir sistemos kūrimo stadija yra vienodai svarbi kaip ir faktų rinkimo etapas. Todėl žvelgdami į sovietinę socialinių mokslų būklę, kuri, veikiama naujų galimybių, sykiu ir riboja, ir grindžia dabartinį socialinių mokslų kitimą, nesunkiai pamatytume, kad Lietuvos sociologijos raida tiesiogiai priklausė ne tik nuo politinių ir ideologinių rėmų, bet taip pat ir nuo sovietines mokslų klasifikacijos ypatumų, turėjusių įtakos sociologinio pažinimo susiskaidymui
Simbolinio interakcionizmo metodologinės nuostatos
Get PDFTranslation: Blumer, Herbert. 1969. Symbolic Interactionism. Perspective and Method, Englewood Cliffs: Prentice-Hall; 1-21.Vertimas: Blumer, Herbert. 1969. Symbolic Interactionism. Perspective and Method, Englewood Cliffs: Prentice-Hall; 1-21
Šventybė ir pasaulietiškumas nesociologiniu požiūriu
No full textReview: Eliade, Mircea. 1997. Šventybė ir pasaulietiškumas. Vilnius: Mintis.Recenzija: Eliade, Mircea. 1997. Šventybė ir pasaulietiškumas. Vilnius: Mintis
Informacinės visuomenės mokslo bruožai
Get PDFThe article discusses whether and to what extent the sciences are postmodern without considering the meaning and implications of the notion of postmodernity. Arguably, the post-industrial science is postmodern by itself just because it is defined by the paradigm of information. Science is the quintecence of postmodernity and provides the basis of informational existence of postmodern society. In other words, science is a source and medium of post-modernity. Informational science grounds its own rules and makes a link between philosophy and knowledge, connects the boundedlessness of methaphilosophical language games (Lyotard) with the transinformational theory. While the transinformational theory suggests traditional philosophical problematique, informational science creates a novel postmodern epistemology.Šiame straipsnyje tiesiogiai neklausiama, kas tai yra postmodernybė ir kaip ji reiškiasi. Mums rūpi, kiek ir kaip postmodernus pats mokslas. Remiamasi paprasta prielaida, kad postindustrinis mokslas savaime postmodernus jau vien todėl, kad dominuojamas informacinės paradigmos. Mokslas, kaip postmodernybės kvintesencija, sietinas su visuomenės informacinės egzistencijos ir paties postmetafizinio mąstymo "gamyba" bei substancionalumu. Kitaip sakant, mokslas - kaip postmodernybės šaltinis ir laikmena. Informacinėmis raiškomis mokslas vis labiau pagrindžia savo paties taisykles ir kartu peržengia prarają tarp filosofijos ir žinojimo, suliedamas metafilosofinių "kalbos žaidimų" (Jeanas F. Lyotardas) neaprėpiamumą su viso mokslo produkuojamu transinformaciniu teoriškumu, kuris savaime informaciniu pamatu ne tik suponuoja tradicinę filosofijos problematiką, bet ir iškristalizuoja vis naujus postmoderniosios epistemologijos darinius. Tačiau šiuo atveju mums svarbiau ne filosofijos informacinio "prisikėlimo" keliai, o bendriausia postmoderniojo mokslo samprata