Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Ar žlunga "sociologinis metodas"
No full textTranslation: Esser, Hartmut. 1991. Verfällt die „soziologische Methode“? In: Die Modernisierung moderner Gesellschaften. Verhandlungen des 25. Deutschen Soziologentages in Frankfurt am Main 1990, hg. im Auftrag der Deutschen Gesellschaft für Soziologie von Wolfgang Zapf. Frankfurt a. M., New York: Campus.Vertimas: Esser, Hartmut. 1991. Verfällt die „soziologische Methode“? In: Die Modernisierung moderner Gesellschaften. Verhandlungen des 25. Deutschen Soziologentages in Frankfurt am Main 1990, hg. im Auftrag der Deutschen Gesellschaft für Soziologie von Wolfgang Zapf. Frankfurt a. M., New York: Campus
Sociologinė postmodernumo teorija
Get PDFTranslation: Bauman, Zygmunt. 1992. "A Sociological Theory of Postmodernity". In: Intimations of Postmodernity. London and New York: Routledge; 187-204.Vertimas: Bauman, Zygmunt. 1992. "A Sociological Theory of Postmodernity". In: Intimations of Postmodernity. London and New York: Routledge; 187-204
Tautinės sąmonės ir solidarumo sklaida
Get PDFTranslation: Znaniecki, Florian. 1952. Modern Nationalities. A sociological study of how nationalities evolve. Urbana: University of Illinois Press; 80-111.Vertimas: Znaniecki, Florian. 1952. Modern Nationalities. A sociological study of how nationalities evolve. Urbana: University of Illinois Press; 80-111
Trečiasis Maxo Weberio prasiveržimas
No full textThe aim of the article is to discuss Weber\u27s dilemma of methodological individualism: the question of the relationship between Weber\u27s interpretive sociology and his substantive sociological research. The author of the article aims, first, to deny the dilemma of methodological individualism by claiming that the contradictions between Weber’s methodological principles and his research practice are superficial. Second, the author argues that, contrary to the Schluchter\u27s idea, Weber’s ‘interpretive sociology’ does not acquire its final form after the ‘second breakthrough’. The author attempts to delineate the ‘third breakthrough’ in the last decade\u27s works of German sociologist, which leads towards sociological action theory. Thirdly, the author attempts to reconstruct Weber’s action theory while critically evaluating the works in this area. Finally, the author discusses the question whether the third Weber’s breakthrough can be finalized in such a manner that the resulting action theory would be satisfactory in relation to the initial tasks.Siame straipsnyje, pirma, bandysime metodologinio individualizmo dilemą sugriauti, parodydami, kad prieštaravimas tarp M. Weberio skelbiamų metodologinių principų ir jo tyrimų praktikos yra tik tariamas. Antra, pagrįsime tezę, kad W. Schluchterio nurodomų dviejų "prasiveržimų" pasekmėje M. Weberio "suprantančioji sociologija" savo galutinio pavidalo dar neįgyja. Paskutiniame savo veiklos dešimtmetyje vokiečių sociologas pradėjo savo "trečią prasiveržimą". Jis vedė į sociologinę veiklos teoriją ir liko neužbaigtas. Trečiasis straipsnyje sprendžiamas uždavinys yra šios M. Weberio veiklos teorijos rekonstrukcija, kritiškai įvertinant tyrinėtojų šioje srityje jau nuveiktą darbą. Pagaliau (ketvirta), metateoriškai aptarsime klausimą, ar trečiasis M. Weberio prasiveržimas gali būti užbaigtas taip, kad jo rezultatas būtų veiklos teorija, pasižyminti visais tais privalumais, kurių vokiečių sociologas iš tokios teorijos pageidavo
Savimonė
No full textTranslation: Mead, George Herbert. 1967. Works. Mind,Self and Society, Vol. 1. Chicago: Univ. Chicago Press; 135-144.Vertimas: Mead, George Herbert. 1967. Works. Mind,Self and Society, Vol. 1. Chicago: Univ. Chicago Press; 135-144
Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmių
Get PDFThe aim of the article is to analyze the meaning of the notion of Lithuanian identity. The analysis is developed in a few steps. First, the author looks into the role of nationalist images of the common in the eveday practices. The analysis is further developed, second, by noting that the concept of nationalism refers both to a word in a form of rhetorical practices and a thing in a form of social relations. Third, the author argues for a historical outlook that provides a possibility to understand the political ambiguities of nationalism.Straipsnyje autorius nagrinėja lietuviško tapatumo reikšmę. Straipsnis sudarytas iš kelių dalių. Pirmoje dalyje autorius svarsto „savaime suprantamų“ nacionalistinių bendrumo vaizdinių vaidmenį kasdienėse praktikose. Autorius, antra, pabrėžia, jog nacionalizmo sąvoka žymi tiek, viena vertus, žodį – retorines praktikas, tačiau kartu, antra vertus, tiek daiktą – socialinius veikėjų tarpusavio santykius. Trečia, analizė plėtojama nagrinėjant dvylipį nacionalizmo kaip politinio judėjimo pobūdį, kurį autorius įvardija klausimu, ar Mykolas Lietuvis turėjo bambą
Ar galima etniškumo ir nacionalizmo teorijų sintezė
Get PDFThe aim of the article is twofold. First, it aims at an overview and a critical evaluation of the main theories of ethnicity and nationalism. Second, it attempts to define the possibilities of their synthesis. The author argues for an understanding of ethnicity as a complex phenomena, whose explanation is connected with a interaction of genetic, psychological, social and cultural factors. Nationalism is defined as political ideology which develops as a result of the processes of modernization and holds an idea of political soveireignity of ethnic groups.Šio straipsnio tikslas yra trumpai aptarti bei kritiškai įvertinti egzistuojančias pagrindines etniškumo ir nacionalizmo teorijų grupes ir kartu pabandyti nubrėžti galimos pastarųjų integracijos būdus. Etniškumas suprantamas kaip įvairialypis reiškinys, kurio paaiškinimo bandoma ieškoti sudėtingoje genų, psichikos, sociumo ir kultūros sąveikoje. O nacionalizmas apibrėžiamas kaip politinė ideologija, teigianti etnosų ir valstybių sienų vienybę, kuri susiformuoja kaip modernizacijos procesų rezultatas
Civilizacijos analizė kaip kultūros sociologija
Get PDFTranslation: Kavolis, Vytautas. 1985. Civilization Analysis as a Sociology of Culture. Sociological Theory. 1: 29-38.Vertimas: Kavolis, Vytautas. 1985. Civilization Analysis as a Sociology of Culture. Sociological Theory. 1: 29-38
Tarpžmogiškumo pradai
No full textTranslation: the reader is offered a translation of Martin Buber\u27s work that was published in a book "The Knowledge of the Man".Vertimas: žurnale pateikiamas Martino Buberio teksto iškarpos, spausdintos rinkinyje "The Knowledge of Man", vertimas
Kita proto pusė
Get PDFThe aim article is to develop a non-identarian critique of reason. The point of departure of the argument is a view that uniqueness of the Cartesian project lies not in privileging the principle of reason, but in privileging the subjective reason. The argument is developed by arguing that the preconditions of possibility of subjective reason are expressed in the logic of identity. Yet because of this the idea of reason becomes an ideology of reason: the philosophical principles of rationality turn into preconditions of ethical and political action. The author claims that because of interrelation between the philosophical idea reason and the institutions and structures of power, a critique of the idea of reason is necessary. Such a critique is developed in two directions: first, reason encompasses an irrational moment in its definition; second, irrationality itself is a notion of reason.Racionalumo diskurso recepcija ir kritika yra sietina su Descartes\u27o filosofija. Būtent Descartes\u27as savo "Metafiziniuose apmąstymuose" suformuluoja pamatinius racionalumo filosofijos principus: abejonę, kaip mąstymo metodą; racionalaus ir sau tapataus ego egzistavimą; mąstymo aiškumą ir ryškumą grindžiantį tapatybės dėsnį. Karteziškojo projekto unikalumą sudaro ne tai, jog privilegijuojamas proto principas, bet tai, jog privilegijuojamas subjektyvus protas. Viena esminių subjektyvaus proto ypatybių yra ta, jog jis gali apsibrėžti ir sėkmingai funkcionuoti tik tuo atveju, jei yra vienintelis, t.y. jei iš mąstomybės srities yra iš anksto pašalinamas kitybės momentas. Subjektyvaus proto funkcionavimas remiasi tapatybės logika: kiekvienu mąstymo aktu protas vis iš naujo susitapatina su savimi ir taip save prezentuoja, o tai, kas protui yra netapatu, atmetama kaip neracionalus likutis. Tokiu būdu proto idėja virsta proto ideologija: racionalumo maksimos grindžia ne tik teorinį diskursą, bet tampa praktinio - etinio ir politinio - veiksmo sąlyga bei galimybe. Racionalumo filosofija nėra neutrali: ji apima ne tik žinojimo, bet ir galios sritį, ji veikia per racionalumo principui atstovaujantčias institucijas bei struktūras. Būtent šis galios momentas, glūdintis racionalumo diskurso šerdyje, įgalioja mus nuodugniau apsvarstyti racionalumo filosofijos prielaidas, t.y. pritaikyti abejonės judesį tam dalykui, kurio legitimacija laikoma neabejotina. Rodosi įdomu, kodėl Descartes\u27as, suabejojęs viskuo, niekuomet nebandė kvestionuoti paties proto. Remiantis tapatybės logika iš esmės tai neįmanoma padaryti, nes tapatybės logika pašalina kito požiūrio, kitos pozicijos galimybę. Todėl savo tekstu sieksime "susilpninti" tapatybės logiką ir parodyti, jog, viena vertus, pačiame proto apibrėžime glūdi iracionalumo momentas, kita vertus, tai, kas laikoma iracionalumu, yra sukonstruota ir apibrėžta paties proto