Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
No full textThis article deals with the paradoxical from the theoretical point of view phenomena – civic political culture in the Swedish parishes. It is assumed that civic political culture is not only and mostly connected with the participation in national political struggles, but active involvement, cooperating with neighbours, into the local public affairs. Swedish political culture is now labeled as consensual, but as such it rests upon the foundations, which were laid down by the collective communal order or so called “communalism” of the 19 th century. Article is mainly based on the analysis of protocolles from the parish or village community meetings (sockenstämmor and bystämmor). These protocolles one can find in the Umeå, Skellefteå and Härnösand archives. It is attempted to throw light on the specificity of village vommunity in Northern Sweden, to disclose features of of its organizational flexibility and to trace impact of lutheran church on the emergence of civic communality. Article shows as well main Lithuanian differences from Sweden in the sphere of communalism.Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas jose, o veikiau aktyvus veikimas bendradarbiaujant su artimiausios teritorinės aplinkos žmonėmis lokalinės visuomeninės kompetencijos rėmuose. Netgi masinės komunikacijos ir visuotinio privalomo viduriniojo išsilavinimo sąlygomis vadinamoji dalyvaujamoji demokratija įmanoma tik lokališkai. O didelio skirtumo tarp pasyvaus ir aktyvaus pritarimo atstovaujamajai valdžiai gal ir nėra. Jeigu dabar švedų politinė kultūra apibūdinama kaip konsensualinė, jos nebūtų buvę be XIX a. kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo “komunalizmo.” Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolų medžiaga, saugoma Švedijos archyvuose, o taip pat periodine spauda, kraštotyrine literatūra ir moksliniais tyrinėjimais stengiamasi atskleisti kaimo bendruomenės specifiką Šiaurės Švedijoje, organizacinio kaimo bendruomenės lankstumo bruožus, liuteronų bažnyčios įtaką pilietinio bendruomeniškumo susiformavimui. Straipsnyje taip pat parodoma, kuo Lietuva iš esmės skyrėsi nuo Švedijos, plačiau tų skirtumų ir jų priežasčių neanalizuojant
Lietuvos sociologijos istorijos bruožai (I)
Get PDFThe aim of the article is to analyze the notion of the history of national sociology and to discuss the methodological problems that the notion suggests. The author takes his point of departure by distinguishing two traditions in the historiography of the history of sociology: the history of ideas and the analytical tradition. The difference of historiographic traditions is the difference of function of the history of sociology: while the history of ideas is connected with the development of the identity of a discipline, the analytical is concerned with the sociological self-understanding of the discipline. The author of the article attempts to define an analytical methodology to analyze the history of national sociology.Straipsnio tikslas - išnagrinėti nacionalinės sociologijos istorijos sampratą ir aptarti metodologines problemas. Sociologijos istorijos istoriografijoje skirtinos dvi tradicijos: a) idėjų istorija, kuri apima biografinį požiūrį, paradigmų kaitos ir elementariųjų sociologijos idėjų istorijos koncepcijas; b) analitinė tradicija, kuri siejama su mokslotyra ir mokslinio žinojimo sociologija. Kiekviena tradicija yra susijusi su atskira sociologijos istorijos funkcija: idėjų istorija - su disciplinos identiteto formavimu ir jos įteisinimu, analitinė - su disciplinos sociologine savivoka. Aptariamųjų metodologinių sociologijos istorijos problemų atžvilgiu bandoma konstruoti ir pagrįsti analitinę nacionalinės sociologijos istorijos tyrinėjimų metodologiją
Prievarta religinėse sektose: vizijos ir realybė
Get PDFThe aim of the article is to analyze violence in religious sects. The analysis is built upon the Pierre Bourdieu\u27s conception of symbolic power. The author develops her argument by, first, analyzing the conditions for possibility of violence in religious sects. The author argues that, second, symbolic violence is necessary for sects as a form of organization. Third, because of the role of violence in defining the organization, the author attempts to understand the mechanisms of power that recreate the form of the organization of the religious sects.Sociologinėje literatūroje vyrauja nuomonė, jog smurtas religinėse sektose neegzistuoja. Straipsnio autorė oponuoja tokiai nuomonei ir teigia, jog smurto egzistavimo faktą religinėse sektose galima įrodyti remiantis P.Bourdieu simbolinės galios ir simbolinės prievartos koncepcija bei analizuojant pagrindinius veiksnius, nulemiančius sektų funkcionavimą. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, jog daugelio sektų veikloje naudojama prievarta. Kasdieniniame rutininiame gyvenime galia ne visuomet perteikiama pasitelkiant atvirą, grubią fizinę jėgą ir prievartą. Daug dažniau jai suteikiama viena ar kita simbolinė forma, suteikianti tai galiai teisėtumo, kurio ji neturėtų kitu atveju. P.Bourdieu, atskleisdamas tokios galios esmę, labai vaizdžiai ir tiksliai ją vadina “nematoma”, “neatpažinta” galia. Simbolinė galia, anot P.Bourdieu, tai galia, priverčianti žmones mąstyti taip, kaip siekia įteigti tie, kurie turi galią; tikėti tuo, kuo verčia tikėti asmenys, turintys galią. Tai - galia transformuoti kitų idėjas, o pakeitus jas, pakeisti ir jų veiksmus. Vienas iš simbolinės galios realizavimo būdų – simbolinė prievarta. Tai švelni, neatpažinta ir dėl to pripažinta prievarta. Remiantis simbolinės prievartos koncepcija bei sektų funkcionavimo ypatumų analize formuluojamos tokios išvados. Pirma, egzistuoja svarbiausios prielaidos, leidžiančios taikyti simbolinę prievartą religinėse sektose. Antra, ši prievarta yra būtina tokio tipo organizacijose. Ir trečia, jeigu toji prievarta yra būtina tokios organizacijos išlikimo sąlyga, vadinasi, jos funkcionavimas neišvengiamai paremtas mechanizmu, užtikrinančiu simbolinės galios palaikymą ir simbolinės prievartos taikymą
Trys variacijos intymumo sociologijoje tema
Get PDFThe attentiveness towards the human experience in contemporary sociology is evident in the analysis of topics such as intimacy, love, body and others. The article argues that sociological analysis of the phenomena requires sociology to move beyond utilitarianism. This article is grounded on a discussion of the conceptions of intimacy in sociological theories of George Simmel, Peter Berger and Hansfried Kellner, and Anthony Giddens. In the historically-oriented analysis of the conceptual approaches to the phenomena of intimacy, the article suggests that the contemporary theory defines intimacy in a rather individualistic way that does not provide the means to understand the problematique.Šiuolaikinės sociologinės teorijos jautrumą kasdieninei žmonių patirčiai liudija dėmesys tokioms sociologiškai netradicinėms temoms kaip intymumas, meilė, kūnas ir pan. Bandydama suteikti sociologinę formą šiems reiškiniams, sociologija priversta peržengti ir genetiškų jai - utilitarinių argumentų ribas. Šis straipsnis skirtas intymumo sampratos aptarimui trijuose sociologiniuose projektuose: Georgo Simmelio, Peterio Bergerio ir Hansfriedo Kellnerio bei Anthony Giddenso. Straipsnyje siekiama atskleisti intymumo sampratos aspektų raidą skirtinguose sociologinės minties etapuose ir parodyti, jog šiuolaikinėje teorijoje įsitvirtinusi intymumo interpretacija yra grindžiama individualistine instrumentine pozicija, kuri susiaurina intymumo problemos aptarimą, atskirdama kai kurias, aptariamųjų aspektų atžvilgiu esmines, kasdieninės praktikos formas
Tautos naracija ir simbolinis konstravimas Lietuvoje 1988-1991 metais
No full textThe aim of the article is to analyze the narratives and the symbols of Lithuanian Sąjūdis (1988-1991). The narratives and the symbols played an important role in building the nation, defined through the symbols such as the ‘West’ and the ‘East’, ‘democracy’, ‘civil society’ on the one hand and the historical memory on the other. The article discusses their role on the level mobilizing the movement, constructing the idea of the nation and justifying the social and political change. The analysis of symbols, narratives reveals the remaining importance of the idea of socialism in the period of the movement.Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti 1988-1991-ųjų metų tautinio sąjūdžio naratyvus ir simbolius. Aptariamuoju laikotarpiu pagrindinis “tautos” (“nation”) simbolis buvo įvairiai siejamas su kitais simboliais (“Vakarų”, “Rytų”, “demokratijos”, “pilietinės visuomenės” ir kt.) Naratyvai, perteikiantys istorinius ir atminties diskursus apie “tautą”, ir simboliai buvo tam tikri tautinio sąjūdžio veiksniai, kurie pateikė ir įteisino tautinę ideologiją bei tautinius kultūros modelius. Jie buvo svarbūs mobilizuojant tautą, kuriant tautinio identiteto formas, įteisinant tautinę politiką ir politinę bei socialinę kaitą. Retorikos, naratyvų ir simbolių analizė leidžia kalbėti apie socializmo ideologinius modelius, išlikusius tautinio sąjūdžio laikotarpiu, bei palyginti tautinį sąjūdį Lietuvoje su kitais aptariamojo laikotarpio tautiniais sąjūdžiais
Biografinis metodas: dvi teorinės-metodologinės kryptys
Get PDFThe aim of the article is to discuss the theoretical and methodological bases of the biographical approach in sociology. Such a discussion is developed through a comparative analysis of two strands of the biographical approach: the „generalizing“ strand that is built on a positivistic methodology on the one hand and the „individualizing“ strand that is built upon the ideas of sociology of knowledge, phenomenological sociology and hermeneutics on the other. In developing her analysis the author attempts to consider the possibilities of the biographical approach to mediate the quantitative and qualitative divide in sociology.Šiame straipsnyje analizuojamos biografinio metodo teorinės-metodologinės pozicijos, jų genezė bei esminės problemos. Biografinis metodas – tai viena iš sociologinės metodologijos krypčių, apimanti ne tik praktinius socialinio tyrimo metodus, bet ir tam tikras pamatines teorines sociologines pozicijas. Straipsnyje nagrinėjamas dviejų pagrindinių biografinio metodo tradicijų –“generalizuojančios“, besiremiančios pozityvistinėmis metodologijos nuostatomis, ir “individualizuojančios“, atstovaujančios žinojimo, fenomenologinės sociologijos bei hermeneutikos pozicijoms, - teorinis metodologinis ginčas. Biografija ir sociologija pastaruoju metu gana dažnai drauge minimos lietuviškame sociologiniame diskurse. Šis derinys gali sužadinti mintis apie autobiografinį sociologinio darbo rezultatų apibendrinimą bei sociologinį reflektyvumą; ir nors tai būtų įdomus analizės objektas, šiame straipsnyje bus kalbama apie kitą šio derinio variantą – biografinį metodą sociologijoje. Biografinio metodo samprata žymi tam tikrų duomenų rinkimo ir analizės būdą, kuris nuo kitų skiriasi tuo, jog tiria ir įvertina ”istorinius gyvenimiškus liudijimus“, kuriuos, remdamiesi asmenine patirtimi ir pažiūromis, pateikia individai. Visgi ši sąvoka iš tiesų nurodo ne tik metodą, bet ir tam tikrus teorinius metodologinius principus, atspindinčius teorijų sintezės paieškas. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama socialiniuose tyrimuose palyginti nauja metodologinė pakraipa, kuri, turėdama vieną bendrą pavadinimą – biografinis metodas, apima labai platų teorinių įžvalgų lauką. Platus pamatinis biografinės metodologijos teorinis spektras leidžia manyti, kad ši metodologija, turėdama vieną bendrą jungiantį elementą – gyvenimo istoriją, jo dėka galbūt galėtų savyje sujungti kiekybinės ir kokybinės metodologijos elementus ir būtų pajėgi pateikti platesnę, išsamesnę bei nuoseklesnę socialinio gyvenimo analizę
Organizacijos kaip konstitucinės sistemos
Get PDFTranslation: Vanberg, Viktor. 1992. "Organizations as Constitutional Systems". Constitutional Political Economy. 3: 223-253. Translated by Zenonas Norkus. (Second part of the article. The first one is published in the previous issue of "Sociologija. Mintis ir veiksmas", 1999-4).Vertimas: Vanberg, Viktor. 1992. "Organizations as Constitutional Systems". Constitutional Political Economy. 3: 223-253. Vertė Zenonas Norkus. (Antroji straipsnio dalis. Pirmoji - ankstesniame žurnalo numeryje; 1999-4)
Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijų sociologijos istorija ir teorijos
Get PDFThe aim of the article is to discuss the concepts of deviation and social control which are relatively new in the Lithuanian discourse of sociology. The author takes his point of departure in an attempt to understand the limits of the concepts and starts his discussion from the suggestion of Colin Sumner that the attempts to define what is deviant behaviour led the sociology of deviation to a dead end. The author suggests that the defining question that grounds the concepts is a question anomie. He argues for a definition of the concepts built around the tension between an effort to attain an orderly state of being on the one hand and the threat of disciplinary control on the other.Šio straipsnio tikslas yra aptarti sąvokas, kurios pradedamos vartoti lietuviškajame sociologijos diskurse. Deviacija ir socialinė kontrolė yra tarpusavyje glaudžiai susijusios sąvokos. Pirmoji iš jų yra ideologiškai ir stereotipiškai angažuota ir diskriminuojanti, o antroji dėl savo abstraktumo yra vartojama tik instrumentiškai kaip veiksnys, užtikrinantis teisinę ir normatyvinę elgesio kontrolę. C. Sumneris, paskelbęs deviacijų sociologijos mirties liudijimą, teigė, kad bendro vardiklio elgesio, neatitinkančio visuomenės normų, paieška buvo pagrindinė deviacijų sociologų klaida, atvedusi mus į ideologijos cenzūros amžių. Klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame straipsnyje, susijęs ne tik su teigimu, kad deviacijos sąvoka yra netikslinga, ar su svarstymu, kuria prasme vartotina socialinės kontrolės sąvoka. Visuomenės diferenciacijos ir chroniškos ‘anomijos’ kontekste svarbu išsiaiškinti, kaip sumažinti nepageidaujamo elgesio (ir nusikaltimų) augimą ir užtikrinti socialinę tvarką, kaip apsaugoti individą nuo visagalės socialinės kontrolės ir cenzūros. Tačiau atsakymų į tokius klausimus galima ieškoti tik įsigilinus į teorijų ir iš jų kylančių sąvokų istorinį kontekstą ir atsižvelgiant į jau praėjusiame šimtmetyje padarytas sociologų klaidas
Apie naujosios žiniasklaidos kuriamas iliuzijas
Get PDFThe aim of the article is discuss the duality of the new media. The author critically assesses the view of the new media as empowering and liberating. The author suggests that such a view is grounded on a notion of reflexivity that is abstracted from capabilities of cognition and builds her argument on the studies of human action to understand the difficulties of interpreting the interactive information.Šiame straipsnyje atskleidžiamas naujosios žiniasklaidos kūrinių dvilypis pradas: nors daugelis autorių naujosios žiniasklaidos interaktyvumą pateikia kaip unikalią savybę, kuri suteikia galios tiek kūrėjui, tiek skaitytojui, tačiau dažnai pamiršta, kad išsilaisvinimas gali įvilioti į pažadų pinkles. Straipsnyje remiamasi išsamiais individo elgesio tyrimais, kurie rodo, kad tik pasiekęs reflektyviojo pažinimo būseną, skaitytojas geba įvertinti kognityvinius sunkumus, susijusius su interaktyviuoju darbu
Tapatumas ir savimonė: jungtis tarp psichologijos ir sociologijos
Get PDFThe problematique of identity is one of the most important in the social science at the end of twentieth century. Lithuania is not an exception. However, there are only a few attempts in Lithuania to discuss the relationship between sociological and psychological analysis of identity. The concept of identity is is a dynamic one: it does not allow a clear distinction between the self and the society; and yet it does not provide an image of their identity. Because of this the sociological and the psychological analyses are interrelated. The aim of the article is to discuss the interrelation metatheoretically and to develop the Lithuanian-sociological vocabulary of the problematique.XX amžiaus pabaigoje identiteto problematika tapo viena iš pagrindinių socialinių mokslų temų, ir Lietuva čia nėra išimtis. Tačiau lietuviškoje literatūroje mažai tėra bandymų susieti sociologinius ir psichologinius požiūrius į identitetą. Pagrindinė šio straipsnio tezė: identiteto samprata yra iš esmės dinaminė sąvoka, paneigianti “individo” ir “grupės/visuomenės” atskyrimo ir supriešinimo galimybę, tačiau kartu paneigianti ir jų sutapatinimo galimybę. Šios sampratos požiūriu psichologijos ir sociologijos aspektų atskyrimas darosi neįmanomas. Straipsnio tikslas yra pagrįsti šią tezę konstruojant junglų metateorinį modelį, kuris padėtų apibūdinti sąlyčio taškus tarp psichologinių ir sociologinių identiteto aspektų. Kartu siūlomi lietuviškieji sąvokų, susijusių su identiteto problematika, apibrėžimai