Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Visuomenės nuomonės apie aplinkosaugos problemas konstravimas žiniasklaidoje
Get PDFAfter more than a decade of political independence it is interesting to study relationship between relatively free mass media and people’s thinking and saying about the environment in the postcommunist society. In the following sections, social constructionist perspective is analyzed, research methods applied in the study are presented, and the results of public environmental perceptions and the data of environmental coverage in the main dailies in Lithuania are examined. At the end, the discussion of theoretical assumptions and empirical results follows.Ekologinių problemų atsiradimą dažniausiai nulemia žmogaus nesugebėjimas suvokti tikrųjų savo veiklos padarinių ir ne tik nesąmoningas, bet ir sąmoningas aplinkos teršimas ar gamtos žalojimas. Taigi aplinkos problemos yra socialinio elgesio padarinys ir suvokimo rezultatas. Šiuo atžvilgiu ekologinės problemos yra socialinės problemos. Tačiau tam, kad aplinkos užterštumas taptų visuomenės pripažinta socialine problema, būtinas viešumas (Luhmann 1988; Beck 1992) ir adekvati informacija, kurią operatyviausiai perduoda visuomenės informavimo priemonės. Žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių visuomenės informatorių ekologijos ir aplinkosaugos temomis. Kita vertus, moderniajame socialiniame gyvenime tai vienintelis šaltinis, leidžiantis pažinti toli už mūsų kasdieninės patirties ribų egzistuojantį socialinės veiklos pasaulį. Taigi, kad žmonės susirūpintų ekologine situacija, žiniasklaidos priemonių pakankamas dėmesys šiai sričiai yra būtina sąlyga. Straipsnyje nagrinėjama, kaip aplinkosaugos problemos yra vertinamos visuomenėje bei kaip Lietuvos visuomenės informavimo priemonės, konkrečiai kalbant, spauda, skleidžia aplinkosauginę informaciją ir šitaip konstruoja aplinkosauginių problemų suvokimą visuomenėje
Lietuvos perspektyvos ir alternatyvos: politinė-sociologinė paradigma
Get PDFReview: Laurėnas, Vaidutis. 2001. Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologijos studija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.Recenzija: Laurėnas, Vaidutis. 2001. Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologijos studija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla
Istorijos ir sociologijos sąlyčio beieškant
Get PDFForeword: A special issue of “Sociologija. Mintis ir veiksmas” contains a number of original papers presented at the conference “The Developments of Identity: History and Present“ (a section of the international conference “Transformations in the Eastern and Central Europe“), organized by the Department of History of Klaipėda University and the Department of Sociology of Vilnius University in Klaipėda (2001-05-26).Įvadinis žodis: Šis žurnalo numeris parengtas 2001 05 26 d. Klaipėdoje KU Istorijos ir Sociologijos katedrų organizuotos konferencijos “Identiteto raida. Istorija ir dabartis” (tarptautinės konferencijos “Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje” sekcijos) pagrindu. Vienas iš esminių šios konferencijos tikslų buvo ne tik pateikti istorinės ir sociologinės analizės pavyzdžius, bet ir svarstyti tarpdalykinių ryšių tarp istorijos ir sociologijos klausimus
Knygnešystė – lietuvybės idealas
Get PDFArticle deals with the problem of social and historic being as the mainstream of the national rebirth. The strife for a real-being was the utter problem for the Lithuania national revival in XIX c. The activities of book-carriers has been the most acceptable form of the liberation movement. The symbolic fig ure of book-carrier is underlined in this survey as the central historical subject not only for 19 c. The vitality of the symbol is obvious for the all modern life. It links the 20th c. of Lithuania with the history of the country and its mentality at the end of 20 c.Straipsnyje nagrinėjama lietuvybė kaip socialinės būties forma. Tai ir tautinio išsivadavimo XIX a. antrojoje pusėje istorinė apžvalga. Simbolinė, archetipinė knygnešio figūra – reikšmingiausias istorinis subjektas, suteikiąs mūsų istorijai gyvybingumo ir susiejąs XX a. Lietuvą su praeitimi. Knygnešys – tarytum istorinis ryšininkas tarp mūsų laikų ir epochų, gilesnių nei XIX a. Knygnešio simbolinė veikla gyvybingesnė už daugelį kitų modernios Lietuvos istorinių simbolių
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradžioje
Get PDFThe aim of the article is to analyze the relation between Lithuania Major and Lithuania Minor at the end of the XIX and in the beginning of the XX century. The author argues that the question of integration was problematic despite the common language and the interaction between the regions in the time of the Lithuanian press ban. The author suggests that the reasons of the divide are connected with the differences of religious traditions and develops the argument by analyzing
the societal self-understanding of Lithunians in Lithuania Minor.Straipsnio tikslas yra atskleisti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integracijos idėjos problemiškumą XIX - XX a. sandūroje, remiantis gausia to meto mažlietuvių spauda, pateikti, jog, nepaisant kalbos ir kilmės giminiškumo, kultūrinį suartėjimą stabdė istorijos vyksmo suponuota skirtinga didlietuvių ir mažlietuvių politinė-valstybinė tradicija, skirtingas kraštų ekonominis lygmuo ir besiskirianti religinė-kultūrinė aplinka, Didžiojoje Lietuvoje paremta katalikiškąja lenkiška, Mažojoje Lietuvoje - protestantiškąja vokiška tradicija. Straipsnyje bus siekiama parodyti, kad politinio integralumo idėja iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo iš viso nediskutuotina tema, o kultūrinis bendradarbiavimas tarp mažlietuvių ir didlietuvių spaudos draudimo metais, Didžiosios Lietuvos istorijos ir kultūros simbolių perkėlimas į mažlietuvių kultūrinę terpę nebuvo platesnio pobūdžio reiškinys, nes daugumai mažlietuvių, saistomų konservatyvių ir surinkiminio sąjūdžio proteguotų idėjų, integracinės Didžiosios ir Mažosios Lietuvos apraiškos buvo nesuprantamos ir nepriimtinos
Mažosios Lietuvos elito identiteto problema: kultūrinis diskursas
Get PDFThe aim of the article is to discuss the identity of the elites in Lithuania Minor. The analysis of the elite\u27s identity is developed in the context of Prussian system of education. The author argues that the schools played an important role in the development of the self-consiousness of the group and suggests that the tension between traditional and pragmatist outlooks is defining of their idendity.Moderniojoje istoriografijoje elito klausimai susilaukia vis didesnio dėmesio. Mažosios Lietuvos istoriniuose tyrinėjimuose elito problema beveik nesvarstoma, todėl, pasitelkus kultūros diskursą, straipsnyje siekiama akcentuoti tiek pačios problemos aktualumą, tiek esminius veiksnius, dariusius įtaką šio elito identiteto raidai. Dėmesys sutelkiamas į Prūsijos švietimo sistemą, ypač Tilžės ir Klaipėdos gimnazijų vaidmenį formuojantis Mažosios Lietuvos elitui. Aptariamosios temos kontekste nagrinėjami ir lietuvininkų pasaulėžiūros aspektai, susiję su šiai etninei grupei būdingomis nuostatomis švietimo klausimais, eksplikuojant surinkimininkų kategoriškai neigiamą požiūrį į išsilavinimą kaip tam tikrą barjerą formuojantis elitui. Mažosios Lietuvos elito ir prūsiškosios švietimo sistemos koreliacijos analizė rodo, jog mokyklos buvo svarbus veiksnys formuojantis lietuvininkų elito tipui, kuriam būdingas politinis amorfiškumas, kompromisinė laikysena, nuolatinio blaškymosi tarp tradicijos ir pragmatizmo sindromas
Lietuvos sociologijos istorijos bruožai (II)
Get PDFThe aim of the article is to analyze the notion of the history of national sociology and to discuss the methodological problems that the notion suggests. The author takes his point of departure by distinguishing two traditions in the historiography of the history of sociology: the history of ideas and the analytical tradition. The difference of historiographic traditions is the difference of function of the history of sociology: while the history of ideas is connected with the development of the identity of a discipline, the analytical is concerned with the sociological self-understanding of the discipline. The author of the article attempts to define an analytical methodology to analyze the history of national sociology.Straipsnio tikslas - išnagrinėti nacionalinės sociologijos istorijos sampratą ir aptarti metodologines problemas. Sociologijos istorijos istoriografijoje skirtinos dvi tradicijos: a) idėjų istorija, kuri apima biografinį požiūrį, paradigmų kaitos ir elementariųjų sociologijos idėjų istorijos koncepcijas; b) analitinė tradicija, kuri siejama su mokslotyra ir mokslinio žinojimo sociologija. Kiekviena tradicija yra susijusi su atskira sociologijos istorijos funkcija: idėjų istorija - su disciplinos identiteto formavimu ir jos įteisinimu, analitinė - su disciplinos sociologine savivoka. Aptariamųjų metodologinių sociologijos istorijos problemų atžvilgiu bandoma konstruoti ir pagrįsti analitinę nacionalinės sociologijos istorijos tyrinėjimų metodologiją
Estetinės savybės ir skonio sprendiniai
No full textThis is an introductory article to the translation of Frank Sibley’s “Aesthetic Concepts”. The problem of the aesthetic as it has formed in the controversies of theoretical trends is analysed here. The article provides with thorough consideration of Frank Sibley’s conception, developed in his works. The indirect controversy of author’s position towards the objectivist understanding of aesthetic qualities and aesthetic judgments, the original character of his theoretical system is demonstrated.Tai įvadinis straipsnis žurnale publikuojamam F.Sibley’o darbui “Estetinės sąvokos”. Straipsnyje kalbama apie estetiškumo problemą ją aiškinančių teorinių krypčių bei jų konfrontacijų požiūriu, šiame teoriniame kontekste analizuojami F.Sibley’o koncepcijos, plėtojamos įvairiuose jo darbuose, ypatumai. Pagrindinė F.Sibley’o svarstoma problema - estetinių savybių specifiškumas. Ji šiame įvadiniame straipsnyje analizuojama svarbiausių F.Sibley’o koncepcijos sąvokų (estetinio skonio, estetinių terminų, estetinių sąvokų, estetinės deskripcijos, estetinių sprendinių) bei jų loginių ryšių sistemoje. Estetines savybes ir estetinius sprendinius F.Sibley’s aiškina kaip tokius, kurių būtina sąlyga yra estetinis skonis, - tai jų esminis skirtingumas nuo neestetinių savybių ir neestetinių sprendinių. Estetinių savybių ryšį su neestetinėmis savybėmis autorius supranta ir pozityviai, ir negatyviai. Estetinės savybės priklauso nuo neestetinių savybių (savo egzistavimo ir kokybės požiūriu), tačiau nėra jokių bendrų tokio priklausomumo sąlygų ir dėsnių. F.Sibley’o apibendrinamasis šios problemos sprendimo akcentas yra toks: estetinės savybės yra susijusios su neestetinėmis realiais ryšiais, bet nesusijusios loginiais ryšiais. Straipsnyje parodoma, kaip (šitos problemos požiūriu) F.Sibley’o teorinė pozicija plėtojama priešinga negu objektyvistinių teorijų kryptim. Netiesioginė (neformuluojama) priešprieša objektyvizmui išryškinama kaip apimanti ir kitas problemas - skirtingas subjekto (jo skonio) ryšio su estetinių savybių specifiškumu, estetinių savybių realumo, estetinių sprendinių grindimo sampratas. F.Sibley’o teorinė sistema savitai kuriama reliacionistinės estetiškumo sampratos pagrindais
Niklaso Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymas teisės sistemai
Get PDFSocial systems theory and, more particularly, concepts like autopoesis, self-referentiality, autonomy, have been the subject of intensive discussion in the social sciences during the last decades of the 20th century. Niklas Luhmann was among the first who recognized the need to incorporate the theory of autopoesis into his evolutionary study of law. In this article, I re-examine Luhmann’s theoretical analysis of the concept of law in the light of a general theory of social systems. His theoretical development focuses on the legal system as an autopoietic and self-referential system. Luhmann argues that the legal system is normatively closed, because it produces its own elements as legally relevant units and, at the same time, it is a cognitively open as it remains oriented to its environment despite its “closedness”. The present study reviews and comments upon key concepts in Luhmann theory which include autopoietic system, normatively closed and cognitively open systems, environment, legal system, expectations, norms, and binary code. Although Rottleuthner and others have criticised Luhmann for his great passion to theoretical abstractions, the author of this article thinks that Luhmann deserves our attention as an important contemporary representative of systems science in sociology.Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kas yra teisė ir jos sistema, remiantis Niklaso Luhmanno, kuris yra vienas iš pagrindinių sistemų mokslo atstovų, požiūriu. Straipsnio tikslas - aptarti Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymą teisės sistemai bei šio bandymo kritinius aspektus. Pagrindinis autopoezės reikalavimas yra tas, kad teisė turi būti įvardijama kaip autonomiška ir iš esmės savi-referentinė komunikacinė sistema. Ji nepriklauso nei nuo politinių ar ekonominių kriterijų, nei nuo tiesos, kurią perteikia mokslinis diskursas. Teisinis bendravimas yra išskirtinis. Teisės sistema yra atvira pažinimui, nes reaguoja į politiką, ekonomiką, bet ji yra ir uždara sistema, nes funkcionuoja remdamasi savo norminiais imperatyvais. Luhmanno autopoezės teorija skatina analizuoti “kaip mąsto pati teisė”. Autopoezės teorijos, kuri kildinama iš biologijos gyvųjų organizmų sistemų teorijos, taikymas teisės sistemos analizei tebėra kontroversiškas. Nors Luhmannas buvo kritikuojamas dėl savo perdėtos aistros sistemų teorijai ir empirinio tyrimo svarbos atmetimo, vis dėlto jis įvertintas dėl savo pastangų suteikti naujas mąstymo perspektyvas teisės sociologijai, sistemų mokslui, kitoms integruotoms disciplinoms
Marginalinės grupės tapsmas (sociologiniai prostitucijos tyrinėjimai)
No full textThe provision of sexual favours for financial reward has probably been institutionalized in the form of prostitution in every society that has had a coinage. It has nearly always involved the prostitution of women to men, though male prostitution, especially to male clients, is not uncommon. K.Davis proposed a functional theory which saw prostitution as a safety-valve, helping maintain the respectability of marriage. In Lithuania prostitution itself is illegal, soliciting in public, brothel-keeping, procuring, and living on the “immoral earnings” of a prostitute are all illegal too. Sociological studies of prostitutes show that their motivations is mainly economic and it seems likely that the number of prostitutes increases when there are fewer other job opportunities for women. International movements of prostitutes are nearly always from poor countries to richer ones. The commonest ways of working are as a street-walker, as an individual call-girl or working in illegal brothels. Studies show too, that most of clients are “Mr. Average”, there are a number of single men who have difficulties relating to women, who go to prostitutes quite frequently.Straipsnio tikslas – apžvelgti santykiškai naujos marginalinės visuomeninės grupės (prostitučių) formavimosi ypatumus Lietuvoje. Seksualinių paslaugų teikimas už finansinį atlygį visose civilizacijose buvo įteisinta prostitucijos forma. Šiandieninė masinė kultūra stimuliuoja seksualinių poreikių ir vertybių svarbumą. Tačiau šių poreikių patenkinimas yra gana sudėtingas nevedusiems, o ir kai kuriems vedusiems asmenims. Šią susidarančią visuomeninę įtampą ir šalina prostitucijos institucija. Prostitucija yra tiek ekonominis, tiek kultūrinis reiškinys. Ši profesija turi tokius pačius tikslus kaip ir dauguma kitų – pelningai parduoti savo paslaugas. Kol Lietuvoje iš esmės nepasikeis tiek ekonominės, tiek kultūrinės-vertybinės orientacijos, tol prostitucijos mastai, nepaisant įstatyminės kovos su prostitucija, augs toliau