Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Šiuolaikinės Lietuvos vartotojo profilis
Get PDFThe paper analyzes the data of survey which was carried out in Novermber-December 2001. The pattern of consumer society is applied for the analysis of the data. There are two general features of consumer society: it is whealthy and it has a set of characteristic values. The data shows that society in Lithuania has several characteristic features which differ it from typical wealthy western consumer society. At the same time it has some features which are related with wealthy society. First of all, the Lithuanian society is not the typical wealthy society. And the possibilities of population to consume are low. At the same time a part of society has values which are characteristic to the middle-class society: the need of self-expression and ecological attitudes.Straipsnyje analizuojami vartotojų sąmoningumo sociologinio tyrimo apklausos, atliktos 2001 m. lapkričio-gruodžio mėn., duomenys. Analizei panaudotas vakarietiškos vartotojiškos visuomenės, kuri remiasi viduriniosios klasės visuomene, teorinis modelis (Lury, Forbes, Kanuk, Schiffman). Galima būtų išskirti du svarbiausius vidurinės klasės visuomenės ypatumus: ji yra pasiturinti ir turi savitą vertybinių orientacijų rinkinį (didesnis poreikis asmens saviraiškai, vartojimo estetizacija, individualizmas, ekologinės nuostatos). Nors Lietuvos visuomenė pagal pajamas dar nėra viduriniosios klasės visuomenė ir tik nedidelė visuomenės dalis atitinka viduriniosios klasės parametrus pagal pajamas, tačiau duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojams yra būdingos tam tikros viduriniosios klasės vertybinės orientacijos. Tai neišvengiamai sąlygoja savitą vartojimą, kuris skiriasi nuo klasikinio vartotojiškos visuomenės tipo
Apie paraštes: seksualinių mažumų reprezentavimas Lietuvos spaudoje (2000-01 m.)
No full textThis article analyzes the images of sexual minorities in the Lithuanian press during the period of January, 2000 - June, 2001. Arguing that the mass media plays a critical role in the construction of representations of the sexual minorities, the author attempts to determine whether Lithuanian press makes the issues of homosexuality and homosexual people a part of public agenda. The analysis demonstrates that sexual minorities remain a difficult topic and an extremelly sensitive issue in Lithuania. Homosexuality is frequently described as a scandal, and homosexuals are still portrayed as an underworld unfamiliar to mass population.
At the end of the article, the author concludes that to correct the prejudices and misrepresentations offered by the mainstream Lithuanian press, one needs to develop alternative interpretations of homosexuality. However, to move towards non-phobic representations of lesbians and gays, it is necessary to struggle for legitimate, affirming, non-phobic inclusion of lesbians and gay men in the public sphere.Straipsnyje analizuojami seksualinių mažumų vaizdiniai Lietuvos spaudoje 2000 sausį - 2001 birželio laikotarpiu. Teigdamas, kad žiniasklaidos vaidmuo vaizduojant seksualines mažumas yra itin svarbus, autorius mėgina atsakyti į klausimą, ar Lietuvos spauda paverčia homoseksualumo ir homoseksualių žmonių problemas rimtos viešos diskusijos ir viešo diskurso dalimi. Pagrindinių dienraščių analizė rodo, kad seksualinės mažumos išlieka labai sunki ir jautri tema. Dėl to homoseksualumas dažnai pateikiamas kaip skandalas, o homoseksualistai kaip pasaulis, nepažįstamas masinei auditorijai. Naujienos apie homoseksualistus dažniausiai trivializuojamos. Straipsnio gale siekiama surasti būdų, kaip pakeisti spaudoje vyraujantį vaizdavimo režimą ir pateikti visapusiškesnę seksualinių mažumų gyvenimo perspektyvą
Vertybių kaita Baltijos šalyse europinės integracijos kontekste
Get PDFIn the process of European integration and seeking for the membership inside the European Union, the problem of value change remains very significant if we are to understand processes of change not only in the economy, politics, and society in general, but in the minds, outlooks and social behaviour of the people as well. The purpose of this paper is to identify similarities and differences in attitudes, beliefs and value priorities between the three Baltic countries – Lithuania, Latvia, Estonia and to suggest historical, economic, social, cultural, etc., aspects of these countries that may account for the differences.Vertybių kaitos problema nėra pakankamai ištirta, ypač Baltijos šalyse ir apskritai pokomunistinėse šalyse. Ši problema tampa dar aktualesnė eurointegracinių procesų bei jų įtakos visuomenės vertybinėms orientacijoms kontekste. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti vertybines orientacijas bei jų kaitą trijose Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) įvertinant tai nulėmusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius aspektus. Tiriant vertybių kaitą remtasi Schwartzo ir Bilsky (1987, 1990) metodologija, Ingleharto (1990,1995, 1997, 2000), De Graaf ir Evans (1996) teorinėmis nuostatomis. Empirinė tyrimo dalis analizuoja apklausos “Baltic Barometer – 2001” duomenis. Ši apklausa – tarptautinio projekto “Demokratizacija ir socialinė kaita Baltijos šalių regione”, koordinuojamo Södertörns universiteto Švedijoje, dalis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindinės kultūrinės normos ir vertybinės orientacijos per pastaruosius dešimtį metų kito nežymiai. Kultūrinis kaitos procesas yra ilgas ir ypač sunkus vyresnės kartos žmonėms, kurių vertybinė sistema formavosi esant kitai socialinei-ekonominei aplinkai. Todėl kultūriniai pokyčiai atsilieka nuo ekonominių bei politinių ir vyksta keičiantis kartoms. Kuo didesni ilgalaikiai ekonominiai pokyčiai šalyje, tuo labiau skiriasi vertybinės kartų orientacijos. Vertybių transformacija, vykstanti europinės integracijos kontekste, neišvengiamai siejasi su individualizmo/kolektyvizmo bei modernizmo/tradiciškumo santykio kaita. Ekonominė bei technologinė pažanga, nepaisydama tautinių ribų, skatina visapusišką integracinį procesą, todėl iškyla tautinės ir globalinės kultūros santykio problema, kuri siejasi su tradiciškumo ir modernizmo samplaika šiuolaikinėje kultūroje. Tyrimas atskleidė, kad amžius yra labai svarbus kintamasis vertybių kaitos analizėje. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galima stebėti šias vertybių kaitos tendencijas: vertybinių orientacijų skirtumai tiesiogiai priklauso nuo respondentų amžiaus ir laikotarpio, kurio metu formavosi vertybinės nuostatos. Vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima, internalizuoja naujas vertybes. Jaunimo pažiūros žymiai liberalesnės. Sovietinis laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tuo laikotarpiu brendusių žmonių sąmonėje. Tolerancijos socialinėms mažumoms stoka – uždaros visuomenės palikimas. Europinė integracija ir demokratizacija keičia vertybines nuostatas. Jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu
Asmens tautinio tapatumo tapsmas. Sociopsichologinės šio proceso interpretacijos
Get PDFThe aim of this article is to analyse important dimension of a personal identity, i.e. the nature of the national identity, its characteristic features and the socio-psychological issues of its’ formation. National identity is a complex and dynamic phenomenon. The article contrasts a number of theoretical approaches - impact of childhood and socialization upon its’ formation, possible shifts throughout the whole life; the “latent” character of national identity which is being publicly manifest only in specific historic circumstances of a person, his (her) family, country, etc. The process whereby a person’s identity is shaped through his (her) identification vis-a-vis Significant Others is addressed in the paper as well. Other dimensions of national identity formation and meanings, e.g. commitment, attachment, needs, “national sentiments”, “affective involvement”, etc. are analysed and contrasted. For the research of national identity in Lithuania, paper argues and concludes, the concept of identity status as elaborated by J.Marcia.Straipsnyje analizuojama vienos iš daugialypio asmens tapatumo sričių – tautinio tapatumo - formavimosi procesai ir bruožai, svarba asmeniui, vieta asmens tapatumo sistemoje. Straipsnyje nagrinėjama tradicinio požiūrio į tautiškumo objektyvumą kaita, šios sąvokos pasipildymas naujomis tautinės tapatybės formavimosi procesų, pvz., galimybių svarstymo, laisvo pasirinkimo, dimensijomis. Straipsnyje taip nagrinėjami šių procesų dinamiką struktūruojantys veiksniai - asmens savęs priskyrimo tautinei bendrijai sociopsichologiniai aspektai. Remiantis įsipareigojimų tautai ir alternatyvų dėl tautinio apsisprendimo tyrinėjimo kriterijais, straipsnyje pateikiama originali tautinio tapatumo formavimosi samprata ir interpretacija
Komunikacinė dramos sklaida ir jos socialumas
Get PDFThe paper analyses the communicational aspects in drama and discusses the interaction between drama, theatre and society. The expansion of performance theory and theatre semiotics has changed the emphasís of dramatic theory since 1970\u27s toward new concepts of communication in drama. This article gives particular attention to the semiotics ideas of the relationship between drama and mis en scene and investigates the role of the audience in the context of contemporary drama and theatre studies. The traditional model of communication from Aristotle and Plato, was understand as a simple conveyance of information or as the objective transmission of contents from sender to receiver, creating the intersubjective relationship that are the foundation of society. Recent critical practice and investigations by theorists such as Patrice Pavis, Marco De Marinis, Anne Ubersfeld, Kleir Elam has led to the radically different ways of the communicational concepts. The starting point of research into theatrical communication was the French linguist Georges Mounin\u27s (1969) denial of its possibility. Thus the main task of the theatre semioticians was to find a Specific model of theatrical communication. M. De Marinis argued, that the complexity and multiplicity of codes guarantees that a certain degree of comprehension (and communication either) is always achieved in the theatre. Mise en scene P. Pavis defines not as the transformation of drama text into performance, but rather as their confrontation. The process of drama\u27s concretizations series from \u27textual\u27 to \u27receptive\u27 concretization) is always concemed with the social context and cultural conditions surrounding the audience. The changing social context permits infinite number of the same drama texts readings. Mis en scene can be understood as the “social practice”. Thus communication theory with the attitude toward sociology gives more open concept of drama. The task of the audience nowadays is not to look for the “true” meaning in dramatic performance, but to create his own meaning in the process of communication. It means, that the “manipulation power of drama” as the ground for traditional theatrical communication is rejected. The perceptual studies - the “pleasure” of reading and viewing, the deconstruction of meaning - gives new conceptions of communicational and social aspects of drama.Šiame straipsnyje, žvelgiant iš teatro perspektyvos, bandoma nužymėti pagrindines dramos komunikacijos teorijos tendencijas ir jos ryšį su socialiniu kontekstu. Komunikacinė dramos sklaidos erdvė traktuojama kaip neatskiriama bendrosios teatrinės komunikacijos dalis, kur svarbų vaidmenį atlieka žiūrovas. Plačiau nagrinėjami bendrieji (teatro ir dramos) komunikacinės teorijos klausimai: koks dramos santykis su teatrine raiška, kokią dalį perduodamos informacijos sudaro drama, koks jos santykis su kontekstais, kaip dramos tekstas transformuojamas į sceninį, koks vaidmuo komunikacijos procese tenka žiūrovui. Straipsnyje, remiantis semiotine komunikacijos teorija, analizuojamas dramos ir mizanscenos ryšys, akcentuojant \u27konkretizacijos\u27 kaip istoriškai ir socialiai apibrėžta proceso įtaką. Taip pat kvestionuojamos tradicinės žiūrovo funkcijos dramoje bei bandoma nubrėžti šiuolaikinės dramos teorijos kaitos kryptis
Galios sąvoka Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijose
Get PDFThe concept of “power” seems to be one of the basic and most attractive but also one of the most difficult to define in contemporary sociology. In this essay it will be concentrated on quite distinct from traditional perspective notion of power, presented by the theories of Bourdieu’s, Foucault’s and Baudrillard’s, what will give possibility also to follow the emergence of post-modern discourse on power. There are a number of distinctive (or even contradictory) perspectives of power, mostly rooted in the Weber’s and/or Marx’s theories. Among these new theories it is possible to indicate one more radical critique, which puts accent on the more or less invisible (indirect and symbolic) character of power, and thus unites such different theories as Bourdieu’s, Foucault’s and Baudrillard’s.
The main incitement for this approach was the need to look at power from perspective different than the juridical-political theory of sovereign power and an analysis of the state and to consider the material techniques of power that are not compatible with relations of sovereignty. Thus here the main question emerges: how does a social system in which a substantial section of the population is obviously disadvantaged and exploited survive without its rulers having to depend on physical coercion for the maintenance of order?Straipsnyje nagrinėjama galios sąvoka ir jos pateikimas trijų iškilių prancūzų mokslininkų teorijose, kurias vienija gilus kritinis požiūris į tradicinę galios sampratą atskleidžiant mažiau pastebimus (netiesioginius ir simbolinius) galios aspektus. Nepaisant nemenkų skirtumų tarp šių teorijų, jas galima priskirti atskirai teorijų grupei, siekiančiai atskleisti “realią” galios prigimtį, kurios neįstengia ištirti politinė ar ekonominė analizė. Postūmį tokioms pastangoms suteikia, pasak Foucault, naujosios galios panaudojimo technologijos, pavyzdžiui, tokie metodai kaip mokyklos disciplina, kuri vaikus paverčia labai sudėtingų įtakos ir manipuliacijos sistemų objektu. Todėl naujosios šiuolaikinės visuomenės sąlygos reikalauja naujų socialinės teorijos refleksijų. Lyginant su tradicinėmis teorijomis Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijų galios mikroanalizės įžvalgos yra žymiai pranašesnės. Nors šiose teorijose viena iš pamatinių prielaidų yra ta, kad galia yra išsklaidyta visuomenėje, o ne sutelkta tik vienoje iš jos dalių, galios suvokimas yra ganėtinai skirtingas. Jei Bourdieu teigia, kad galią galima turėti ir analizuoja jos išteklius, tai Foucault yra įsitikinęs, kad galia nėra individų ar grupių nuosavybė ir tiria galios funkcionavimo veiksnius. Tuo tarpu Baudrillard tvirtina, kad galia yra taip išsklaidyta, kad nebėra prasmės kalbėti apie jos šaltinius ir raišką, deklaruodamas “tikrosios” galios mirtį. Kitas bendrasis šių teorijų bruožas yra tas, kad pabrėžiami specifiniai galios ir žinojimo ryšiai. Bourdieu teigimu, žinojimas yra simbolinis tam tikros pasaulio vizijos diegimas; pasak Foucault, žinojimas yra galia apibūdinti kitus ir kurti diskursus, tuo tarpu Baudrillardo nuomone, žinojimas yra tiesiog vaizdinių reprodukcija ir simuliacijos priežastis. Taigi visi trys autoriai nagrinėja galią santykių perspektyvoje ir aiškina galios santykį su tam tikromis strategijomis. Nors šias teorijas galėtumėme santykiškai išdėstyti post-modernėjimo kryptimi pradedant Bourdieu analize, artimiausia tradicinei galios sampratai, iki Baudrillardo ironiško požiūrio į galios simuliaciją, visgi visos jos turi savitą įvairių galios išraiškų aiškinimo būdą. Tokia požiūrių įvairovė ypač svarbi mūsų laikų nesinchroniškos (Ernsto Blocho vartojamos sąvokos požiūriu) socialinės aplinkos sąlygomis, nes mes gyvename iš karto keliuose pasauliuose ir susiduriame su skirtingomis galios apraiškomis
Jaunų šeimų socialinės ir psichologinės problemos
No full textThe social psychological point of view to the family, its formation and development was used as the theoretical background of the paper. The task of the paper was to analyse the attitudes of all the respondence, the women and the men separately towards the family, the conditions of a couple becoming a family and the families functioning under the contemporary social economic circumstances. For the above mentioned purpose serve the data of special research of the couple’s who decided to be married as well as the data of other investigators. The method of investigation: the special questionnaire for the couple’s, who arrived to register the marriage was prepared. Results: the differences towards the attitudes to the joint house-hold between the persons who lived together before the marriage and did not lived together were revealed. It was not proved the opinion about the fact that life together before the marriage helps to prepare for the domestic affairs. The psychological atmosphere of the spouses show a tendency for a social interaction combining the family and the career problems also looking for a joint decisions in a case of the controversy. Conclusions: the different view of the women and the men in assessing the family problems guid to the necessity to change the family police from the patriarchal to the egalitarian.Straipsnio teorinis pagrindas - socialinis-psichologinis požiūris į šeimą, jos formavimąsi ir raidos tendencijas. Straipsnio tikslas - išanalizuoti visų respondentų, taip pat moterų ir vyrų, požiūrius į šeimą, jos kūrimosi sąlygas bei funkcionavimo šiandieninio socialinio-ekonominio gyvenimo plotmėje problemas pasitelkiant kitų mokslininkų atliktus tyrimus bei specialius besituokiančiųjų asmenų apklausos duomenis. Tyrimo metodas: speciali anketa respondentams, atvykusiems paduoti prašymus santuokai įregistruoti. Rezultatai: išryškėjo asmenų, gyvenusių ir negyvenusių drauge iki santuokos, požiūrio į bendro ūkio plėtojimo perspektyvą skirtumai. Nepasitvirtino nuomonė, kad gyvenimas drauge iki santuokos padeda pasiruošti šeimyniniam gyvenimui. Būsimų sutuoktinių psichologinė atmosfera rodo polinkį socialinei interakcijai, derinant šeimos ir karjeros klausimus, taip pat ieškant bendrų sprendimų ginčytinais klausimais. Išvados: skirtingi vyrų ir moterų požiūriai į gyvenimo šeimoje problemų suvokimą orientuoja į būtinumą keisti šeimos politiką iš patriarchalinės į egalitarinę
Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišką nacionalinį identitetą
Get PDFWe can distinguish different approaches to European identity in contemporary Lithuanian and European discourses. Western scholars, such as Jacque Derrida, Jürgen Habermas, Gerard Delanty, Soledad Garcia, Cris Shore and others, stress (and question) the political and economic basis of European identity. This approach is revealed in both normative discussions and actual policies of European identity, and is supported by public opinion surveys, which attest to the mostly pragmatic motivation of citizens of the European Union to identify with “Europeans.” Traditionally, Lithuanian intellectuals tend to consider “Europeanness” more as a cultural, but not a political or economic phenomenon. This Lithuanian attitude is greatly influenced by the tradition of philosophy of culture, which thrived during the interwar period in Lithuania. The philosophers, among which the most important were Antanas Maceina, Stasys Salkauskis and Vytautas Alantas, created their definitions and visions of nation, state and culture. They shaped a whole framework of nationalist thinking and provided later generations with powerful rhetoric, strongly expressed in the Lithuanian debates in the last decade of the twentieth century. Nevertheless, this traditional approach to Lithuanian identity has been modified during the twentieth century. First, the debates about national identity continued abroad, mostly in the U.S., after the Soviet occupation where a liberal approach to national identity took shape. In the 1980s, the secession from the Soviet bloc facilitated the circulation of Western liberal ideas, developed both by Western scholars and Lithuanian emigrant intellectuals. These ideas, though contested by nationalist approaches, became more and more usual in Lithuanian “identity talk.” Additionally, European integration influenced a more pragmatic attitude towards national identification, as well as acknowledgment of its situational character and relativist nature. This shift is well reflected not only in the writings of intellectuals, but also in the public opinion surveys. The cultural grounds of political identity gained a new meaning, yet continued to matter.It would be impossible to provide a thorough analysis of the extensive discussions during the century. Therefore I will concentrate on the debates that took place from the 1980s to the end of the decade. I have chosen this period for several reasons. First, these debates in a way encompass the ideas and problems that were formulated throughout all the previous years. The period is important also, since the entire Lithuanian tradition of both nationalistic thinking and thinking about nation starts being reconsidered, supported or criticized. Yet, paradoxically, the issue of Lithuanian national identity and its relation to other regional identities, and what is most important in my case, to European identity, has not gained proper attention among Lithuanian scholars. Identity studies, though extremely popular in the West, are only at the initial stage in Lithuania. Additionally, studies of the problems related to nationalism, which would stimulate to analyze the relation between national and supra-national identities, are still rare in Lithuanian academic discourse.Speaking about European identity is very complicated, since there is any consensus neither about its content nor functions. Scholars argue about it from very different and often contradictory perspectives. Some of them understand European identity as the factor that strengthens national feelings (Louis Snyder, Jennifer Welsh), others as a real supra-state identity, potential to diminish dangers of nationalisms (Jürgen Habermas, Jacque Derrida). The others see European identity as the utopian aim, created by elites (Cris Shore, Gerard Delanty). While some thinkers call for concrete policies of the promotion of European identity, which consist mostly of ideological revision of history and cultural policies, similar to those of nation states (Simon Mundy), others criticize the policies just because of the ideological dimension and accuse European identity of being manipulative (Antje Wiener, Cris Shore).The arguments try to solve the tension between economic, political and cultural grounds of European identity. All of them see European history as ambivalent, which may both support and undermine European integration. On the one hand, the history of Europe is the history of many nationalisms, of the fight between political and cultural units for the right of self-determination. Obviously, this “history of conflict” hardly could serve as the ideological glue for European integration. On the other hand, the history of Europe is the history of Western civilization that has developed on the basis of Christian religious and antique philosophical traditions, Renaissance’s humanism, and Enlightenment’s rationality. The aspects of a shared ethical system, rational reasoning and cultural heritage are often employed to create the illusion of inherited, long lasting “cultural” or “ethical” Europe. Many of the EU’s programs stimulate this re-invention of a cultural European tradition, in Eric Hobsbawm terms, while emphasizing the presence of a common cultural heritage in all European countries. Nevertheless, many countries may still interpret that “common European heritage” not only as evidence of the mentality “we, Europeans,” but also as a reminder of past conflicts, when that cultural tradition was imported or even coercively imposed. In this way a shared “European culture” is biased by the potential for completely different interpretations and may serve to absolutely different political and social goals.Since the beginning, the debates about European identity have been significantly stimulated by actual political and economic reality. European identity has been widely discussed, opposed and promoted during the last decades as related to the issues of the political legitimacy of the European Union. The problem of European identity gradually has become an object of the EU public policies. Discussions about European identity far transcend the boundaries of the Western Europe and are particularly important in Central East Europe. Namely, in this region, which witnessed late modernization, and late creation of modern nation states, Europeanness was a crucial question. Europe has always existed as a notion that reflected different countries in different periods. The “mirror” of Europeannes was one in which features of some nation were seen, or to put it into other words, Europeanness was one of the instruments in the creation of the notion of national identity.The question of Europeanness has been very significant in the understanding of Lithuanian identity. Because modernization entered Central East Europe as an imported phenomenon, most of the countries felt like smaller brothers of the bigger Europeans. Here Europeanness played an important role in the construction of the sense of national pride. To be Lithuanian has never been to be European, to be equal. In the nationalist discourse it was either to be “less than European,” or “more than European.”It is possible to distinguish two types of “European talk” among Lithuanians. While one “we, Europeans” means “we, non-Russians” and distinguishes Lithuanians as those of higher working morality and tolerance, the second “we, chasing the train of Europe” connotes continuous backwardness and a desperate need to transcend the “own” in order to overtake “them.” In this talk we can note that Lithuanians see themselves positively as Europeans only in contrast to “non-Europeans,” usually Russians. Meanwhile, Lithuanians do not conceive themselves as full-value Europeans when comparing themselves with Western Europeans. Paradoxically, this allows Lithuanians to think of themselves as “more Europeans,” since then such national values as “spirituality” and the legendary history of the “pagan empire” is juxtaposed against rational and pragmatic, even de-spiritualized “Europeans of the EU.”This often painful question of what does it mean to be European for a Lithuanian, sometimes tends to diminish the European dimension in general, and some different regional identity, for example, “Baltic” identification, comes to the fore. I will show how biased the question of Baltic identity is. While the future of the Baltic region (Estonia, Latvia, Lithuania), shaped by a common sad past, is an object of a political skepticism, for the same reason it wins the hearts of people, of which about 80% identify themselves as Balts. Nonetheless, despite abundant manifestations of national victimization, considering the western Other was necessary to define Lithuanian national identity. As David Laitin (2000) puts it, “[t]o an important degree, then, it is the Eastern Europeans who have a stronger interest in a utopian vision of “Europe” as a well-defined (and easily mimicked) culture than culturally secure Europeans who are citizens of the West European states.”Vakarų Europos akademiniame ir politiniame diskursuose europinio identiteto analizė dažniausiai siejama su ES politinio teisėtumo, nusakančio dalyvavimo demokratijos stygių, problema. Tuo tarpu Lietuvoje europinio identiteto problema dažniau diskutuojama pasitelkiant tautinės identifikacijos problematikos prizmę. Abiem atvejais itin pabrėžiama tautinio identiteto politinės ir kultūrinės reikšmės apmąstymo būtinybė kaip neišvengiama europėjimo ir globalėjimo procesų pasekmė. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į paskutiniojo dešimtmečio diskusijas, jas analizuojant tarpukario ir pokario laikotarpiais plėtotų idėjų kontekste. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiama Vakarų Europoje vykstančių diskusijų, politinių programų ir viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizė siekia suformuoti konceptualinį ir istorinį pagrindą tolesnei Lietuvos situacijos studijai. Pirmiausia apibrėžiamos pagrindinės sąvokos ir nustatomi kertiniai, problemiški intelektinių diskusijų taškai. Nubrėžus šią konceptualinę koordinačių ašį, pereinama prie viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizės. Apklausų rezultatai analizuojami ir lyginami su intelektualų ir politikų įvardintomis aprašomosiomis ir normatyvinėmis vizijomis. Šitaip pamėginsiu patikrinti, kiek diskusijose ginamos identifikacijos versijos sutampa ar skiriasi nuo viešojoje nuomonėje funkcionuojančių sampratų
Kartų kaita lietuvių fotografijoje: socialumo pokyčiai ikonografijoje
Get PDFFrom nineteen Sixties to nineties Lithuanian photography reached its highest maturity. Its acclaim in the former Soviet Union prompted the apparition of a term Lithuanian school of photography, defining the mainstream of Lithuanian photography of the time. The authors to participate in this cultural phenomenon created a considerable body of photographic works, often metaphorically depicting Lithuanian ethnic culture and rural life. During the last decades the debates on the issues of the contemporary photographic creation are rising, implying questioning, whether or not the works of the newer generation lack creative maturity, Whether they are worth of being exposed next to those made by classics. This article provides an overview of similarities and differences in the work of the Lithuanian school of photography and the generation of the independent Lithuania, using a complex method of social iconography. The usage of this method will guide the discourse from the offsprings of the socially-based national art and social photography to the overview and localization of the Lithuanian social photography in the global scene. The research aims to emphasize the basic iconological differences in the works of the two creative generations, to name the changes of the Lithuanian social and cultural habits and to detennine if the iconography of the Lithuanian photography corresponds to its period of time. Two types of social photography are distinguished - social documentation and semiotic communication. Conclusions. The iconographic formulas, practiced by the photographers (1960-1990), like old persons portraits, are common also to other Eastern European countries. The frequent festive aspect (religious holiday, manifestation, basketball team Victory etc.) works as a reason for picture-taking, and expresses a Lithuanian preference of a holiday to workday, exterior to interior, spiritual to material, anecdote to invented story. Very few signs of material culture of the Soviet period appear. Inthe works of the classics, mirror of the spiritual culture is a face of old persons. Meanwhile the young generation discovers the importance of teenagers and youth as the marginal part of the postmodern demo graphic situation. The influence of media transfers images of convicts, drunkards, disabled and other disadvantaged social groups. The crisis of the contemporary photography might lie in the lack of social descriptiveness, but not in the definition of national, social or private identities.1960-1990 m. lietuvių fotografija pasiekia aukščiausią brandą - pagrindinė jos stilistinė srovė įvardinama kaip lietuvių fotografijos mokykla. Šios fotografijos srovės autorių kūriniai vaizdavo Lietuvos kaimo kultūrą ir todėl šiandien galėtų būti įvardijami kaip svarbi kultūrinio paveldo dalis. Pastaraisiais metais ryškėja debatai dėl jaunųjų autorių darbų kūrybiškumo ir vertumo juos eksponuoti šalia LFM klasikų darbų. Šiuo straipsniu norėčiau nušviesti sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio lietuvių fotografijos panašumus ir skirtumus, pasitelkdamas kompleksinį socialinės ikonografijos tyrimo metodą. Pagrįsdamas metodą apžvelgiu socialinės reprezentacijos fotografijoje ištakas - tai padeda lokalizuoti lietuvių socialinės fotografijos vietą globaliame kontekste bei išskirti pagrindinius ikonografijos skirtumus LFM ir jaunosios fotografų kartų darbuose. Tyrimo uždaviniai - pasitelkiant ikonografinius modelius įvardinti: 1) pačios kūrybinės fotografijos ikonografíjos pokyčius, 2) Lietuvos visuomenei būdingas vertybines orientacijas, 3) aptarti fotografijos ir atitinkamo laikotarpio saitus
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
Get PDFModern democratic policy is essentially grounded on participation of citizens in public decision-making process. The focus of the study was the impact of social environment on political participation. The method of study was survey sample data analysis. The results of analysis reflect relationship between number of people whom respondent discuss about political and societal matters and political participation. Data anlysis confirm an assumption that social environment has impact on political behaviour, i.e. in some cases social environment could encourage low status group political participation or discourage high status group political participation.Piliečių politinis dalyvavimas yra būtina demokratinės valstybės funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo sąlyga. Tyrimo tikslas - nustatyti socialinės aplinkos poveikį piliečių politiniam dalyvavimui. Tyrimo metodas - literatūros šaltinių analizė bei daugiapakopės stratifikuotos apklausos, atliktos Lietuvoje 1999 m., duomenų analizė. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad asmenų, su kuriais individas diskutuoja politiniais klausimais, skaičius daro poveikį individo politiniam dalyvavimui. Tyrimo rezultatai pagrindžia išvadą, kad klasikinis individo socio-ekonominio statuso modelis tik iš dalies paaiškina individų politinį dalyvavimą, nes neatsako į klausimą, kodėl tam tikra žemo socio-ekonominio statuso individų dalis dalyvauja politiniame procese ir kodėl tam tikra aukšto statuso individų dalis politiniame procese nedalyvauja. Duomenų analizė patvirtina prielaidą, kad minėtų marginalinių grupių elgesį galima paaiškinti socialinės aplinkos poveikiu, t.y. tam tikrais atvejais socialinė aplinka gali skatinti žemo socio-ekonominio statuso individus dalyvauti politinėje veikloje, o aukšto socioekonominio statuso individus nedalyvauti šioje veikloje