Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Niklaso Luhmanno teorijos kontekstas
No full textMore recent continental thought is developing a social theory based on phenomenological concepts of human action and experience. At the base of this theory there is the reevaluation of the concept of time and the function of science and theoretical thought. It attempts to escape the assumption that theories and theoreticians have an extra-temporal and extra-social vantage point unaffected by social change, conditions, historical period , modes of perception and valuative interests. Theoretical and scientific thought is inner-worldly, inner-social and hence temporal and must be understood in terms of human action within society and history. Furthermore, a question of the last interpreter and the subject of selectivity must be raised. How are we to conceive of the subject who interprets, selects and correlates social actions and phenomena? It too must be understood in inner-social, temporal terms. To better understand this theory it is necessary to sketch the series of problems which led to its formulation. Although there are many writers who have contributed to the development of the contemporary continental social thought, only the topics relevant for the framing of Luhmann’s thinking will be introduced.Šiuolaikinė kontinentinė socialinė mintis plėtoja socialinę teoriją, pagrįstą fenomenologinėmis žmogaus veiksmo ir patyrimo sąvokomis. Šios teorijos pagrindas yra laiko sąvokos ir mokslo bei teorinio mąstymo pertvarkymas. Siekiama išvengti prielaidos, kad teorijos ir teoretikai turi ekstralaikinę ir ekstra-socialinę pranašumo laikyseną, kuriai nedaro poveikio socialiniai pokyčiai, sąlygos, istorinis laikotarpis, supratimo būdai ir vertybiniai interesai. Teorinis ir mokslinis mąstymas yra vidinio-socialinio pobūdžio reiškinys, o dėl šios priežasties - laikinis, todėl jį svarbu nagrinėti pasitelkiant žmonių veiksmus visuomenėje ir istorijoje. Be to, svarbu kelti “paskutiniojo” interpretatoriaus ir atrankos subjekto klausimus. Kaip turime suprasti subjektą, kuris interpretuoja, atrenka ir susieja socialinius veiksmus ir reiškinius? Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjama Niklaso Luhmanno teorinė problematika
Susidvejinusios sąmonės fenomenas XX a. pradžios lietuvių avangardistinėje poezijoje
Get PDFThe aim of the article is to analyze the relation of the vanguard with the social in the poetic texts of lithuanian varguard in the first decades of the twentieth century. The article develops the analysis of the texts on a level of tension between the writter as an artist and a citizen. The article argues that the spheres of aesthetics and social activity were being divided by the vanguard artists. While the artistic imagination was not constrained in the sphere of aesthetics, in the sphere of social activity the artists followed the societal models that defined a citizenship.Straipsnio tikslas – remiantis XX a. pirmųjų dešimtmečių lietuvių avangardistų poetiniais tekstais bei manifestais papildyti lietuviškojo avangardizmo epistemą, tiksliau apibrėžti lietuviškojo avangardizmo santykio su sociumu ypatybes bei avangardistinės raiškos stilistiką, vienokią meno plotmėje, kitokią – derinant kuriamus tekstus prie sociumo. Interpretacija išryškina savitą XX a. pradžios Lietuvos kultūros atnaujintojų avangardizmu laikyseną, asmenybės skilimą į menininką ir pilietį bei šio skilimo projekciją estetikos plotmėje. Priešingai nei Vakarų Europos ar Rusijos avangardistai, Lietuvos „naujojo meno“ kūrėjai atskyrė estetinės ir socialinės veiklos sritis. Pirmojoje eksperimentavę be jokių apribojimų, antrojoje elgėsi orientuodamiesi į XX a. pirmųjų dešimtmečių sąmoningo Lietuvos piliečio elgsenos modelius
Etniškumas kaip tyrimo objektas
No full textReview: Kasatkina, Natalija; Leončikas, Tadas. 2003. Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius: Eugrimas.Recenzija: Kasatkina, Natalija; Leončikas, Tadas. 2003. Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius: Eugrimas
Moters kelias į akademiją: istorija ir dabartis
No full textThe main idea of the article to show that the practice of
legal “equal rights” even enlarged by concept of “equal opportunities” entails more dissembled and sophisticated forms of women’s discrimination, and therefore gender has remained under the control of public discourse.
In spite of society’s democratisation, the development of gender ideology remained in the frame of Chistian structure: a woman is a servant of a man. Women on the top of social hierarchy, regardless of positive changes towards women’s representation here, were, and are rather an exception than a rule. Sociological analysis of this social phenomenon is based on case study of women in science in Lithuania from a historical-cultural perspective and recent qualitative research data on academic women. Academic women indicate women who are teaching and/or pursuing scientific research in universities and/or scientific research institutions.
Social history may be regarded as a permanent struggle between woman’s exclusion from the so-called public sphere by pushing her towards a private sphere on the one hand, and woman’s strife for inclusion in the public sphere on another hand. The main instrument of this struggle is access to education. Social factors influencing the number of women in science are the public attitudes concerning the standard of sufficient education for a woman, and how science - its branches, its specialization, namely research and/or teaching - is associated with a female carrier.
Despite the trend towards the so-called feminization of definite disciplines, mostly in humanities and social sciences that has a long historical tradition, science is after all a highly masculine activity also, with still visible divisions between masters and servants from a gender perspective. The leadership in academy remains in the frame of the “old boys network”, and the most academic women remain slaves of gender that precludes them from leadership in academy as well. Slaves of gender means that women prefer/are compelled to follow traditional gender patterns that prescribe them main duties in the private sphere.
Solution of socialistic “Women’s question”, that is implementation of the principle of equality between women and men does not achievement of the last generation. The equal rights of individual choice to vote, education, profession, etc. are executed by several generations of Lithuanians, and hence, became an inherent part of the public discourse. That is why the fact of informal women’s discrimination is often perceived as a norm of existing culture or at least non- actual social issues.Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos)
Psichiatro-paciento santykiai pirminėje psichikos sveikatos priežiūroje
No full textThis article discusses psychiatrist–pacient relationship within the deinstitutionalised context of primary mental health care. Discussion is based on 19 semi-structured interviews with psychiatric outpatients attending mental health care services at Kaunas mental health care centres (MHCC).
The interviews showed that, despite the goals and values of deinstitutionalisation, which emphasises patients’ autonomy, empowerment and socio-economic integration within society, the paternalistic model of psychiatrist – patient relationships is further reproduced within MHCC. This relationship is based on rigid hierarchical roles of a dominating psychiatrist taking traditional stance of “doctor knows better” and a passive, dependent and submissive patient. As a consequence, patients are left in a disempowering position that prevents them from taking charge of their own lives and health as well as makes their adaptation in society more difficult. Therefore, there is a need for a more empowering re-conceptualisation of a psychiatric patient.Straipsnyje analizuojami psichiatro-paciento santykiai bendruomeniniame psichinės sveikatos priežiūros kontekste. Analizė remiasi kokybiniais interviu, 2002 m. atliktais su Kauno psichikos sveikatos centrų pacientais. Straipsnyje parodoma, kad priminėje psichikos sveikatos priežiūroje reprodukuojasi paternalistinis psichiatro-paciento santykis, būdingas institucionalizuotai (stacionarinei) psichiatrinei priežiūrai, grindžiamas paciento priklausomybe bei pasyvumu. Problematizuojama tokio santykio įtaka psichiatrinių pacientų gebėjimui adaptuotis bendruomenėje
Mokslas ir socialinės inžinerijos idėja (2):P. Feyerabendas
Get PDFThis article continues the investigation on the relationships between science and social engineering. We inquire and critically analyze the ideas of P. Feyerabend on the social possibilities of science, political role of scientific experts and social engineers. The objective of the article is the reconstruction of Feyerabend’s reception of science and its socio-political role, then, the presentation of Feyerabend’s counter-arguments against Popper’s rationalism and the project of social engineering. According to Feyerabend, an open and free society is the society where every (cultural, religious, epistemological etc.) tradition is provided with equal rights and equal possibilities. Any attempt to impose the standards of one tradition on the others rejects the idea of freedom and liberty. Science is only one epistemological traditions among others, therefore, in a free society scientific standard cannot dominate over the standards of the other traditions. Thus, Feyerabend interprets Popper‘s idea of scientifically grounded social engineering as politically harmful, misleading and incompatible with the requirements of a free society.Šiame straipsnyje tęsiamas svarstymas apie mokslo bei socialinės inžinerijos sąsajas. Tekste nagrinėjamos ir kritiškai analizuojamos P. Feyerabendo idėjos apie socialines mokslo galimybes, politinį ekspertų bei socialinių inžinierių vaidmenį. Straipsnio tikslas – rekonstruoti Feyerabendo mokslo ir jo sociopolitinio vaidmens sampratą, pateikti Feyerabendo argumentus prieš Popperio racionalizmą bei socialinės inžinerijos projektą. Feyerabendo teigimu, atvira ir laisva visuomenė yra tik ta, kurioje visoms joje koegzistuojančioms (kultūrinėms, religinėms, epistemologinėms ir t.t.) tradicijoms suteikiamos vienodos teisės ir galimybės. Bet kokie bandymai primesti vienos tradicijos standartus kitoms pažeidžia laisvės idėją. Mokslas, anot Feyerabendo, tėra tik viena iš pažintinių tradicijų, todėl laisvoje visuomenėje mokslo standartai negali dominuoti. Taigi Popperio moksliškai pagrįstos socialinės inžinerijos idėją Feyerabendas interpretuoja kaip politiškai žalingą ir nesuderinamą su laisvos visuomenės reikalavimais
Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu
No full textThe paper discusses the satisfaction with the service of general practitioners (GP) in the primary health care of Kaunas city. The performance of instruction of GP without any questions is the crucial criteria of different biomedical and biopsychosocial pattern of health. Most part of the patients strictly follow the requirements of GP and they are satisfied with service of GP. They interact with GP on the ground of the biomedical pattern of health. On the other hand, some patients didn’t follow the requirements of GP and they are not satisfied with service. We concluded that dissatisfied patients ground their interaction with GP on the biopsychosocial pattern of health. Both patterns reflect to the different types of society. Biomedical pattern characterizes society with strong institutional constraints and biopsychosocial model of interaction is a feature individualistic society.Straipsnyje nagrinėjamas BPG-paciento santykis, remiantis apklausos duomenimis apie pasitenkinimą bendrosios praktikos gydytojų (BPG) paslaugomis Kauno pirminės sveikatos priežiūros institucijose. Parodoma, kad dauguma pacientų, sutinkančių su tuo, kad neklausinėdami vykdo visus BPG nurodymus ir kartu yra patenkinti gauta informacija, BPG dėmesiu, jiems skirtu laiku, labiau toleruoja BPG-paciento santykius, pagrįstus biomedicininiu sveikatos modeliu. Kita vertus, apie ketvirtis pacientų nesutinka su tuo, kad jie nieko neklausinėdami vykdo visus BPG nurodymus. Kartu tarp pastarųjų daugiausiai nepatenkintų gauta informacija, BPG dėmesiu, BPG jiems skirtu laiku. Šią grupę būtų galima priskirti BPG–paciento sąveikai, pagrįstai biopsichosocialiniu modeliu. Kiekvieną sveikatos modelį galima sieti su skirtingais teoriniais modernios visuomenės tipais. Biomedicininis sveikatos modelis būdingas toms visuomenėms, kuriose BPG-paciento santykyje dominuoja sveikatos institucijų spaudimas, tuo tarpu biopsichosocialinis sveikatos modelis būdingas individualistinėms vėlyvosios modernybės visuomenėms
Studentų požiūris į aplinką ir sveikatą
No full textFrom the psychological point of view in explaining and predicting behaviour the most effective way is to find links between perceived seriousness of pollution problems, general environmental evaluation, world ecological problems and self-reported proenvironmental behaviours. Sometimes evaluation of environmental events depend upon more general orientations. In this connection the main task of investigators would be to discover what people know about main environmental problems, how do they perceive and evaluate them and how the events are related to their social life. That is why the person in the environment approach was used in the research. On the other hand the information and knowledge serve as a bases for development of environmental viewpoints. For that reason in the process of the research it was necessary to find out the level of knowledge related to the environmental events. In the future students/respondants who have participated in the research are going to became high quality specialists and they will be responsible for person-environment conditions in general: planning of houses, residences, and areas for recreation, management of toxic products and waste, protection of human health conditions, person-environment relationship, decision making processes, related to pollution of the environment. For the above mentioned reasons the decision was made to study the students many-sided viewpoints to the environment.Teorinis pagrindimas. Psichologinio požiūrio į asmens-aplinkos tarpusavio ryšių atskleidimą teorinis pagrindas 3⁄4 transakcinė perspektyva. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti studentų požiūrius į aplinką ir sveikatą, panaudojant 2000 m. atlikto tyrimo rezultatus. Metodai: Goldenring-Doctor egzistencinių susirūpinimų skalė, skirta nustatyti studentų susirūpinimą juos supančios aplinkos įvykiais; Susirūpinimų aplinka skalė (SAS), skirta įvertinti studentų nuostatas į pavojingas chemines medžiagas; Individualus sveikatos būklės vertinimas; Nuostatos į gyvenimą; MMPI 3⁄4 įvertinti individualias psichologines savybes. Rezultatai: Ryšiams tarp kintamųjų išaiškinti buvo panaudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas ir faktorinė analizė. Pateiktieji duomenys rodo, kad studentai labiausiai susirūpinę įvykiais, susijusiais su sveikata. Nežiūrint to, jie nepakankamai įvertino užterštos aplinkos grėsmę. Socialinės problemos taip pat kėlė studentų susirūpinimą. Pinigų stoka, žiaurūs nusikaltimai, žmonių neapykanta bei nesugebėjimas rasti darbą buvo nurodyti tarp svarbiausių susirūpinimų. Išvados: Buvo nustatytas ryšys tarp susirūpinimo aplinka, sveikatos ir individualių psichologinių savybių. Globalios aplinkos problemos nesusilaukė rimto studento dėmesio
Tarp Rygos ir Penango. Pilietybės sąvokos ir kultūrinių skirtumų pripažinimas Latvijoje ir Malaizijoje
Get PDFCitizenship is undoubtedly one of the most fundamental concrete abstractions produced by philosophers and jurists. It is particularly interesting for sociologists and anthropologists as a phenomenon that structures collective representations and social relations amongst individuals and groups. In other words, social science is concerned with citizenship mainly as an imagined construction that essentializes in social life. Though not a complete survey, we would like to present some major sociological aspects of citizenship, aside from the philosophical or juridical ones.In the article I will compare by contrast two almost antithetical models of citizenship and analyze how two different concrete abstractions influence social life. I have chosen Latvia and Malaysia, where I am still directing two field studies particularly in two cities: Riga and Penang. My choice has a pragmatic reason. After its second independence, Latvia has introduced a model of citizenship in 1991, following the Staatsnation doctrine that tends to stamp out any form of cultural difference within its national territory. Malaysia, after the end of the British colonial domination in 1956, has given itself a model of multicultural citizenship, which is unmistakably based upon the celebration of difference amongst the country’s various ethnic components.Straipsnyje lyginami du pilietybės modeliai. Analizė atskleidžia, kaip šios dvi skirtingos realios abstrakcijos veikia socialinį gyvenimą. Šiame straipsnyje, užuot apibendrinus pilietybės sąvoką, siekiama pabrėžti sudėtingą dialektiką, t. y. sąveikų, kurios yra visų etnokultūrinių santykių pagrindas, sudėtingumą, nusakant kiekvieną didelės etnokultūrinės įvairovės išraišką. Pilietybės sąvoka dažnai vartojama kaip tautybės ir nacionalinės kilmės sinonimas, ypač Vakarų Europoje. Pastaruoju laikotarpiu ši sąvoka, iš esmės vartojama politinėje filosofijoje ir teisėje, pasidarė populiari ne tik politologijoje, bet ir sociologijoje bei antropologijoje. Socialiniai mokslai „atrado“ pilietybės sąvoką tada, kai staiga ir netikėtai atsikūrė tautinės valstybės Centrinėje ir Rytų Europoje ir prasidėjo tariama Vakarų Europos krizė. Taigi pilietybės sąvokos nagrinėjimas turėtų padėti spręsti problemas, susijusias su istorinių arba teritorinių mažumų statusu Centrinėje ir Rytų Europoje bei imigrantų padėtimi Vakaruose. Pilietybei dažnai priskiriama suvienijimo ir įtraukimo (inclusion) funkcija. Dėl tokio požiūrio susiformuoja vargu ar tikroviškas pilietybės vaizdinys, nes dažnai ji laikoma kone brolybės, lygybės, sutarimo ir pan. sinonimu. Sociologiniu požiūriu pilietybės kaip harmoningos politinės bendruomenės išraiškos pateikimas yra nelabai tikėtina abstrakcija. Pilietybė turi būti suvokiama kaip antagonistinis procesas plėtojantis varžyboms, įtampai, konfliktams, taip pat ir nuolatinėmis deryboms bei kompromisams tarp grupių, įtrauktų į kovą dėl to, kad būtų pripažintos jų teisės ir skirtumai. Pilietybės sąvokos raidos nagrinėjimas sociologiniu aspektu atskleidžia tai, kad nėra bendrosios pilietybės teorijos. Juo labiau, kad istorinės struktūros ir esencialistinės (essentialized) kultūros konstrukcijos yra pernelyg skirtingos, kad galima būtų plėtoti tokią teoriją ir bendrąjį pilietybės modelį. Tačiau pilietybių modelių lyginamoji analizė yra gana įdomi ir naudinga. Šiuolaikinė Latvija ir Malaizija, kurdamos savo valstybingumą, pasirinko skirtingus pilietybės modelius. Latvijos 1991 m. Pilietybės įstatymas rėmėsi tautinės valstybės (Staatsnation) doktrina, pagal kurią linkstama nuslopinti bet kokius kultūrinius skirtumus nacionalinės teritorijos viduje. 1956 m., pasibaigus Britanijos koloniniam dominavimui, Malaizija, pasirinko multinacionalinės pilietybės modelį, kuris akivaizdžiai pagristas šalies etninių skirtumų garbinimu. Ilgametis lauko tyrimas (fieldwork) Rygoje ir Penange, paremtas nagrinėjama pilietybės sąvoka ir su ja susijusia pripažinimo politika (politics of recognition), leidžia pateikti tokias išvadas dėl Latvijos ir Malaizijos. Antroji Latvijos nepriklausomybė yra reprezentatyvus atvejis, atskleidžiantis, kaip tautinės valstybės (Staatsnation) principas ir susijusi pilietybės sąvoka buvo vėl įgyvendinti, sakytume, šiurkščiu arba ortodoksiniu būdu. Šiuolaikinės Latvijos tautinimas vyko veikiant Pilietybės įstatymui, kurio pagrindu iš šio proceso buvo pašalinti kiti. Tokia išskirtinės tautybės galia lėmė naujų ribų tarp etninių blokų atsiradimą ir atitinkamai – paralelinių visuomenių – protrūkį. Jeigu artimiausiu metu Latvija norės atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, ji susidurs su keliomis problemomis: pirmiausia – su ribų tarp etninių blokų ir paralelinių visuomenių panaikinimu, paskui – su adekvačiu skirtumų pripažinimu (recognition of difference). Pastaruoju metu Malaizijoje bendrų susitarimų, įtvirtintų konstitucijoje, naujos ekonominės politikos, Vizijos 2020 vertinimai gerokai pakito ir dažnai buvo prieštaringi, ypač dėl etniškai diferencijuotos pilietybės ir multikultūralizmo politikos. Tačiau nepaisant daugybės spragų ir bendrų susitarimų trūkumų, dinamiškas, sumanus, darbingas balansas buvo išlaikytas. Ypač turint omenyje tai, kad etniškai diferencijuotos pilietybės politika garantavo nacionalinį etninių komponentų susitelkimą ir parodė vertikaliąją socialinę stratifikaciją dėl labai nevienodų ekonominių galimybių. Galima teigti, kad tokia politika yra ne tik ekonominės sėkmės prielaida, bet keli pamatai vadinamajai padoriai visuomenei (decent society). Malaizija gali atrodyti kaip Latvijos alternatyva. Nacionalinio tapatumo konstravimas ir pilietybės sąvoka buvo paremta etninio pliuralizmo ir multirasinės kultūros (multiracialism) idėja. Multirasiškumas kaip Malaizijos valstybės įkūrimo mitas ir pilietybė sulaiko įvairias bendruomenes nuo radikalaus nacionalizmo. Tačiau multirasiškumo mitas išlaikė ir įtvirtino ribas tarp bendruomenių. Taigi galima įžiūrėti etninio tapatumo esencializaciją (essentialization), kuri paskatino susidaryti etninius blokus. Latvijos ir Malaizijos atvejai rodo, koks abstraktus ir netinkamas yra mono ir multi šalininkų ginčas. Iš tikrųjų mono ir multi priešprieša rėmėsi nekorektiškomis prielaidomis su radikaliai dualistiniais aspektais, tarsi visas gėris arba blogis būtų tik vienoje pusėje. Siekiant išvengti mono ir multi bipoliarinių spąstų, kalbant apie pilietybės koncepciją turi būti nagrinėjami reiškiniai su priešdėliu inter arba trans. Latvijos ir Malaizijos atvejis pabrėžė priešpriešos tarp konstruktyvizmo ir esencializmo beprasmiškumą. Naudingiau ne apsistoti ties šia dichotomija, o analizuoti socialinius procesus, vedančius link tapatumo konstravimo esencializacijos, netgi pasitelkus tokių konkrečių abstrakcijų kaip pilietybė institucionalizavimą
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
Get PDFModern democratic polity is essentially grounded on participation of citizens in public decision making process. The focus of this study was the impact of social environment on political participation. The method of study was survey sample data analysis. The results of analysis reflect relationship between number of people whom respondent discuss about political and societal matters and political participation. Data analysis confirms an assumption that social environment has an impact on political behaviour, i.e. in some cases social environment could encourage low status group political participation or discourage high status group political participation.Piliečių politinis dalyvavimas yra būtina demokratinės valstybės funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo sąlyga. Tyrimo tikslas - nustaty socialinės aplinkos poveikį piliečių politiniam dalyvavimui. Tyrimo metodas - literatūros šaltinių analizė bei daugiapakopės stratifikuotos apklausos, atliktos Lietuvoje 1999 m., duomenų analizė. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad asmenų, su kuriais individas diskutuoja politiniais klausimais, skaičius daro poveikį individo politiniam dalyvavimui. Tyrimo rezultatai pagrindžia išvadą, kad klasikinis individo socioekonominio statuso modelis tik iš dalies paaiškina individų politinį dalyvavimą, nes neatsako į klausimą, kodėl tam tikra žemo socioekonominio statuso individų dalis dalyvauja politiniame procese ir kodėl tam tikra aukšto statuso individų dalis politiniame procese nedalyvauja. Duomenų analizė patvirtina prielaidą, kad minėtų marginalinių grupių elgesį galima paaiškinti socialinės aplinkos poveikiu, t.y. tam tikrais atvejais socialinė aplinka gali skatinti žemo socioekonominio statuso individus dalyvauti politinėje veikloje, o aukšto socioekonominio statuso individus nedalyvauti šioje veikloje