Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Gender mainstreaming ar lyčių dėmens integravimo strategija? „Importuotų“ sąvokų taikymo Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų kalboje problemos
Get PDFThe article is devoted to encourage a scientific discussion about using the both terms lytis -sex and gender in Lithuanian academic language or at least to pay more attention to that issue. A present translation of both terms into only lytis-sex often leads up to misrepresenting the meanings of the original terms. It is argued that distinction between both terms lytis -sex and gender in women’s and gender studies, and attention to the history of the term gender helps the most adequate in meaning translation of English political and scientific phraseology into Lithuanian language. Gender mainstreaming as a case study of the problems of the translation into Lithuanian language is presented.Straipsnio tikslas – bandymas paraginti socialinių mokslų atstoves(-us) vartoti naujas mokslines sąvokas taip, kad būtų ir išlaikyta pagarba savo mokslo dalykui bei lietuvių kalbai, ir nenusižengta sveikai logikai. Šiuolaikinių socialinių mokslų žodyne sąvokos lytis ir gender skiriamos. Tačiau dauguma Lietuvos autorių iki šiol griežtai laikosi lyties sąvokos ir dėl to atsiranda (geriausiu atveju) teksto neaiškumų ar dviprasmybių. Lyčių – lyties sąvokos vartojimas (vietoj gender) sociologinės ir/arba politinės pakraipos tyrimuose greičiau atspindi patriarchalinio diskurso galią (Michelio Foucault samprata) negu paprastą atsainų požiūrį į tos sąvokos esmę. O kadangi feministinė teorija ir gender koncepcija neturi autentiškos istorijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, tai, kalbant apie moterų ir vyrų santykius socialiniame kontekste, tikslingiau vartoti gender
Thomas Kuhno istorinė-sociologinė mokslo raidos koncepcija
Get PDFReview: Kuhn, Thomas S. 2003. Mokslo revoliucijų struktūra. Vilnius: Pradai.Recenzija: Kuhn, Thomas S. 2003. Mokslo revoliucijų struktūra. Vilnius: Pradai
Ar pakankamos prielaidos šeimos politikos revoliucijai?
Get PDFReview: Stankūnaitė, Vlada; Jonkarytė, Aiva; Mikulionienė, Sarmitė; Mitrikas, Algimantas Alfonsas; Maslauskaitė, Aušra. 2003. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas.Recenzija: Stankūnaitė, Vlada; Jonkarytė, Aiva; Mikulionienė, Sarmitė; Mitrikas, Algimantas Alfonsas; Maslauskaitė, Aušra. 2003. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas
Moterų karjeros ir šeimos dilemos
Get PDFOn the basis of qualitative research, this study analyzes the experiences of women in their career development and the construction of success in their own terms. The particular focus is given to women’s experiences during their childhood socialization (gender differences in identity formation, the quality of parent-child relationship, maternal influence as a positive model of femininity), which is based on the enduring belief that women’s childhood experiences may provide some of the antecedents of successful career achievements. The dilemmas of women’s career and their family roles are the second major focus of this study. They have been revealed by analyzing the effect of family on women’s career development, different strategies to overcome role conflict and to integrate professional and private lives.Kokybinio tyrimo pagrindu šiame straipsnyje analizuojamos moterų sėkmingos karjeros patirtys, ypatingą dėmesį skiriant moterų ankstyvosios vaikystės socializacijos ypatumų ir profesinės karjeros bei šeimos vaidmenų prieštaravimų kontekste iškilusių dilemų analizei. Remiantis feministinės psichoanalizės ir ankstyvosios vaikystės socializacijos tyrimų teorine prielaida, teigiančia, kad moters vaikystės patirtys sukuria prielaidas sėkmingam moters karjeros kelio įgyvendinimui, pirmoje šios studijos dalyje analizuojami lyčių tapatybės, vaidmenų orientacijos ir motyvacijos ugdymo veiksniai, kokybinis tėvų-vaiko santykių aspektas, motinos, kaip pozityvaus moteriškumo modelio įtaka lyčių tapatybės ir požiūrio į lyčių vaidmenis formavimuisi. Moterų karjeros ir jų prokreacinės šeimos dilemos atskleidžiamos analizuojant moterų užimtumo ir šeimos vaidmenų bei atsakomybės santykį, šeimos ir darbo vaidmenų prioritetus, jų kaitą, vaidmenų konflikto ir darbo krūvio klausimus, įskaitant mechanizmus, kuriuos moterys pritaiko dvigubų vaidmenų konflikto sprendimui. Svarbus šios analizės aspektas yra moterų ir jų partnerių tarpusavio santykiai bei jų vaidmuo derinant vaikų, namų ūkio priežiūros ir darbo įsipareigojimus
Lyčių lygybės strategijos pasiekimai ir iššūkiai
No full textThe Baltic States have made a considerable progress in meeting gender equality directives of European Union (EU) in line with the proclaimed fundamental democratic values of Member States and of Union enlargement policy. Despite progress, equality in day-to-day life is still undermined by structural gender in equalities and unequal access to rights enjoyed by women and men in practice. The issues of women’s unemployment, poverty, age, and ethnic background clearly manifest the political preferences by national governances of the Baltic States for the expert-bureaucratic model, based on ‘integrationist’ approach to gender equality policies and gender mainstreaming, adapted to the national neo-liberal modifications of the former Soviet gender contract.Šiandieną lyčių lygybė Baltijos šalyse suprantama kaip vienas pagrindinių demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principų, kuris deklaratyviai grindžiamas lygiomis lyčių teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse ir vienodos elgsenos su abiem lytimis taisyklėmis. Tačiau moterų nedarbo, skurdo feminizacijos, moterų amžiaus ir etninės diskriminacijos raiška posovietiniame kontekste verčia abejoti pažangios lyčių politikos reprezentacijomis, jų atitikimu ES direktyvų reikalavimams ir lyties dėmens integravimo strategijos normatyviniams principams. Straipsnyje analizuojami lyties dėmens integravimo strategijos įgyvendinimo ypatumai Baltijos šalims integruojantis į Europos Sąjungą. Teigiama, kad politinius šių šalių lyčių lygybės prioritetus apibrėžia ekspertinis-biurokratinis modelis, susiformavęs transformuojant nacionalinius neoliberalius lyčių sutarties dėmenis
Tarp norminio ir subordinuoto vyriškumo formų: vyrai, jųseksualumas ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje
Get PDFThe article examines hegemonic and subordinated forms of masculinity in contemporary Lithuania. Using the opinion survey „The Crisis of Male Roles in Lithuania” (2002) and a wide array of literature theorizing men and masculinities, it attempts to answer the following questions: how can we assess the influence of different masculinities to men themselves and gender policies in Lithuania? What kind of masculinity policy can support a feminist project of social transformation?
The survey „The Crisis of Male Roles in Lithuania” allows us to conclude that both Lithuanian men and women largely support traditional norms of hegemonic masculinity. This masculinity is based on heterosexuality, economic autonomy, being able to provide for one’s family, being rational, being successful, keeping one’s emotions in check and not doing anything considered feminine.
The dominant form of masculinity in Lithuania is constructed not only in relation to femininities but also in relation to subordinated and marginalized masculinities, particularly homosexual masculinities. Homosexuality is the repository of everything that is symbolically expelled from hegemonic masculinity. As the survey demonstrates, homophobia is much stronger among men than women in Lithuania. This can be explained by the fact that in order to be „real men” males have to separate themselves from both women and homosexual men. Furthermore, Lithuanian men’s negative attitude towards homosexuality can also be related to their traditional attitudes toward gender roles and family. The view that gays transgress the gender system is rather widespread among them.
The author argues that the dominance of a single model of masculinity at the expense of multiple masculinities makes men more vulnerable to acts of violence against themselves and their families. The article advocates self-awareness and critical reflection about gender identities among men and male groups that could help dismantle hegemonic masculinity and dispel the notion that there is only one way to be a ‘real man’. Promoting models of masculinity along less sexist, homophobic and misogynist lines could benefit both women and men.Iki šiol Lietuvoje ne itin daug dėmesio skirta vyrų ir vyriškumo problemų analizei. Lietuvoje vyrai retai minimi lyčių politikos dokumentuose. Dar mažiau analizuotos marginalinės vyriškumo formos, tokios kaip homoseksualus vyriškumas. Tačiau kalbant apie moterų problematiką, būtina kreipti dėmesį ir į vyriškumą bei maskulinizmo politiką, nes rūpestis dėl lyties, seksualumo ir kūno yra svarbiausias konstruojant nacionalinius politinius, socialinius ir ekonominius režimus. šio straipsnio tikslas – apibūdinti ir norminį, ir subordinuotą vyriškumą Lietuvoje daugiausia dėmesio kreipiant į vyrų kūną ir seksualumą. Bus mėginama atsakyti, kokie vyriškumo modeliai dominuoja dabarties Lietuvoje ir kaip masinėje sąmonėje konstruojamas gėjų seksualumas. Kokias pasekmes skirtingos vyriškumo formos gali turėti patiems vyrams ir apskritai lyčių politikai Lietuvoje? Kokia maskulinizmo politika galėtų prisidėti prie feministinio socialinės transformacijos projekto? Straipsnyje analizuojama reprezentatyvi sociologinė apklausa apie vyrus, atlikta 2002 metais, apžvelgiami vyraujantys lietuvių žiniasklaidos diskursai seksualumo aspektu ir naudojamasi plačia postruktūralistinių lyčių bei seksualumo teorijų baze
Moterų (ne)reprezentacija masinės kultūros vaizdiniuose
Get PDFThe article continues the Lithuanian academic discourse and centers on the analysis of imagery that make up a concurrent part of modern mass culture and form codes of symbolic gender representation. Women’s representation strategies that make possible or, on the contrary, impossible the representation of women as subjects in the mass media are approached from the point of view of psychoanalysis, gender theory, mass media and cultural studies. The author focuses on the codes of “everyday pornography”, i.e., the naturalization of gender hierarchy, objectification of woman’s image, erotization of violence, and silencing of women, that are deeply rooted in the Lithuanian mass culture. She also analyses visual strategies that reinforce masculine hegemony and links their deconstruction with the critical evaluation of heterosexual imperative that supports the normative gender system.Straipsnio tikslas – praplėsti Lietuvos akademinį diskursą analizuojant vaizdinius, kurie yra neatsiejama šiuolaikinės masinės kultūros dalis ir formuoja simbolinius lyčių reprezentacijos kodus. Remiantis psichoanalizės, lyčių teorijos, žiniasklaidos ir kultūros studijomis, čia nagrinėjamos moterų reprezentacijos strategijos, kurios padeda arba, priešingai, trukdo moterų kaip subjektų atstovavimui žiniasklaidoje. Kalbama apie „kasdienės pornografijos“ įsišaknijimą masinėje kultūroje ir ją paremiančius normatyvinio heteroseksualumo imperatyvus
Konfliktinė hegemonija: žiniasklaida ir moterys Lietuvoje bei Europos Sąjungoje
Get PDFRecent research has demonstrated that there has been little improvement in quality of media coverage of women in Lithuania. Women’s images are usually sexualized, stereotyped or simply negative. In the media portrayals, women are often confined to the private sphere of home.
The article focuses on media representations of women in the context of women-and-media policies in EU and Lithuania. Analyzing the EU, UN and Lithuanian communication policy documents and describing briefly the key media and gender issues in EU and Lithuania, it demonstrates the lack of gender-equal media policy and the sluggishness with which the existing media policy with regard to gender issues is enforced in Lithuania.
Addressing the pluralism of women’s roles and images in the media, and fair and sufficient media coverage of women, the article also discusses feminist and post-feminist media studies that could offer more complex and sophisticated media research strategies.
The article also proposes some recommendations that could change, to some degree, the existing media and gender situation for the better. The author suggests that policy recommendations need a strong network of public, official and private institutions in order to be implemented successfully.
Placing considerable importance on eliminating stereotypes of women and on promoting diverse and nonstereotyped images of women in the media, the article uses the term “conflicted hegemony”. “Conflicted hegemony” implies that the media provide a site for conflicts and debates over different interpretations of the dominant culture, and that ideological counter-tendencies always appear in the dominant ideological forms. Policy recommendations, media research techniques and alternative media interpretations by their consumers can serve as resistance strategies to this hegemony.Šiame straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos žiniasklaidos politika siekiant suvokti, kiek lyties ir konkrečiai moterų problematika atsispindi žiniasklaidą reglamentuojančiuose ir reguliuojančiuose dokumentuose. Tačiau straipsnio tikslas – ne tik atverti, kad lyčių problemos yra neatskiriamai susijusios su žiniasklaida, bet ir parodyti, kaip žiniasklaida Lietuvoje vis dar patvirtina egzistuojančias lyčių hierarchijas. Kaip lytis figūruoja žiniasklaidos politikoje Europos Sąjungoje ir Lietuvoje? Kokie žiniasklaidos ir moterų vaizdavimo aspektai svarbiausi šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje? Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos ir Jungtinių tautų institucijų suformuluoti politikos dokumentai, gilinamasi į Lietuvos žiniasklaidos politikos dokumentus, aptariamas 2002 m. Pilietinių iniciatyvų centro ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Socialinių lyčių stereotipų formavimas Lietuvos žiniasklaidoje” ir naudojamasi žiniasklaidos profesionalų interviu, atliktais specialiai šiam straipsniui. Remiantis plačiu teoriniu žiniasklaidos tyrimų arsenalu, straipsnyje mėginama apibrėžti ir lyčių politikos Lietuvos žiniasklaidoje, ir akademinių žiniasklaidos studijų lyčių aspektu gaires. Gvildenant hegemoninio lyčių diskurso problemą, straipsnyje pabrėžiama konfliktinės hegemonijos sąvoka, atskleidžianti įtampas pačios žiniasklaidos viduje, tarp žiniasklaidos, lyčių ir komunikacinės politikos bei žiniasklaidos ir jos recepcijos
Socialinis kapitalas ir politinis dalyvavimas Lietuvoje
Get PDFThe wide resonance achieved by the notion of social capital among social scientists suggests that the term serve important purposes of analysis in current social thought. The focus of the study was the impact of social capital on political participation in Lithuania. The method of study was survey sample data and scientific literature analysis. The results of analysis reflects rather weak relationship between certain social capital dimensions and political participation, what could be a result of past communist legacy: persistence of friendship networks, closed nature of social networks, low level of interpersonal and institutional trust. Data analysis confirm an assumption that social capital dimensions have the bigger impact on collective political acts than on individual political acts. Membership in nongovernmental organizations has the biggest impact on collective political actions and it supports Putnam’s social capital theory. Frequency of conversations on political and social matters has the biggest impact on individual collective acts and rather low on collective acts.Socialinio kapitalo samprata tapo intensyvių akademinių diskusijų objektu socialiniuose moksluose. Tyrimo tikslas - nustatyti socialinio kapitalo poveikį politinio dalyvavimo formoms Lietuvoje. Tyrimo metodas - literatūros šaltinių analizė ir apklausos duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodo, kad socialinio kapitalo dimensijos turi labai ribotą poveikį politiniam dalyvavimui Lietuvoje, ir tai gali būti komunistinio laikotarpio pasekmės, t.y. didelis draugystės ryšių vaidmuo, uždari ir mažą žmonių skaičių apimantys socialiniai tinklai, žemas tarpasmeninio ir pasitikėjimo institucijomis lygis. Socialinis kapitalas didesnį poveikį turi kolektyviniams, o ne individualiems politiniams veiksmams. Tarp socialinio kapitalo dimensijų didžiausią poveikį kolektyviniams politiniams veiksmams turi narystė nevyriausybinėse organizacijose, o individualiems politiniams veiksmams – kalbėjimo apie politiką dažnumas
Diskursyviojo post- ir meninės tiesos pradų sąlytis, arba hermeneutinės dekonstrukcijos link
Get PDFReview: Rubavičius, Vytautas. 2003. Postmodernusis diskursas:
filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius: kultūros, filosofijos ir meno institutas.Recenzija: Rubavičius, Vytautas. 2003. Postmodernusis diskursas:
filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius: kultūros, filosofijos ir meno institutas