Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Lyčių nelygybės matavimai ir interpretacija Europos Sąjungoje
No full textThis article aims to review and to interpret the gender equity in the political, economical and social areas in the EU. The work is based on Human development perspective and methodology. The article consists of two parts. First part gives an explanation about human development and its measurements methodology such as human development index (HDI), gender-related development index (GDI), gender empowerment measure (GEM). The second part of article argues main thesis: high socioeconomic development automatically does not guarantee equity and equality for both woman and man. According to the data of global Human Development report the greater the gender disparity in basic human development, the lower is a country’s GDI relative to its HDI. Sweden, Latvia, Denmark, Finland have the closest correspondence between HDI and GDI. Ireland, Luxembourg, Austria, Belgium, Greece shows highest gender inequality rates. GEM shows that gender equity gaps in political, economic participation and decisionmaking and power over economic resources exist in all EU states members. HDI, GDI, GEM shows that Lithuania does not reach the average of EU. Article concludes that gender inequality problems exist in each EU country and does not depend directly from economical achievement. The good experience of Scandinavian countries gender policy indicates that for gender equity it is necessary to mainstream gender policy.Šio straipsnio tikslas - apžvelgti ir interpretuoti lyčių politines, ekonomines, socialines galimybes Europos Sąjungos šalyse. Analizė ir interpretacija pateikiama remiantis žmogaus socialinės raidos perspektyva. Panaudojami Jungtinių Tautų vystymo programos globalinių Pranešimų apie žmogaus socialinę raidą duomenys pabrėžiant žmogaus socialinės raidos ir lyčių socialinės raidos indeksus, didesnių galimybių lytims suteikimo matą ir kitus statistinius rodiklius. Pirmoje straipsnio dalyje yra pateikiama žmogaus socialinės raidos koncepcija ir jos vertinimo metodologija, pabrėžiant lyčių nelygybės matavimą. Antroje dalyje argumentuojamos tezės, jog lyčių lygių galimybių netolygumas būdingas ir ES šalims senbuvėms, ir naujai įstojusioms šalims, kad aukštas ekonominis lygis negarantuoja tolygaus lyčių galimybių užtikrinimo. Pateikiama Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, šalių lyginamoji analizė
Lyčių lygybės strategijos diegimo įvertinimas Europos bendrijos profesinio ir tęstinio mokymo institucijose
No full textThe aim of the article is to discuss the possibilities to evaluate the effectiveness of gender mainstreaming in the institutions of professional and continuing education in the form of a virtual network. The article develops a discussion of the methodological issues of the conception of NET31REM that is based on the use of information and communication technologies to create an international network through seminars, conferences, and surveys.Straipsnyje analizuojama, kaip įvertinti lyčių lygybės strategijos veiksmingumą įvairių tipų profesinio ir tęstinio mokymo (neuniversitetinio) įstaigų sistemose (septynios Europos šalys – 6 ES narės ir viena kandidatė) sukuriant platų virtualų tinklą, pasinaudojant informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT). Naujas ne tik analizės objektas, bet ir metodologija, kurios novatoriškumo idėja slypi daugiašalio NET31REM tinklo, pagrįsto IKT, seminarų, konferencijų, apklausos koncepcija, kuri padeda asocijuotoms grupėms sąveikauti ir susitelkti atliepiant savitus ir bendruosius kiekvienos Europos šalies ypatumus
Pozityvizmo svyruoklė
Get PDFThis article discusses the technocratic collision of sociology. Sociology is a discipline with a strong commitment to tradition of positivism. On the one hand, sociology has developed on the premises of scientific methodology, making it the technical imperative of social investigation, using it to ground her cumulative knowledge claims. It was the fascination with the apparently relentless success of positivistic sociology that prompted the empiricist knowledge to dislodge other forms of knowledge.
On the other hand, the turn of latter-day sociological inquiry, as compared with the traditional attempt to apply the standarts of positivism, shows that under the new historical and practical perspective the sociology undergoes a discursive reframing. The argument here is that the limits of sociology as a discipline stem mainly from reductive methodological attempts. The growing interest in culture of science provides an interesting pluralist perspective. The better understanding of diverse theoretical and empirical approaches can provide the base for the creation of new reflexive sociological trends.Čia pateikiamame straipsnyje nagrinėjama vadinamoji technokratinė sociologijos dilema, susijusi su disciplinos mokovų pastangomis kurti griežtą mokslinį metodą. Nepaprastai gyvybingas sociologijos (ir kitų socialinių mokslų) noras atsiskirti nuo filosofijos galiausiai baigiasi tam tikromis radikaliomis išlygomis – įsivaizduojamu sociologijos suartėjimu su išplėtotais fizikos ir biologijos mokslo metodais, kuriuos bando perimti ankstyvoji sociologijos klasikų karta.
Aiškumo ir tikslumo idealą, kurį sukuria modernioji - ir racionalizmo, ir empirizmo - filosofija, XIX a. ir ypač XX a. sociologai pertvarko į abstraktaus empirizmo modelį. Kartezijietiško metodo taisykles papildo nauji - stebėjimo ir eksperimentinių operacijų - idealai. Šie idealai, besiremiantys tikrumo, aiškumo, akivaizdumo ir pagrįstumo kriterijais, įtvirtina objektyvizmo/subjektyvizmo, arba determinizmo/voliuntarizmo, antinomiją. Tai, kas vadinama sociologijos mokslu, siejama tik su matavimo operacijomis ir inžineriniu-taikomuoju požiūriu į tikrovę.
Tai - XX a. neopozityvizmo krypties doktrina, kuri domisi siauros apimties tyrimais, sutelkdama dėmesį tik į metodines empirizmo taisykles. Sociologinių tyrimų rezultatai vis labiau sudaiktinami – ir ne dėl pasirinktos empirinės krypties, bet dėl to, kad empiriniai duomenys suabsoliutinami ir laikomi lemiamais sociologijos mokslo kriterijais. Be to, formalizavimo procedūros visiškai atsiejamos nuo negatyviosios kritikos procedūrų, kurioms (ypač toms, kurios nepaklūsta griežtam formalizavimui) neretai suteikiamos menkinančios etiketės siekiant dar labiau stiprinti disciplinuojančio mokslo autoritetą.
Toks modelis įgyja pagreitį, ypač kai jis susiejamas su empirinėmis-užsakomosiomis socialinių mokslų tyrimo programomis. Pozityvizmo siekis visą žinojimą padaryti moksliniu žinojimu būdingas ir šiomis dienomis, nes metodinis stebėjimas, galima sakyti, tapatinamas su sociologijos paskirtimi, su pačiais moksliniais interesais.
Profesionaliai derinant techninius-metodinius įgūdžius ir empirinės medžiagos kaupimą ilgam laikui įtvirtinamas pagrindžiančiojo pažinimo modelis. Tačiau transcendentinis pozityvizmo dėmuo, kuris sąmoningai ar nesąmoningai slepiamas jo pasakojamosios formos gelmėse, išryškina tai, kad monistinė abstraktaus empirizmo kryptis iš tikrųjų yra ne empirinė, bet veikiau normatyvinė ir disciplinuojanti tradicija, siekianti nustatyti universalias sąlygas, kurios leistų kontroliuoti mokslinio pažinimo koncepciją. Užuot nagrinėjusi mokslą kaip praktiką ar kultūros formas, ji pateikia idealizuotą mokslo kaip pažinimo modelį, susidedantį iš „faktinių” ir „teorinių” kaupiamojo pobūdžio žinių.
Straipsnyje įrodinėjama, kad, atsisakant vienmatiško mokslo projekto ir technicizmo modelių, daugiau dėmesio reikia skirti kintančiai mokslo kultūrai, kuri šiandieną pradeda stebėti pačią save, darydamasi kritinė ir reflektyvi
Žmogaus socialinės motyvacijos pagrindai
No full textThe present article is aimed at specifying bases of social motivation, defining the basic social needs and interrelations among them. A basic social need is defined as such a need, which is not a product of culture, but constitutes a pre-condition for formation of a social group, which in turn creates the culture itself.
Three such conditions are identified: attention of group members to each other, positive evaluation of each other, and care for each others well-being. A person experiences these conditions as needs for attention, esteem, and care. These three needs are interrelated in a hierarchical manner. The need for attention is the least important, while the need for care is the most important, as satisfaction of this need is both necessary and sufficient condition for formation and survival of a social group. Also, compared to the needs for attention and esteem, satisfaction of the need for care requires the most complex means.
Despite of such subordination of the need for attention and the need for esteem to satisfaction of the need for care, both needs for attention and esteem should be considered as separate needs, as satisfaction of these needs constitutes pre-condition for satisfaction of the need for care and hence these needs acquire an independent motivational value.Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti socialinės motyvacijos pagrindus, apibūdinant bazinius socialinius poreikius ir jų tarpusavio ryšius. Baziniu čia vadinamas toks socialinis poreikis, kuris yra ne kultūros produktas, bet būtina tą kultūrą sukuriančios žmonių grupės susiformavimo sąlyga. Skiriamos trys tokios sąlygos: grupės narių dėmesys vienas kitam, teigiamas vienas kito vertinimas ir rūpinimasis vienas kito gerove. Asmuo šias sąlygas išgyvena kaip dėmesio, pagarbos ir rūpinimosi poreikius. Šie trys poreikiai yra tarpusavyje hierarchiškai susiję. Iš jų mažiausiai svarbus yra dėmesio poreikis, o svarbiausias – rūpinimosi poreikis, nes jo patenkinimas yra būtina ir pakankama socialinės grupės susiformavimo ir išlikimo sąlyga ir, lyginant su dėmesio ir pagarbos poreikiais, rūpinimosi poreikiui patenkinti reikalingos pačios sudėtingiausios priemonės. Nepaisant tokios dėmesio ir pagarbos poreikių subordinacijos rūpinimosi poreikiui patenkinti, dėmesio ir pagarbos poreikiai turi būti nagrinėjami kaip atskiri poreikiai, nes jų patenkinimas yra būtina rūpinimosi poreikio patenkinimo sąlyga ir todėl šie poreikiai įgyja savarankišką motyvacinę vertę
Moters karjeros trajektorijos. Karjeros samprata ir sėkmingos karjeros strategijos
Get PDFThe aim of the article is to analyze the notion of woman\u27s career and the trajectories of the career. The article is based on a view of the career as a projection that social life and social structure draws in specific biographies. The trajectories of woman\u27s career is thus understood as way to analyze the structural constraints, connected with the societal stereotypes, relations of power and configurations of identity. The article provides an analysis of 22 woman biographies. The article attempts to draw not only an image of „career\u27s woman“ but to understand the societal conditions for pursuing proffesional goals.Šio straipsnio tikslas yra analizuoti moters karjeros sampratą ir moterų karjeros trajektorijas, kurios galėtų būti suvokiamos kaip tam tikros asmenybės profesinio gyvenimo ir darbo patirtį nusakančios projekcijos, kurias visuomeninis gyvenimas ir socialinė struktūra nubrėžia konkrečioje biografijoje. Moterų karjeros trajektorijos arba, kitaip tariant, moterų karjeros vingiai paryškina ne tik individualius faktorius (t.y. moters asmenybės bruožus, charakterio savybes ar socialinius įgūdžius, kurie padeda moteriai siekti karjeros), bet nurodo ir struktūrines kliūtis, kurios dažnai atsispindi visuomenėje susiformavusiuose stereotipuose, galios žaidimuose ir tapatybių konfigūracijose. Šiame straipsnyje analizuojamos 22 moterų biografijos, kuriose atsiskleidžia moterų pirmosios darbo patirtys, jų karjeros samprata ir sėkmingos karjeros strategijos. Kita vertus, nagrinėjant „karjeros moterų” gyvenimo istorijas ir pasakojimus nebuvo užmirštas ir kitas šio straipsnio tikslas – nustatyti, kokios yra pagrindinės struktūrinės priežastys, ribojančios moterų galimybes siekti karjeros. Nors žemiau pateikta analizė apsiribojo tik ‘sėkmingų’ moterų karjerų istorijomis, straipsnyje yra pateikiama sociologinė profesinio ir asmeninio gyvenimo kelyje pasitaikančių kliūčių analizė. Piešiamas ne tik ‘karjeros moters’ paveikslas, bet aiškinamos sąlygos, kurios kliudo moterims prisitaikyti prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių ir riboja jų galimybes siekti karjeros aukštumų
Tautinė mažuma lauko perspektyvoje: Pierre‘o Bourdieu ir Rogerio Brubakerio idėjų sandūra
Get PDFAfter the collapse of the Soviet bloc the regenerative specifics of the states was subject to a new outlook on nationalism of national minorities. Non-typical immigration process of the most national minorities in the regenerative countries does not enable from approaching them as typical groups of immigrants. In this article national minority is defined as a non-fixed, but changeable complex. Therefore, applying the method of theoretical analysis, there is an attempt to give a look to national minority as a dynamically changing field. The ideas of P.Bourdieu and R.Brubaker have been integrated trying to achieve this goal, which allowed forming national minority as a field of analytical model. Efforts were made to show that, due to this model, possibilities arise to single out more field actors than one homogenous group in the representation of national minority and present more flexible and universal analysis.Žlugus sovietinio režimo blokui, atsikuriančių valstybių specifika privertė iš naujo pažvelgti ir į tautinių mažumų nacionalizmą. Atsikūrusiose valstybėse daugelio tautinių mažumų netipinis imigracinis procesas neleidžia jų traktuoti kaip tipinių imigrantų grupių. Šio straipsnio tikslas yra pažvelgti į tautinę mažumą kaip į dinamiškai kintantį lauką, integruojant P.Bourdieu ir R.Brubakerio idėjas. Siekiama parodyti, kad, suformavus tautinės mažumos kaip lauko modelį, atsiranda galimybė tautinės mažumos atstovavime išskirti daugiau lauko veikėjų, o ne tik vieną homogenišką grupę, kartu pateikiant lankstesnę ir visapusiškesnę analizę
Europos lyčių lygybės strategija: kintančios lyčių politikos privalumai ir grėsmės
No full textGender mainstreaming aims to enable the state to deliver gender-sensitive policy instruments and transform gender relations. It is a widely adapted approach that was developed in transnational networks of women activists, but goes beyond women’s policy machinery. Mainstreaming suggests that equal opportunities for women and men should no longer be achieved solely through traditional equal opportunities policies. The article analyses the historical development of gender mainstreaming approach, the promises and pitfalls of the transformative policy. The second part of the study analyses main ideological, institutional, political and legal obstacles to the implementation of gender mainstreaming in different national contexts, including Lithuania.Lyčių dėmens integravimo strategija Europos Sąjungoje žymi XX a. pabaigos lyčių lygybės paradigmos kaitą; paradigmos, kuri ilgą laiką apėmė vienodo lyčių traktavimo, lyčių lygių teisių ir galimybių formalizavimą. XX a. antroje pusėje feministinis judėjimas privertė pasaulio bendruomenę iš naujo apsvarstyti lyčių santykį, lyčių ir lytiškumo skirtumus, skirtingas vyrų ir moterų patirtis, jų mąstymą ir savęs suvokimo būdus. Ši strategija - dėl aktyvaus moterų socialinio judėjimo - darėsi neatsiejama ES politinio diskurso dalis. Straipsnyje pateikiamos istorinės ES lyčių dėmens integravimo strategijos prielaidos, analizuojami jos novatoriškumo aspektai ir galimos grėsmės. Analizuojant lyčių dėmens strategijos įgyvendinimo kliūtis įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą, atsižvelgiama į ideologinius, kultūrinius, institucinius ir politinius veiksnius bei savitus lyčių kontraktų tipus, kurie susiformavo dėl šių veiksnių
Socialinis kapitalas ir internetas
Get PDFThe article presents review of four theoretical approaches to impact of Internet on social capital, namely, „internet as destroying social capital”, „internet as having no consequences for social capital”, „internet as transforming social capital” and „internet as supplementing social capital”. After introducing main arguments of each approach, an attempt is made to evaluate their capacity to describe and explain an influence of internet use on social relationship and civic participation. Author argues that the most promising notion of internet in both respects is that of “internet as supplementing social capital”. Internet provides effective tools for facilitating maintenance and formation of social capital, given that condition of development of human skills and knowledge how to integrate internet into their social activities, positive experience, and interpersonal and institutional environment that encourage using internet and provide necessary support in it are met.Straipsnyje yra nagrinėjami socialinių mokslų diskurse vyraujantys keturi požiūriai į interneto naudojimo poveikį socialiniam kapitalui: „internetas kaip griaunantis socialinį kapitalą“, „internetas kaip neturintis įtakos socialiniam kapitalui“, „internetas kaip transformuojantis socialinį kapitalą“ ir „internetas kaip papildantis socialinį kapitalą. Aptarus pagrindinius šių požiūrių teiginius, straipsnyje mėginama įvertinti jų galimybes siekiant aprašyti ir paaiškinti interneto poveikį žmonių socialiniams ryšiams ir dalyvavimui pilietinėse veiklose. Autorės manymu, perspektyviausia šiuo metu yra interneto kaip papildančio socialinį kapitalą samprata. Internetas suteikia įrankius socialinio kapitalo palaikymui ir formavimui, tačiau šių įrankių panaudojimo veiksmingumas priklauso nuo tam tikrų sąlygų, kurias pažinti yra svarbi užduotis tiek siekiantiems įvertinti lūkesčių, siejamų su internetu, pagrįstumą, tiek siekiantiems paversti šiuos lūkesčius tikrove
Civilizacijų analizė: Vytautas Kavolis ir Benjaminas Nelsonas
Get PDFThe article deals with famous Lithuanian sociologist Vytautas Kavolis (1930-1996) contribution to Civilization Analysis, one of the modern approaches to the civilizational sociology. Vytautas Kavolis understanding of civilization, its organization and dynamics, as well the methodology developed by him, is compared with that of Benjamin Nelson (1911-1977), a begetter of Civilization Analysis. As compared to B. Nelson, V. Kavolis proposes not a few innovations. The most original parts of V. Kavolis civilizational sociology are conception of civilization’s organization and that of civilizational dynamics. Developing them V. Kavolis employs formalistic approach broadly. His attention is concentrated on the patterns of structural relationships between meanings (formal designs), theory-practice articulation modes and their changes. The least differences between V. Kavolis and B. Nelson are observable in the sphere of methodology of research of civilizations.Straipsnyje aptariamas žymaus lietuvių sociologo Vytauto Kavolio (1930–1996) indėlis plėtojant civilizacijų analizę, vieną iš dabartinių civilizacijų sociologijos krypčių. Vytauto Kavolio požiūris į civilizaciją, jos organizaciją bei dinamiką ir civilizacijų tyrimų metodologiją lyginamas su civilizacijų analizės įkvėpėjo Benjamino Nelsono (1911–1977) tyrimais. Palyginti su B. Nelsonu, V Kavolis pasiūlo nemažai reikšmingų naujovių. Originaliausia V. Kavolio civilizacijų sociologijos dalis – civilizacijos organizacijos ir dinamikos samprata. Plėtodamas civilizacijos organizacijos ir dinamikos sampratą, V Kavolis plačiai taiko formalistinį požiūrį. Jo dėmesio centre – civilizaciją integruojantys principai: reikšmių struktūrinių ryšių modeliai (formaliosios konstrukcijos) ir teorijos-praktikos artikuliacijos būdai – bei jų kaitos procesai. Mažiausi skirtumai tarp V. Kavolio ir B. Nelsono aptinkami civilizacijų tyrimų metodologijos srityje
Prašom ragauti ‘Latour 1991’
No full textReview: Latour, Bruno. 2004. Mes niekada nebuvome modernūs. Simetrinės antropologijos esė. Vilnius: ALK / Homo liber.Recenzija: Latour, Bruno. 2004. Mes niekada nebuvome modernūs. Simetrinės antropologijos esė. Vilnius: ALK / Homo liber