Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Aš – „miesjcova“, o Jūs – „przyjiezny“: identiteto ribos brėžimas Šalčininkų rajone
In this article, I seek to investigate how people living in the Šalčininkai district perceive the cultural boundary between locals and newcomers. Based on biographical interviews collected during the ethnographic field research, I argue that historical circumstances and frequent changes in state affiliation have influenced the drawing of the cultural boundary between locals and newcomers. In the article, I present how this division is understood by people of different generations living in the Šalčininkai district.
The cultural boundary between locals and newcomers is very important to the oldest generation (born before World War II). People who grew up during Soviet times understand this boundary and its significance, but pay less attention to it. The youngest generation (people born around 1990) perceive this cultural boundary as a useless remnant of the past and want to distance themselves from it.Šiame straipsnyje siekiu ištirti, kaip Šalčininkų rajone gyvenantys ir vietiniais save identifikuojantys žmonės suvokia identiteto ribą tarp vietinių ir atvažiavusiųjų. Remiantis biografiniais interviu, surinktais etnografinio tyrimo metu, parodoma, kad istorinės aplinkybės ir dažna valstybinės priklausomybės kaita turėjo įtakos žmonių skirstymuisi į vietinius ir atvažiavusiuosius. Atskleidžiama, kaip skirtingų kartų žmonės, gyvenantys Šalčininkų rajone, supranta šį skirstymą
Monografijų leidybos tendencijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: duomenų bazės „Lituanistika“ analizė
The aim of this article is to reconstruct and analyse scholarly book (or monograph) publication patterns in Lithuanian Social Sciences and Humanities (SSH) registered in national database “Lituanistika”. Database “Lituanistika” provides a good starting point and repository of empirical data as it indexes and abstracts different types of scholarly publications in SSH, monographs included. The empirical part of the research consists of finding registered monographs, attributing them to the individual SSH disciplines, comparing the number of monographs and scholarly articles in various SSH, and retracing the timeline of registered monographs across different disciplines etc. The analytical approach of our research is based on an idea of (social) constructivism. We aim at reconstructing the motives behind the publishing of scholarly books or abstaining from such practice. In this article we argue that the motives to publish (or not to publish) a scholarly book are a product of a broader Lithuanian social, institutional and disciplinary context, which influences and regulates the actions of individual SSH researchers.Straipsnyje siekiama rekonstruoti mokslinių monografijų leidybos modelį Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Sociologinei analizei pasirinkta nacionalinė duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje indeksuojamos įvairios mokslo publikacijos ir pateikiamos jų santraukos. Jos duomenys leidžia identifikuoti ilgalaikes publikavimo praktikas skirtingose disciplinose. Straipsnyje vadovaujamasi socialinio konstruktyvizmo perspektyva, padedančia atsekti motyvus, verčiančius mokslininkus rašyti knygas arba vengti tai daryti. Savo analize ir svarstymais norime parodyti, kad individualus apsisprendimas publikuoti monografiją pirmiausia yra nulemtas platesnio socialinio konteksto, kuriame svarbus vaidmuo tenka institucinio ir disciplinarinio režimų sąveikai, įgalinančiai tiek subordinacinį, tiek rezistencinį mokslininkų santykį su mokslo administracine aplinka
Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė
The following article analyzes the experiences of female political activists from Eastern and Central Europe in Berlin. Semi-structured interviews with women (aged 20–35) were conducted and analyzed using the intersectional approach originally proposed by N. Degele and G. Winker. Intersectionality is described as a system of interactions between inequality-creating social structures (power relations), symbolic representations, and identity constructions. All the women who participated in this study describe activism as an important aspect of their identities. For non-German citizens, the activist identity is closely related to the migrant identity and is one of the major reasons they decided to move to Germany. Negative experiences in a country of origin were contrasted with a tolerant activist environment in Berlin. However, German citizens with no negative experiences in their countries of origin also implied a contrast between the “less tolerant East” and “more tolerant West”. The distinction was constructed either as a symbolical representation or articulation of experience of intergenerational conflict.Straipsnyje aptariamos moterų, kilusių iš Centrinės ir Rytų Europos, politinio aktyvizmo patirtys Berlyne. Pusiau struktūruoti interviu su 20–35 m. moterimis analizuojami pasitelkus N. Degele ir G. Winker pasiūlytą intersekcionalumo metodologiją, kur intersekcionalumas suvokiamas kaip sąveikos tarp nelygybę generuojančių socialinių struktūrų (galios santykių), simbolinių reprezentacijų ir tapatybių sistema. Visos tyrime dalyvavusios moterys politinį aktyvizmą laiko svarbiu savo tapatybės apibrėžčių dėmeniu. Moterys, kurios neturi Vokietijos pilietybės, savo kaip politinės aktyvistės tapatybę pirmiausia saisto su savo kaip migrantės patirtimi. Jos politinio aktyvizmo galimybes dažnai nurodo kaip svarbiausią priežastį, kodėl apsisprendė atvykti į Vokietiją, o tolerantiška politiniam aktyvizmui aplinka Berlyne suvokiama kaip kontrastas negatyvioms patirtims kilmės šalyse. O Vokietijos pilietybę turinčios moterys, kurios savo kilmės šalyje neturėjo jokių negatyvių patirčių, taip pat linkusios supriešinti „mažiau tolerantiškus Rytus“ ir „labiau tolerantiškus Vakarus“, tačiau tai vyksta tik simbolinių reprezentacijų lygmeniu arba artikuliuojama kaip kartų konflikto (tėvai–vaikai) patirtys
Fenomenologinis žvilgsnis į Dauno sindromą turinčio asmens vaizdavimą Jaco von Dormaelio filme „Le huitième jour“
The subject of the article is the world of a person with an intellectual disability in the comedy drama of Belgian director Jac von Dormael “Le huitième jour” (1996, “The Eighth Day”). The purpose of the article is phenomenological reading and analysis of the representation of a person with Down syndrome and his living world in the featured film, focusing on the emotional and social representation of the disability phenomenon. The approach of the filmmakers to the issue of disability is examined with the principles of social and film phenomenology, semantics and poetics of the artistic text. The research focuses on two perspectives of the phenomenon: a) the relationship of the main character Georges – a musical, theatrical, positive young man with Down syndrome – with his closest family and b) his dialogue with the wider society, which mainly emerges from the communication with Harry – the family father and a successful career teacher. The article makes analytical conclusions about emotional-social phenomena and their significance for the concept of disability, discussing other feature films of a similar period in the comparison. The research invites us to delve deeper into the representation of the experiences of joy and pain that is characteristic of the film “The Eighth Day” and at the same time provokes broader cultural associations.Straipsnio tema – intelekto sutrikimą turinčio asmens pasaulis belgų režisieriaus Jaco von Dormaelio komedinėje dramoje „Le huitième jour“ (1996, liet. „Aštuntoji diena“). Straipsnio tikslas – fenomenologiškai aprašyti ir ištirti Dauno sindromą turinčio asmens ir jo gyvenamojo pasaulio vaizdavimą šiame vaidybiniame filme, pagrindinį dėmesį skiriant socialinei ir emocinei negalios fenomeno reprezentacijai. Filmo kūrėjų požiūris į negalios problematiką straipsnyje nagrinėjamas socialinės fenomenologijos, kino fenomenologijos, meninio teksto semantikos bei poetikos principais. Tyrimas struktūruojamas pagal dvi šio fenomeno ir jo vaizdinio perspektyvas: a) pagrindinio personažo Žoržo – muzikalaus, teatrališko, Dauno sindromą turinčio jaunuolio – santykis su artimiausiais šeimos nariais ir b) Žoržo dialogas su platesniu sociumu, daugiausia ryškėjantis iš bendrabūvio su Hariu – šeimos tėvu ir sėkmingos karjeros mokytoju. Straipsnyje pasiūlomos analitinio pobūdžio išvados, pagrindinį dėmesį skiriant dviejų emocinių-socialinių fenomenų ir jų reikšmės negalios sampratai tyrimui, į palyginimą įtraukiant ir kitus panašaus laikotarpio vaidybinius filmus. Tekstas kviečia gilintis į filmui „Aštuntoji diena“ būdingą ir platesnes kultūrines asociacijas išprovokuojančią džiaugsmo ir kančios reprezentaciją
Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais
With the modernization of societies, mortality is one of the key factors in the process of population change. Mortality since the middle of the 20th century in Lithuania has been widely studied in various aspects. However, the previous historical period in this field is still little studied and data on the changes in the development of Lithuanian mortality are almost unavailable. This article presents a study on the basis of the information from Roman Catholic churches death records books to reconstruct the structure of causes of death in the Lithuanian population in 1849–1921, its differences between urban and rural areas, and the links with A. R. Omran’s theory of epidemiological transition. The data of death records suggests the epidemiological transition in Lithuania began at the end of the 19th century – the beginning of the 20th century and displays the influence of the type of place of residence on the pace of mortality change.Modernėjant visuomenėms, mirtingumas yra vienas iš esminių veiksnių gyventojų kaitos procese. Mirtingumas po XX a. vidurio Lietuvoje mokslininkų plačiai ištyrinėtas įvairiais aspektais, tačiau ankstesnis istorinis laikotarpis šiuo atžvilgiu vis dar mažai nagrinėtas ir duomenų apie Lietuvos mirtingumo raidos pokyčius beveik neturime. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudoti bažnyčių mirties metrikų aktų knygų duomenys siekiant rekonstruoti 1849–1921 m. Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių struktūrą, jos skirtumus mieste ir kaime bei sąsajas su A. R. Omrano pasiūlyta epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad epidemiologinis perėjimas Lietuvoje prasidėjo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, ir kelti klausimą apie gyvenamosios vietovės tipo – miesto ir kaimo – įtaką pokyčių tempui
Politiškumo krizė. Individas ir kosmopolis
The purpose of this paper is to identify the most important problems of the crisis of the political in the first stage of Western civilization – the Greek world in the IV–II centuries BC. The crisis of the political is treated as a unique constellation of political, supra-political, and apolitical factors. The paper explores a hypothesis of how the power elite eliminates the core features of the political – tensions of consciousness and natural human hostilities – and substitutes them with management techniques that cause public apathy towards previously established democratic institutions. A theatrical model of life with an intensified function of individualizing social roles is an unavoidable result of such processes.Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausias problemas, kylančias apmąstant politiškumo krizę pirmoje Vakarų civilizacijos laidoje – Graikijoje IV–II a. pr. Kr. Politiškumo krizė traktuojama kaip ypatinga politinių, antpolitinių ir apolitinių veiksnių sąveika. Straipsnyje tikrinama hipotezė, pagal kurią valdantysis elitas, visuomenėje eliminuodamas politiškumui būdingą sąmonės įtampą ir natūralias žmogiškąsias priešpriešas, o kartu pakeisdamas jas vadybinėmis procedūromis, skatina gyventojų apatiją anksčiau sukurtų demokratijos institutų atžvilgiu. Beveik neišvengiamas tokio proceso rezultatas – teatralizuotas gyvenimo modelis, kuriam būdinga išskirtinė individualizuotų socialinių vaidmenų funkcija
Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija
The concept of prosumption is commonly used to identify and analyse the specificities of activities on Web 2.0. This article provides the minimal and maximal definition of the concept by decomposing available conceptualisations. Including maximal number of mutually consistent attributes, it amounts to the definition of the ideal type of prosumption. The paper critically assesses the existing classifications of prosumption, and proposes a new, more systematic typology. It is designed on the basis of three conceptual dimensions: 1) the nature of the prosumptive activities in collaborative terms (individual/collaborative); 2) the primary reason for engaging in a prosumptive activity (prosumption in order to create/prosumption in order to use); 3) the level of training required from the prosumer (conditionally divided into “specialist” and “amateur”). The eight types formulated cover essentially the whole spectrum of prosumptive activities and direct to the more detailed empirical studies of motivations and intensity of engagement in prosumption.Prosumpcijos (angl. prosumption; production+consumption) sąvoka dažniausiai pasitelkiama siekiant įvardyti ir analizuoti veiklos Web 2.0 (liet. antrosios kartos saitynas) specifiką. Šiame straipsnyje, susisteminus esamas prosumpcijos konceptualizacijas, pateikiami minimalus ir maksimalus sąvokos apibrėžimai. Aptarus sąvokos taikymo srities plėtrą ir įvertinus esamas prosumpcijos klasifikacijas, straipsnyje pasiūloma nauja, sistemingesnė prosumpcijos tipologija. Ji sudaroma pagal tris kriterijus: 1) prosumpcinės veiklos pobūdis bendradarbiavimo aspektu; 2) pirminė priežastis užsiimti konkrečia prosumpcine veikla; 3) prosumeriui reikalingas pasirengimo lygis. Išskirti aštuoni tipai aprėpia iš esmės visą prosumpcinės veiklos spektrą ir nukreipia detaliau empiriškai analizuoti motyvacijas ir įsitraukimo į prosumpciją intensyvumą
„Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė
In today’s post-industrial societies, young people, compared to previous generations, experience longer and more complex processes of creating professional identity, developing a career or finding “one’s vocation”. They also face difficulties in achieving financial independence, starting a family, and leaving parental homes, which altogether define the status of an adult person. Based on the overview of sociological and psychological scholarly literature, the complexity of young people’s identity formation in the context of a passage towards social maturity is analysed. The most significant tensions related to the question of “who am I and what do I want” are emphasized in the article, together with the circumstances of contemporary society that stimulate them. (Non-)applicability of the concept of the quarter-life crisis is finally highlighted in order to summarise, reflect, and explain some of the experiences and life events of young people. The title of the article is a famous quotation of Tennessee Williams.Nūdienos poindustrinėse visuomenėse jaunuoliai, palyginti su ankstesnėmis kartomis, išgyvena sudėtingesnes ir ilgesnes profesinio tapatumo, karjeros ar apskritai „gyvenimo pašaukimo“ paieškas. Jie taip pat patiria sunkumų siekdami kitų su suaugusio žmogaus statusu siejamų įvykių ar tikslų, tokių kaip išėjimas iš tėvų namų, finansinė nepriklausomybė, šeimos kūrimas. Šiame straipsnyje, derinant sociologinę ir psichologinę perspektyvas, analizuojama jaunų žmonių tapatumo problematika į ją žvelgiant kaip į svarbią tapsmo suaugusiuoju proceso dalį. Siekiama išryškinti didžiausias jaunimo patiriamas įtampas, susijusias su bandymu suprasti „kas aš esu ir ko aš noriu?“, ir jas skatinančias gyvenamojo laiko aplinkybes. Taip pat siekiama parodyti amžiaus ketvirčio krizės koncepcijos (ne)tinkamumą norint apibendrinti, reflektuoti, paaiškinti tam tikras jaunimo patirtis bei būsenas
Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?
The paper analyzes family and household types in the mid. 19th century Vilnius and Kaunas gubernijy. The research is based on the large-scale dataset composed of the archival census-like listings of individuals by family units and defined as inventories. The dataset covers the inventories from 1847 and it includes around 20 thousand individuals. Based on the Hammel and Laslett (1974) methodology the research identifies nuclear, extended, and multiple-family households. The research is guided by Hajnal’s (1982) theory on the North-Western and Eastern European household systems. The former could be characterized by the dominance of the nuclear family households. Empirical analysis proves that around 40 percent of all households were nuclear family households. On the other hand, multiple-family households were not dominant. Thus, the main findings corroborate the idea that there was a transitional zone between the Eastern and North-Western household systems in the western part of the tsarist Russian empire.Straipsnis nagrinėja XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Remiamasi suskaitmeninta archyvine 1847 m. dvarų inventorių informacija. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammelio ir Lasletto (1974) metodologiją, namų ūkiai klasifikuojami į branduolinius, išplėstinius ir sudėtinius. Remiamasi Hajnalo (1982) teorine prielaida, kad istorinėje Europoje skirtinos vakarietiškos ir rytietiškos namų ūkio sistemos, o vienas iš vakarietiškos namų ūkio sistemos požymių yra branduolinių šeimų dominavimas. Empirinė analizė rodo, kad branduolinės šeimos namų ūkiai lietuviškose gubernijose sudarė apie 40 proc. namų ūkių. Kita vertus, sudėtinės šeimos taip pat nebuvo vyraujančios. Tyrimo išvados papildo Vakarų istorinėje demografijoje plėtojamą idėją, jog vakarinėse carinės Rusijos imperijos teritorijose buvo pereinamoji zona, kuriai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europoje paplitę branduoliniai namų ūkiai ir sudėtiniai namų ūkiai, būdingi centrinėms ir rytinėms Rusijos imperijos teritorijoms