Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje
Drawing from the narratives of twenty-eight global Filipino seafarers and two Crewing Managers, this paper analyzes how Bourdieu’s notion of social capital is utilized through the Filipino “backer system”. The “backer system” refers to a legitimated practice in the maritime industry where an applicant seeks a backer or a patron to recommend him to a manning agency to launch his seafaring career. This practice, however, is governed by characteristics that define the power relations among the social actors. The backer system emphasizes why strong ties matter – how the utilization of family social capital and ethnic ties mobilizes a jobseeker’s career and how prospective seafarers usually access these ties. As social capital is a network of trust and reciprocity, the Filipino value of utang na loob reflects the nature of the transaction enclosed in the “backer system”. Utang na loob refers to debt of goodwill where one who receives favor from another is morally required to return the favor. However, as polarizing as it is, the principle of utang na loob is shaped as symbolic capital and symbolic violence. As a capital, it transforms a disadvantaged position into an advantaged one, where economic and instrumental gains are received. When the transaction becomes abusive and exploitative, it becomes symbolic violence. Premised on an unequal endowment of social capital, the “backer system” reproduces inequality, where those with merit and cultural capital fail to advance their careers because their social capital is non-existent or inadequate.Pasitelkus Bourdieu socialinio kapitalo sampratą straipsnyje analizuojama, kaip filipinietiška protekcijos sistema veikia jūriniame sektoriuje. Protekcija yra įteisinta socialinė praktika, kai savo karjeros pradžioje pirmą kartą norintis įsidarbinti jūrininkas turi susirasti užtarėją ar rėmėją, kuris jį rekomenduotų agentūroms, įdarbinančioms įgulas. Tokia praktika pasižymi savitais galios santykiais, o pati protekcijos sistema atskleidžia „stiprių“ socialinių saitų svarbą – kaip šeimos socialinis kapitalas ir etniniai saitai leidžia užsitikrinti sėkmingos karjeros pradžią ir kaip būsimi jūreiviai šiais saitais pasinaudoja. Socialinis kapitalas veikia kaip pasitikėjimo ir abipusiškų mainų tinklas, kur protekcija grindžiama bendresniu filipinų visuomenei būdingu vertybiniu principu – utang na loob. Šis principas nusako įsiskolinimą geradariui, kai iš kito žmogaus gavęs malonę asmuo yra moraliai įpareigotas jam atsilyginti. Utang na loob veikia ir kaip socialinio kapitalo, ir kaip simbolinės prievartos sistema. Viena vertus, ji padeda asmeniui pereiti iš blogesnės pozicijos į pranašesnę, teikiančią didesnę ekonominę ir instrumentinę naudą. Kita vertus, kai mainai tampa ydingi ir jais manipuliuojama, jau susiduriame su simboline prievarta. Filipinuose protekcijos sistema, grindžiama nevienodu socialinio kapitalo paskirstymu, palaiko nelygybę, kai turintiems kultūrinį kapitalą ir gabumų asmenims karjera blokuojama tik dėl to, kad jie stokoja socialinio kapitalo arba jis nėra tinkamas. Svarstymai apie protekcijos sistemą grindžiami interviu, kurie buvo atlikti su 28 jūreiviais ir dviejų įgulų vadybininkais, medžiaga
1970–1984 metais gimusiųjų kohortos kohabitacijos virsmas santuoka ir iširimas Lietuvoje
This paper aims to analyse the impact of demographic and social factors on first partnership in Lithuania – the duration of premarital cohabitation, the sustainability of such relationships, and the transition into marriage. The research is based on the 2019 Family and Inequality Survey of 1970–1984 birth cohorts. Data analysis shows that most young people began their first partnership as a cohabitation rather than marriage, and the average premarital time spent in a cohabitation increases within this cohort. Cohabitation eventually transitions into marriage, and five years after the start of cohabitation, almost all cohabitants marry, and only a small percentage of cohabitating unions dissolve. Based on Cox regression analysis, the level of education and finished studies, as well as pregnancy, are significant predictors of the transition from cohabitation to marriage. The results of the research show that three decades after the beginning of the spread of cohabitation in Lithuania, cohabitation competes with marriage, but it does not challenge the importance of marriage as an institution of childbearing and upbringing.Straipsnyje siekiama įvertinti demografinių ir socialinių veiksnių poveikį pirmai partnerystei Lietuvoje – ikisantuokinės kohabitacijos trukmei, tokių santykių tvarumui ir virsmui santuoka. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenų rinkiniu. Analizė rodo, kad 1970–1984 m. gimusiųjų kohortoje didesnė dalis jaunų asmenų pirmą partnerystę pradeda kohabitacija, o ne santuoka, taip pat palaipsniui ilgėja vidutinis kohabitacijos laikas iki santuokos. Tačiau ilgainiui kohabitacija vis tiek perauga į santuoką – po penkerių metų nuo kohabitacijos pradžios susituokia beveik visi kohabituojantys asmenys ir tik nedidelė dalis kohabitacijų išyra. Coxo regresijos analizė rodo, kad kohabitacijos virsmui į santuoką statistiškai reikšmingą įtaką daro išsilavinimo lygmuo ir užbaigtos studijos. Kohabitacijos peraugimą į santuoką taip pat paskatina nėštumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad, prabėgus trims dešimtmečiams nuo kohabitacijų plitimo Lietuvoje pradžios, nors kohabitacija Lietuvoje konkuruoja su santuoka, ji nepakeičia santuokos, kaip vaikų susilaukimo ir auginimo instituto, reikšmės
Apie antrąją baudžiavos laidą iš analitinės istorijos filosofijos perspektyvos: atgaivinta teorinės Vidurio Europos istorijos darbotvarkė
 
Apie VTT pritaikymą informacinių sistemų tyrimui: kažkas panašaus į sokratišką dialogą
It is the Lithuanian translation of the article written by Bruno Latour. In this article in the form of a dialogue between professor and doctoral student B. Latour explains the main principles of the Actor-Network-Theory, his approach to structural analysis, reflexivity, agency and social sciences. For the first time, this article was published in 2004 in a book edited by C. Avgerou, C. Ciborra, F. F. Land ‘The Social Study of Information and Communication Technology. Innovation, Actors, and Contexts’ (Oxford University Press).
Tai Bruno Latouro straipsnio, kuris parašytas kaip dialogas, „On Using ANT for Studying Information Systems: A (Somewhat) Socratic Dialogue“ vertimas. Profesoriaus ir doktoranto dialogo metu atskleidžiamas veikėjo-tinklo-teorijos turinys, išdėstomas B. Latouro požiūris į refeksyvumą, struktūralistinį aiškinimą ir socialinių mokslų paskirtį. Pirmą kartą šį dialogą B. Latouras paskelbė 2004 m. C. Avgerou, C. Ciborra, F. F. Land sudarytoje knygoje The Social Study of Information and Communication Technology. Innovation, Actors, and Contexts(Oxford University Press).  
Mėgavimasis ir Kitas Jacques’o Lacano psichoanalitinėje teorijoje
This article analyses the concept of enjoyment, proposed by Jacques Lacan, the French theoretician of psychoanalysis. The aim is to show the relation between the enjoyment and the other and to find a possibility to create different social relations in which the other (an individual or a group) is not an obstacle for individual or collective enjoyment but its foundation. In this article I develop the Lacanian argument of enjoyment how a plane of the Real, the possibility to meet the other as a person in everyday situations, allows an individual to maintain solidarity with that other person which before was his imaginary competitor.Šiame straipsnyje nagrinėjama prancūzų psichoanalizės teoretiko Jacques’o Lacano mėgavimosi samprata. Bandant parodyti, kaip mėgavimasis susijęs su kitu, ieškoma galimybės kurti socialinius santykius, kuriuose kitas žmogus ar žmonių grupė taptų ne individualaus ar kolektyvinio mėgavimosi kliūtimi, bet jo pagrindu. Keliama hipotezė, kad mėgavimuisi palankų santykį su kitu subjektas gali atrasti ne konkuruoti verčiančioje įsivaizdavimo plotmėje ar pritapti prie galios leidžiančioje simbolinėje plotmėje, bet kasdienius santykius aprėpiančioje tikrovės plotmėje
Tarp socializmo kritikos ir vaikystės nostalgijos: sovietmečio atmintis aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose
The article examines the autobiographical memory of the 1970s generation about the Soviet era. This generation, born in 1970–1979, is interesting for research because of its socialization in two different social and political systems: its childhood and adolescence date back to the Soviet period, while the beginning of adulthood coincides with the collapse of socialism and the restoration of democracy. Based on an analysis of life stories of the 1970s generation, the article explores features of memory of this generation, how it corresponds to the discourse of autobiographical memory of the Soviet era, as well as the generation’s role in the intergenerational transmission of Soviet-era family memory.Straipsnyje nagrinėjami 1970–1979 m. Lietuvoje gimusios kartos autobiografinės sovietmečio atminties bruožai. Ši karta kaip tyrimo objektas įdomi dėl jos socializacijos dviejose sociopolitinėse sistemose patirčių: jos vaikystė ir paauglystė siekia sovietinius laikus, o suaugystės pradžia sutampa su socializmo žlugimo ir demokratinės valstybės atkūrimo laikotarpiu. Analizuojant gimusios 1970–1979 m. kartos gyvenimo istorijas, aptariama, kokiais specifiniais bruožais ši karta papildo sovietmečio atminties diskursą. Greta tiesioginių šios kartos patirčių aprašymo aptariamas ir klausimas, kaip aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose reprodukuojama vyresnių šeimos kartų sovietmečio atmintis
Priverstinai perkeltos populiacijos (ne)matomumas: aklosios zonos efektas
In this paper, conflict-triggered internal displacement is reviewed through the visibility of migration-affected groups, as well as their access to decision-making. The blind-spot effect in the migration studies extends the cognitive and social implications of the systems theory, and engulfs both hypovisibility through anopticism and pseudoassimilation, and hypervisibility through panopticism and excessive control of the displaced citizens. In the context of the impact of IDP status on visibility assessment, I suggest supplementing the migration-studies’ concepts of “phlogiston” and “witch” with that of “ethanethiol”, thus starting a discussion on the role of the otherness marker in the migrantising of citizens. The case of protracted internal displacement in Ukraine due to the Russia-backed armed conflict serves as an illustration of the displaced populations’ visibility challenges and solutions.Straipsnyje aptariamas klausimas, kaip valstybės viduje vykstantis gyventojų perkėlimas iš karinių konfliktų zonų veikia perkeltųjų grupių socialinį matomumą, o sykiu jų galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Norint išplėsti sistemų teorijos pažintines galimybes ir pritaikomumą migracijos studijoms, siūloma įvesti „aklosios zonos efekto“ sąvoką. Ji leidžia įveikti teorinę priešpriešą tarp perkeltųjų gyventojų hipervizualumo, kurį sukelia panopticizmas ir perteklinė socialinė kontrolė, ir jų sąlyginio nematomumo, kurį lemia anopticizmas bei pseudoasimiliacija. Migracijos studijose, kai, svarstant perkeltųjų grupių statuso poveikį jų socialiniam matomumui dažnai pasitelkiamos konceptualios „flogistono“ ir „raganos“ metaforos, tikslingiau vadovautis „etantiolio“ vaizdiniu, kuris daug geriau nusako šalies viduje migruojančių piliečių kaip kitoniškos grupės ženklinimą. Teoriniai svarstymai apie perkeldintų grupių socialinio matomumo problemas ir galimus sprendimus iliustruojami pavyzdžiais, kaip Ukrainoje vyksta vidiniai gyventojų perkėlimai, nulemti Rusijos remiamų karinių konfliktų
Laimė ir pilietinis aktyvumas Lietuvoje
In democratic societies, both civic activism and happiness of its members are inseparable and equally important. But do more active civic members of society feel happier? This article analyses how the forms of civic engagement affect the feeling of happiness of the Lithuanian population. 1999 and 2017 data from the European Values Survey reveal that civic participation has a rather limited effect on the level of happiness in Lithuania. Only the voting of citizens and their participation in protest activities have a statistically significant positive effect on the feeling of happiness. In this paper, I argue that the decision to vote or participate in protests is not so much about dissatisfaction with objective living conditions as about emotional security and solidarity. The implicit link between an individual’s psychological well-being and his or her engagement in civic activities is complex and not necessarily direct. Civic activism alone is unlikely to increase happiness. At the same time, the level of happiness is fostered by emotional security, which is linked to specific forms of civic engagement and the perceived personal and societal benefits of participating in specific civic activities.Demokratinėse visuomenėse tiek pilietinis dalyvavimas, tiek jų narių laimė yra neatsiejami vienas nuo kito ir yra vienodai svarbūs. Tačiau ar pilietiškai aktyvesni visuomenės nariai jaučiasi laimingesni? Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos gyventojų laimės pojūtį veikia pilietinio dalyvavimo formos. 1999 m. ir 2017 m. Europos vertybių tyrimo duomenys atskleidžia, kad pilietiškumas turi gana ribotą poveikį laimės lygiui Lietuvoje. Tik piliečių balsavimas ir jų dalyvavimas protesto veikloje turi statistiškai pastebimą teigiamą įtaką laimės pojūčiui. Straipsnyje argumentuojama, kad sprendimas balsuoti ar dalyvauti protestuose susijęs ne tiek su nepasitenkinimu objektyviomis gyvenimo sąlygomis, kiek su emociniu saugumu ir solidarumu. Numanoma sąsaja tarp individo psichologinės gerovės ir jo įsitraukimo į pilietinę veiklą yra kompleksinė ir nebūtinai tiesioginė. Vien dalyvavimas pilietinėje veikloje greičiausiai nepadidins laimės. Labiau tikėtina, kad pilietinį aktyvumą skatina, o sykiu ir laimės lygį kelia emocinis saugumas, kuris susijęs su konkrečiomis pilietiškumo formomis ir suvokiama asmenine ar visuomenine nauda dalyvaujant konkrečiose pilietinėse veiklose
Ar reikia perrinkti socialumą? Nutrūkęs B. Latouro ir P. Bourdieu ginčas
The article analyses the conflict between two prominent French sociologists P. Bourdieu and B. Latour. It attempts to answer a question to what extent this conflict reflects the paradigmatic break of sociology. The study of the conflict concludes with the statement that the attempts of B. Latour and his allies to “reassemble the social” and institutionalize Actor-Network-Theory resulted in the critical movement of the Science Technology Studies (STS). However, STS does not succeed to become the paradigmatic break of the path of sociology.Straipsnyje analizuojamas dviejų iškilių Prancūzijos sociologų – P. Bourdieu ir B. Latouro – konfliktas, atkreipiant dėmesį į dviejų ginčijamų dalykų, socialinės tikrovės ir sociologijos amato, skirtingas sampratas. Atsakant į klausimą, kokiu mastu šis konfliktas gali būti siejamas su paradigminiu sociologijos lūžiu, kurį tarsi bandė inicijuoti B. Latouras su kolegomis, daroma išvada, kad B. Latouro ir jo kolegų siekiai įtvirtinti veikėjo-tinklo teoriją ir, atsisakius medžiagiškos socialumo interpretacijos bei su ja susijusio specifinio sociologinio žinojimo, „perrinkti socialumą“ tapo svarbiu sociologijos lauko fragmentu, kuris lokalizavosi mokslo ir technologijų tyrimų sąjūdyje, tačiau paradigminiu sociologijos lūžiu taip ir netapo