Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Sociologijos sąvokų daugiareikšmiškumas
No full textThe article offers a critical examination of the idea of standardization of concepts throughout the newest history of sociological thought. Because of their prior commitments to either universalism or relativism, sociologists have been blind to the possibilities of relationism. It is argued that sociologists must acknowledge the relational nature of definitions and learn to live with this understanding. Although the concepts are not so divergent as is commonly assumed, the significance of the idea of standardization is limited. Certain isolated abstract concepts cannot be evaluated on one-dimensional basis. It is argued that it is necessary to negotiate concepts at a higher level of metatheoretical abstraction. In the construction of the relational scheme, four main paradigmatic views are discernable: macro, micro, conflictual, integrationist.Sociologijos sąvokų standartizacijos, o ir apskritai analitinio sociologijos projekto, prielaida yra ta: mokslinė sąvoka turi apimti tik vieną tikrovės vaizdinį. Unifikuotų sąvokų sistemą turi sudaryti elementarios, neutralios, vadinamosios tabula rasa sąvokos. Elementarios sąvokos apibrėžiamos kaip sudedamosios aksiomų – paprastų analitinių ir sintetinių teiginių, sudarančių teorinio aiškinimo struktūrą, – dalys. Vis dėlto sąvokų standartizacija, kaip liudija disciplinos istorija, yra prieštaringas procesas. Jeigu sąvokoms stinga dėmesio, ypač lyginamojo, darosi neaiški jų vartojimo paskirtis. Kai nepaisoma santykinio (reliacinio) prado, formuojasi uždaros teorinės sistemos, apibrėžiančias tas pačias sąvokas skirtingai. Nesusikalbėjimą lemia ne tiek esami sąvokų reikšmių skirtumai, kiek šių skirtumų neįsisąmoninimas. Ši dilema skatina nagrinėti metodologinio reliacionizmo klausimus. Pagrindinė šio straipsnio idėja yra ta: sociologai, apibrėždami sąvokas, turi daugiau ar mažiau atsižvelgti į keturias – 1) makro, 2) mikro, 3) integracijos, 4) konflikto – paradigmas
Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai
No full textThe article deals with new family structures as consequences of temporal migration of one or both parents abroad, while their children live in Lithuania alone, looked after by relatives, state institutions. The extent of this trend poses a challenge to family institution. The questions are raised whether these transnational family structures become an alternative to a nuclear family as was the case with cohabitation, commuting families, and LATs? What cognitive and emotional charge is contained within the public discourse of these families and how these new structures can be conceptualized in the academic field? The authors of the article seek to discuss the results of three sociological research studies, carried out from 2004 to 2006. Triangulation of methods and theoretical reflection of this new family form is presented. The data disclose the way families with parents abroad are portrayed in Lithuanian press and internet portal. Stigmatization and stigma management strategies experienced by children are reported. Theoretical reflection of new family form in terms of family stress and social exchange theories are discussed as well as explication of risk dimension and social networking are suggested.Šeimos narių laikina emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys, tačiau jo mastai tampa iššūkiu šeimos institutui. Susiduriama su naujais reiškiniais: vienas arba abu tėvai išvyksta į užsienį, o vaikai gyvena Lietuvoje vieni, globojami giminių, valstybės. Kaip vertinti šiuos šeiminio gyvenimo pokyčius? Ar šie transnacionaliniai šeiminiai dariniai taps alternatyva branduolinei šeimai, kaip kadaise ja tapo sugyvenimas, švytuoklinės šeimos, sambūvis pavieniui? Akistata su nauju šeiminiu dariniu skatina klausti: kas yra atotolio šeima, atotolio vaikai? Koks kognityvinis ir emocinis krūvis slypi atotolio šeimų viešame diskurse ir kaip šis naujas šeiminis darinys gali būti konceptualizuojamas akademiniame lygmenyje? Straipsnyje aptariami trijų sociologinių tyrimų, atliktų 2004-2006 metais rezultatai. Dviejuose tyrimuose analizuojamas atotolio šeimų problematikos pateikimas Lietuvos spaudoje ir internetiniame portale DELFI, trečiame – aptariami I. Levin metodu nustatyti atotolio vaikų stigmatizavimo būdai ir stigmos valdymo strategijos. Remiantis tyrimo metu atskleistais atotolio šeimų ypatumais siūloma naujo šeiminio darinio teorinė refleksija „šeiminio streso“, „socialinių mainų“ teorijų požiūriu. Svarstomos socialinių tinklų, šeiminių problemų prieigų taikymo bei rizikos tezės eksplikacijos galimybės. Apibendrinimai pateikiami tyrimo gairių pavidalu
Andropovo klausimu (II). Kaip Maxas Weberis atsakytų į Jurijaus Andropovo klausimą?
Get PDFThe paper is sequel to the article published in issue 1 (19) of this journal, continuing and concluding the analysis of the problem of the macrosociological diagnostics of communist societes. Present paper focuses on the concepts of communism as distinct way to (incomplete) modernity and communist neotraditionalism. Max Weber’s famous typology of the legitimate domination is considered as common source of these approaches, represented by Barrington Moore Jr. and Ken Jowitt. The author contributes to K.Jowitt’s Neo-Weberian analysis of the communist neotraditionalism and neopatrimonialism by spotlighting typological affinity of „socialist” economies to „oikos economy” as discussed by Max Weber. The author advances the proposal to solve the controversy between different approaches to the explanation of communism by limiting their validity claims by geographical and chronological scope conditions. The theory of communism as totalitarianism provides accurate phenomenological account of the characteristic features of the communist regimes during the early phase of their existence. However, during their late phases they have differentiated themselves into bureaucratic-authoritarian, national-accomodative and patrimonial types. The view of communism as a way into modernity is sufficiently accurate only with respect to the patrimonial and (partly) national-accomodative communism. At the same time, patrimonial communism is the type of communism that is marked by the most numerous premodern fe- atures.Straipsnis tęsia „Sociologija. Mintis ir veiksmas“ 2007 m. 1 (19)-ame numeryje pradėtą komunistinių visuomenių (tokių, kurių santvarka buvo mėginimo įgyvendinti utopinę K. Marxo komunizmo idėją, padarinys) makrosociologinės diagnostikos problemos analizę. Šiame straipsnyje nagrinėjamos komunizmo kaip neišbaigtos modernybės bei netradicionalizmo koncepcijos, kurių bendra ištaka yra Maxo Weberio legitimiškos valdžios tipologija, kūrybiškai pritaikyta komunistinių režimų dinamikos analizei Barringtono Moore’o ir Keno Jowitto darbuose. Pagilinama neovėberiškoji K. Jowitto komunistinio neotradicionalizmo ir neopatrimonializmo analizė, išryškinant tipologinę „socialistinių” ekonomikų giminystę M. Weberio aptartam „oikiniam” ūkiui. Komunizmo teorijų konfliktą siūloma spręsti, apribojant kiekvienos jų tiesosakinių pretenzijų galiojimą tam tikrais chronologiniais ir geografiniais rėmais. Totalitarizmo teorija gana tiksliai atspindi fenomenologinius ankstyvųjų komunistinių reþimų egzistavimo fazių bruožus, tačiau vėliau jie diferencijuojasi į (1) biurokratinį-autoritarinį; (2) tautinį ir (3) patrimoninį tipus. Komunizmo kaip kelio į modernybę koncepcija tinka tik patrimoninio ir (iš dalies) tautinio komunizmo šalims. Kita vertus, būtent šioje komunizmo atmainoje ikimodernių bruožų išliko daugiausiai
Jaunųjų miesto profesionalų gyvenimo stiliaus naracijos
No full textThe article presents the data of the qualitative research (namely deep, semi-structured interview) that was performed in 2005-2006 in Vilnius city. The aim of the research was to find out what are lifestyles narratives of young urban career professionals and did the consumer culture has influence on identities and lifestyles of Yuppies. There are done comparison between Yuppie‘s lifestyles representations in USA popular media and consumer behavior textbooks and peculiarities of Vilnius Yuppies lifestyles. Also are done comparisons between business people’s representations in Lithuanian popular media and lifestyles in Vilnius Yuppie narratives. The main attention is paid to identify job, professional careers and consumer culture elements in Yuppie‘s life. The findings of the article represent Yuppie as more career seekers than conspicuous consumption practitioners or consumer lifestyles leaders, which main identities and values are realized in professional jobs.Šiame straipsnyje kokybinio tyrimo pagrindu, atliktu 2005–2006 m.m. Vilniaus mieste, analizuojamos Vilniaus miesto jaunųjų karjeros profesionalų gyvenimo stiliaus naracijos. Remiantis postmodernios sociologijos įžvalgomis apie vartotojiškos visuomenės įtaką tapatumui bei individo gyvenimo stiliaus pasirinkimams, siekiama nustatyti Vilniaus miesto jaunųjų karjeros profesionalų (išpopuliarintų akronimu Yuppie) gyvenimo stiliaus ypatumus, kuriuose persipina darbinės veiklos sureikšminimas su vartotojiškos kultūros modeliais. Vilniaus Yuppie naracijose konstruojami gyvenimo stiliai lyginami su Vakarų (daugiausia JAV) medijose ir vartotojų elgsenos rinkodaros segmentacijos teorijose pateiktais bei išplatintais Yuppie gyvenimo stiliaus pavyzdžiais. Taip pat šios naracijos lyginamos su Yuppie reprezentacijomis Lietuvos populiariose medijose. Pagrindinis dėmesys skiriamas darbui, profesinei karjerai ir vartotojiškos kultūros elementams nustatyti
Studija apie Lietuvos ir Rusijos santykius, arba kodėl mes dar ilgai neturėsime „normalių” santykių su Rusija
No full textReview: Vitkus, Gediminas. 2006. Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Recenzija: Vitkus, Gediminas. 2006. Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
„Nenutrūkusi gija”: Nerijos Putinaitės pasižvalgymai po Pandoros skrynią
No full textReview: Putinaitė, Nerija. 2007. Nenutrūkusi styga: Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai.Recenzija: Putinaitė, Nerija. 2007. Nenutrūkusi styga: Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai
Ateities kolonizavimas
Get PDFCentral to this paper is the idea that the world, including the future, is in the process of being colonized. In general, what this means is that persons do not have control of their experiences. In terms supplied by Marx, they are alienated and lost in a threatening world.
To be post-colonial means that persons have gained the insight necessary to retrieve history. Rather
than enslaved by history, and thus determined a priori by social conditions, they are able to create themselves and new institutional arrangements. They are not restricted by history, and thus unable to invent the future, but can begin to rethink radically about the nature of collective identity and social integration. Only in this manner can the remnants of colonization be abandoned.
In order to counteract colonization, what is needed is more utopian thought. Contrary to what many
critics may believe, utopianism is neither irrational nor indicative of fantasy. Central to utopian thinking, instead, is a refusal to be entrapped in the traditional portrayal of social reality.Pagrindinė šio straipsnio idėja yra ta, kad pasaulis, įskaitant ateities dimensiją, patiria kolonizaciją kaip tęstinį procesą. Kalbant apibendrintai, tai rodo, jog žmonės išleidžia iš rankų savo patyrimo kontrolę. Kalbant Marxo terminais, jie susvetimėja ir praranda pasitikėjimą savimi šiame grėsmingame pasaulyje. Būti postkolonializmo būklėje – tolygu siekti, kad žmonės įgytų gebėjimus, kurie jiems padėtų susigrąžinti istoriją. Užuot vergavę istorijai ir socialinėms sąlygoms jie turi išgalių kurti save ir savo pačių aplinką. Kad pasipriešinti kolonizacijai, reikia daugiau utopinių idėjų. Priešingai negu teigia daugelis kritikų, utopija nėra nei iracionali, nei žadinanti fantazijas. Utopinio mąstymo paskirtis – išvengti pavojaus, kurį kelia įprasti socialinės tikrovės vaizdiniai
Posovietinis vyriškumas: išbrauktas ar nepastebėtas dienotvarkės klausimas? (I)
Get PDFThe paper contributes a concept of post-Soviet masculinity to the masculinity discourse of the post-communist societies. Short overview of the main studies on men and masculinities in the territory of ex-Soviet Union and Lithuania misses idea of historicity, which might be compensated by the concept of post-Soviet masculinity. Three conceptual papers of A.Juska (2003), S.Oushakin (2002) and A.Tereskinas (2008) suggests few insights on the content of the post-Soviet masculinity. Critical analysis of three conceptual suggestions is finalized in more concrete understanding of the post-Soviet masculinity as a concept defined by historicity.Straipsnyje svarstoma, kokią reikšmę pokomunistinių visuomenių maskulinizmo diskurse gali įgyti posovietinio vyriškumo sąvoka? Trumpai apžvelgus pagrindines buvusios Sovietų Sąjungos ir Lietuvos studijas vyrų klausimais, konstatuojamas aiškesnio istoriškumo matmens trūkumas, kurį galėtų kompensuoti posovietinio vyriškumo sąvoka. Posovietinės sąvokos turinio ieškoma trijuose teorinėse apybraižose – A. Juškos (2003), S. Ušakino (2002) ir A. Tereškino (2008). Kritinė šių autorių tekstų apžvalga veda link naujų bandymų suteikti sovietinio vyriškumo sąvokai aiškesnę analitinę dimensiją ir turinį
Grindžiamosios teorijos metodologija: B. Glaser’io ir A.Strauss’o versijų palyginimas
Get PDFGrounded Theory is one of the most widely used methodologies in social sciences of modern days. Clear framing of differences of two principal versions of Grounded Theory (Glaserian and Straussian) is the essential question when one wants to understand it and make Grounded Theory research. Therefore in this paper it will be briefly presented Grounded Theory and analyzed differences of its two principal versions. At first it will be discussed the context of Grounded Theory origin and its contribution to the methodology of social sciences. It will be proceeded with coherent analysis of differences of both versions. In the beginning will be discussed historical aspects (the split between two co-originators which influenced further development of Grounded Theory methodology). Afterwards will be analyzed theoretical basis of Grounded Theory and discussed its place among quantitative and qualitative research methods. Focal attention in both topics will be given to the differences between Glaserian and Straussian versions. Ultimately it will be discussed various procedural and technical discrepancies. The analysis of differences leads to the conclusion that two versions of Grounded Theory can be treated as two substantially distinct methodologies.Grindžiamoji teorija yra viena iš plačiausiai šių dienų socialiniuose moksluose naudojamų metodologijų. Esminis klausimas, norint ją suprasti ir taikyti, yra skirtumų tarp dviejų pagrindinių grindžiamosios teorijos versijų – B. Glaserio ir A. Strausso – įvardijimas. Šis straipsnis yra skirtas glaustam grindžiamosios teorijos pristatymui bei jos versijų skirtumų analizei. Pirmiausia aptariamas grindžiamosios teorijos atsiradimo kontekstas bei jos savitas indėlis į sociologinių tyrimų metodologiją. Paskui nuosekliai nagrinėjami B. Glaserio ir A.Strausso versijų skirtumai. Pradedama nuo istorinių aspektų (tarp metodo pradininkų įvykusios skilties, nulėmusios skirtingų grindžiamosios teorijos atmainų susiformavimą) aptarimo. Trumpai nagrinėjami grindžiamosios teorijos teorinių prielaidų bei vietos tarp kiekybinių ir kokybinių tyrimų klausimai, pagrindinį dėmesį skiriant versijų skirtumams. Galiausiai detaliau aptariami įvairūs procedūriniai neatitikimai. Skirtumų analizė leidžia prieiti išvados, kad dvi grindžiamosios teorijos versijos gali būti traktuojamos kaip iš esmės skirtingos metodologijos
Etnonacionalizmo politika: konceptuali postkolonijinė ir postsocialistinė schema
Get PDFThe present paper aims to propose a schema for analysing the contemporary politics of national and ethnic identity in post-colonial and post-socialist states. To this end it will seek: (a) to provide a comprehensive operational definition of nationalism, (b) to qualify that definition by the addition of the adjective ‘ethnic,’ (c) to assess the extent to which the concept ‘ethnic nationalism’ can help us to understand some of the politics of ethnicity and national identity in a post-independence setting, and (d) to problematize the notion of ‘false consciousness’ in ethno-national political appeals. My argument will be situated within the broad theoretical framework of a non-reductionist, neo-Marxist class analysis, for it is my conviction that ethno-national consciousness and politics are better understood if we are able to trace the concrete class interests and motives of their promoters. In other words, whether as sentiment or as movement, nationalism cannot be divorced from the class interests of its leading promoters. But one must be cautious when absolutizing the class claim, for in the specific case of ethnic nationalism, for example, Robin Williams has noted that “to dismiss ethnicity as false consciousness ignores the clear evidence that ethnies often sacrifice economic interests in favour of symbolic gains” (1994:64-65), and even beyond this, as Ronaldo Munck reminds us, “nationalism matters because people die for it” (1986:2).Šio straipsnio paskirtis – sukonstruoti koncepcinę schemą, kuri leistų nagrinėti šiuolaikinę nacionalinio ir etninio tapatumo politiką postkolonialinėse ir postsocialistinėse valstybėse. Siekiama a) pateikti supratingą euristinį nacionalizmo apibrėžimą, b) sukonkretinti šį apibrėžimą papildant jį pažyminiu „etninis“, c) įvertinti etninio nacionalizmo sampratos euristinę svarbą siekiant suprasti etniškumo ir nacionalinio identiteto politiką valstybėms atgavus nepriklausomybę, d) suprobleminti “klaidinančios sąmonės” sąvoką susiejant ją su etnonacionalinės politikos idealų patrauklumo idėja