Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Kodėl klystantis žmogus pranašesnis už techniką? Futbolo technofobų argumentai
Get PDFThe technophobic arguments against the use of high technologies in football are being analyzed in the article. Technophobia is understood as fear of new technologies, incredibility towards them and their demonizing. Technophobic arguments are reconstructed in order to provide them (if possible) rational, non-contradictory and integral form. Therefore, the technophobic arguments are linked with the theories analyzing the impact of technology upon society. This kind of connection, on the one hand, enables better understanding of technophobes in football, and, on the other hand, makes the highlighting of shortcomings of some theories possible.Straipsnyje nagrinėjami futbolo technofobų argumentai prieš naujų technologijų taikymą rungtynių metu. Technofobija – tai naujų technologijų baimė, nepasitikėjimas jomis ir jų demonizavimas. Technofobų argumentai rekonstruojami (jei įmanoma) siekiant suteikti jiems racionalų, neprieštaringą ir išbaigtą pavidalą. Todėl šie argumentai susiejami su technologijos poveikį visuomenei analizuojančių teoretikų idėjomis. Šis siejimas, viena vertus, įgalina išryškinti futbolo technofobų poziciją, ir, kita vertus, parodyti kai kurių teorinių pozicijų neišbaigtumą
Šiuolaikinė sociologijos teorija (I)
Get PDFThe aim of the article is to identify and critically assess the key concepts, ideas, and the epistemological principles of the contemporary sociological theory. Although the concept of “theory” has deep roots in the social sciences, Lithuanian theoretical sociology find itself in a position where it cannot significantly affect the nation’s intellectual agenda. The problem is that the theoretical sociology is identified with the role of the ‘under laborer’. Although there is a thriving industry of applied investigations within the discipline of sociology, not much attention has been focused on the theoretical sociology. The situation is further complicated by the fact that the scheme of the old historicism uncritically corresponds to the optimistic perspective of the new historicism. The article points out to an urgent need to re-think the perspectives of sociological theory for contemporary times. The article concludes with discussion of criteria in the assessment of status and value of theoretical sociology.Šio straipsnio tikslas – aptarti skiriamuosius šiuolaikinės sociologijos teorijos bruožus ir paanalizuoti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria teorinė sociologija. Teigiama, jog sociologijos teorija yra integrali nacionalinio kultūros paveldo ir atitinkamų vertybių dalis. Pirmoje straipsnio dalyje plačiau svarstomas Rytų Europos regiono sociologijos ypatumas, tiesiogiai susijęs su teorijos statusu ir verte. Sociologijos teorija čia atlieka „pagalbinio darbininko“ vaidmenį. Paviršinis, nominalus, o ne realus, sociologijos teorijos statusas šiame regione yra pagrindinė priežastis, kodėl čia vyrauja nekritiška konkrečioji sociologija, išsauganti optimistiškus senojo istorizmo požymius, sutampančius su naujojo istorizmo teorija ir biurokratine praktika
Išorės grėsmės Europos vienybei: lyginamoji elitų požiūrių studija
Get PDFOne of the important constituents of common identity is a perception of the same external others as threats. Therefore, European identity construction should be grounded in similar perceptions of threats and European elites – a group having the most important influence on the construction of the common European identity – should share similar perceptions of these threats. In this study elites’ perception of 3 potential external threats to the cohesion of the EU have been investigated: enlargement of the EU to include Turkey, close relationships between some EU countries and the United States, and interference of Russia in European affairs. Analysis of the Belgian, German, Polish and Lithuanian elite survey data shows that the most abstract level there is no common European identity constructed across the selected European states. It appeared that distinct European identities emerge along the new-old EU member-states divide. At the same time, individual level factors such as elite left-right self-identification, different visions of the role and future of the EU as well as type of the preferred national identity (achieved vs. ascribed) significantly shape perceptions of external threats and therefore constitute the grounds for the formation of distinct European identities.Tiriant buvo analizuojamas elito požiūris į tris potencialias išorės grėsmes ES vienybei: Turkijos įstojimą į ES; glaudžius santykius tarp kai kurių ES valstybių narių ir JAV; Rusijos kišimasis į Europos reikalus. Belgijos, Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos politinių bei ekonominių elitų apklausose atsiskleidė, kad skirtingos europinės tapatybės konstruojamos atsižvelgiant į šalies narystės statusą. Taip pat svarbus elito politinis tapatinimasis, skirtingi požiūriai į ES vaidmenį, šios Sąjungos ateities vizijos, skirtingai suvokiama nacionalinė tapatybė
Senstantis kūnas Lietuvos viešajame diskurse
Get PDFBased on biomedical view bodily ageing in gerontology traditionally was associated with biological decline. Theorists of social gerontology recently noticed certain ambiguity of biomedical age discourses: between statements that ageing is universal, natural on one hand, and the proposed means for its „treatment“ on the other. The objective of the article is to discuss results of an investigation on representation of ageing body in Lithuanian mass media. The method used is qualitative content analyse using Hamlet data analysis software. Research data: publications mentioning bodily ageing in the internet portal “Delfi” (Lithuanian version) 2007.01.01 – 2007.12.31. The analysis of publications confirms theoretical insights showing that two interconnected topics are dominant in the public discourse: medical knowledge and body care. Ageing of body is associated with decline, destruction and risk to health, so ageing body is socially constructed as
marginal.Kūno senėjimas gerontologijoje tradiciškai buvo siejamas su biologiniu nykimu. Šio straipsnio tikslas – aptarti tyrimo apie senstančio kūno reprezentavimą žiniasklaidoje rezultatus. Pasirinktas metodas – turinio analizė. Tyrimo duomenys – 2007 m. internetiniame portale „Delfi” (lietuviškoje versijoje) paskelbti straipsniai, kuriuose paminėta kūno senėjimo tema. Tekstų analizė patvirtina teorines įžvalgas: kūno senėjimas siejamas su nykimu, destrukcija, rizika sveikatai ir ligomis
Socialinių paslaugų sistemos raida gerovės pliuralizmo požiūriu
Get PDFThe aim of this article is to show transformations of social services (social security, health care, education, social care and social work) in the perspective of welfare pluralism. The analysis shows that the development of social services in Western capitalist countries went through three different stages. In the first stage the major provider of social services was voluntary sector (NGO) and only at the end of eighteenth century public social services were established. The rapid growth and extension of publically provided social services in Western societies started after World War II. This period of social services development is characterized by the tendency to transfer the responsibility for social risks from private to public realm and is called the golden age of the welfare state. Since the end of 1970s the conception of welfare state undergoes sharp critique in Western democratic countries. The article claims that the new type of social services system, radically different from the postwar welfare state, is emerging.Straipsnio tikslas yra parodyti socialinių paslaugų (socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, globos ir socialinio darbo paslaugų) sistemos transformacijas Vakarų šalyse panaudojant gerovės pliuralizmo teorinį aparatą. Skiriami trys socialinių paslaugų sistemos raidos etapai. Pirmasis etapas sietinas su pirmųjų socialinės apsaugos sistemų atsiradimu Bismarko Vokietijoje ir aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla socialinių paslaugų srityje. Antrasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, Vakarų demokratijose prasidėjęs po II Pasaulinio karo, pasižymėjo dviem esminiais bruožais: ryškia tendencija perkelti socialines rizikas iš asmeninės atsakomybės į bendrosios atsakomybės lauką bei viešojo sektoriaus institucijų kaip tinkamiausio įrankio išsikeltiems tikslams įgyvendinti naudojimu. Šis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas vadinamas gerovės valstybe. Trečiasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, prasidėjęs po 1970 m. ir besitęsiantis iki šių dienų, kokybiškai skiriasi nuo prieš tai buvusios gerovės valstybės, nes pasižymi ryškia socialinių rizikų privatizacijos tendencija bei pliuralistiniu požiūriu į socialinių paslaugų teikėjus
Atotolio šeima daugiavietiškumo požiūriu
Get PDFThe article focuses on sociological research of Families with parents abroad as multilocal parents-children variations, situated in several households in different countries. At first theoretical background is discussed. Basing on the ideas of social construction families are viewed as multilocal social constructs. The article discloses that „delocation“ of familial partnerships from national context results in the demitologization of organic relationships between families and nation states. The issues of globalized identities, new sources of social stigma as well as application of various terms are discussed. The second part of the article focuses on the results of sociological research, carried out in the Lithuanian town Pabrade. The authors aim to answer the questions whether Families with parents abroad, forced by labour migration, are classified as families? What makes the social group be classified as a family? What is the social reception of Families with parents abroad and explanation of this reception?Šis straipsnis skirtas atotolio šeimų kaip daugiaviečių šeiminių darinių sociologiniam tyrimui. Pradedama nuo atotolio šeimų tyrimo lauko aptarimo. Šeimos analizuojamos kaip socialiai konstruojami dariniai. Parodoma, kad atotolio šeimų „išvietinimas“ iš nacionalinės valstybės ir jų „daugiavietiškumas“ kelia šeimos ir nacionalinės valstybės organiško sąryšio demitologizavimo klausimus. Trumpai aptariamos tapatumo globalizacijos apraiškos, nauji socialinės stigmos šaltiniai, teorinė diskusija dėl terminų vartojimo. Antroje straipsnio dalyje parodoma, kad atotolio šeimų konceptualizacija ir jų socialinė recepcija kilmės šalyje yra viena iš reikšmingų šeiminio darinio sociologinio tyrimo grandžių. Remdamiesi Pabradės mieste atlikto tyrimo duomenimis, siekėme atsakyti į klausimus, ar atotolio šeimos yra vadinamos šeimomis? Kas lemia socialinės grupės pavadinimą šeima? Kokia yra atotolio šeimų socialinė recepcija ir jos aiškinimas
Multikultūralizmas ir pripažinimo politika: Jacques Derrida ir James Tully
Get PDFThis essay critically engages Jacques Derrida’s and James Tully’s theoretical conceptualizations of multiculturalism and the politics of recognition. It analyzes the possibilities of using deconstruction when reflecting the nature of law and violence as well as how an aporia, revealed by deconstruction, provides us with an alternate understanding of the politics of recognition. James Tully’s Wittgensteinian critique of modern constitutionalism is analysed in the context of (and compared to) Derrida’s deconstruction of law, showing that both social theorists understand multiculturalism and the politics of recognition as an ongoing and open-ended process.Straipsnyje analizuojamos Jacques Derrida ir Jameso Tully multikultūralizmo ir pripažinimo politikos teorinės sampratos. Aptariamos Derrida dekonstrukcijos panaudojimo galimybės apmąstant teisės ir prievartos prigimtį, o sykiu, kaip dekonstrukcijos atveriama aporia leidžia naujai suprasti pripažinimo politiką. Jameso Tully vitgenšteiniška moderniojo konstiucionalizmo kritikos samprata analizuojama Derrida teisės dekonstrukcijos kontekste, parodant, kad abu socialiniai teoretikai multikultūralizmą ir pripažinimo politiką supranta kaip atvirą, į ateitį orientuotą procesą
Sprendimų priėmimo samprata ir tyrimų tradicijos
Get PDFThis article aims to analyse the process of decision making which is the object of interdisciplinary research. The definition of decision making is presented and the stages, limitations and simplification strategies of decision making are also discussed. This paper also deals with the scientific disciplines which examines decision making and with research paradigms widely used in decision making analysis. These paradigms are rational decision making and naturalistic decision making. The article also gives an overview of approaches to understanding decision making from the point of sociology.Straipsnyje aptariama sprendimų priėmimo samprata, aprašomi sprendimų priėmimo proceso etapai, apribojimai bei supaprastinimo strategijos. Analizuojamos akademinės disciplinos, nagrinėjančios sprendimų priėmimą, aptariamos trys pagrindinės tyrimų tradicijos, kuriomis grindžiama sprendimų priėmimo teorija: racionaliojo sprendimų priėmimo, riboto racionalumo ir natūralistinio sprendimų priėmimo. Aptariamos sociologinėje sprendimų priėmimo analizėje dominuojančios teorijos
Viešoji sociologija Lietuvoje: pro et contra
Get PDFTwenty years of the development of sociology after the reestablishment of independence in Lithuania was intensive: the growth of academic field was followed by formation and proliferation of professional identities and the expansion of the professional activities of sociologists. The article on the basis of (1) critical evaluation of the project of public sociology, (2) P. Bourdieu field theory and (3) the experience of the project of the education of the social entrepreneurs aims to discuss the changes of the limits of sociological field and transformations of sociological habitus. The article also discusses the research project of the field of the professional activities of sociologists.Sociologijos dvidešimtmetis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo intensyvus: sparčiai plėtojosi ne tik sociologijos akademinis laukas, kartu formavosi sociologų profesinės tapatybės ir įvairėjo sociologių profesinės veiklos laukas. Straipsnyje, remiantis viešosios sociologijos projekto kritiniu vertinimu, P. Bourdieu lauko teorija ir vieno sociologų inicijuoto projekto, skirto socialiniams antrepreneriams, analize, svarstomi sociologijos lauko ribų pokyčiai ir analizuojamos sociologijos lauko pokyčių generuojamų sociologinių habitus transformacijos. Kartu aptariamas sociologijos profesinės veiklos lauko tyrimo projektas
Garbės koncepcija socialiniame diskurse (I)
Get PDFThe article discusses honor issues in social and political sciences. In the frame of analysis, honor refers to the politics of institutionalization of domination. An analysis of mainstream studies on honor reveals that it is overlooked as a scientific paradigm chiefly because the western discourse of civilization is predominant. Neglecting the significance of honor in modern social practice is more indicative of modern social sciences’ somewhat blinkered perspective, rather than its capability to meet the challenges of social reality in connection with globalization. As a sociocultural phenomenon, honor is a legacy of patriarchy that becomes apparent via an analysis of public representations of masculinity and femininity. Honor is gender-related and as such defines ideals of manhood and womanhood in a given historical and sociocultural context. Publicity of honor underlies the public perception that first associates honor with manhood and only subsequently with womanhood.Straipsnyje nagrinėjamas garbės koncepcijos taikymas šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose. Analizės aspektu garbė suvokiama kaip socialinio dominavimo institucionalizacijos politika. Garbės koncepcijos išstūmimą iš dabartinės mokslo paradigmos lėmė įsivyravęs Vakarų civilizacijos diskursas. Garbės reikšmės nepaisymas dabartinėje socialinėje praktikoje veikiau rodo tam tikrą socialinių mokslų perspektyvos ribotumą, o ne jų gebėjimą susidoroti su socialinės tikrovės iššūkiais