Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Sociologijos teorija (IV)
Get PDFThis is the fourth part of a series of essays on contemporary sociological theory. The aim of these essays is to identify and critically assess the key concepts, ideas, epistemological principles, and the relational – symmetric and asymmetric – aspects of the ongoing global division of sociological labor. Although the concept of “theory” has deep roots in the professional discourses of East European intellectuals, sociological theory finds itself in a position where it cannot significantly affect the socio-political intellectual agenda. Moreover, sociological theory more and more is identified with the role of an “underlaborer.” If so, the problem needs to be posed in this way: it seems that current time has given us a chance to ask whether the shifting boundaries of democratic politics have begun to exert influence on the understanding of sociological theory. Thus, it is questionable that the mere “cumulative” growth of intellectual and institutional sociological recourses in a global context will automatically strengthen a theoretical sensibility. What is needed in sociological theoretical culture is not another symmetric-functional historicism, including the one-dimensional scientific mode of explanatory historicism (“from specificity to generality” [see Alexander 1982; 7]), but a deeper critical understanding of both analytical theoretical frameworks and normative discourses, including the attempts to understand the unevenly distributed global sociological field of asymmetric institutional and intellectual power relations.
The examination of the fourfold functional model of Michael Burawoy had demonstrated that there are four dilemmas that he confronts in his attempts to articulate the idea of public sociology in a globalizing context: first, the contradiction between the universal content and national form of public sociology; second, the contradiction between analytical realism and pluralist relativism; third, the (nominal) contradiction between artificial types of public sociology and critical sociology; fourth, the contradiction between epistemological pluralism and value pluralism.
The fourth part of a series of essays discusses the relevance of the relatively radical (“alternative”)
conceptual proposal of Steven Seidman for contemporary metatheoretical debates, especially those concerned with (1) the relation between “analytic” and “ideological” frameworks, (2) the interplay between empirical generalizations and theoretical generalizations. Unlike Burawoy, Seidman is more genealogically conscious of local/temporal nature of social relations and various – symmetric and asymmetric – boundaries, including social theoretical and sociological theoretical. It is for this sensitive reason that Seidman rejects the “arrogance” of foundational theoretical schemes. Despite his recognition of the limits of a-contextual theorizing and the need to embrace local vs. universal perspective (for example, by evaluating conflicting perspectives and intellectual, social, moral, and political consequences), however, his model is constructed in such a way that it depends too much on the kind of one-dimensional inductive orientation. There are at least two further problems that result from the “event-based” narrative of postmodern social theory which deals carefully with its temporal and spatial boundaries: first, problems in identifying different criteria of the relation between the different multidimensional levels of epistemological continuum; second, problems related to developing ways of evaluating (a) the (probably) vital link between general categories of classical social theory and general (nevertheless, accountable) moral principles, (b) the relation between different principles of presuppositional theoretical level and moderate prognostic potentialities of postpositivistic (however, firmly classical, i.e., “social”) theory.Paskutinėje – keturių dalių ciklo – dalyje analizuojama Steveno Seidmano postmoderniosios socialinės teorijos koncepcija. Čia pasirinkti analizės kriterijai, šio straipsnio autoriaus požiūriu, atliepia skiriamuosius „postpozityvistinio laiko“ bruožus. Analizuojant Michaelo Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepciją išryškėjo keturios dilemos. Pirma, prieštaravimas tarp universalaus turinio ir nacionalinės formos; antra, prieštaravimas tarp analitinio realizmo ir pliuralistinio reliatyvizmo; trečia, prieštaravimas (nominalus) tarp dirbtinai skiriamų viešosios ir kritinės sociologijos tipų; ketvirta, prieštaravimas tarp epistemologinio pliuralizmo ir vertybinio pliuralizmo. Čia įrodinėjama, kad „radikali“ – netgi vertinant postpozityvizmo kriterijais – Seidmano idėja padeda tinkamai nušviesti konceptualius šių dilemų šaltinius, leidžia geriau suprasti laiko pokyčius, naujus apibrėžimus ir dilemas, išsikristalizavusias postpozityvistinėje diskusijoje dėl kriterijų, negu nagrinėta Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepcija. Ypač svarbus Seidmano teikiamas prognostinis kriterijus, kurį sociologija prarado, skilusi į sociologijos, sociologijos teorijos ir socialinės teorijos formas. Šio teksto paskirtis – paanalizuoti postmoderniosios socialinės teorijos privalumus ir trūkumus atsižvelgiant į 1) dvinarę „analitinės“ ir „ideologinės“ vertikalių sąveiką teorinių prielaidų sandaroje, 2) du (1982-ųjų ir 1987-ųjų) „epistemologinio kontinuumo“ variantus, aptinkamus Jeffrey Alexanderio teorinėje logikoje. Teigiama, kad Seidmano genealoginis požiūris yra realistiškesnis, negu funkcinis-simetriškas Burawoy’aus. Tačiau Seidmanas a) pagrindimo kritiką linkęs redukuoti į teorinių apibendrinimų savireferentiškumo kritiką, nepakankamai eksplikuodamas pasirenkamus empirinių apibendrinimų kriterijus, b) išleidžia iš akių gyvybišką dvikryptiškumo sąlygą epistemologiniame mokslinio mąstymo kontinuume, o todėl bendrąsias kategorijas „išvaręs pro duris“, paskui jas, kaip neeksplikuotus analizės ir vertinimo kriterijus, įsileidžia „pro langą“, c) nepakankamai išsamiai svarsto gyvybišką – tikėtina – klasikinei sociologijai ryšį tarp bendrųjų teorinių principų ir bendrųjų moralinių principų, d) nepakankamai detaliai svarsto tikėtiną bendrųjų kategorijų ir socialinės teorijos prognozavimo galimybių santykį. Daroma apibendrinanti išvada, kad postpozityvizmo diskusija pasiekė lygmenį, kuris rodo, jog „sociologijos teorijos pabaigos“ tezė turi būti diskutuojama remiantis kitokio pagrindimo (negu XX a. pagrindžiamasis pažinimo būdas) galimybių kriterijais ir dar intensyvesne istoriografine sociologijos savimone, įtraukiančia tiek klasikinius, tiek dabartinius sociologinės analizės pavyzdžius
Lyginamoji istorinė Zenono Norkaus sociologija:ankstyvosios Lietuvos imperijos neįgyvendintų galimybių analizė
Get PDFReview: Zenonas Norkus.2009.Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu. Vilnius: AidaiRecenzija: Zenonas Norkus.2009.Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu. Vilnius: Aida
Moters mokslininkės įvaizdis Lietuvos moksleivių akimis
Get PDFSector of technological and physical sciences is exceptionally male professional area and it is rather difficult for women to become professionals in this field. Professional gender stereotypes is one of the main reasons that impact attitudes towards women in this male area. This paper aims to identify images of female scientist in the field of technological and physical sciences among Lithuanian teenagers. The sample consisted of 1398 respondents (58 % females and 42 % males). Qualitative content analysis was used in this study.
The study showed that four images of the female scientist are dominating among teenagers: attractive and competent scientist, unattractive scientist, sexually looking scientist and neutrally looking scientist. The results of the empirical analysis indicated that stereotypical evaluations and even discriminating attitudes are more characteristic for the male respondents while female respondents use to evaluate the female scientist neutrally or even idealized.Straipsnyje nagrinėjama, kokie įvaizdžiai apie moterį mokslininkę (fizinių ir technologinių mokslų srityse) vyrauja tarp paauglių, ar tokias nuostatas lemia lyčių stereotipai. Tyrimas atskleidė šiuos vyraujančius moters mokslininkės įvaizdžius: patrauklios ir kompetentingos mokslininkės, nepatrauklios darboholikės, seksualios mokslininkės, neutraliai atrodančios mokslininkės. Paaiškėjo, kad paaugliams, ypač vaikinams, būdingi stereotipiniai ir pakankamai negatyvūs tradiciškai vyriškoje srityje dirbančios moters mokslininkės vertinimai, o merginos daugiau teigiamai ir neutraliai įsivaizduoja tokią moterį, pabrėždamos komunikacinę bei profesinę jos kompetencijas
Lyčių atotrūkis ir patriarchato raiška Baltijos valstybėse. Lietuvos ypatumai
Get PDFGender issues within the EU are so diverse and differentiated that it is not easy to make valid generalizations even for the Baltic States as a single geopolitical region. However one may say that the tradition of patriarchy was never interrupted either in the Baltic States nor anywhere else. The spirit of patriarchy is imbedded in culture and it consequently affects structures of social institutions as well as individuals, both women and men. In this article gender equality policies in the Baltic States since the twentieth century are discussed. The case of the Baltic States proves again that at present gender equality policies provide the best way forward for democratization of patriarchy although the rhetoric and the formal practice of legal equal rights and opportunities entails more dissembled and sophisticated forms of informal women’s discrimination. The case of Lithuania proves again that only permanent collective efforts of politically active women can influence at least public reflection on gender inequality issues that stimulate authorities to adopt advanced gender equality legislation.Straipsnyje nagrinėjama patriarchato formų raiška Baltijos valstybėse. Pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos visuomenei. Patriarchatas apibūdinamas kaip dominavimo ir pavaldumo institucionalizacijos forma. Patriarchatas žymi visuomeninę santvarką, kurioje dominuojantis vaidmuo viešame ir privačiame gyvenime priklauso vyrui. Patriarchatas kaip vyrų dominavimo sistema atkuriamas vykstant darbo pasidalijimui, tarpininkaujant valstybei, šeimai, švietimo sistemai ir kitoms socialinėms institucijoms. Pagrindinė straipsnio idėja – bandymas parodyti, kad patriarchato galios visuomeniniame gyvenime praktiškai neįmanoma įveikti dėl jo įsitvirtinimo kultūroje. Tačiau patriarchatą įmanoma demokratizuoti moterų ir vyrų lygybės ideologijos ir socialinės politikos priemonėmis
Socialinių tinklų analizė migracijos studijose
Get PDFOver the last 20 years, there has been growing interest in social network analysis across a variety of social science disciplines, particularly in sociology, antropology, communication science, health and medicine, managment and political science. The roots of a social network perspective can be found in Simmel and Moreno discovery that the nature of ties themselves rather than the social group per se that lay at the center of many human behaviors. Despite these early insights, social network analysis gain its prominence only with revived interest in social networks as essence of social structure in 1980s (Burt, Bourdieu, Coleman, Putnam, Castells, et al.). This article aims to explore current metodological social network analysis approaches and how they can be succesfully employed in migration studies. It is argued that previuos dominant quantitative social network analysis based on full network and egocentric network analysis nowadays is renewed by social capital theory and social support approach. This new social network perspective allows to investigate how social networks function, how they can be constructed, maintained and reproduced, how are network dynamics across time and space.Socialinių tinklų analizė – XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių sąvokų tyrinėjant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Migracijos studijose socialinių tinklų analizė turi gilias tradicijas tiriant migrantų socialinius ryšius. Tačiau dažnai socialinių tinklų samprata šioje studijų srityje naudojama tik kaip aprašomoji metafora stokojant gilesnio teorinio pagrindimo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Massey ir jo kolegų dėka buvo pradėta plėtoti migracijos tinklo teorija, aiškinanti kaip migrantų bendruomenių buvimas tikslo šalyje skatina tolesnę migraciją. Visgi migracijos tinklų teorijos apribojimas naujų migrantų įsikūrimu gerokai suvaržo socialinių tinklų teorijos pritaikymą migracijos studijoms, nes palieka nuošalyje daugelį socialinių tinklų aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos skirtingos socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, daugiausia dėmesio skiriant naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį. Remiantis Colemano, Putnamo ir Bourdieu socialinio kapitalo teorinėmis įžvalgomis siekiama išplėtoti gilesnį teorinį socialinių tinklų migracijos tyrimuose pagrindimą
Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita
Get PDFThe article concerns the issues of the symbolic re-imagination of the nation – how the symbols of the national narrative of Lithuanian past are re-constructed in the popular imagination of the society and its groups. The popular reception and interpretations of the images of the heroes of the narrative of national history as well as trends of their change are analysed on the basis of the data of longitudinal quantitative research conducted in 1991, 1992 and 2007. The questions of the authority of the traditional heroes in the conditions of the erosion of metanarratives, the trends of changes of popular interpretations of the heroes, the tendencies of continuity and discontinuity of those interpetations as well as the divisive and unifying potential of the popular images of the heroes are examined in the analysis. Though the symbolic power of the images of national heroes is less than in 1991–1992, they still evoke sentiments and exert influence. The tendencies of erosion of traditional myths as well as continuity of the basic structures of the “pantheon” of Lithuanian heroes as well as the tendencies of hybridization of popular narratives of Lithuanians and Polish minority are observed. The contradictory interpretations of some images by Poles and Lithuanians seem to function as the relicts of memory of interwar conflict mostly located in the collective memory of the older generations living in the regions that former belonged to Poland.Straipsnyje, remiantis vienos lietuvių tautinių simbolių grupės – tautos istorijos herojų įvaizdžių – empirinio tyrimo duomenų analize, aptariama tautos istorijos simbolių rekonstravimo populiariojoje Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje problematika. Remiantis 1991, 1992 ir 2007 metais reprezentatyvioje suaugusių Lietuvos gyventojų atrankoje atliktų kiekybinių tyrimų duomenimis analizuojamos tautos istorijos herojų įvaizdžių funkcijos dabartiname lietuvių nacionalizme, jų populiariųjų interpretacijų tęstinumo ir kaitos tendencijos, diferencijuojantis bei integruojantis Lietuvos etnines grupes šių įvaizdžių potencialas. Populiariuosiuose tautinių herojų įvaizdžiuose mažėja tradicinių mitų reikšmė, didėjant paremiančių modernios tautinės valstybės tikslus bei pilietinę lietuvių tautinio identiteto dimensiją interpretacijų svarbai. Pastebimos ir lietuvių bei Lietuvos lenkų herojų „panteono“ hibridizacijos tendencijos. Prieštaringos lietuvių ir lenkų šių simbolių interpretacijos tautinėje vaizduotėje funkcionuoja daugiausia kaip vyresniųjų kartų Vilniaus regiono gyventojų kolektyvinėje atmintyje išlikęs tarpukario konflikto reliktas, o ne aktualios ideologinės diferenciacijos išraiška
Šiuolaikinė sociologijos teorija (II)
Get PDFThe aim of the article is to identify and critically assess the key concepts, ideas, and the epistemological principles of the contemporary sociological theory. In light of the “peripheral” concerns, the aim of the paper is to identify and critically assess the meta-methodological principles of the contemporary sociological theory. The article focuses on the relations between sociology, society, modernization, and globalization, including the “borderline” Lithuanian case. In the later analysis, the paper focuses on the differences of social theory and sociological theory, the sociological forms and the criteria of their differentiation. The article attempts to provide an understanding of the conceptual connections between social theory and political philosophy. Although the concept of “theory” has deep roots in the professional discourses of East European intellectuals, sociological theory finds itself in a position where it cannot significantly affect the sociopolitical intellectual agenda. Moreover, the theoretical sociology more and more is identified with the role of the ‘under laborer’. The situation is further complicated by the fact that the deterministic scheme of the old (Soviet) historicism corresponds to the optimistic perspective of the new (Western) historicism. The article points out to an urgent need to re-think the perspectives of sociological theory for contemporary times. The article concludes with discussion of criteria in the assessment of status and value of theoretical sociology.Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti ir kritiškai įvertinti pagrindines šiuolaikinės sociologijos teorijos sąvokas, idėjas bei epistemologinius principus. Pirmoje straipsnio dalyje buvo plačiau svarstomas Rytų Europos regiono sociologijos ypatumas, tiesiogiai susijęs su teorijos statusu ir verte: sociologijos teorija čia atlieka „pagalbinio darbininko“ vaidmenį; todėl paviršinis, nominalus, o ne realus, sociologijos teorijos statusas šiame regione yra pagrindinė priežastis, kodėl vyrauja nekritiška konkrečioji sociologija, išsauganti optimistiškus senojo istorizmo požymius, sutampančius su naujojo istorizmo teorija ir biurokratine praktika. Antroje straipsnio dalyje plačiau svarstomas 1) sociologijos teorijos ir politikos santykis, 2) sociologijos teorijos ir rašto politikos santykis, 3) aptariamos institucinės ir intelektinės viešosios sociologijos formavimosi sąlygos bei aplinkybės
Europinės ir tautinės tapatybės kriterijai elito nariųpožiūriu
Get PDFThe article is based on the data from the “IntUne” project survey of elites carried out in spring of 2007 in 15 European Union countries (N= 1780). The Lithuanian, Polish and French elites’ samples, analyzed in depth, have N= 120. The aim of the study is to assess the importance of selected criteria for elites’ definition of a true “national” and of a true “European”. The theoretical framework of the article is based on the dichotomy of national and European identity. The hypotheses are: 1) in elites’ view European identity dwells on the same criteria as national identity; 2) definitions of the national and European identities by the Lithuanian elites employ the same criteria as the European elites in general and the French and Polish elites in particular. Results show that 1) among the elites, the criteria of national and European identity are very similar, yet the salience of factors are perceptibly higher in the case of the national identity; 2) each country’s
elites have slightly diverging criteria of national and European identities.Straipsnyje nagrinėjami europinės ir tautinės tapatybės kriterijai elito narių požiūriu, siekiama atsakyti į klausimus: ką šiandien reiškia būti tam tikros tautos atstovu (‐e)? Ką reiškia būti europiečiu (‐e)? Kokius bruožus, kriterijus naudoja elito atstovai konstruodami savo tautinę ir europinę tapatybę? Atsakymai į šiuos klausimus grindžiami elito atstovų apklausos, atliktos Europos Sąjungos šalyse 2007 m., duomenimis bei teorinėmis įžvalgomis, pagrindžiančiomis tautinės ir europinės tapatybių skirtumus
Trys tarpgeneracinių santykių koncepcijos ir jų kritiniai atgarsiai
Get PDFDue to demographic, economical, social and cultural changes the question of intergenerational relationships is acquiring more attention from family researchers. This article aims to present and asses the critical aspects of contemporary theoretical perspectives, explaining intergenerational relationships. First of all, the relevance of theoretical perspective in the context of social change is presented and the question of intergenerational relationships from historical perspective is shortly analysed. Secondly, three sociological perspectives (solidarity, conflict and ambivalence) which offer different ways to analyse intergenerational relationships are analysed and critical aspects are revealed. Finally, the analysis and critiques of theoretical perspectives allows concluding that in order to see the complete picture of intergenerational relationships the combination of different perspectives or formation of alternative ones are necessary.Dėl demografinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių tarpgeneracinių santykių tema susilaukia vis daugiau šeimos tyrinėtojų dėmesio. Šis straipsnis skirtas šiuolaikinių sociologinių koncepcijų, skirtų tarpgeneraciniams santykiams tirti, pristatymui ir kritinių aspektų atskleidimui. Pirmiausiai atskleidžiamas temos aktualumas ir trumpai aptariamas tapgeneracinių santykių klausimas remiantis istoriniu požiūriu. Paskui nuosekliai nagrinėjamos trys pagrindinės – solidarumo, konflikto ir ambivalencijos – koncepcijos, siūlančios skirtingus tarpgeneracinių santykių analizės būdus. Išryškinami kritikuotini aspektai. Galiausiai koncepcijų analizė ir kritika leidžia prieiti prie išvados, kad tik jungiant ir derinant skirtingas koncepijas įmanomas sudėtingų tarpgeneracinių santykių pažinimas
Darbininkai vyrai ir socialinis kentėjimasšiuolaikinėje Lietuvoje
Get PDFThis article focuses on Lithuanian working-class men’s social suffering. Analyzing 19 semi-structured interviews with working class men, it attempts to describe their everyday miseries and to expose social factors contributing to their oppression and domination. The interviews reveal that these men accept their inferior status in the social world. Older working-class men feel unappreciated by employers and co-workers. They are insufficiently integrated into and excluded from the labor market. Younger men are trapped in the unstable, low-salary and, in many cases, illegal jobs. They feel depoliticized, dominated and subordinated by the new forms of symbolic violence produced by the current social, economical and political system. These men’s social suffering and exclusion are also related to their sense of powerlessness. Not only is the sense of powerlessness but also the inability to resist it inherently shameful for the interviewed men. Thus, the working-class men’s “small miseries” can be explained not only by political instability, social disruption, physical and economic hardship but also by their subjective sense of powerlessness and despair. Stigma, indirect discrimination, isolation, depression, and anxiety – all contribute to ordinary suffering of these men.Straipsnyje analizuojamas sunkų fizinį darbą dirbančių vyrų socialinis kentėjimas ir aptariami procesai, lemiantys jų socialinę atskirtį ir nelygybės patirtis. Darbe naudojamasi sociologijoje ir antropologijoje vis plačiau įsigalinčia socialinio kentėjimo sąvoka. Šia sąvoka siekiama atskleisti kasdienes socialiai marginaliuotų asmenų bėdas ir vargus bei apibūdinti veiksnius, prisidedančius prie jų priespaudos. Socialinį kentėjimą galima apibūdinti kaip individų sukonstruotą patirtį, lemiamą socialinio konteksto, kultūrinės aplinkos, ekonominių bei politinių faktorių. 19 pusiau strukūruotų interviu su sunkų fizinį darbą dirbančiais vyrais atskleidė, kad besikeičianti visuomenė ir sugriuvusi darbo kultūra sukūrė didžiulę prarają tarp senosios ir naujosios kartos darbininkų. Vyresnieji darbininkai išgyvena didesnes asmenines ir profesines krizes, nes dabartinė darbo kultūra jiems neleidžia pasijusti pilnaverčiais kolektyvo nariais, jiem trūksta įvertinimo ir paskatinimo, artimesnių ryšių ir pagarbos. Jaunesni darbininkai atsiduria nesaugaus, stabilumo negarantuojančio darbo spąstuose. Kasdieniai vargai, kuriuos kuria dominuojanti socialinė sistema, prisideda prie šių vyrų beviltiškumo, desperacijos ir sumažėjusių galimybių dalyvauti viešojoje sferoje