Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Chaosas ir nenuspėjamumas socialinėje teorijoje: svarstymai ir perspektyvos
No full textThis paper attempts to offer a comprehensive and critical overview of the crucial role played by chaos and unpredictability within contemporary social thought. It briefly highlights the relevant theoretical and methodological contributions and developments, as well as the largely useful perspectives emerging from the systematic study of chaos. It is argued that chaos and unpredictability should be responsibly acknowledged, embraced and celebrated as both essential features of human societies and unlimited sources of critical possibilities. Eventually, it is very clear that a kind of guided self-organisation (in social or economic organisations and in human societies) is much better than classical Promethean manipulation and control.Šiame straipsnyje siekiama visapusiškai ir kritiškai apžvelgti chaoso ir nenuspėjamumo vaidmens interpretacijas šiuolaikinėse socialinėse teorijose. Straipsnyje trumpai pristatomos svarbiausios teorinės ir metodologinės koncepcijos, jų raida ir tinkamos perspektyvos, atsirandančios iš sisteminių chaoso tyrinėjimų. Pateikiami argumentai, pagrindžiantys, kad chaosas ir nenuspėjamumas turi būti tinkamai pažinti, suvokti ir sveikintini kaip esminiai visuomenių bruožai ir neriboti kritinių galimybių šaltiniai. Straipsnio pabaigoje teigiama, kad tam tikra valdoma savi-organizacija (socialinėse ar ekonominėse organizacijose) yra žymiai pranašesnė už prometėjišką manipuliaciją ir kontrolę
Ar filosofijai tebėra vietos socialiniuose moksluose?
Get PDFThe article deals with the problem of relationship between social sciences and philosophy. In contemporary social sciences this relationship is denied by not ascribing to philosophy the status of autonomous discipline, which could be considered as being separate from social sciences and yet fruitfully collaborate with them. The positivist tradition of the social sciences denies the importance philosophy, considering it as a merely speculative enterprise, which is not worthy of attention of social scientists oriented towards the increase of empirically verified scientific knowledge. On the other hand, the interpretive tradition of the social sciences tends to incorporate philosophy into social sciences as an integral part of social theory. However, claims the author, the divide into two traditions itself shows the importance of philosophy, since both of these traditions already depend on the philosophical presuppositions of their exponents. The article argues that philosophy of social sciences should be considered as a separate and autonomous discipline, because of the objects it studies and the methods it uses, which differ from those of social sciences. However philosophy can (and actually does) fruitfully collaborate with social sciences by formulating their methodological basis.Šio straipsnio tikslas – nurodyti pagrindus, kuriais remdamiesi socialiniai mokslai galėtų vaisingai bendradarbiauti su filosofija. Priešingai nei tvirtina šiuo metu socialiniuose moksluose populiarios laikysenos, siekiančios atmesti filosofiją kaip bergždžias spekuliacijas, ar, priešingai, inkorporuoti ją į socialinių mokslų teoriją kaip neatskiriamą dalį, straipsnyje teigiama, jog filosofija yra atskira, autonomiška disciplina ir būtent kaip tokia gali vaisingai bendradarbiauti su socialiniais mokslais formuodama jų metodologinius pagrindus
Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos žiniasklaidoje: naivūs, kenčiantys ir bejėgiai
Get PDFThe world shaped by the media is taken over by its audience. The media homogenizes different views, influences age identity of individuals and attitudes towards their own and other age groups. Western research reports under-representation of elderly, especially women, and they are often portrayed negatively in physical, psychological and social sense. In this paper images of elderly in 396 publications of 2007 on the internet portal Delfi are analyzed. Contrary to the Western trends, elderly women here are more often represented than men. Dominating criminal reports, as previously, create the image of victims – weak, naive, harmed elderly, accentuated by the trends of old age institutionalization. Positive pole in the Lithuanian media is represented by the image of fighters, public figures, deportees (instead of Western healthy leisure class representative image).Žiniasklaida įtakoja individų amžiaus tapatumą. Tyrimais Vakaruose nustatytas menkas pagyvenusių žmonių, ypač moterų, reprezentavimas. Šiame straipsnyje analizuojami pagyvenusių žmonių įvaizdžiai 2007 m. 396 internetinio portalo „Delfi“ publikacijose apie pagyvenusius žmones. Priešingai Vakarų tendencijoms, moterys juose reprezentuojamos dažniau nei vyrai. Dominuojantys kriminalinio pobūdžio pranešimai kuria pagyvenusių žmonių-aukų įvaizdį, paryškinamą senatvės institucionalizavimo tendencijų
Kultūra kaip ekonominė galia
Get PDFReview: Rubavičius, Vytautas. 2010. Postmodernusis kapitalizmas. Kaunas: Kitos knygos.Recenzija: Rubavičius, Vytautas. 2010. Postmodernusis kapitalizmas. Kaunas: Kitos knygos
Sociologijos skruzdėlynai ir jų etnomirmekologija
Get PDFReview: Burawoy, Michael, Mau-kuei Chang, and Mchelle Fei-yu Hsieh (eds.). 2009. Facing an Unequal World: Challenges for a Global Sociology. Taipei: Academia Sinica.Recenzija: Burawoy, Michael, Mau-kuei Chang, and Mchelle Fei-yu Hsieh (eds.). 2009. Facing an Unequal World: Challenges for a Global Sociology. Taipei: Academia Sinica
Kokia demokratija Europos sąjungai? Skirtingos demokratinio deficito strategijos
Get PDFAccording to the ‘standard version’ of democratic deficit, European Union suffers from the lack of legitimacy comparing with the national democratic system. The efforts were stated to raise European Parliament’s strength as the main political body representing people’s will and to promote European political community. This idea normatively and empirically confronts the arguments that European Union still bears exclusively economic (regulatory) character meanwhile national democratic systems assure that European institutional bodies meet democratic requirements. The problem of EU democracy seems to stand in the center of political debate what kind of political system is preferred: federation, intergovernmental, or intermixed sui generis political system. Each of these approaches defines the particular meaning of democracy in the European Union.Dažniausiai manoma, kad Europos Sąjungos demokratijos problema yra europinių institucijų nutolimas nuo žmonių ir neatskaitingumas visuomenei. Tačiau argumentai dėl ES kaip politinės sistemos kilmės ir funkcijų rodo, kad demokratinio deficito problema verčia kelti klausimus dėl pačios Europos integracijos tikslų (tiksliau, ribų), europinėms institucijoms perduodamų ir nacionalinių valstybių išlaikomų politikų paskirties, suverenios nacionalinės valstybės vaidmens pasikeitimo, europiečių politinės bendruomenės, federacinės, tarpvyriausybinės, multidimensinės Europos politinės sistemos vizijos. Kadangi ši problema susijusi su fundamentaliais europiečių integracijos klausimais, o ne tik su parlamentinės reprezentavimo galios didinimu, ji neturi ir negali turėti užbaigto ir aiškaus sprendimo
Sociologijos kelio tyrimų peizažai. Teorijos ir empirikos santykis 17-ajame Pasaulio sociologijos kongrese
Get PDFAttempts to analyse entire Congress of Sociology, whether European, whether World can only sound naïve. The article focuses on relations between sociological theory, social critics and empirical research. The XVII ISA World Congress of Sociology is used as reflection contemporary sociological field. The article concentrates on few of trends in sociology that may lead to enlargement of focus of sociological research or re-establishing of borders of sociology. It depends on success of the researches and strength of emerging theories. Strength in explanatory terms is not enough for today’s sociology. Sociology rather needs the strength to break institutional pressures tying sociology to power-serving routines and everyday common practices demanding applicable product. The article by no way argues that applicability or routines are vain or valueless. It, on contrary, notices that lots of established theories emerged form abundance of empirical observations and applied researches, giving insights for frontier researches, although not all empirical surveys lead to theory creation.Šio straipsnio tikslas – pristatyti šiandienines sociologijos mokslo tendencijas. Straipsnyje koncentruojamasi į sociologijos teorijos, socialinės kritikos ir empirinių tyrimų santykius. Nesiekiama supriešinti teorijos, kritikos ir empirinių tyrimų bei socialinės plėtros. Priešingai, pažymima, kad teorija neretai kyla iš empirinių pastebėjimų ir taikomųjų tyrimų, maitinančių fundamentinius tyrimus. 17-asis Pasaulio sociologijos kongresas „Sociologija kelyje“ analizuojamas kaip šiandieninio sociologijos lauko atspindys. Mėginimas analizuoti sociologijos kongresą tegali atrodyti naiviai – fiziškai neįmanoma pabuvoti iki 60 paralelinių sekcijų. To ir nemėginama. Vadovaujamasi prielaida, kad straipsnyje aptariamos keleto plenarinių ir tyrimų komitetų sekcijų sesijų tendencijos yra bendrinės
Posovietinis vyriškumas: išbrauktas ar nepastebėtasdarbotvarkės klausimas? (II)
Get PDFThe paper contributes a concept of post-Soviet masculinity to the masculinity discourse of the post-communist societies. Short overview of the main studies on men and masculinities in the territory of ex-Soviet Union and Lithuania misses idea of historicity, which might be compensated by the concept of post-Soviet masculinity. Three conceptual papers of A.Juska (2003), S.Oushakin (2002) and A.Tereskinas (2008) suggests few insights on the content of the post-Soviet masculinity. Critical analysis of three conceptual suggestions is finalized in more concrete understanding of the post-Soviet masculinity as a concept defined by historicity.Straipsnyje svarstoma, kokią reikšmę pokomunistinių visuomenių maskulinizmo diskurse gali įgyti posovietinio vyriškumo sąvoka. Trumpai apžvelgus pagrindines buvusios Sovietų Sąjungos ir Lietuvos studijas vyrų klausimais konstatuojamas aiškesnio istoriškumo matmens trūkumas, kurį galėtų kompensuoti posovietinio vyriškumo sąvoka. Posovietinės sąvokos turinio ieškoma trijuose teorinėse apybraižose – A.Juškos (2003), S.Ušakino (2002) ir A.Tereškino (2008). Kritinė šių autorių tekstų apžvalga teikia postūmį naujiems bandymams suteikti sovietinio vyriškumo sąvokai aiškesnę analitinę dimensiją ir turinį. (Šiame numeryje publikuojama antroji straipsnio dalis)
Carlas Schmittas ir mokslo karų pateisinimas
Get PDFFrom time to time in the fields of philosophy and sociology of science the political vocabulary is employed. Certain processes, which take place in science, are described using military notions such as “conflict”, “war”, “revolution” etc. This article concentrates on question, whether the vocabulary and instruments of political theories could enable more adequate understanding of the scientific processes that are socially influenced? In order to answer the latter question, Carl Schmitt’s political theory (concept of the political, friend-enemy distinction, notions of war and exception) is employed. The main objective of this article is to figure out possible benefits of the Schmitt’s ideas for current discussions in the field of philosophy of social sciences and humanities.Mokslo filosofijoje ir sociologijoje pakankamai dažnai pastebimas politinio žodyno vartojimas. Moksle vykstantys procesai apibūdinami „konflikto“, „karo“, „revoliucijos“ ir kitais militaristiniais terminais. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar politinių teorijų žodynas ir jų naudojami instrumentai galėtų prisidėti prie adekvatesnio socialiai nulemtų ir apspręstų moksle vykstančių procesų supratimo? Ieškant atsakymo į šį klausimą į pagalbą pasitelkiama Carlo Schmitto politinė teorija: politiškumo samprata, draugo-priešo perskyra, išimties ir karo sampratos. Šio teksto tikslas – peržiūrėti ir patikrinti, ar veikia, ir jei veikia, tai kaip veikia Schmitto idėjos svarstant socialinių ir humanitarinių mokslų filosofijos problemas bei klausimus
Šiuolaikinė sociologijos teorija (III)
Get PDFThe aim of this essay is to identify and critically assess the key concepts, ideas, epistemological principles, and the relational – symmetric and asymmetric – aspects of the ongoing global division of sociological labor. The third part of the essay attempts to explore the ambivalent relations between the ‘global’ content and ‘national’ form of public sociology. There are four dilemmas that confront Michael Burawoy in his attempts to articulate the idea of public sociology in a globalising context: first, the contradiction between the universal content and national form of public sociology; second, the contradiction between analytical realism and pluralist relativism; third, the (nominal) contradiction between artificial types of public sociology and critical sociology; fourth, the contradiction between epistemological pluralism and value pluralism. The conclusion is that, despite the excessively ethnocentric principles of so-called ‘methodological nationalism’, it is precisely the claim to more cosmopolitan sociological principles that makes an overly ‘national’ form of public sociology ‘global’. The main task is to ensure the ongoing power of public sociology to make global sociological discourse negotiable. What is needed in public sociology is not another symmetric-functional historicism, but a deeper critical understanding of both analytical theoretical frameworks and normative discourses, including the attempts to understand the unevenly distributed global sociological field of asymmetric institutional and intellectual power relations.Šios keturių dalių esė paskirtis – artikuliuoti ir kritiškai paanalizuoti pagrindines vykstančio globalaus sociologinio darbo pasidalijimo sąvokas, idėjas, epistemologinius ir normatyvinius principus, įskaitant santykiškus – simetriškus ir asimetriškus – intelektinius ir institucinius sociologijos kaip galios lauko aspektus. Trečioje esė dalyje analizuojamas ambivalentiškas santykis tarp „globalaus“ turinio ir „nacionalinės“ formos Michaelo Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepcijoje. Kritiškai analizuojant Michaelo Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepciją ryškėja keturios dilemos, kurios, kaip teigiama, aptariamosios koncepcijos autoriaus nėra identifikuojamos ir svarstomos. Pirma, tai prieštaravimas tarp universalaus turinio ir nacionalinės formos; antra, prieštaravimas tarp analitinio realizmo ir pliuralistinio reliatyvizmo; trečia, prieštaravimas (nominalus) tarp dirbtinai skiriamų viešosios ir kritinės sociologijos tipų; ketvirta, prieštaravimas tarp epistemologinio pliuralizmo ir vertybinio pliuralizmo. Daroma išvada, kad viešoji sociologija, kad ir susidurianti su esminiais „metodologinio nacionalizmo“ prieštaravimais, formuluoja kosmopolitinius sociologinius principus, kurių potenciali paskirtis – išplėtoti profesionalius analitinius ir kritinius normatyvinius diskursus vykstant globaliam sociologinio darbo pasidalijimui