Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Pilietinių veiklų rizikos ir motyvacija dalyvauti pilietinėse veiklose šiandieninėje Lietuvos visuomenėje
Get PDFThe data of longitudinal research project “Civic Empowerment Index of Lithuanian society” show that more than a half of Lithuania’s population thinks that it is likely for an individual who initiates and takes an active part in civic activity to suffer damage due to his/her civic engagement. Analysis presented in this article reveals that people, who do not participate in civic activities, and those, who take and active part in it, do not differ in regard of their attitudes towards likelihood to encounter various threads by being engaged in civic activity. Data also show that people who are more active members of civil society more often indicate that they personally experienced such damage than those, who participate in civic activities rarely. Taking into account these results, the article aims to answer two questions. First, why do people, who have an experience of suffering damages due to their civic engagement or who think that it is likely to
suffer such damages in contemporary Lithuanian society, continue to take an active part in these activities? Second, how damages, perceived by majority of the population, may restrict the involvement of people into collective action?Šio straipsnio tikslas – mėginti atsakyti į du klausimus. Pirma, kodėl Lietuvos gyventojai asmeniškai nukentėję dėl pilietinio iniciatyvumo arba manantys, kad Lietuvos visuomenėje yra labai tikėtina ar tikėtina žmogui, aktyviai dalyvaujančiam pilietinėse veiklose, patirti įvairią asmeninę žalą, vis tiek dalyvauja šiose veiklose? Antra, kaip daugelio Lietuvos gyventojų įžvelgiamos grėsmės nukentėti dėl pilietinės veiklos gali riboti žmonių įsitraukimą ir dalyvavimą pilietinėse veiklose
Profesinės veiklos tyrimo transformacija
Get PDFThe aim of the article is to analyze how the accomplishment of the research of the professional activities has changed its initial conception and methodology. The initial conception of the research of professional activities was elaborated in the framework of the Lithuanian National System of Qualifications. The article maintains that Lithuanian National System of Qualifications is based inter alia on the premises of structuralism. After the revision of structural approach the article elaborates the alternative conceptualization of the research of professional activities that is based on sociology of P. Bourdieu including the key concepts of field, habitus and capital.Straipsnio tikslas – aprašyti, kaip ir kodėl keitėsi Lietuvos nacionalinėje kvalifikacijų sistemoje numatyta profesinės veiklos tyrimo metodologija. Teigiama, kad Lietuvos nacionalinė kvalifikacijos sistema inter alia remiasi struktūralistinėmis prielaidomis, kurios straipsnyje revizuojamos, remiantis konkrečia profesinės veiklos tyrimų patirtimi. Straipsnyje formuluojami argumentai, kodėl profesinės veiklos lauko tyrimuose pravartu vadovautis P. Bourdieu sociologijos teorija ir lauko, habitus bei kapitalų sąvokomis
Socialinių judėjimų vaidmuo formuojant viešąjį klimato kaitos diskursą ir žinojimą
Get PDFThe article is aimed at discussing the role of social movements in shaping the climate change knowledge and public discourse from the perspective of social movement theory, which has been relatively neglected in the scientific literature on climate change and knowledge. The article reviews relevant studies and theories of social movements with special attention to the role of knowledge making in social movements. It discusses the shaping and identity of social movements and relations between social movements and climate change knowledge from the 1970s to the present. The paper traces the emergence of climate change as an issue of public concern within the context of the environmental movements of the 1970s and 1980s. By contrast, paper argues that climate
skepticism was shaped, in significant ways, by the neo-conservative and neo-nationalist movements that grew to political significance in the 1980s and 1990s. The neo-liberal movements of the 1990s and 2000s – albeit providing controversial views, food for public debates and narrowing the discourse to cost-benefit based approaches to climate change - are seen to have helped shaping the recent rise to public attention of climate change as an overarching political problem. In the concluding section, the article discusses how concerns with “climate justice” have emerged as part of a social movement for global justice, and contrasts the different social movements that have affected and influenced the making of climate change knowledge.Straipsnyje gvildenama klimato kaitos diskuro ir žinojimo raida, remiantis socialinių judėjimų teorija, kuri iki šiol menkai taikyta klimato ir tvaraus, darnaus vystymosi tematiką nagrinėjančioje mokslinėje literatūroje. Prieš aptariant sąryšį tarp socialinių judėjimų ir žinojimo apie klimato kaitą, besiformavusį nuo 1970-ųjų iki šiol, straipsnyje apžvelgiami reikšmingi socialinių judėjimų tyrimai ir teorijos, ypatingą dėmesį skiriančios žinojimo formavimuisi socialiniuose judėjimuose. Pirmą kartą klimato kaita, kaip visuomenei aktuali problema, aplinkosauginių judėjimų kontekste iškilo 1970–1980-ųjų laikotarpiu. Tuo tarpu skepticizmas šiais klausimais įvairiais keliais formavosi kaip neokonservatyvizmo bei neonacionalistinio judėjimo sudėtinė dalis, politinę reikšmę įgijusi 1980-1990 m. Neoliberalūs judėjimai 1990-2000-ųjų laikotarpiu interpretuojami kaip tokie, kurie – kvestionuodami radikalias ankstyvojo ekologinio judėjimo nuostatas ir telkdami dėmesį į kaštų-naudos santykį viešojoje politikoje – sukelė diskursyvią prieštarą, kontroversiją ir tuo pačiu padėjo sutelkti pastarųjų metų visuomenės dėmesį į klimato kaitą kaip bendrą politinę problemą. Galiausiai straipsnyje aptariama, kaip “klimato teisingumo” socialinių judėjimų raida susijusi su globalaus socialio teisingumo judėjimų raida. Straipsnyje prienama prie išvados apie tai, kaip skirtingi socialiniai judėjimai sąlygojo klimato kaitos žinių ir diskurso formavimąsi globaliame darnaus, tvaraus vystymosi diskurso kontekste
Kultūra ir savimonė: ar gerai mus pažįstate?
Get PDFIn a series of studies we investigated the validity of PASCI and explored the congruence in five geographical entities. The present study has been conducted with the aim to know the self-esteem of participants who were students. Due to inconsistent and indeterminate findings, business researchers and cross-cultural scholars have failed to take into account possible interaction between culture/gender and social behaviour (self ). Through analyses of variance, we provide evidence, that nationality yielded highly significant levels of self-esteem. This result was interpreted as adding credence to the view that studying the self is important across cultures. The findings are mirrored in the individualism-collectivism dimensions and reasons for these findings are discussed. In addition, suggestions for future research may lead to Lithuanian data that might be valued as an important mediating factor that can influence other important psychological and behavioural outcomes such as job satisfaction and employee retention in organizations.Ankstesniuose tyrimų cikluose analizuojamas PASCI pagrįstumas, lyginamuoju aspektu tiriant sutapimus penkiose geografinėse erdvėse. Dabartinė analizė, tęsdama ankstesniąją, sutelkia dėmesį į integruojančius socialinę grupę veiksnius, tiksliau, studentų savigarbos požymius. Tiek verslo, tiek tarpkultūrinio pobūdžio sričių tyrėjai nepakankamai atsižvelgia į tikėtiną sąveiką tarp kultūros/lyties ir socialinės elgsenos (savimonės). Aptariamuoju atžvilgiu svarstomos individualizmo ir kolektyvizmo dimensijos. Remiantis variantiškumo analize pateikiami argumentai, rodantys, kad tautiškumo lygmuo apima reikšmingus savigarbos dėmenis. Drauge teikiama nuoroda, kad šis tyrimas – tai euristinis analitinės strategijos pavyzdys, kuriuo galima remtis įgyvendinant atitinkamo pobūdžio tyrimus Lietuvos visuomenėje
Lietuviškojo identiteto trajektorijos
Get PDFReview: Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė (eds.). 2008.
Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.Recenzija: Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė (sud.). 2008. Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas
Kondratjevo bangos ir kapitalizmo tipai
Get PDFThe paper presents new evolutionary typology of capitalism in outline. This typology is grounded in the Marxist conception of the mode of production that considers as distinguishing features of a mode of production the character of the production forces and that of the property relations for means of production. However, the thesis of K. Marx is rejected that capitalist relation of production are no more adeaquate to production forces. Instead, the view is substantiated that the development of the production forces causes the replacement of one capitalist mode of production by another capitalist mode of production. In the analysis of the development of production forces under capitalism, the ideas of Nikolai Kondratieff and Joseph A. Schumpeter on long business cycles are used. In the development of the production forces since industrial revolution in the late XVIII century, 5 technological economical paradigms are distinguished. Each of them is foundation of a separate capitalist mode of production. 5 capitalist modes of production corresponding to the 5 long Kondratieff waves are main evolutionary types of capitalism. They are (1) local capitalism of individual and family enterprise owners; (2) local capitalism of small and middle closed joint stock companies (corporations); (3) national capitalism of big private corporations; (4) state regulated national capitalism of poblic corporations; (5) globalized transnational capitalism of investition funds. These
types can be differentiated into subtypes, like liberal market and coordinated capitalism for type (4). This typology is most adequate for the analysis of the economic life in the advanced countries. In the analysis of the social economic reality from the periphery and semiperiphery of the contemporary world capitalist system, the types of political oligarchic, state and state monopolist capitalism are more useful.Straipsnyje pateikiami naujos kapitalizmo evoliucinės tipologijos apmatai. Ji pagrįsta marksistine gamybos būdo samprata, kuri gamybinių jėgų ir nuosavybės santykių gamybos priemonėms pobūdį laiko skiriamuoju gamybos būdo bruožu. Atmetama Karlo Marxo tezė, kad kapitalistiniai gamybiniai santykiai nebeatitinka gamybinių jėgų. Pagrindžiamas požiūris, kad gamybinių jėgų raida lemia nuoseklią kapitalistinių gamybos būdų kaitą. Pasiremiant Nikolajaus Kondratjevo ir Josepho A. Schumpeterio ilgųjų verslo ciklų teorijomis, gamybinių jėgų raidoje nuo pramoninės revoliucijos laikų XVIII a. pabaigoje išskiriamos penkios technologinės ekonominės paradigmos. Kiekviena jų yra atskiro kapitalistinio gamybos būdo pagrindas. Penkias ilgąsias Kondratjevo bangas atitinkantys penki kapitalistiniai gamybos būdai yra pagrindiniai evoliuciniai kapitalizmo tipai. Tai 1) individualių ir šeimyninių įmonių savininkų lokalinis kapitalizmas, 2) smulkių ir vidutinių uždarųjų akcinių bendrovių (korporacijų) lokalinis kapitalizmas, 3) stambiųjų privačiųjų korporacijų nacionalinis kapitalizmas, 4) valstybės reguliuojamas viešųjų korporacijų nacionalinis kapitalizmas, 5) globalizuotas investicinių fondų transnacionalinis kapitalizmas. Šie tipai gali būti skirstomi į potipius (pavyzdžiui, liberalus ir koordinuotas kapitalizmas kaip 4-ojo tipo potipiai). Siūloma tipologija tinka tik labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominei sociologinei analizei. Analizuojant šiuolaikinės pasaulinės kapitalistinės sistemos periferijos ir pusiau periferijos socialinę-ekonominę tikrovę, geriau tinka politinio oligarchinio, valstybinio ir valstybinio monopolistinio kapitalizmo tipai
Subjektyvios pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės socialiniai ekonominiai veiksniai
Get PDFThis article is intended to review the evolution of quality of life conceptualization in academic literature as well as to analyze the results of subjective quality of life of old people in Lithuania. The scientific analysis of subjective quality of life (well-being) refers to people’s global judgments about their whole quality of life and life satisfaction also giving special attention to the reactions on different social economical factors influencing their quality of life. The subjective quality of life questionnaire was adopted according to internationally accepted subjective quality of life methodologies. The research was based on self-report questionnaires in Lithuanian old people sample (N=602). Research results reveal significant importance of social economic
factors evaluating whole quality of life and its domains of old respondents.Subjektyvios gyvenimo kokybės analizė Lietuvos socialinių mokslų diskurse dar nėra pakankamai išplėtota. Teorinės gyvenimo kokybės koncepcijos įžvalgos gana skurdžios, o šios srities tyrimai neatskleidžia įvairių visuomenės grupių (ypač socialiai pažeidžiamų) gyvenimo kokybės realybės. Straipsnyje aptariama gyvenimo kokybės koncepcija, šios srities tyrimų raida. Nagrinėjami metodologiniai subjektyvios gyvenimo kokybės tyrimų aspektai, pagrindinės subjektyvios gyvenimo kokybės dimensijos, jų realizavimo galimybės, jas įtakojantys veiksniai tarp pagyvenusių (pensinio amžiaus) žmonių. Empiriniame tyrime panaudotas klausimynas sudarytas remiantis įvairiomis užsienio mokslininkų subjektyvios gyvenimo kokybės metodikomis, kurios padeda atskleisti tiriamosios grupės subjektyvios gyvenimo kokybės ypatybes
Sociologija ir lituanistika
Get PDFForeword: A foreword from the editorial board to the potential participant of the academic polylogue.Įvadinis žodis: Redakcijos kolegijos žodis, skirtas „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ įgyvendintojams, socialinių-humanitarinių mokslų bendruomenės nariams, – visiems potencialiems akademinio polilogo dalyviams
Negalia kaip biografinis lūžis
Get PDFThis article explores physical disability as biographical disruption caused to persons confined to a wheel-chair after the unexpected cerebral trauma or palsy. Their personal narratives based on the qualitative in-depth interviews suggest that they perceive disability as the subjective reality that shook their world to its foundations, provoked a breakdown of their everyday taken for granted word, disrupted the routine of social practices, redefined their social roles and divided their biographies into two periods: “before” the disability and “after” it. Disability, as it insinuates into biography, is perceived not only as a bodily substance, but it also transforms personal and social identity and requires, through resocialization process, to recreate the meaningful structures of the reality and provide a new valid justification for this reality. Thus, the disability becomes a significant factor that shapes the further biographical situation, as in many cases, impaired physical mobility elicits changes in lifestyle, profession and employment, attitudes to him/herself and to others as well as value orientations.Šiame straipsnyje analizuojama judėjimo negalia kaip biografinis lūžis, kurį išgyvena netikėtos stuburo traumos ir paralyžiaus ištikti asmenys, galintys judėti tik vežimėlio pagalba. Remiantis jų asmeninėmis naracijomis, surinktomis kokybinio giluminio interviu metu, negalia atskleidžiama kaip subjektyviai išgyvenama tikrovė, iš pamatų sudrebinusi visą individo gyvenimą, iššaukusi įprasto, savaime suprantamo pasaulio vaizdo griūtį, nusistovėjusios socialinių praktikų rutinos suardymą ir socialinių vaidmenų praradimą bei padalinusi biografiją į du periodus: iki negalios ir po jos. Įsiskverbdama į asmens biografiją, negalia palieka pėdsakus ne tik jo kūne, bet taip pat transformuoja individualų ir socialinį identitetą bei reikalauja resocializacijos metu iš naujo atkurti sugriautą kasdienės tikrovės prasmės struktūrą, kuriai reikia naujo galiojančio paaiškinimo. Taigi negalia tampa reikšmingu veiksniu, lemiančiu tolimesnę asmens biografinę situaciją, nes daugeliu atveju dėl riboto mobilumo pasikeičia ne tik gyvenimo stilius, profesinis ar kitoks užimtumas, bet apskritai, požiūris į save ir savo gyvenimą, vyksta vertybinis perkainojimas
Faktai-ženklai ir kultūros sociologija, arba Kaip prasmės kūrimas išlaisvina socialinę vaizduotę
Get PDFTranslation: Editorial board is thankful to Jeffrey C. Alexander (Lillian Chavenson Saden Professor of Sociology, Yale University) for the publishing permission and hopes for a more intensive scientific cooperation between the sociologists of the United States of America and Lithuania.Vertimas: Redakcijos kolegija dėkoja Jeffrey C. Alexanderiui (Jeilio universiteto Lillian Chaveson Saden vardo sociologijos profesoriui) už galimybę spausdinti žurnale Sociologija. Mintis ir veiksmas Mattei’aus Dogano fondo apdovanojimo kalbą, – tikėdamasi aktyvesnio bendravimo tarp JAV ir Lietuvos sociologų. Autoriaus parengtą pranešimo kalbą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertė Viktorija Žilinskaitė ir Algimantas Valantiejus