Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Argumentum ornithologicum: kaip sparnuočių metaforos padeda geriau suprasti meninį tyrimą
Full text linkThe article aims to examine the phenomenon of artistic research in the broader context of sciences and arts. For that purpose, Pierre Bourdieu’s methodological principle ‘exoticize the domestic’ is used. This principle enables to change and alter the epistemic perspective suggesting that ordinary and everyday things should be investigated as if they were alien and strange. In place of theoretical arguments for and against artistic research, an avian metaphor is invoked, which enables to exoticize the domestic sufficiently. By continuing and expanding the existing avian metaphors, the article aims to highlight those aspects of artistic research that are not easy to grasp and distinguish with the help of the usual arguments pro and con artistic research. The main question to be answered: how does the perception of artistic research change when looking at it as a phenomenon of the ornithological world?Straipsnyje siekiama nagrinėti meninio tyrimo fenomeną platesniame skirtingų mokslų ir menų kontekste. Tuo tikslu pasitelkiamas episteminę perspektyvą leidžiantis pakeisti Pierre’o Bourdieu metodologinis principas „suegzotinti prijaukintą“ (angl. exoticize the domestic), t. y. siūlymas tirti įprastus ir kasdienius dalykus taip, tarsi jie būtų svetimi ir keisti. Vietoj teorinių argumentų „už“ ir „prieš“ meninį tyrimą į pagalbą pasitelkiama metafora, kuri padeda prijaukintą paversti egzotišku. Vartojant egzistuojančias ornitologines metaforas, straipsnyje siekiama išryškinti tuos meninio tyrimo aspektus, kuriuos išskirti naudojant įprastus argumentus už ar prieš meninį tyrimą nėra paprasta. Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti: kaip keičiasi meninio tyrimo suvokimas į jį žvelgiant kaip į ornitologinio pasaulio fenomeną
Nacionalizmas, modernizacija ir civilizacijų polilogas
Full text linkThis is a translation of the article “Nationalism, Modernization and the Polylogue of Civilizations” by Lithuanian sociologist Vytautas Kavolis. The original article was published in English in 1991 in the Comparative Civilizations Review, and the Lithuanian translation appeared in 1992 in a journal Proskyna (translated by Saulius Spurga). In this article Kavolis discusses complex relationship of nationalism and cultural configurations of modernity, postmodernity and antimodernist thinking. He considers how different forms of thinking shape the violent and humane manifestations of nationalism, and what opportunities are offered by globalization to the national identity.Tai žymaus sociologo Vytauto Kavolio straipsnio „Nationalism, Modernization and the Polylogue of Civilizations“ vertimas. Originaliai straipsnis anglų kalba publikuotas 1991 m. žurnale Comparative Civilziations Review, o lietuviškas vertimas pasirodė 1992 m. kultūros almanache Proskyna (vertėjas – Saulius Spurga). Tekste svarstoma, kokias kultūrinės konfigūracijos formas nacionalizmui suteikia modernybė, postmodernizmas ir antimodernistinis mąstymas, kaip tai susiję su smurtinėmis ir humaniškomis nacionalizmo apraiškomis, kaip nacionalinei savivokai tinkamai išnaudoti globalizacijos atveriamas galimybes
Politiškumo krizė. Polis ir individas
Full text linkThe article discusses the crisis of the political, treating this phenomenon as an interactive constellation of political, over-political and apolitical factors. The aim is to reconstruct the assumptions of the crisis and highlight its main features in the context of ancient Greece. Under the influence of Dionysian religion, theater was established as a compelling and universally accessible authority to legitimize democracy. Therefore my analysis focuses on the social change after which democracy was no longer perceived as a form of governance but as a form of collective ownership. The article explains how the unbridled demonstration of power quickly erased the long-cherished principle of verbal argumentation and pushed Greeks to practice of power politics. It is shown how, with the establishment of autocracy, parallel interchange between political and anti-political institutions emerged in the Greek polis.Straipsnyje aptariama politiškumo krizė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių, antpolitinių ir apolitinių veiksnių sąveiką. Siekiama rekonstruoti politiškumo krizės prielaidas, išskiriant antikinės Graikijos kontekstui būdingus ypatumus. Dėl Dionyso religijos poveikio teatras buvo įtvirtintas kaip įtaigus ir visiems prieinamas autoritetas demokratijai legitimuoti, todėl straipsnyje analizuojami tie socialiniai pokyčiai, po kurių demokratija buvo suvokiama jau ne kaip valdymo forma, bet kaip tam tikra kolektyvinės nuosavybės forma. Aiškinama, kaip nežabotas galios demonstravimas sparčiai nutrynė ilgai puoselėtą žodinės argumentacijos principą ir nubloškė graikus prie jėgos politikos ištakų. Parodoma, kaip, įsitvirtinus autokratijai, graikų polyje pradeda formuotis paralelinė sąveika tarp politinių ir antpolitinių institucijų
1970–1984 metais Lietuvoje gimusios kohortos reprodukciniai sprendimai
Full text linkEven though childbirth in developed societies is increasingly associated with compromises in pursuit of a professional career, education, or other important goals, parenthood has remained an important significant life stage in the process of family formation. Change of structural and contextual circumstances influences the decision of individuals on whether to have children or not, and this increasingly depends on the desire to fulfil personal wishes and satisfy personal needs. Using qualitative research, this paper analyzes the reproductive decisions of a cohort born in Lithuania during the period of 1970–1984. The research informants are often referred to as a generation of a “natural social experiment”; a generation that experienced an active stage of family life in the conditions of drastic societal change. An analysis of personal accounts displays that for this generation, marriage had been the most favourable form of family formation, and procreative decisions were greatly influenced by the prevailing contextual circumstances in society. Maintaining the sequence of normativity of the life course created favourable conditions for those born in Lithuania in 1970–1984 to have children, and procreative expectations were associated with the institutionalization of family relations.Nors išsivysčiusiose visuomenėse vaikų gimimas vis labiau sietinas su kompromisais siekiant profesinės karjeros, išsilavinimo ar kitų svarbių tikslų, tėvystė tebėra reikšmingas gyvenimo etapas šeimos kūrimo procese. Besikeičiančios struktūrinės, kontekstinės aplinkybės koreguoja ir individų motyvaciją (ne)turėti vaikų ir tai vis labiau priklauso nuo siekio išpildyti asmeninius norus ar patenkinti asmeninius poreikius. Straipsnyje pasitelkiama gyvenimo eigos perspektyva ir analizuojami 1970–1984 m. kohortos reprodukciniai sprendimai. Tuo laikotarpiu gimę dažnai įvardijami kaip „natūralaus socialinio eksperimento“ karta, kuri aktyvų šeiminio gyvenimo etapą išgyveno drastiškai kintančios visuomenės sąlygomis. Interviu analizė rodo, kad šiai kohortai santuoka yra palankiausia šeimos forma, o prokreaciniams sprendimams didelę įtaką turėjo visuomenėje vyraujančios kontekstinės aplinkybės: gyvenimo eigos normatyvumo sekos išlaikymas sudarė palankias sąlygas gimusiems 1970–1984 m. Lietuvoje susilaukti vaikų, o prokreacinius lūkesčius sieti su šeiminių santykių institucionalizavimu
Anapus administracinių kriterijų: kokybės atpažinimo aspektai humanitariniuose moksluose
Full text linkThe present article seeks to discern the criteria or the quality of research, formulated and accepted within the scholarly community of the humanities. We argue that the scholars implicitly use these criteria opposing administrative evaluation. The analysis of these criteria revealed that they might be summarized in three broad categories – the novelty (originality, innovativeness) of the research; the excellence of the researcher (ability to conduct and describe the research); and the impact (academic as well as social-political). We argue that relevant criteria for the administrative evaluation of research in the humanities should draw on these perspectives.Šio straipsnio tikslas – išskirti vidinius humanitarų bendruomenės formuluojamus mokslinių tyrimų kokybės kriterijus. Straipsnyje tvirtinama, jog šiais kriterijais implicitiškai remiamasi mokslininkams priešinantis administracijos vykdomam mokslinių tyrimų vertinimui. Šių kriterijų analizė parodė, kad juos galima skirstyti į tris grupes – tyrimo naujumą (originalumą, inovatyvumą); tyrėjo meistrystę (gebėjimą atlikti pavyzdinius tyrimus ir juos aprašyti); tyrimo poveikį (tiek naujiems tyrimams, tiek socialinei-politinei aplinkai). Straipsnio autoriai teigia, kad būtent iš šių perspektyvų turėtų būti kildinami relevantiški administraciniai humanitarinių mokslų vertinimo kriterijai
Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaita: vėlyvasis sovietmetis ir nepriklausomybės laikotarpis
Full text linkThe purpose of this article is to explicate socioideological mechanisms of the Lithuanian art (history) canon of the late Soviet period and the period of independence. It theoretically defines the concept of art (history) canon, an important aspect of which is socioideological predispositions. By drawing on representative publications and albums from the late Soviet period and the period of independence the article analyses how and to what extent the Lithuanian art (history) canon has changed or remained stable. The analysis uses the term ‘Quiet modernism’, which at the end of the first decade of the independence period was used to rebrand the image of Soviet-era artists and re-format the canon. The research showed that, during the time period under investigation, the Lithuanian art (history) canon has been shaped in line with both artistic principles and socioideological factors. The canon has been partly changing, but its core is still inert and static.Šio straipsnio tikslas ‒ eksplikuoti vėlyvojo sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaitos socioideologinius mechanizmus. Teoriškai apibrėžiama dailės (istorijos) kanono koncepcija, kurioje yra svarbios socioideologinės predispocizijos. Remiantis vėlyvojo sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio reprezentaciniais leidiniais, albumais, analizuojama, kaip ir kiek kito arba nekito Lietuvos dailės (istorijos) kanonas. Šiai detalesnei analizei pasitelkiamas ir konkretus terminas ‒ „tylusis modernizmas“ (kuriuo nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio pabaigoje bandyta perkurti sovietmečio dailininkų įvaizdį, performatuoti kanoną). Tyrimas parodo, kad tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos dailės (istorijos) kanonas yra formuojamas tiek pagal meniškumo principus, tiek pagal socioideologinius veiksnius. Kanonas iš dalies kinta, tačiau jo branduolys yra inertiškas ir statiška
