Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Deviantinis elgesys
Get PDFThe aim of this article is to discuss the concept of deviant behaviour, which has become widely used in the last few decades. The author suggests that deviant behaviour might be understood as a polidetermined phenomenon which reflects the interaction between multidimensional factors. These factors include macro-sociological, social-psychological and individual, personal factors. The article focuses the attention on the individual level and discusses the ideas of symbolic interactionism for understanding deviant behaviour. The author argues for a definition of deviant behaviour, central to which is the notion of interpretative self-understanding.Šio straipsnio tikslas - pateikti ir aptarti deviantinio elgesio sampratą, kuri išsikristalizavo per keletą paskutiniųjų dešimtmečių. Deviantinis elgesys - tai polideterminuotas reiškinys, atspindintis skirtingo lygmens kintamųjų dydžių sąveiką. Šiems dydžiams priskirtini makrosociologiniai, socialiniai-psichologiniai ir individualūs asmenybės veiksniai. Pripažįstant, kad konformistai ir deviantai turi tuos pačius esminius komponentus, straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas ne normoms, ne grupėms ar visuomenei, o individams. Tyrinėjant įvairius deviantinio elgesio atsiradimo ir raidos tipus ypač svarbi simbolinio interakcionizmo perspektyva. Deviantinio elgesio dinamika sunkiai suprantama neįsisąmoninus santykių tarp deviantinio veiksmo ir asmens identifikavimosi, nes asmuo aktyviai kuria savo koncepciją. Savo identitetą jis kuria derindamas įgytą patyrimą su jam svarbių kitų asmenų nuomone. Šiuo atveju asmuo nėra vien pasyvus žymėjimo reakcijų fiksuotojas, jis sugeba įvertinti savo veiksmus, remdamasis savojo Pats koncepcija, atmesdamas ar pripažindamas aplinkinių sprendimus, galinčius daryti įtaką savęs supratimui
Resocializacijos galimybė Lietuvos įkalinimo įstaigose
Get PDFThe article aims to discuss the possibilities of resocialization in the Lithuanian penitentiary system. The discussion takes its point of departure in an overview of the statistical data of secondary crime rates. The author argues that the contradicting nature of the idea of resocialization is defined by the tension between the principles of the penitentiary system (control, submission and isolation) and the notion of the individual as self-expressive and freely choosing on which the penitentiary system is grounded. The author develops the discussion through by analyzing the data of a survey research on the one hand and the interviews with the experts of the penitentiary system on the other.Straipsnyje aptariamos resocializacijos galimybės Lietuvos penitencinėje sistemoje. Pažymėtina, jog pastaruoju laikotarpiu resocializacijos idėja vis dažniau iškyla oficialiuose Lietuvos teisiniuose dokumentuose. Jau po Nepriklausomybės atkūrimo gana greitai atkreiptas dėmesys į kolonijose, kalėjimuose, areštinėse kalinamų žmonių sąlygas bei kuriami Lietuvos penitencines sistemos pertvarkymo, susijusio su individo resocializacija, instituciniai pagrindai. Kai kurie iš jų šiuo metu bandomi įgyvendinti praktiškai. Tačiau kyla kausimas, kokios yra realios Lietuvos penitencinės sistemos resocializacijos galimybės? Vienas iš būdų, kuris leidžia atskleisti įkalinimo įstaigų resocializacijos galimybes, yra veiksnių, darančių įtaką pakartotinų nusikaltimų padarymui, įvardijimas. 1990-1998-aisiais metais nežymiai didėjantis pakartotinai nusikaltusių asmeny skaičius (1998-aisiais metais sudarė apie 34% visų išaiškintų asmenų, padariusių nusikaltimus) lyg ir neturėtų sukelti ypatingo susidomėjimo, tačiau reali situacija atskirose nuteistųjų įkalinimo įstaigose, o ypač griežto režimo kolonijose, kuriose asmenys atlieka bausmę ne pirmą kartą, yra kitokia: penitencinis recidyvas atskirais atvejais siekia iki 80% (Vilniaus griežto režimo kolonijoje). Taigi pagrindinė resocializacijos problema atsiranda dėl prieštaravimo tarp resocializacijos idėjų, kurios skelbia apie asmens saviraišką, teises bei pasirinkimą, ir esminių penitencines sistemos principų - kontrolės, paklusimo ir izoliacijos. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti resocializacijos galimybes Lietuvos įkalinimo įstaigose, jų vaidmenį penitencinės sistemos reformoje, pakartotinų nusikaltimų įkalinimo įstaigose mažinimo perspektyvas. Atliekant analizę remtasi nuteistųjų asmeny Lietuvos įkalinimo įstaigose anketinių apklausų bei kokybinių giluminių interviu su penitencinės sistemos ekspertais duomenimis
Istorijos politikos tyrimai. Ar reikalingas akademinis maištas?
Get PDF...Profesoriai Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata ne pirmą kartą bendradarbiauja publikuodami savo mokslinius tyrimus. Jų pastarojo meto bendra publikacija Lietuva kaip problema: filosofiniai istoriniai politikos tyrinėjimai. (Vilnius: Tyto alba, 2014 m.) yra šios recenzijos objektas.[...
Politinės komunikacijos kultūra su europietišku potepiu: Briuselio atvejis
No full textThis article looks into research findings of the “Adequate Information Management (AIM)” project in the new light. A principal issue investigated here concerns the political communication culture, or to put it more precisely, the interface between the Brussels correspondents and their political news sources. While focusing on differences that can be detected in the processes of the EU news gathering in Brussels, the article highlights commonalities in reporting as appearing across national communication cultures. Indeed, the communications’ context in Brussels is an interesting research case: for journalists, it creates unique conditions for different journalisms and political communication cultures to meet; for scholars, it requires to address new questions in European communication research.Straipsnyje, remiantis nauju požiūriu, analizuojami Europos Komisijos finansuoto 6 BP tarptautinio mokslinio projekto „Adekvati informacijos vadyba“ (Adequate Information Management: (AIM) [2004-2007]) rezultatai. Tyrimo, kurį atliko mokslininkai iš vienuolikos Europos šalių, tikslas buvo atskleisti ES politinės komunikacijos specifiką bei europinių naujienų vadybos procesus, kurie lemia ES aktualijų – informacijos atrankos, analizės, naujienų redagavimo ir paskelbimo – pateikimą Europos žiniasklaidoje. Pagrindinis šio straipsnio analizės dalykas – Briuselio politinės komunikacijos kultūra, kitaip tariant, santykis tarp įvairų šalių korespondentų Briuselyje ir politikos veikėjų (politinės informacijos šaltinių). Analizuojant kokybinių interviu su korespondentais Briuselyje duomenis ieškoma panašumų tarp skirtingų šalių komunikacinių kultūrų, žurnalistinio darbo principų. Visa tai rodo, kad politinė komunikacija Briuselyje yra unikalus ir įdomus atvejis tolesniems tyrimams. Žurnalistams sukuriamos unikalios sąlygos pažinti ir dirbti skirtingų žurnalistinių ir politinės komunikacijos kultūrų kontekste. O mokslininkams – tai iššūkis, skatinantis kelti klausimus, susijusius su naujomis komunikacijos formomis
Ar postmodernizmas sunaikins politikos pagrindus?
Get PDFPostmodernism represents an assault on the approach realists have taken to conceptualizing knowledge and order. It shows no regard for the principles and standards that have allowed societies to grow and prosper. With respect to current politics, it is believed that postmodernism discards the commitments and moral guidelines that have enabled a range of activists to intervene at appropriate times to improve the conditions of disadvantaged persons. It seems that postmodernism has undermined any valid basis for formulating a fair and equitable social contract and giving credence to postmodernism is synonymous with embracing social atomism and accepting the laissez-faire outlook on economics and other aspects of social life. Because the philosophy of laissez-faire provides no basis for order other than freely chosen contacts, which many conservatives believe are optional, social correctives have no purpose. Indeed, considering the resulting elusive nature of society, where are interventions supposed to be directed?Straipsnyje siekiama nagrinėti postmodernios politikos sampratą. Postmodernizmas formuoluoja radikalią realizmo žinojimo ir tvarkos koncepcijų kritiką. Ši kritika nepaiso principų, kuriais grįsta pažangos idėja. Atrodytų, postmoderni politika atmeta ideologines orientacijas ir moralines taisykles, kuriomis grįsta nelygybės problemų sprendimo siekianti politika. Galima teigti, jog postmodernizmas užkerta galimybę formuluoti socialinės sutarties koncepciją, kuri grįstų teisingumo ir lygybės principus, laikosi socialinio atomizmo principų ir laissez-faire vaizdinį paverčia pagrindine ekonomikos ir kitų socialinio gyvenimo aiškinimo koncepcija. Kadangi laissez-faire filosofija tvarką aiškina kaip veikiau laisvai pasirenkamą, socialinė politika nustoja reikšmės. Turint omeny neapčiuopiamą visuomenės pobūdį, verta klausti, į ką politika turėtų būti orientuojama
Etniškumas ir pagyvenusių žmonių įtraukimas į aprūpinimo būstu programas metropolinėje Vakarų Midlandso grafystėje
No full textThis paper draws on research on ethnicity and equity in the uptake of housing for older people provided in the (non-commercial) social sector, and on data collected to inform the case for sensitivity in the planning and delivery of housing and related services for minority ethnic older people. The study area comprised five metropolitan districts in the West Midlands – Birmingham, Dudley, Sandwell, Walsall and Wolverhampton. The research focused on older people from the White British, White Irish, Black Caribbean, Pakistani and Indian communities. In this paper an estimate of minority ethnic representation in municipal housing for older people relative to the incidence of White British occupancy is presented. Estimates are prepared with respect to the districts of Birmingham, Sandwell and Wolverhampton. Additionally, an interpretation of the estimated representation patterns is sketched out, drawing on the reported responses of people in later life from White Irish, Black Caribbean, Pakistani and Indian communities; respondents were asked about what they know of housing for older people provided by social sector landlords, and what they want from housing as they become older.Straipsnyje pristatomas tyrimas apie etniškumą ir pagyvenusių žmonių galimybes gauti socialinį būstą; svarstomi socialinės informacijos prieinamumo klausimai planuojant socialines paslaugas etninėms mažumoms priklausiantiems pagyvenusiems žmonėms. Tyrimo akiratyje yra pagyvenę žmones, priklausantys baltųjų britų, baltųjų airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų bendruomenėms, gyvenančioms penkiuose Didžiosios Britanijos Vakarų Midlandso grafystės – Birmingemo, Dadlio, Sandvelo, Volsolo ir Volverhamptono – regionuose. Straipsnyje atskleidžiama, kokia yra etninė pagyvenusių žmonių struktūra savivaldybėms priklausančiuose būstuose. Analizuojami ir interpretuojami pagyvenusių airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų pasakojimai apie tai, ką jie žino apie socialinį būstą pagyvenusiems žmonėms ir jo paskirstymo sistemą, ko senstant jie tikėtųsi
Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. II. Subjektyvumo problema
Get PDFThe second part of the article aims to specify the paradox of subjectivity and to explicate the phenomenological foundations of the methodology of the social sciences. There are four main problems. They are following: first, the problem of the relation between sociology and philosophy; second, the problem of the relation between “I” and “It”; third, the problem of the relation between ideal types and practical typification; fourth, the problem of the relation between phenomenological epoché and epoché of the natural attitude.Antroje esė dalyje nagrinėjama subjektyvumo problema. Pirma, eksplikuojamas žmogaus subjektyvumo paradoksas trijuose – filosofijos, socialinių mokslų metodologijos ir natūraliosios laikysenos – lygmenyse. Antra, tikslinami galimo profesinio darbo pasidalijimo tarp filosofijos ir socialinių mokslų subjektyvumo tyrimų srityje aspektai. Trečia, išskleidžiama fenomenologiškai grindžiama Aš ir Tai skirtis. Ketvirta, analizuojama praktinių tipizacijų ir idealiųjų tipų skirtis atskleidžiant ikipredikatinio subjektyvumo kasdieniame pasaulyje ir tematizuojamo subjektyvumo moksliniame pasaulyje reikšmes. Kritiškai svarstoma skirtis tarp natūralistinės laikysenos ir fenomenologinės laikysenos
Alexei’aus Yurchako politiškumo samprata ir vėlyvojo sovietmečio paradoksai
Get PDFThe article examines the concept of the political, and it’s relationship to the Late Soviet Socialism, adressed in the Sovietology oeuvre of Proffesor Alexei Yurchak. The question is raised whether the claim about inner paradoxes of the late Soviet system as a single discursive formation can be substantiated without addressing the probability of more fundamental discursive divisions, splits and multiplicities structuring life of the post-Stalinist epoch. The critical analysis of such concepts as „authoritative discourse“ and discursive „performative shift“ reveals contradictions of author‘s conceptual attempt to explain the legitimacy of the late Soviet system, as well as elucidates why the issue of the Soviet as the political remains suspended in the analytical shema of Yurchak.Straipsnyje nagrinėjama Alexei’aus Yurchako vėlyvojo sovietmečio politiškumo samprata. Aiškinamasi, ar įmanoma kalbėti apie sovietmečio kaip vienos sovietinės tvarkos vidinius nenuoseklumus, nesvarstant šios tvarkos ribų ir sovietmečio kaip sociumo prieštarų galimybių. Nagrinėjant „autoritetinio diskurso“ bei jo „performatyvios slinkties“ sampratas, atskleidžiama, kokių problemų kyla aiškinantis postalininės sovietinės sistemos legitimimą, kodėl A. Yurchako koncepcijoje vėlyvojo sovietmečio politiškumo klausimas lieka suspenduotas
Blato ryšių Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu analizė
Get PDFThis article is aimed at revealing structural characteristics of blat networks during late soviet period in Lithuanian society. Blat is understood as a form of informal exchange particular for Soviet society. It was oriented at satisfaction of needs of personal consumption and it reorganized state system of distribution of material resources. The article starts from brief review of institutional conditions that facilitated formation and spread of blat exchange and defines consequences of blat for functioning of Soviet system. The article goes on presenting results of the data analysis of representative survey of Lithuanian population conducted in 2014. It is concluded that during Late Soviet period blat networks in Lithuanian society mainly consisted of strong ties, however, material well-being of individuals was associated with their abilities to use not only strong, but also weak ties. Data analysis also reveal that blat practices were frequently misrecognized as such by those who used them.Šiame straipsnyje siekiama atskleisti blato ryšiais paremtų socialinių tinklų bruožus Lietuvos visuomenėje vėlyvuoju sovietmečiu. Blatas suprantamas kaip sovietinei visuomenei savita neformalių mainų forma, orientuota į asmeninio vartojimo poreikius ir reorganizuojanti oficialią materialinių gėrybių paskirstymo sistemą. Straipsnio pradžioje apžvelgiamos struktūrinės šios mainų formos atsiradimo sąlygos, blato paplitimo poveikis sovietinės sistemos funkcionavimui. Paskui pateikiami 2014 metais atlikto tyrimo duomenų analizės rezultatai, leidžiantys teigti, kad blato tinklų pagrindą sovietinėje Lietuvos visuomenėje sudarė stiprūs ryšiai, tačiau žmonių materialinė gerovė priklausė nuo jų turėtų ryšių įvairovės, kiek jie sugebėjo pasitelkti ne tik stiprius, bet ir silpnus ryšius, spręsdami kasdienio gyvenimo gerovės problemas. Analizė taip pat atskleidė, kad nors blato praktikos visuomenėje buvo paplitusios, pačių žmonių blatas didžiąja dalimi nebuvo atpažįstamas